The power of vulnerability | Brené Brown | TED

Translator: Gina Bei Reviewer: Rita Kosma

Taigi pradėsiu štai kuo:

So, I'll start with this: a couple years ago, an event planner called me

prieš kelis metus man paskambino renginių planuotoja,

nes organizavau renginį, kuriame ruošiausi kalbėti.

because I was going to do a speaking event.

Ji paskambino ir pasakė:

And she called, and she said,

"Man tikrai sudėtinga sugalvoti,

"I'm really struggling with how to write about you on the little flyer."

kaip turėčiau jus pristatyti lankstinuke."

And I thought, "Well, what's the struggle?"

Tada pagalvojau: "Kas čia sunkaus?"

Ir ji pasakė: "Žinote, mačiau Jus kalbant,

And she said, "Well, I saw you speak,

ir manau, kad reikėtų jus vadinti mokslininke,

and I'm going to call you a researcher, I think,

but I'm afraid if I call you a researcher, no one will come,

bet bijau, kad jei pavadinsiu jus mokslininke, niekas neateis,

nes pagalvos, kad jūs nuobodi ir be ryšio."

because they'll think you're boring and irrelevant."

(Juokiasi)

(Laughter)

Gerai.

And I was like, "Okay."

And she said, "But the thing I liked about your talk

Ji pasakė: "Bet man jūsų kalboje patiko tai,

kad jūs esate gera pasakorė.

is you're a storyteller.

So I think what I'll do is just call you a storyteller."

Taigi, manau, kad taip ir pristatysiu jus – kaip pasakorę".

And of course, the academic, insecure part of me

Žinoma, manoji akademinė, nesaugioji „aš" sureagavo

was like, "You're going to call me a what?"

maždaug taip: "Kaip čia tu ketini mane pavadinti?"

Ji sako: "Ketinu jus pavadinti pasakore".

And she said, "I'm going to call you a storyteller."

And I was like, "Why not 'magic pixie'?"

Tada aš: "O kodėl ne stebuklinga fėja?"

(Laughter)

(Juokiasi)

I was like, "Let me think about this for a second."

Pasakiau: „Leisk minutėlę pagalvoti apie tai".

Bandžiau prisišaukti savo drąsą.

I tried to call deep on my courage.

And I thought, you know, I am a storyteller.

Ir tada pagalvojau - juk iš tisų esu pasakotoja.

I'm a qualitative researcher.

Aš esu aukšto rango tyrinėtoja.

I collect stories; that's what I do.

Renku istorijas - štai ką darau.

And maybe stories are just data with a soul.

Ir galbūt istorijos yra tik duomenys, turintys sielą.

And maybe I'm just a storyteller.

Ir galbūt aš tik pasakotoja.

And so I said, "You know what?

Taigi pasakiau: "Žinai ką?

Why don't you just say I'm a researcher-storyteller."

Kodėl tau neparašius, kad aš esu mokslininkė-pasakorė".

And she went, "Ha ha. There's no such thing."

O ji: "Cha cha. Taigi nėra tokio dalyko".

(Laughter)

(Juokiasi)

So I'm a researcher-storyteller, and I'm going to talk to you today --

Taigi aš esu mokslininkė-pasakorė

ir ketinu šiandien pasakoti jums -

we're talking about expanding perception --

mes kalbame apie besiplečiantį suvokimą -

and so I want to talk to you and tell some stories

taigi noriu jums papasakoti kelias istorijas

apie mano tyrimų dalį,

about a piece of my research that fundamentally expanded my perception

kuri iš esmės praplėtė mano suvokimą

and really actually changed the way that I live and love

ir iš tikrųjų pakeitė tai, kaip aš gyvenu, myliu,

and work and parent.

dirbu ir būnu mama.

And this is where my story starts.

Ir štai kur prasideda mano istorija.

When I was a young researcher, doctoral student,

Kai buvau jauna mokslininkė, doktorantūros studentė,

my first year, I had a research professor who said to us,

pirmaisiais metais turėjau tyrimų profesorių, kuris

pasakė mums:

"Here's the thing, if you cannot measure it, it does not exist."

Tiesa yra tokia:

jeigu ko nors negali išmatuoti, tai neegzistuoja".

Pamaniau, kad jis tik gražbyliauja.

And I thought he was just sweet-talking me.

Pasakiau: "Tikrai?", o jis atsakė: "Neabejotinai".

I was like, "Really?" and he was like, "Absolutely."

And so you have to understand

Turite suprasti,

kad turiu socialinio darbo bakalauro laipsnį, magistro laipsnį,

that I have a bachelor's and a master's in social work,

ir ruošiau savo daktaro disertaciją socialinio darbo srityje,

and I was getting my Ph.D. in social work, so my entire academic career

taigi visą mano akademinę karjerą

supo žmonės

was surrounded by people who kind of believed in the "life's messy, love it."

kurie, kaip ir tikėjo,

kad gyvenimas yra purvinas reikalas, mylėk jį tokį.

And I'm more of the, "life's messy, clean it up, organize it

Tuo tarpu aš iš tokių, kuriems - gyvenimas purvinas, tad

jį reikia išvalyti, sutvarkyti

and put it into a bento box."

ir sudėlioti į stalčiukus.

(Laughter)

(Juokiasi)

Taigi manyti, kad suradau savo kelią,

And so to think that I had found my way, to found a career that takes me --

radau karjerą, kuri mane šiuo keliu ves -

really, one of the big sayings in social work is,

iš tikrųjų, apie socialinį darbą teisingai sakoma,

"Lean into the discomfort of the work."

kad turi būti linkęs į diskomfortą darbe.

And I'm like, knock discomfort upside the head

O man patinka apversti diskomfortą aukštyn kojom

and move it over and get all A's.

pastumti jį ir gauti visus A įvertinimus.

That was my mantra.

Tai buvo mano mantra.

So I was very excited about this.

Taigi buvau labai sužavėta.

And so I thought, you know what, this is the career for me,

Pamaniau sau – tai yra karjera būtent man,

because I am interested in some messy topics.

nes mane domina nešvarūs dalykai.

But I want to be able to make them not messy.

Tačiau noriu sugebėti juos sutvarkyti.

Aš noriu juos suprasti.

I want to understand them.

I want to hack into these things that I know are important

Noriu įsilaužti į tuos dalykus,

kurie yra svarbūs

and lay the code out for everyone to see.

ir pateikti kodą matomą visiems.

So where I started was with connection.

Taigi, aš pradėjau nuo ryšio.

Because, by the time you're a social worker for 10 years,

Nes, kai jau 10 metų esi socialinis darbuotojas,

suvoki tai, kad

what you realize is that connection is why we're here.

būtent ryšio dėka mes visi esame čia.

It's what gives purpose and meaning to our lives.

Tai suteikia tikslą ir prasmę mūsų gyvenimams.

Štai kas tai yra.

This is what it's all about.

It doesn't matter whether you talk to people

Ir visai nesvarbu, ar tu kalbi su žmonėmis,

kurie dirba socialinio teisingumo, ar psichinės sveikatos srityje, su patyrusiais prievartą, su apleistais –

who work in social justice, mental health and abuse and neglect,

mes žinome, kad tas ryšys,

what we know is that connection, the ability to feel connected, is --

tas gebėjimas jaustis susijusiam,

yra todėl, kad mes taip sustyguoti neurobiologiškai -

neurobiologically that's how we're wired --

it's why we're here.

ir dėl to esame čia.

So I thought, you know what, I'm going to start with connection.

Taigi pamaniau, žinote ką - pradėsiu nuo ryšio.

Ko gero, žinote tokią situaciją,

Well, you know that situation

where you get an evaluation from your boss,

kai viršininkė vertina jūsų darbą

and she tells you 37 things that you do really awesome,

ir susako 37 dalykus, kuriuos darote tiesiog baisiai

and one "opportunity for growth?"

ir vieną dalyką - kaip galimybę augti?

(Laughter)

(Juokiasi)

Ir, žinoma, jūs tegalite galvoti tik apie tą galimybę augti.

And all you can think about is that opportunity for growth, right?

Well, apparently this is the way my work went as well,

Matomai, ir mano darbe viskas vyko būtent taip,

because, when you ask people about love, they tell you about heartbreak.

nes kai paklausi žmonių apie meilę,

jie tau kalba apie sudaužytą širdį.

When you ask people about belonging,

Kai klausi žmonių apie bendrumą,

jie pasakoja tau pačius skausmingiausius išgyvenimus

they'll tell you their most excruciating experiences of being excluded.

apie tai, kaip juos atstūmė.

And when you ask people about connection,

Kai klausi žmonių apie ryšius,

the stories they told me were about disconnection.

jų pasakojimai būna apie išsiskyrimą.

Taigi labai greitai - maždaug po šešių šio tyrimo savaičių -

So very quickly -- really about six weeks into this research --

susidūriau su vienu neįvardintu dalyku,

I ran into this unnamed thing that absolutely unraveled connection

kuris aiškino ryšį

man nesuprantamu ir nemtytu būdu.

in a way that I didn't understand or had never seen.

Taigi atsitraukiau nuo tyrimo

And so I pulled back out of the research

ir pamaniau, kad man reikia išsiaiškinti, kas tai yra.

and thought, I need to figure out what this is.

And it turned out to be shame.

Ir paaiškėjo, kad tai yra gėda.

Gėdą tikrai nesunku suprasti,

And shame is really easily understood as the fear of disconnection:

kaip atskyrimo baimę.

Ar turiu kažką tokio

Is there something about me that, if other people know it or see it,

dėl ko kiti žmonės, jeigu sužinotų ar pamatytų,

that I won't be worthy of connection?

laikytų mane nevertu bendrauti, susirišti.

Dalykai, kuriuos galiu papasakoti apie tai -

The things I can tell you about it:

tai universalu; mes visi tai turime.

It's universal; we all have it.

The only people who don't experience shame

Tie žmonės, kurie nepatiria gėdos,

neturi sugebėjimo žmogiškam supratimui ar sąryšiui.

have no capacity for human empathy or connection.

Niekas nenori apie tai kalbėti,

No one wants to talk about it,

and the less you talk about it, the more you have it.

ir kuo mažiau apie tai kalbi, tuo daugiau to turi.

What underpinned this shame, this "I'm not good enough," --

Gėdos pagrindas yra galvojimas–

„Aš nepakankamai geras" -

ir mes puikiai žinome šį jausmą:

which, we all know that feeling:

"I'm not blank enough. I'm not thin enough,

"Aš nepakankamai geras. Aš nepakankamai lieknas,

rich enough, beautiful enough, smart enough, promoted enough."

nepakankamai turtingas, gražus, protingas,

nepakankamai paaukštintas."

The thing that underpinned this was excruciating vulnerability.

Dalykas, kuris sudaro tam pagrindą

tai skausmingas silpnumas, pažeidžiamumas,

This idea of, in order for connection to happen,

tai idėja,

kad norint jog atsirastų ryšys,

we have to allow ourselves to be seen, really seen.

mes turime sau leisti būti matomiems,

iš tikrųjų matomiems.

Žinote, ką aš galvoju apie silpnumą. Aš nekenčiu jo.

And you know how I feel about vulnerability. I hate vulnerability.

Taigi pamaniau - tai mano šansas

And so I thought, this is my chance to beat it back with my measuring stick.

nugalėti jį savo liniuote.

I'm going in, I'm going to figure this stuff out,

Einame toliau, ketinu išsiaiškinti šį reikalą,

I'm going to spend a year, I'm going to totally deconstruct shame,

ketinu paskirti metus ir visiškai sugriauti gėdą,

I'm going to understand how vulnerability works,

ketinu suprasti kaip veikia pažeidžiamumas,

ir ketinu pergudrauti jį.

and I'm going to outsmart it.

So I was ready, and I was really excited.

Taigi buvau pasirengusi ir labai pakylėta.

Kaip jau žinote, visa tai gražiai nesibaigė.

As you know, it's not going to turn out well.

(Juokiasi)

(Laughter)

You know this.

Jūs tai žinote.

So, I could tell you a lot about shame,

Taigi galėčiau daug papasakoti apie gėdą,

but I'd have to borrow everyone else's time.

bet tam turėčiau pasiskolinti visų kitų laiką.

But here's what I can tell you that it boils down to --

Bet galiu pasakyti, kad reikalas štai kur,

and this may be one of the most important things that I've ever learned

ir tai, ko gero, vienas iš svarbiausių dalykų kuriuos esu išmokusi

in the decade of doing this research.

per savo tyrimų dešimtmetį.

Mano vieneri metai

My one year turned into six years:

pavirto į šešerius metus,

tūkstančius istorijų,

Thousands of stories, hundreds of long interviews, focus groups.

šimtus ilgų interviu, tikslinių grupių.

At one point, people were sending me journal pages

Vienu metu žmonės man siuntė žurnalų puslapius

ir savo istorijas -

and sending me their stories --

thousands of pieces of data in six years.

tūkstančiai trupinėlių duomenų per šešerius metus.

Ir aš lyg ir susitvarkiau su tuo.

And I kind of got a handle on it.

I kind of understood, this is what shame is, this is how it works.

Lyg ir supratau, kas yra gėda,

ir kaip ji veikia.

Parašiau knygą,

I wrote a book, I published a theory, but something was not okay --

paskelbiau teoriją,

bet kažkas buvo negerai -

and what it was is that, if I roughly took the people I interviewed

o negerai buvo štai kas:

jei iš tų žmonių, kuriuos apklausiau, paimčiau

and divided them into people who really have a sense of worthiness --

ir atskirčiau tuos,

kurie iš tikrųjų jaučia savo vertę

štai ką gautume:

that's what this comes down to, a sense of worthiness --

kurie jaučia savo vertę –

they have a strong sense of love and belonging --

tie turi stiprų meilės ir bendrumo, atsidavimo jausmą -

and folks who struggle for it,

Ir yra tie, kuriems sunkiai sekasi pajusti savo vertę,

and folks who are always wondering if they're good enough.

kurie visada abejoja ar jie pakankamai geri.

Buvo tik vienas kintamasis,

There was only one variable that separated

kuriuo skyrėsi žmonės

the people who have a strong sense of love and belonging

kurie turėjo stiprų meilės ir atsidavimo jausmą

and the people who really struggle for it.

ir kuriems to iš tikrųjų trūko.

And that was, the people who have a strong sense of love and belonging

Pasirodo, kad žmonės,

kurie turi stiprų meilės ir atsidavimo jausmą

believe they're worthy of love and belonging.

tiki, kad jie yra verti mylėti ir atsiduoti.

That's it.

Tik tiek.

They believe they're worthy.

Jie tiki kad yra to verti.

And to me, the hard part of the one thing that keeps us out of connection

Man buvo sunku priimti tai,

kad vienintelis dalykas, kuris mums trukdo rasti ryšį

is our fear that we're not worthy of connection,

yra mūsų pačių baimė, kad mes nesame verti to ryšio –

was something that, personally and professionally,

tai kažkas tokio, ką asmeniškai ir profesiškai

norėjau suprasti geriau.

I felt like I needed to understand better.

So what I did is I took all of the interviews

Štai ką padariau.

Paėmiau visus klausimynus

where I saw worthiness, where I saw people living that way,

kuriuose mačiau žmones su savigarba, kurie gyveno jausdami savo vertę

and just looked at those.

ir tiesiog žiūrėjau į juos.

What do these people have in common?

Ką šie žmonės turi bendro?

I have a slight office supply addiction, but that's another talk.

Esu šiokia tokia kanceliarinių daiktų maniakė,

bet tai būtų kita kalba.

So I had a manila folder, and I had a Sharpie,

Taigi paėmiau aplanką ir spalvotą žymeklį,

and I was like, what am I going to call this research?

ir klausiau savęs kaip aš ketinu pavadinti šį tyrimą?

Ir pirmi žodžiai, atėję į galvą

And the first words that came to my mind were "whole-hearted."

buvo „pilnaširdžiai".

These are whole-hearted people, living from this deep sense of worthiness.

Tai yra pilnaširdžiai žmonės, jaučiantys savo vertę.

Taigi parašiau tai aplanko viršuje,

So I wrote at the top of the manila folder,

ir pradėjau žiūrėti į duomenis.

and I started looking at the data.

Iš tikrųjų, aš tai padariau anksčiau.

In fact, I did it first in a four-day, very intensive data analysis,

keturias dienas

intensyviai analizuodama duomenis

where I went back, pulled the interviews, the stories, pulled the incidents.

grįždama atgal, ištraukdama tuos interviu, tas istorijas, atvejus.

What's the theme? What's the pattern?

Kokia tema? Kokia struktūra?

My husband left town with the kids

Mano vyras su vaikais išvažiavo iš miesto,

because I always go into this Jackson Pollock crazy thing,

nes aš visada puolu taškytis, kaip koks J.Polokas (tapytojas)

where I'm just writing and in my researcher mode.

kai ruošiuosi imtis rašymo

mokslininkės tyrėjos režimu.

And so here's what I found.

Ir štai ką aš aptikau.

Kas buvo bendro tarp tų žmonių -

What they had in common was a sense of courage.

tai drąsos jausmas.

And I want to separate courage and bravery for you for a minute.

Minutėlei noriu atskirti drąsą ir narsą.

Courage, the original definition of courage,

Drąsa, originalus jos apibrėžimas,

kai ji pirmą kartą įėjo į anglų kalbą -

when it first came into the English language --

kyla iš lotyno žodžio cor, kuris reiškia širdį -

it's from the Latin word "cor," meaning "heart" --

and the original definition was to tell the story of who you are

ir pirminis apibrėžimas

buvo papasakoti apie save iš visos širdies.

with your whole heart.

Taigi tie žmonės

And so these folks had, very simply, the courage to be imperfect.

paprasčiausiai turėjo drąsos

būti netobuli.

They had the compassion to be kind to themselves first and then to others,

Jie turėjo nuovokos

būti geri pirmiausiai patys sau, o paskui ir kitiems,

because, as it turns out,

nes, pasirodo, mes negalime užjausti kitų

we can't practice compassion with other people

jeigu neesame geri sau.

if we can't treat ourselves kindly.

And the last was they had connection, and -- this was the hard part --

Ir galiausiai, jie gerai kontaktavo

– tai buvo nelengva pripažint --

as a result of authenticity,

dėl to, kad jie buvo saviti, autentiški

they were willing to let go of who they thought they should be

jie buvo stengėsi būti tuo, kuo jie manė jie turėtų būti

in order to be who they were, which you have to absolutely do that

tam, kad būtų tuo, kuo jie yra,

ką ir privaloma daryti

for connection.

dėl tarpusavio ryšio.

The other thing that they had in common was this:

Kitas dalykas, kuris buvo jiems bendras,

buvo štai kas.

They fully embraced vulnerability.

Jie nevengė būti pažeidžiami, silpni.

They believed that what made them vulnerable made them beautiful.

Jie tikėjo,

kad tai, kas daro juos pažeidžiamus

padaro juos gražius.

Jie nekalbėjo, kad pažeidžiamumas

They didn't talk about vulnerability being comfortable,

yra patogus,

nor did they really talk about it being excruciating --

nei kad jis yra skausmingas -

as I had heard it earlier in the shame interviewing.

kaip kad aš girdėjau ankstesniuose interviu apie gėdą.

Jie tiesiog pasakojo, kad tai yra būtina.

They just talked about it being necessary.

They talked about the willingness to say, "I love you" first ...

Jie kalbėjo apie pasiryžimą

pirmam pasakyti "Aš tave myliu",

apie pasiryžimą

the willingness to do something where there are no guarantees ...

padaryti ką nors,

kuomet nėra jokių garantijų,

the willingness to breathe through waiting for the doctor to call

apie pasiryžimą

kantriai laukti gydytojo skambučio

after your mammogram.

po mamogramos.

They're willing to invest in a relationship

Jie yra pasiryžę investuoti į santykius,

that may or may not work out.

kurie gali pasiteisinti arba ne.

They thought this was fundamental.

Jie manė, kad tai yra esmė.

I personally thought it was betrayal.

Aš asmeniškai maniau, kad tai buvo išdavystė.

I could not believe I had pledged allegiance to research, where our job --

Negalėjau patikėti, kad prisiekiau ištikimybę

tyrimui -

you know, the definition of research is to control and predict,

o tyrimo apibrėžimas

yra kontroliuoti ir numatyti, studijuoti reiškinį,

to study phenomena for the explicit reason to control and predict.

dėl aiškiausios priežasties -

kad būtų galima kontroliuoti ir numatyti.

And now my mission to control and predict

Ir dabar mano misija -

kontroliuoti ir numatyti -

had turned up the answer that the way to live is with vulnerability

priėjo išvados, kad reikia gyventi su silpnumu

ir nustoti kontroliuoti ir numatyti.

and to stop controlling and predicting.

This led to a little breakdown --

To pasekoje aš mažumėlę palūžau –

(Laughter)

(Juokiasi)

-- which actually looked more like this.

- kas iš tikrųjų atrodė maždaug taip.

(Laughter)

(Juokasi)

And it did.

Taip ir buvo.

I call it a breakdown; my therapist calls it a spiritual awakening.

Aš vadinau tai žlugimu, mano psichologė vadino tai dvasiniu pabudimu.

(Laughter)

A spiritual awakening sounds better than breakdown,

Dvasinis pabudimas skamba geriau nei žlugimas,

bet patikėkite – tai buvo žlugimas.

but I assure you, it was a breakdown.

Turėjau padėti savo duomenis į šalį ir surasti psichologą.

And I had to put my data away and go find a therapist.

Leiskite man pasakytį šį tą: sužinai, kas esi,

Let me tell you something: you know who you are

kai paskambini draugams ir sakai: "Manau, man reikia konsultacijos.

when you call your friends and say, "I think I need to see somebody.

Gal turi kokių nors rekomendacijų?"

Do you have any recommendations?"

Because about five of my friends were like,

Nes beveik penkių mano draugų reakcija buvo:

"Wooo, I wouldn't want to be your therapist."

"Uuuuu. Nenorėčiau būti tavo psichologu."

(Laughter)

(Juokiasi)

I was like, "What does that mean?"

Pasakiau: "Ką tai turėtų reikšti?"

And they're like, "I'm just saying, you know.

O jie: "Suprask, aš tik sakau

Don't bring your measuring stick."

palik tą savo liniuotę".

(Laughter)

Atsakiau: "Gerai".

I was like, "Okay."

So I found a therapist.

Taigi radau psichologę.

My first meeting with her, Diana --

Į mūsų pirmąjį susitikimas su ja, Diana -

atsinešiau savo sąrašą,

I brought in my list of the way the whole-hearted live, and I sat down.

kuriame surašyta kaip gyvena pilnaširdžiai, ir atsisėdau.

And she said, "How are you?"

O ji paklausė: "Kaip jaučiatės?"

And I said, "I'm great. I'm okay."

Atsakiau: "Puikiai. Gerai".

She said, "What's going on?"

Ji pasakė: "Kas su jumis dedasi?"

And this is a therapist who sees therapists,

Taigi - gydytojas atėjo pas gydytoją,

because we have to go to those, because their B.S. meters are good.

nes mums reikia lankytis pas juos,

nes jie labiau pratę prie makaronų kabinimo.

(Laughter)

(Juokiasi)

And so I said, "Here's the thing, I'm struggling."

Taigi pasakiau,

"Reikalas toks. Man sunku".

And she said, "What's the struggle?"

Ji pasake: "Kas per sunkumas?"

Sakau: "Na, tai dėl pažeidžiamumo.

And I said, "Well, I have a vulnerability issue.

And I know that vulnerability is the core of shame and fear

Žinau, kad silpnumas yra

gėdos ir baimės šaknis

ir mes stengiamės būt visaverčiai

and our struggle for worthiness,

but it appears that it's also the birthplace of joy, of creativity,

bet, pasirodo, kad iš tos pačios šaknies

išauga džiaugsmas, kūrybingumas,

of belonging, of love.

atsidavimas, meilė.

And I think I have a problem, and I need some help."

Manau, kad turiu problemą.

ir man reikia šiek tiek pagalbos.

Ir dar pasakiau: "Bet štai dar kas,

And I said, "But here's the thing: no family stuff, no childhood shit."

jokių kalbų apie šeimą,

jokių vaikystės nesąmonių".

(Laughter)

(Juokiasi)

"I just need some strategies."

"Man tiesiog reikia strategijos".

(Laughter)

(Juokasi)

(Applause)

(Plojimai)

Ačiū.

Thank you.

So she goes like this.

Ji maždaug taip...

(Laughter)

(Juokasi)

And then I said, "It's bad, right?"

Tada sakau: "Tai blogai, ar ne?"

And she said, "It's neither good nor bad."

Ji sako: "Tai nei gerai, nei blogai".

(Laughter)

(Juokasi)

"It just is what it is."

"Tiesiog yra kaip yra".

And I said, "Oh my God, this is going to suck."

Tada aš: "O Dieve, šis reikalas mane užknis".

(Laughter)

(Juokiasi)

And it did, and it didn't.

Buvo ir taip, ir kitaip.

And it took about a year.

Tai tęsėsi apie metus.

And you know how there are people

Žinote, kokie būna žmonės,

that, when they realize that vulnerability and tenderness are important,

kai jie supranta, kad silpnumas ir švelnumas yra svarbu,

ir pasidavę eina į tai.

that they surrender and walk into it.

A: tai ne aš,

A: that's not me,

ir B: aš net neprasidedu su tokiais žmonėmis.

and B: I don't even hang out with people like that.

(Laughter)

(Juokiasi)

For me, it was a yearlong street fight.

Man tai buvo metus trunkančios gatvės muštynės.

It was a slugfest.

Bokso kova be taisyklių.

Vulnerability pushed, I pushed back.

Silpnumas spausdavo, aš stumdavausi atgalios.

I lost the fight,

Pralaimėjau kovą,

but probably won my life back.

bet greičiausiai laimėjau savo gyvenimą.

And so then I went back into the research

Ir kai sugrįžau prie tyrimų,

and spent the next couple of years

ir praleidau kitus du metus

really trying to understand what they, the whole-hearted,

bandydama iš tikrųjų suprasti kas yra jie, pilnaširdžiai,

what choices they were making, and what we are doing with vulnerability.

kokius sprendimus jie priima,

ir kaip mes elgiamės

su silpnumu.

Why do we struggle with it so much?

Kodėl mes taip smarkai jam priešinamės?

Am I alone in struggling with vulnerability?

Ar esu viena šioje kovoje su silpnumu?

Ne.

No.

So this is what I learned.

Taigi štai ką išmokau.

We numb vulnerability --

Mes slopiname silpnumą -

when we're waiting for the call.

kuomet laukiame skambučio.

It was funny, I sent something out on Twitter and on Facebook

Buvo juokinga, kai parašiau į Twitter ir Facebook

ir paklausiau: "Kaip apibūdintumėte silpnumą?

that says, "How would you define vulnerability?

Kada jautiesi pažeidžiamas?"

What makes you feel vulnerable?"

Ir per valandą su puse gavau 150 atsakymų.

And within an hour and a half, I had 150 responses.

Because I wanted to know what's out there.

Nes norėjau sužinoti,

kas ten slypi.

Paparašyti vyro pagalbos,

Having to ask my husband for help because I'm sick, and we're newly married;

susirgus, kai dar esi dar neseniai susituokus;

inicijuoti seksą su savo vyru

initiating sex with my husband;

initiating sex with my wife;

inicijuoti seksą su savo žmona;

būti atstumtam; pakviesti ką nors į pasimatymą;

being turned down; asking someone out;

laukti skambučio iš daktaro;

waiting for the doctor to call back;

būti atleistam iš darbo; atleisti kitus žmones -

getting laid off; laying off people.

This is the world we live in.

tai yra pasaulis, kuriame gyvename.

We live in a vulnerable world.

Mes gyvename pažeidžiamame pasaulyje.

And one of the ways we deal with it is we numb vulnerability.

Vienas iš būdų su tuo susidoroti

yra nuslopinti silpnumą.

And I think there's evidence --

Aš manau, tam yra įrodymų -

and it's not the only reason this evidence exists,

ir yra ne viena priežastis, kodėl jie yra,

but I think it's a huge cause --

bet, manau, tai didele dalimi dėl to,

We are the most in-debt ...

jog esame labiausiai įsiskolinusi,

nutukusi,

obese ...

addicted and medicated adult cohort in U.S. history.

turinti žalingų įpročių ir vartojanti daugiausiai medikamentų

žmonių bendrija per visą JAV istoriją.

The problem is -- and I learned this from the research --

Problema tame - tai sužinojau iš šio tyrimo -

that you cannot selectively numb emotion.

kad neįmanoma pasirinkti slopinti tik kai kurias emocijas.

You can't say, here's the bad stuff.

Negali sakyti, tai yra blogai.

Here's vulnerability, here's grief, here's shame,

Tai yra silpnumas, sielvartas, gėda,

here's fear, here's disappointment.

baimė, nusivylimas,

I don't want to feel these.

ir aš nenorių jausti to.

I'm going to have a couple of beers and a banana nut muffin.

Geriau išgersiu pora bokalų alaus ir suvalgysiu bananinį riešutų keksiuką,

(Laughter)

(Juokiasi)

Nenoriu to jausti.

I don't want to feel these.

And I know that's knowing laughter.

Žinau, jog suprantate, todėl juokiatės.

I hack into your lives for a living.

Brautis į jūsų gyvenimus yra mano pragyvenimo šaltinis.

God.

Dieve.

(Laughter)

(Juokas)

You can't numb those hard feelings

Negalima nuslopinti tų sunkių jausmų

without numbing the other affects, our emotions.

nepažeidžiant mūsų emocijų.

Negali pasirinkti ką jausti, ko nejausti.

You cannot selectively numb.

So when we numb those,

Taigi, kuomet mes slopiname tuos dalykus,

we numb joy,

mes užgniaužiame džiaugsmą,

slopiname dėkingumą,

we numb gratitude,

we numb happiness.

slopiname laimingumą.

Tampame labai nelaimingi,

And then, we are miserable,

ir ieškome tikslo bei prasmės,

and we are looking for purpose and meaning,

ir tuomet jaučiamės silpni,

and then we feel vulnerable,

so then we have a couple of beers and a banana nut muffin.

ir tada suvartojam pora alaus ir bananinį riešutų keksiuką.

And it becomes this dangerous cycle.

Ir tai tampa pavojingu ciklu.

One of the things that I think we need to think about

Vienas dalykų, apie kurį, manau, turime pamąstyti -

is why and how we numb.

kodėl ir kaip mes slopiname.

And it doesn't just have to be addiction.

Ir tai nebūtinai turi būti priklausomybė.

Kitas dalykas, kurį darome,

The other thing we do is we make everything that's uncertain certain.

tai viską, kas neaišku, netikra – paverčiame į tikrą.

Religion has gone from a belief in faith and mystery to certainty.

Religija perėjo nuo tikėjimo likimu ir paslaptimi

prie faktų.

"I'm right, you're wrong. Shut up."

Aš teisus, tu klysti. Užsičiaupk.

Štai taip.

That's it.

Tiesiog neabejojant.

Just certain.

Kuo labiau bijome, tuo labiau pažeidžiami esame,

The more afraid we are, the more vulnerable we are,

tuo labiau nedrįstame.

the more afraid we are.

Šitaip atrodo politika šiais laikais.

This is what politics looks like today.

Nebėra jokio diskurso.

There's no discourse anymore.

There's no conversation.

Jokių pokalbių.

There's just blame.

Tėra tik kaltinimai.

You know how blame is described in the research?

Žinote, kaip kaltinimas yra apibūdinamas moksliškai?

A way to discharge pain and discomfort.

Būdas iškrauti skausmą ir diskomfortą.

Mes siekiame tobulumo.

We perfect.

If there's anyone who wants their life to look like this, it would be me,

Niekas labiau už mane nenorėtų, kad gyvenimas atrodytų būtent taip,

bet taip nėra.

but it doesn't work.

Because what we do is we take fat from our butts and put it in our cheeks.

Nes viskas ką darome - tai nusiurbiam riebalus nuo savo užpakalių

ir susileidžiam juos į skruostus.

(Laughter)

(Juokiasi)

Which just, I hope in 100 years, people will look back and go, "Wow."

Tikiuosi, po šimto metų,

žmonės žiūrėdami atgalios sakys: "Nieko sau..".

(Laughter)

(Juokiasi)

And we perfect, most dangerously, our children.

Mes pavojingai verčiame būti tobulais

savo vaikus.

Let me tell you what we think about children.

Aš jums pasakysiu, ką mes galvojame apie vaikus.

They're hardwired for struggle when they get here.

Kai čia ateina, jie būna gerai paruošti kovoti.

And when you hold those perfect little babies in your hand,

Laikydami tuos tobulus mažus kūdikius rankose,

our job is not to say, "Look at her, she's perfect.

mums reikia sakyti ne: "Pažiūrėk, kokia ji tobula –

man tereikia tik išlaikyti ją tobulą -

My job is just to keep her perfect --

užtikrinti, kad ji pateks į teniso komandą iki penktos klases ir į Yale universitetą iki septintos klasės."

make sure she makes the tennis team by fifth grade and Yale by seventh."

Tai ne mūsų darbas.

That's not our job.

Our job is to look and say,

Mūsų pareiga yra pažiūrėti ir sakyti:

"You know what? You're imperfect, and you're wired for struggle,

"Žinai ką? Tu esi netobula, ir tau bus sunku,

but you are worthy of love and belonging."

bet esi verta mūsų meilės ir atsidavimo.".

Tai mūsų darbas.

That's our job.

Parodykit man tokiu būdu užaugintą vaikų kartą,

Show me a generation of kids raised like that,

ir, manau, tos problemos, kurias matome šiandien, pasibaigs.

and we'll end the problems, I think, that we see today.

We pretend that what we do doesn't have an effect on people.

Mes apsimetame, kad tai, ką darome

neturi jokio poveikio žmonėms.

We do that in our personal lives.

Taip elgiames savo asmeniniame gyvenime,

We do that corporate --

Taip darome kolektyviai-

whether it's a bailout, an oil spill ...

ar tai būtų finansinė pagalba, ar naftos išsiliejimas,

ar atšaukimas -

a recall.

We pretend like what we're doing

įsivaizduojame, kad tai ką darome

doesn't have a huge impact on other people.

neturi didelio poveikio kitiems žmonėms.

I would say to companies, this is not our first rodeo, people.

Norėčiau pasakyti kompanijoms - tai ne mūsų pirmasis rodeo, žmonės.

We just need you to be authentic and real and say ...

Mes tiesiog turime būti nuoširdūs ir tikri.

ir pasakyti: "Mes apgailestaujame.

"We're sorry. We'll fix it."

Mes tai sutvarkysime".

But there's another way, and I'll leave you with this.

Bet yra kitas kelias, palieku jums spręsti.

Supratau štai ką:

This is what I have found:

To let ourselves be seen, deeply seen, vulnerably seen ...

leisti sau būti matomiems,

giliai matomiems,

pažeidžiamai matomiems;

to love with our whole hearts, even though there's no guarantee --

mylėti pilnomis širdimis,

net ir tuomet, kai nėra jokių garantijų -

ir tai iš tikrųjų sunku,

and that's really hard,

and I can tell you as a parent, that's excruciatingly difficult --

ir galiu pasakyti kaip mama, kad beprotiškai sunku

jausti dėkingumą ir džiaugsmą

to practice gratitude and joy in those moments of terror,

tomis baimės akimirkomis,

when we're wondering, "Can I love you this much?

kai galvoji: "Ar galiu tave mylėti taip stipriai?

Ar galiu tuo tikėti taip aistringaii?

Can I believe in this this passionately?

Ar galiu būti toks atkaklus?"

Can I be this fierce about this?"

just to be able to stop and, instead of catastrophizing what might happen,

Reikia sugebėti sustoti ir užuot galvojus, kokia katastrofa galėtų nutikti

pasakyti sau: "Aš toks dėkingas,

to say, "I'm just so grateful,

because to feel this vulnerable means I'm alive."

nes jei jaučiuosi toks silpnas, pažeidžiamas reiškia, kad esu gyvas".

And the last, which I think is probably the most important,

Ir paskutinis dalykas, manau – pats svarbiausias,

tai tikėjimas, kad pakanka to, ką turime.

is to believe that we're enough.

Because when we work from a place, I believe, that says, "I'm enough" ...

Kuomet dirbame iš tokios pozicijos,

kuri teigia "man nieko netrūksta",

then we stop screaming and start listening,

tada mes nustojame rėkti ir pradedame klausytis,

we're kinder and gentler to the people around us,

esame geresni ir švelnesni žmonėms aplink mus,

ir esame geresni ir švelnesni patys sau.

and we're kinder and gentler to ourselves.

Tai tiek šiam kartui. Ačiū.

That's all I have. Thank you.

(Applause)

(Plojimai)