Steven Addis: A father-daughter bond, one photo at a time

Translator: Joseph Geni Reviewer: Morton Bast

Translator: Ieva Zabileviciute Reviewer: Gediminas Mackelis

Photography has been my passion

Fotografija yra mano aistra

ever since I was old enough to pick up a camera,

nuo tada, kai tapau pakankamai suaugęs paimti į rankas fotoaparatą,

but today I want to share with you

ir šiandien aš noriu su Jumis pasidalinti

the 15 most treasured photos of mine,

15 mano labiausiai branginamų nuotraukų,

and I didn't take any of them.

ir nei viena iš jų nėra daryta manęs pačio.

There were no art directors, no stylists,

Nebuvo jokiu meno dizainerių, stilistų,

no chance for reshoots, not even any regard for lighting.

jokių galimybių perfotografuoti, net atsižvelgti į apšvietimą.

In fact, most of them were taken by random tourists.

Tiesą pasakius, dauguma iš jų buvo padarytos atsitiktinių turistų.

My story begins

Mano pasakojimas prasideda

when I was in New York City for a speaking engagement,

kai aš buvau New York'e darbo sumetimais,

and my wife took this picture of me holding my daughter

ir mano žmona nufotografavo šią nuotrauką, kurioje aš laikau savo dukrą

on her first birthday. We're on the corner of 57th and 5th.

per jos pirmąjį gimtadienį. Mes 57-os in 5-os gatvių kampe.

We happened to be back in New York exactly a year later,

Taip sutapo, kad lygiai po metų, mes ir vėl buvome New York'e,

so we decided to take the same picture.

taigi mes nusprendėme padaryti tą pačią nuotrauką.

Well you can see where this is going.

Manau suprantate, kur link aš suku.

Approaching my daughter's third birthday,

Artėjant trečiąjam mano dukros gimtadieniui

my wife said, "Hey, why don't you take Sabina back to New York

mano žmona tarė, "Kodėl Tau nenusivežus Sabrinos atgal į New York'ą

and make it a father-daughter trip, and continue the ritual?"

ir nepratęsus tradicijos, ir paverčiant tai tėvo-dukters kelione?"

This is when we started asking passing tourists to take the picture.

Tada mes pradėjome prašyti praeinančių turistų, kad jie padarytu nuotrauką.

You know, it's remarkable how universal

Žinote, tai nepaprasta koks universalus

the gesture is of handing your camera to a total stranger.

gestas yra fotoaparato perdavimas nepažįstamajam.

No one's ever refused, and luckily no one's ever run off with our camera.

Niekas niekada neatsisakė, ir laimei niekas niekada nepabėgo su fotoaparatu.

Back then, we had no idea how much this trip would change our lives.

Tada dar nežinojome, kaip ši kelionė pakeis mūsų gyvenimus.

It's really become sacred to us.

Tai mums tapo šventa.

This one was taken just weeks after 9/11,

Ši buvo padaryta kelios savaitės po rugsėjo 11-osios,

and I found myself trying to explain what had happened that day

ir aš bandžiau paaiškinti, kas įvyko tą dieną

in ways a five-year-old could understand.

būdais, kuriuos galėtų suprasti penkiametė.

So these photos are far more than proxies

Taigi šios nuotraukos yra kur kas daugiau nei

for a single moment, or even a specific trip.

viena akimirka, ar konkrečiai kelionė.

They're also ways for us to freeze time

Jos taip pat yra būdas sustabdyti laikui

for one week in October

vieną spalio savaitę

and reflect on our times

ir parodyti

and how we change from year to year,

kaip mes kaičiamės metams bėgant,

and not just physically, but in every way.

ne tik išoriškai, bet ir visais kitais būdais.

Because while we take the same photo,

Kol mes fotografuojame tą pačią nuotrauką,

our perspectives change,

keičiasi mūsų požiūriai,

and she reaches new milestones,

ir ji pas ją atisranda nauji pomėgiai ir tikslai,

and I get to see life through her eyes,

ir aš galiu pamatyti gyvenimą jos akimis,

and how she interacts with and sees everything.

ir kaip ji sąveikauja ir viską mato.

This very focused time we get to spend together

Šis išskirtinis laikas, kurį mes galime praleisti kartu

is something we cherish and anticipate the entire year.

yra kažkas tokio, ką mes branginame ir kurio mes laukiame ištisus metus.

Recently, on one trip, we were walking,

Neseniai, vienos kelionės metu mes vaikščiojome,

and she stops dead in her tracks,

ir ji staiga beeidama sustojo

and she points to a red awning of the doll store

ir parodė į raudoną lėlių parduotuvės stoginę

that she loved when she was little

kuri jai taip patiko, kai ji buvo maža

on our earlier trips.

mūsų ankstesnėse kelionėse.

And she describes to me the feeling she felt

Ir ji man nupasakoja tą jausmą kurį ji jautė

as a five-year-old standing in that exact spot.

kaip penkiametė stovėdama būtent toje pačioje vietoje.

She said she remembers her heart bursting out of her chest

Ji sakė, jog prisimena kaip vos širdis neiššoko iš krūtinės

when she saw that place for the very first time

kai ji pamatė šią vietą pirmą kartą

nine years earlier.

prieš devynis metus.

And now what she's looking at in New York

O dabar ką ji mato New York'e

are colleges,

yra koledžai,

because she's determined to go to school in New York.

nes ji yra pasiryžusi įstotį į vieną iš mokyklų būtent New York'e.

And it hit me: One of the most important things

Ir tada aš supratau: Vienas iš svarbiausių dalykų

we all make are memories.

yra mūsų kuriami atsiminimai.

So I want to share the idea of taking an active role

Taigi aš noriu pasidalinti šia idėja, kad mes aktyviai dalyvautumėme

in consciously creating memories.

sąmoningai kurdami prisiminimus.

I don't know about you, but aside from these 15 shots,

Nežinau kaip Jūs, bet be tų 15 nuotraukų,

I'm not in many of the family photos.

aš neesu daugumoje savo šeimos nuotraukų.

I'm always the one taking the picture.

Aš dažniausiai tas, kuris fotografuoja.

So I want to encourage everyone today

Taigi šiandien aš noriu visus paraginti

to get in the shot,

atsidurti nuotraukoje

and don't hesitate to go up to someone and ask,

ir nesigėdyti prieiti prie ko nors ir paprašyti:

"Will you take our picture?"

"Ar nufotografuosite mus?"

Thank you. (Applause)

Ačiū.(Aplodismentai)