Jane Fonda: Life's third act

Translator: Egle Baranauskaite Reviewer: Ausra Kazakauskaite

Per pastarąjį amžių

There have been many revolutions over the last century,

patyrėme daug revoliucijų.

but perhaps none as significant as the longevity revolution.

Bet tikriausiai nė viena nebuvo tokia reikšminga

kaip ilgaamžiškumo revoliucija.

We are living on average today 34 years longer

Šiandien mes vidutiniškai gyvename

34 metus ilgiau nei mūsų proseneliai.

than our great-grandparents did -- think about that.

Tik pagalvokite -

That's an entire second adult lifetime

tai ištisas antras suaugusiojo gyvenimo tarpsnis,

that's been added to our lifespan.

kuris buvo pridėtas prie mūsų gyvenimo trukmės.

And yet, for the most part,

Nepaisant to, labai dažnai

our culture has not come to terms with what this means.

mūsų kultūroje nėra suvokiama, ką tai reiškia.

We're still living with the old paradigm

Mes vis dar gyvename traktuodami

of age as an arch.

amžių kaip arką.

That's the metaphor, the old metaphor.

Tai yra metafora, sena metafora:

You're born, you peak at midlife

Pirmiausia gimsti, pasieki viršūnę vidutiniame amžiuje,

and decline into decrepitude.

ir galiausiai smunki į aptriušimą.

(Laughter)

(Juokas salėje)

Age as pathology.

Amžius kaip patologija.

Vis dėlto šiandien daugelis žmonių -

But many people today -- philosophers, artists, doctors, scientists --

filosofų, menininkų, medikų, mokslininkų -

are taking a new look at what I call "the third act" --

ima žvelgti iš naujos perspektyvos, kurią aš vadinu "trečiuoju veiksmu",

t.y. trys paskutiniosios gyvenimo dešimtys.

the last three decades of life.

They realize that this is actually a developmental stage of life

Jie suvokia, kad tai iš tikrųjų yra dar viena gyvenimo vystymosi stadija,

with its own significance,

turinti savotišką specifiką:

ji skiriasi nuo vidutiniojo amžiaus,

as different from midlife as adolescence is from childhood.

kaip skiriasi paauglystė nuo vaikystės.

And they are asking -- we should all be asking:

Ir jie užduoda klausimą - mes visi turėtume jį užduoti -

kaip mes šį laiką išnaudosime?

How do we use this time?

How do we live it successfully?

Kaip mes jį sėkmingai nugyvensime?

What is the appropriate new metaphor for aging?

Kokia nauja metafora tiktų

senėjimui?

I've spent the last year researching and writing about this subject.

Praėjusius pastaruosius metus praleidau tyrinėdama ir rašydama šia tema.

Aš atradau,

And I have come to find that a more appropriate metaphor for aging

kad kur kas priimtinesnė metafora senėjimui

is a staircase --

yra laiptai:

viršun kylanti žmogaus dvasios įkalnė,

the upward ascension of the human spirit,

bringing us into wisdom, wholeness, and authenticity.

atvedanti mus į išmintį, pilnatvę

ir autentiškumą.

Age not at all as pathology.

Amžius - ne kaip patologija,

bet kaip galimybė.

Age as potential.

And guess what?

Ir žinote, ką?

This potential is not for the lucky few.

Tai ne keleto laimingųjų galimybė.

It turns out, most people over 50

Pasirodo,

kad dauguma perkopusiųjų 50-metį

feel better, are less stressed, less hostile, less anxious.

jaučiasi geriau, jaučia mažiau streso,

nėra tokie priešiški ir neramūs.

Mes linkę pastebėti panašumus

We tend to see commonalities more than differences.

dažniau negu skirtumus.

Some of the studies even say we're happier.

Kai kurie tyrimai netgi teigia,

kad mes laimingesni!

(Laughter)

This is not what I expected, trust me.

Tikrai ne to tikėjausi, patikėkit manimi.

Aš pati kilusi iš depresijos kamuojamos giminės.

I come from a long line of depressives.

Antroje savo penktosios dešimties pusėje,

As I was approaching my late 40s,

atsikėlus ryte

when I would wake up in the morning,

pirmosios šešios mano mintys buvo neigiamos.

my first six thoughts would all be negative.

Ir aš išsigandau.

And I got scared.

I thought, "Oh my gosh. I'm going to become a crotchety old lady."

Pamaniau, o varge,

aš tapsiu irzlia senute.

But now that I am actually smack-dab in the middle of my own third act,

Bet dabar, kai iš tikrųjų atsidūriau pačiame savo trečiojo veiksmo viduryje,

Aš suvokiau, kad nesu buvus laimingesnė.

I realize I've never been happier.

Jaučiu tokį galingą gerovės jausmą.

I have such a powerful feeling of well-being.

And I've discovered

Ir suvokiau,

that when you're inside oldness,

kad būnant senatvės viduje,

as opposed to looking at it from the outside,

lyginant su žvelgimu į ją iš išorės,

baimė pasitraukia.

fear subsides.

You realize you're still yourself --

Supranti, kad tu visdar esi savimi,

maybe even more so.

galbūt netgi labiau.

Picasso once said, "It takes a long time to become young."

Pikaso kartą pasakė: "Užtrunka, kol tampi jaunas."

(Laughter)

(Juokas salėje)

I don't want to romanticize aging.

Aš nenoriu romantizuoti senėjimo.

Obviously, there's no guarantee

Be abejonės, nėra jokios garantijos,

that it can be a time of fruition and growth.

kad tai bus vaisingas ir pakilus metas.

Dalis to yra sėkmės reikalas.

Some of it is a matter of luck.

Dalis - akivaizdžiai nulemta genetikos.

Some of it, obviously, is genetic.

One third of it, in fact, is genetic.

Trečdalis to, iš tiesų, yra genetika.

Ir nedaug mes čia galima pakeisti.

And there isn't much we can do about that.

But that means that two-thirds of how well we do in the third act,

Bet tai reiškia, kad kiti du trečdaliai to,

ką mes galima padaryti iš trečiojo veiksmo,

yra mūsų rankose.

we can do something about.

Dabar aptarsime, ką mes galime padaryti,

We're going to discuss what we can do

to make these added years really successful,

kad šie papildomi metai taptų sėkmingi

and use them to make a difference.

ir kaip juos paversti prasmingais.

Dar šiek tiek apie laiptus,

Now, let me say something about the staircase,

kurie senjorams pasirodys keistoka metafora,

which may seem like an odd metaphor for seniors,

juk daugumai senjorų laiptai yra iššūkis.

given the fact that many seniors are challenged by stairs.

(Juokas salėje)

(Laughter)

Myself included.

Man taip pat.

Jūs tikriausiai žinote,

As you may know, the entire world operates on a universal law:

kad pasaulis veikia vieno universalaus dėsnio pagrindu,

t.y. entropija - antruoju termodinamikos dėsniu.

entropy, the second law of thermodynamics.

Entropy means that everything in the world -- everything --

Entropija reiškia, kad pasaulyje viskas

is in a state of decline and decay --

leidžiasi ir smunka.

Tai arka.

the arch.

There's only one exception to this universal law,

Vienintelė išimtis šiame dėsnyje -

žmonijos dvasia,

and that is the human spirit,

kuri gali vystytis į viršų -

which can continue to evolve upwards, the staircase,

laiptais -

bringing us into wholeness, authenticity, and wisdom.

atvedanti mus į pilnatvę,

autentiškumą ir išmintį.

And here's an example of what I mean.

Štai pavyzdys.

Šis pakilimas

This upward ascension

išlieka net ir susidūrus su neįtikėtinais fiziniais iššūkiais.

can happen even in the face of extreme physical challenges.

About three years ago, I read an article in the New York Times.

Prieš trejus metus

perskaičiau straipsnį "The New York Times".

Jame buvo kalbama apie vyrą, vardu Neilas Selingeris

It was about a man named Neil Selinger --

57-erių metų į pensiją išėjusį advokatą,

57 years old, a retired lawyer,

who had joined the writers' group at Sarah Lawrence,

kuris prisijungė prie rašytojų grupės Sarah Lawrence koledže,

where he found his writer's voice.

kur atrado savo kaip rašytojo balsą.

Two years later,

Po dvejų metų

he was diagnosed with ALS, commonly known as Lou Gehrig's disease.

jam buvo diagnozuota ŠAS, dar žinoma kaip Lou Gehrigo liga.

Tai siaubinga liga. Mirtina.

It's a terrible disease. It's fatal.

It wastes the body, but the mind remains intact.

Ji sunaikina kūną, bet protas išlieka veiksnus.

In this article, Mr. Selinger wrote the following

Šiame straipsnyje Selingeris parašė apie tai,

kaip liga jį veikė.

to describe what was happening to him.

Cituoju:

And I quote:

"As my muscles weakened,

"Silpstant raumenims,

mano rašymas stiprėjo.

my writing became stronger.

As I slowly lost my speech,

Pamažu nebegalėdamas kalbėti,

I gained my voice.

aš atradau savo balsą.

As I diminished, I grew.

Nykdamas, aš augau.

Tiek daug prarasdamas,

As I lost so much,

aš pagaliau ėmiau atrasti save."

I finally started to find myself."

Man Neilas Selingeris

Neil Selinger, to me,

is the embodiment of mounting the staircase

yra tikras trečiojo gyvenimo veiksmo laiptų

įveikimo įsikūnijimas.

in his third act.

Now we're all born with spirit, all of us,

Juk mes visi gimstame su dvasia, visi,

tačiau kartais ji užgniaužiama

but sometimes it gets tamped down beneath the challenges of life,

gyvenimo iššūkių:

violence, abuse, neglect.

smurto, išnaudojimo, aplaidumo.

Perhaps our parents suffered from depression.

Galbūt mūsų tėvai sirgo depresija.

Galbūt jie nesugebėjo mūsų mylėti

Perhaps they weren't able to love us beyond how we performed in the world.

neatsižvelgdami į mūsų pasiekimus.

Galbūt mes ir toliau kęsime

Perhaps we still suffer from a psychic pain, a wound.

psichologinį skausmą, žaizdas.

Galbūt jausime, kad daugelis mūsų santykių taip ir nesulaukė atomazgos.

Perhaps we feel that many of our relationships

have not had closure.

Todėl ir jausimės neužbaigti.

And so we can feel unfinished.

Perhaps the task of the third act

Galbūt trečiojo gyvenimo veiksmo paskirtis yra

įvykdyti užduotį - pasiekti mūsų pačių pabaigą.

is to finish up the task of finishing ourselves.

For me, it began as I was approaching my third act, my 60th birthday.

Man tai prasidėjo, kai priartėjau prie savo trečiojo gyvenimo veiksmo,

savo 60-tojo gimtadienio.

How was I supposed to live it?

Kaip aš turėjau jį išgyventi?

What was I supposed to accomplish in this final act?

Kaip man reikėjo užbaigti šį paskutinį veiksmą?

And I realized that, in order to know where I was going,

Ir aš suvokiau, kad norėdama žinoti, kur einu,

I had to know where I'd been.

turiu žinoti, kur buvau.

Tad pasukau atgal

And so I went back and I studied my first two acts,

ir ištyriau pirmuosius du savo veiksmus,

norėdama pamatyti, kas buvau anuomet -

trying to see who I was then,

who I really was, not who my parents or other people told me I was,

kas iš tikrųjų buvau,

o ne kas aš buvau savo tėvų ar kitų žmonių akimis,

ar kaip jie su manimi elgėsi.

or treated me like I was.

Bet kas gi aš buvau? Kas buvo mano tėvai -

But who was I?

Who were my parents -- not as parents, but as people?

ne kaip tėvai, bet kaip žmonės?

Kas buvo mano seneliai?

Who were my grandparents?

How did they treat my parents?

Kaip jie elgėsi su mano tėvais?

These kinds of things.

Tokius štai dalykus.

Po keleto metų supratau,

I discovered, a couple of years later,

kad procesas, kurį aš įveikiau,

that this process that I had gone through

psichologų yra vadinamas

is called by psychologists "doing a life review."

"gyvenimo peržiūra".

And they say it can give new significance and clarity and meaning

Jie sako, kad tai suteikia naujos reikšmės,

aiškumo ir prasmės

to a person's life.

žmogaus gyvenimui.

You may discover, as I did,

Jūs, kaip ir aš, galite atrasti,

that a lot of things that you used to think were your fault,

kad daugelis dalykų, kuriuos manėte esant Jūsų kalte,

daugelis dalykų, kuriuos apie save manėte,

a lot of things you used to think about yourself,

iš tikro neturėjo nieko bendra su jumis.

really had nothing to do with you.

Tai nebuvo Jūsų kaltė. Jums viskas gerai.

It wasn't your fault; you're just fine.

Tuomet Jūs galite atsigręžti,

And you're able to go back and forgive them.

atleisti jiems

ir atleisti sau.

And forgive yourself.

Galite išsilaisvinti

You're able to free yourself

nuo savo praeities.

from your past.

Jūs galite pasistengti pakeisti

You can work to change your relationship to your past.

santykį su savo praeitimi.

Kol apie visa tai rašiau,

Now while I was writing about this,

aptikau knygą, pavadinimu "Žmogus ieško prasmės",

I came upon a book called "Man's Search for Meaning"

parašytą Viktoro Franklo.

by Viktor Frankl.

Jis buvo vokiečių psichiartas,

Viktor Frankl was a German psychiatrist

who'd spent five years in a Nazi concentration camp.

praleidęs penkerius metus nacių koncentracijos stovykloje.

And he wrote that, while he was in the camp,

Jis parašė, dar būdamas stovykloje, kad

he could tell, should they ever be released,

galėjo atskirti tuos, jei jie kada bus paleisti laisvėn,

which of the people would be OK, and which would not.

kurie puikiai išgyvens,

ir kurie to nesugebės.

Štai ką jis parašė:

And he wrote this:

"Viskas, ką gyvenime turi, gali būti atimta,

"Everything you have in life can be taken from you

išskyrus viena -

except one thing:

tavo laisvę rinktis,

your freedom to choose how you will respond to the situation.

kaip reaguosi

į situaciją.

Štai kas nulemia

This is what determines the quality of the life we've lived --

gyvenimo, kurį nugyvenome, kokybę -

not whether we've been rich or poor,

ne tai ar buvome turtingi ar vargšai,

įžymūs ar nežinomi,

famous or unknown,

healthy or suffering.

sveiki ar kenčiantys.

What determines our quality of life is how we relate to these realities,

Mūsų gyvenimo kokybę nulemia tai,

kaip mes susiejame save su šiomis realybėmis,

what kind of meaning we assign them,

kokią prasmę mes joms priskiriame,

what kind of attitude we cling to about them,

kokiu požiūriu į jas žvelgiame,

ir kokią proto būseną leidžiame joms iššaukti."

what state of mind we allow them to trigger."

Galbūt esminė trečiojo veiksmo paskirtis -

Perhaps the central purpose of the third act

is to go back and to try, if appropriate,

grįžti atgal, ir pamėginti, kur pridera,

to change our relationship to the past.

pakeisti savo santykį

su praeitimi.

It turns out that cognitive research shows

Kognityviniai tyrinėjimai rodo, kad

kai mes sugebame tai padaryti,

when we are able to do this,

it manifests neurologically --

tai pasireiškia ir neurologiškai:

neural pathways are created in the brain.

smegenyse susikuria nerviniai keliai.

You see, if you have, over time,

Matote, jei Jūs praeityje

reacted negatively to past events and people,

neigiamai reaguodavote į įvykius ir žmones,

Jūsų smegenimis perduodami

neural pathways are laid down

by chemical and electrical signals that are sent through the brain.

cheminiai ir elektriniai signalai sukuria nervinius kelius.

Su laiku šie nerviniai keliai taip įšsikeroja

And over time, these neural pathways become hardwired.

tampa norma,

They become the norm -- even if it's bad for us,

net jei tai ir kenkia mums,

because it causes us stress and anxiety.

nes sukelia stresą ir nerimą.

Vis dėlto, jei sugebate

If, however,

we can go back and alter our relationship,

grįžti ir pakeisti savo santykius

re-vision our relationship to past people and events,

su žmonėmis ir įvykiais praeityje,

juos peržiūrėti,

neural pathways can change.

nerviniai keliai gali pakisti.

And if we can maintain the more positive feelings

Jei išlaikysime

pozityvesnius jausmus, susijusius su praeitimi,

about the past,

that becomes the new norm.

tai taps naująja norma.

It's like resetting a thermostat.

Tai tas pats, kas perkrauti termostatą.

Ne patirtis paverčia

It's not having experiences

mus išmintingais,

that makes us wise.

o patirties peržiūrėjimas.

It's reflecting on the experiences that we've had that makes us wise

kas mums suteikia išminties.

and that helps us become whole,

Tai leidžia mums pasiekti pilnatvę,

brings wisdom and authenticity.

atneša išmintį ir autentiškumą.

It helps us become what we might have been.

Tai padeda mums virsti tuo, kas mes galėjome būti.

Women start off whole, don't we?

Moterys juk pradeda užtikrintai, argi ne taip?

I mean, as girls, we're feisty -- "Yeah? Who says?"

Mes, merginos, dažnai atkertame: "Ar ne? Kas taip sako?"

(Laughter)

Mes turime jėgos.

We have agency.

We are the subjects of our own lives.

Mes esame savo pačių gyvenimo veikėjos.

Bet labai dažnai,

But very often,

many, if not most of us, when we hit puberty,

daugelis, jei ir ne visos, sulaukusios brandos,

we start worrying about fitting in and being popular.

pradedame jaudintis dėl pritapimo ir populiarumo.

And we become the subjects and objects of other people's lives.

Ir tada tampame kitų žmonių gyvenimo pavaldinėmis ir objektais.

Bet dabar, savo trečiuosiuose veiksmuose,

But now, in our third acts,

gali būti įmanoma,

it may be possible for us to circle back to where we started,

sugrįžti ten, nuo kur pradėjome,

ir suvokti tai pirmą kartą.

and know it for the first time.

Jei galėsime tai padaryti,

And if we can do that,

it will not just be for ourselves.

darysime ne tik dėl savęs.

Older women are the largest demographic in the world.

Vyresnės moterys -

didžiausia demografinė grupė pasaulyje.

Jei galėtume sugrįžti atgal ir iš naujo save apibrėžti,

If we can go back and redefine ourselves

pasiekti pilnatvę,

and become whole,

tai sukurtų kultūrinį postūmį pasaulyje

this will create a cultural shift in the world,

and it will give an example to younger generations

ir suteiktų pavyzdį jaunesnėms kartoms,

kad jos pačios galėtų permąstyti savo gyvenimo trukmę.

so that they can reconceive their own lifespan.

Thank you very much.

Širdingai dėkoju.

(Applause)

(Aplodismentai)