It's not fair having 12 pairs of legs | Aimee Mullins

Translator: Olga Lempert Reviewer: Andrej Dunovskij

I was speaking to a group of about 300 kids,

Kalbėjausi su maždaug 300 vaikų,

ages six to eight, at a children's museum,

6-8 metų amžiaus, vaikų muziejuje.

and I brought with me a bag full of legs,

Atsinešiau pilną maišą kojų,

similar to the kinds of things you see up here,

panašių į tas, kurias matote čia,

and had them laid out on a table for the kids.

ir išdėliojau ant stalo priešais vaikus.

And, from my experience, you know, kids are naturally curious

Žinau iš patirties, kad vaikai smalsūs

about what they don't know, or don't understand,

kai kažko nežino, nesupranta

or is foreign to them.

ar nepažįsta.

They only learn to be frightened of those differences

Jie išmoksta bijoti skirtumų tik tada,

when an adult influences them to behave that way,

kai juos to išmoko suaugęs žmogus,

and maybe censors that natural curiosity,

kuris apriboja tą natūralų smalsumą

or you know, reins in the question-asking

ar neleidžia daug klausinėti

in the hopes of them being polite little kids.

tikėdamasis juos užauginti mandagius.

So I just pictured a first grade teacher out in the lobby

Įsivaizdavau koridoriuje stovint pirmokų mokytoją

with these unruly kids, saying, "Now, whatever you do,

tarp padykusių vaikų, sakančią:

don't stare at her legs."

"Tik šiukštu nespoksokit į jos kojas."

But, of course, that's the point.

Bet juk čia visa ir esmė.

That's why I was there, I wanted to invite them to look and explore.

Aš ten buvau tam, kad jie žiūrėtų ir tyrinėtų.

So I made a deal with the adults

Taigi aš susitariau su suaugusiais,

that the kids could come in without any adults for two minutes

kad vaikai įeis vieni patys ir pabus dvi minutes

on their own.

be suaugusiųjų.

The doors open, the kids descend on this table of legs,

Durys atsidaro, vaikai puola prie kojų nukrauto stalo,

and they are poking and prodding, and they're wiggling toes,

liečia, maigo, judina pirštelius,

and they're trying to put their full weight on the sprinting leg

bando visu svoriu užgulti bėgimo koją,

to see what happens with that.

pažiūrėti, kas iš to bus.

And I said, "Kids, really quickly --

Sakau, "Vaikai, greitai --

I woke up this morning, I decided I wanted to be able to jump over a house --

pabudau šįryt ir nutariau, kad noriu peršokti namą --

nothing too big, two or three stories --

nedidelį, dviejų-trijų aukštų --

but, if you could think of any animal, any superhero, any cartoon character,

jei galėtumėt rinktis bet kokį gyvūną, superherojų, filmuko veikėją,

anything you can dream up right now,

bet ką dabar sugalvoti,

what kind of legs would you build me?"

kokias man sukurtumėte kojas?"

And immediately a voice shouted, "Kangaroo!"

Tuoj pat vienas sušuko: "Kengūros!"

"No, no, no! Should be a frog!"

"Ne ne ne! Reikia varlės!"

"No. It should be Go Go Gadget!"

"Ne. Reikia Inspektoriaus Gudručio!"

"No, no, no! It should be the Incredibles."

"Ne ne ne! Geriau Nerealiųjų."

And other things that I don't -- aren't familiar with.

Ir kiti dalykai, kurių aš nežinau, nepažįstu.

And then, one eight-year-old said,

Tada vienas aštuonmetis paklausė:

"Hey, why wouldn't you want to fly too?"

"O kodėl tu nenorėtumei ir skraidyti?"

And the whole room, including me, was like, "Yeah."

Ir visi, taip pat ir aš, pagalvojo, "Tikrai!"

(Laughter)

(Juokas)

And just like that, I went from being a woman

Taigi, šitaip pavirtau iš moters,

that these kids would have been trained to see as "disabled"

kurią vaikai būtų išmokę laikyti "neįgalia",

to somebody that had potential that their bodies didn't have yet.

į žmogų su potencialu, kokio dar neturėjo jų pačių kūnai.

Somebody that might even be super-abled.

Gal net super-įgalų žmogų.

Interesting.

Įdomu.

So some of you actually saw me at TED, 11 years ago.

Kai kurie jūsų mane jau matėte TED prieš 11 metų,

And there's been a lot of talk about how life-changing this conference is

ir daug buvo kalbama, kaip ši konferencija keičia gyvenimus,

for both speakers and attendees, and I am no exception.

tiek pranešėjų, tiek žiūrovų, ir aš ne išimtis.

TED literally was the launch pad to the next decade of my life's exploration.

TED iš tiesų pradėjo kitą mano gyvenimo tyrimo dešimtmetį.

At the time, the legs I presented were groundbreaking in prosthetics.

Tada pristatytos mano kojos buvo itin pažangūs protezai.

I had woven carbon fiber sprinting legs

Turėjau austų anglies siūlų bėgimo kojas,

modeled after the hind leg of a cheetah,

atkartojančias gepardo užpakalinę leteną,

which you may have seen on stage yesterday.

kurias galėjote matyti scenoje vakar.

And also these very life-like, intrinsically painted silicone legs.

Ir dar labai tikroviškas, smulkiai ištapytas silikono kojas.

So at the time, it was my opportunity to put a call out

Tada turėjau galimybę pakviesti naujovių kūrėjus

to innovators outside the traditional medical prosthetic community

už tradicinės medicininių protezų bendruomenės ribų

to come bring their talent to the science and to the art

prisidėti savo talentu prie mokslo ir meno

of building legs.

kurti kojas.

So that we can stop compartmentalizing form, function and aesthetic,

Kad galėtume liautis skyrę formą, funkciją ir estetiką

and assigning them different values.

ir skirtingai jas vertinę.

Well, lucky for me, a lot of people answered that call.

Man pasisekė, kad į kvietimą atsiliepė daug žmonių.

And the journey started, funny enough, with a TED conference attendee --

Įdomu, kad viskas prasidėjo nuo TED konferencijos žiūrovės --

Chee Pearlman, who hopefully is in the audience somewhere today.

Chee Pearlman, tikiuosi, ji kažkur čia šiandien.

She was the editor then of a magazine called ID,

Tada ji buvo ID žurnalo redaktorė

and she gave me a cover story.

ir skyrė man viršelio siužetą.

This started an incredible journey.

Taip prasidėjo neįtikėtina kelionė.

Curious encounters were happening to me at the time;

Man nuolat pasitaikydavo įdomių žmonių;

I'd been accepting numerous invitations to speak

gavau daugybę kvietimų kalbėti

on the design of the cheetah legs around the world.

apie gepardo kojų dizainą visame pasaulyje.

And people would come up to me after the conference, after my talk,

Po konferencijos, po pranešimo prie manęs prieidavo žmonės,

men and women.

vyrai ir moterys.

And the conversation would go something like this,

Pokalbio eiga būdavo maždaug tokia:

"You know Aimee, you're very attractive.

"Žinote, Aimee, jūs labai patraukli.

You don't look disabled."

Jūs neatrodote neįgali."

(Laughter)

(Juokas)

I thought, "Well, that's amazing,

Pagalvojau, "Tai nuostabu,

because I don't feel disabled."

nes aš nesijaučiu neįgali."

And it really opened my eyes to this conversation

Man atsivėrė akys į šį dialogą,

that could be explored, about beauty.

kurį galima tirti, apie grožį.

What does a beautiful woman have to look like?

Kaip turi atrodyti graži moteris?

What is a sexy body?

Kas yra seksualus kūnas?

And interestingly, from an identity standpoint,

Įdomu, iš tapatybės požiūrio,

what does it mean to have a disability?

ką reiškia būti neįgaliam?

I mean, people -- Pamela Anderson has more prosthetic in her body than I do.

Sakau, juk Pamelos Anderson kūne daugiau dirbtinų elementų nei manajame.

Nobody calls her disabled.

Jos niekas nevadina neįgalia.

(Laughter)

(Juokas)

So this magazine, through the hands of graphic designer Peter Saville,

Taigi per grafikos dizainerį Peter Saville šis žurnalas

went to fashion designer Alexander McQueen, and photographer Nick Knight,

pateko pas rūbų dizainerį Alexander McQueen ir fotografą Nick Knight,

who were also interested in exploring that conversation.

kurie irgi susidomėjo šia tema.

So, three months after TED I found myself on a plane

Tad praėjus trims mėnesiams po TED aš atsidūriau lėktuve

to London, doing my first fashion shoot,

į Londoną, kur įvyko mano pirmoji mados fotosesija,

which resulted in this cover --

kuri baigėsi šiuo viršeliu --

"Fashion-able"?

Madinga?

Three months after that, I did my first runway show for Alexander McQueen

Po trijų mėnesių pirmą kartą podiume pristačiau Alexander McQueen rūbus

on a pair of hand-carved wooden legs made from solid ash.

su rankų darbo medinėmis kojomis iš gryno šermukšnio.

Nobody knew -- everyone thought they were wooden boots.

Niekas neatspėjo -- visi jas palaikė mediniais batais.

Actually, I have them on stage with me:

Iš tiesų jos čia ant scenos:

grapevines, magnolias -- truly stunning.

Vynuogės, magnolijos, stulbinantis grožis.

Poetry matters.

Poezija svarbi.

Poetry is what elevates the banal and neglected object

Poezija banalų nepastebėtą objektą paverčia

to a realm of art.

meno objektu.

It can transform the thing that might have made people fearful

Ji gali paversti tai, kas galėjo išgąsdinti žmones

into something that invites them to look,

tuo, kas patraukia juos žiūrėti,

and look a little longer,

žiūrėti ilgiau,

and maybe even understand.

galbūt net suprasti.

I learned this firsthand with my next adventure.

Tai patyriau pati per savo kitą nuotykį.

The artist Matthew Barney, in his film opus called the "The Cremaster Cycle."

Tai buvo menininkas Matthew Barney ir jo filmas "The Cremaster Cycle".

This is where it really hit home for me --

Štai kada iš tiesų suvokiau --

that my legs could be wearable sculpture.

mano kojos gali būti nešiojamos skulptūros.

And even at this point, I started to move away from the need to replicate human-ness

Tada pat pradėjau atsitraukti nuo poreikio imituoti žmogiškumą

as the only aesthetic ideal.

kaip vienintelį estetinį idealą.

So we made what people lovingly referred to as glass legs

Taigi sukūrėme tai, kas meiliai vadinta stiklo kojomis,

even though they're actually optically clear polyurethane,

nors iš tikrųjų jos iš permatomo poliuretano,

a.k.a. bowling ball material.

t.y., boulingo kamuolių medžiagos.

Heavy!

Sunkios!

Then we made these legs that are cast in soil

Vėliau sukūrėme šias kojas iš dirvožemio,

with a potato root system growing in them, and beetroots out the top,

jose auga bulvių šaknų sistema, o viršuje -- burokai,

and a very lovely brass toe.

ir žavus varinis pirštelis.

That's a good close-up of that one.

Štai jis priartintas.

Then another character was a half-woman, half-cheetah --

Kita filmo veikėja buvo moteris-gepardė --

a little homage to my life as an athlete.

duoklė mano sportininkės gyvenimui.

14 hours of prosthetic make-up

14 valandų protezų makiažo,

to get into a creature that had articulated paws,

kad tapčiau padaru su išlavintomis letenomis,

claws and a tail that whipped around,

nagais ir uodega, kuri judėjo į visas puses,

like a gecko.

kaip gekono.

(Laughter)

(Juokas)

And then another pair of legs we collaborated on were these --

Dar kartu sukūrėme šias kojas...

look like jellyfish legs,

panašias į medūzos kojas.

also polyurethane.

Taip pat iš poliuretano.

And the only purpose that these legs can serve,

Vienintelė galima šių kojų paskirtis,

outside the context of the film,

išskyrus filmo kontekstą,

is to provoke the senses and ignite the imagination.

yra provokuoti pojūčius ir įjungti vaizduotę.

So whimsy matters.

Tad humoras yra svarbus.

Today, I have over a dozen pair of prosthetic legs

Dabar turiu daugiau nei dvylika porų kojų protezų,

that various people have made for me,

kuriuos man sukūrė skirtingi žmonės,

and with them I have different negotiations of the terrain under my feet,

ir su jomis skirtingai santykiauju su žeme, kuria einu.

and I can change my height --

Galiu pasikeisti ūgį --

I have a variable of five different heights.

aš turiu penkis skirtingus ūgius.

(Laughter)

(Juokas)

Today, I'm 6'1".

Šiandien mano ūgis -- 185 cm.

And I had these legs made a little over a year ago

Šias kojas man pagamino prieš metus su trupučiu

at Dorset Orthopedic in England

Dorset Orthopaedic įmonė Anglijoje,

and when I brought them home to Manhattan,

ir kai jas atsivežiau į Manheteną,

my first night out on the town, I went to a very fancy party.

pirmąją naktį namie nuėjau į ištaigingą vakarėlį.

And a girl was there who has known me for years

Ten buvo panelė, kuri daug metų pažinojo mane

at my normal 5'8".

įprasto 173 cm ūgio.

Her mouth dropped open when she saw me,

Pamačiusi mane, ji išsižiojo

and she went, "But you're so tall!"

ir sako: "Bet tu tokia aukšta!"

And I said, "I know. Isn't it fun?"

O aš atsakiau: "Žinau. Smagu, ar ne?"

I mean, it's a little bit like wearing stilts on stilts,

Šiek tiek panašu į kojūkus ant kojūkų,

but I have an entirely new relationship to door jams

bet dabar turiu naujus santykius su durų staktomis,

that I never expected I would ever have.

kurių niekuomet nesitikėjau turėti.

And I was having fun with it.

Man buvo smagu.

And she looked at me,

O ji pažiūrėjo į mane ir sako:

and she said, "But, Aimee, that's not fair."

"Bet, Aimee, tai nesąžininga."

(Laughter)

(Juokas)

(Applause)

(Plojimai)

And the incredible thing was she really meant it.

Neįtikėtina tai, kad ji būtent tai norėjo pasakyti.

It's not fair that you can change your height,

Nesąžininga, kad tu gali keisti savo ūgį

as you want it.

kaip išmanydama.

And that's when I knew --

Tada supratau --

that's when I knew that the conversation with society

supratau, kad dialogas su visuomene

has changed profoundly

iš esmės pasikeitė

in this last decade.

per paskutinį dešimtmetį.

It is no longer a conversation about overcoming deficiency.

Kalbame nebe apie tai, kaip nugalėti nepilnavertiškumą.

It's a conversation about augmentation.

Kalbame apie augimą.

It's a conversation about potential.

Kalbame apie potencialą.

A prosthetic limb doesn't represent the need to replace loss anymore.

Galūnės protezas nebereiškia noro pakeisti tai, kas prarasta.

It can stand as a symbol that the wearer

Jis gali simbolizuoti, kad jo šeimininkas

has the power to create whatever it is that they want to create

turi galimybę kurti ką tik nori sukurti

in that space.

toje vietoje.

So people that society once considered to be disabled

Taigi anksčiau visuomenės neįgaliais laikyti žmonės

can now become the architects of their own identities

dabar gali būti savo tapatybės architektai

and indeed continue to change those identities

ir toliau keisti tą tapatybę,

by designing their bodies

kurdami savo kūnus,

from a place of empowerment.

jausdamiesi įgalinti.

And what is exciting to me so much right now

Ir dabar mane labiausiai džiugina tai,

is that by combining cutting-edge technology --

kad derindami moderniausias technologijas --

robotics, bionics --

robotiką, bioniką --

with the age-old poetry,

su amžių senumo poezija

we are moving closer to understanding our collective humanity.

mes artėjame prie mūsų bendro žmogiškumo supratimo.

I think that if we want to discover the full potential

Manau, kad norėdami atrasti pilną savo

in our humanity,

žmogiškumo potencialą

we need to celebrate those heartbreaking strengths

mes turime džiaugtis tomis graudžiomis galiomis

and those glorious disabilities that we all have.

ir žaviais neįgalumais, kuriuos visi turime.

I think of Shakespeare's Shylock:

Galvoju apie Šekspyro Šeiloką:

"If you prick us, do we not bleed,

Jei badote mus, argi mes nekraujuojame,

and if you tickle us, do we not laugh?"

o jei kutenate, ar nesijuokiame?"

It is our humanity,

Būtent mūsų žmogiškumas

and all the potential within it,

ir jame esantis potencialas

that makes us beautiful.

daro mus gražiais.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)