What makes a language... a language? - Martin Hilpert

Translator: Imantė Gimbutienė Reviewer: Vilma Veršylaitė

The distinct forms of speech heard

Skirtingos kalbų formos, girdimos

around Bremen, Germany and Interlaken, Switzerland

Brėmene, Vokietijoje ir Interlakene, Šveicarijoje,

are considered regional dialects of the German language.

yra laikomos regioninėmis vokiečių kalbos tarmėmis.

And yet, when someone from Bremen is visiting the Swiss Alps,

Ir vis dėlto, kai kas nors iš Brėmeno lankosi Šveicarijos Alpėse,

the conversations they hear between locals will likely be incomprehensible to them.

nugirsti pokalbiai tarp vietinių jiems būtų nesuprantami.

Similarly, outside of China,

Panašiai yra ir už Kinijos ribų.

Mandarin and Cantonese are often referred to as Chinese dialects.

Mandarinų ir kantonų kalbos dažnai yra laikomos kinų kalbos tarmėmis.

But they’re even more dissimilar than Spanish and Italian.

Bet jos dar labiau skiriasi nei ispanų ir italų kalbos.

On the other hand, speakers of Danish, Norwegian, and Swedish,

Danų, norvegų ir švedų kalbomis,

which are recognized as three distinct languages,

kurios yra suprantamos kaip trys skirtingos kalbos,

can usually communicate in their native tongues with little difficulty.

dažnai gali bendrauti gimtakalbiai ir tai jiems sukelia nedaug sunkumų.

And Turkish language soap operas, broadcast without dubbing or subtitles,

Turkų muilo operos, transliuojamos be dubliavimo ir subtitrų,

are some of the most popular shows in Azeri-speaking Azerbaijan.

yra labai populiarios tarp azerų kalba kalbančių azerbaidžaniečių.

So, when is a form of speech considered a dialect versus a language?

Taigi, kada kalbos forma yra laikoma tarme, o ne kalba?

It seems reasonable that the degree of mutual intelligibility would determine

Logiška, kad tai nulemia abipusis sutarimas,

whether two ways of speaking are classified as separate languages

nepaisant to, ar abu kalbėjimo būdai laikomi skirtingomis kalbomis,

or as dialects of the same language.

ar tos pačios kalbos tarmėmis.

But as we've seen, there are many occasions where this is not the case.

Bet, kaip pastebėjome, yra daugybė atvejų, kai yra kitaip.

Perhaps surprisingly, the distinction between a language and a dialect

Tikriausiai stebina tai, kad skirtumas tarp kalbos ir tarmės

usually has nothing to do with pronunciation, vocabulary,

dažniausiai niekaip nesusijęs su tarimu, žodynu,

or any other linguistic features.

ar bet kokiais kitais kalbos bruožais.

However, it’s not coincidental, either.

Kaip bebūtų, tai nėra atsitiktinumas.

It’s a matter of politics.

Tai požiūrio klausimas.

The basis for what’s officially deemed a language

Pagrindas tam, kas oficialiai laikoma kalba,

was shaped by the emergence of a European nation states beginning around the 1500s.

buvo suformuotas apie 1500-ųjų pradžioje, tautų valstybių atsiradimo metu.

In order to establish and maintain centralized governments,

Tam, kad būtų įkurtos ir išlaikytos centralizuotos valdžios,

clear territorial boundaries, and state-sponsored education systems,

aiškios teritorijų ribos ir valstybės išlaikomos švietimo sistemos,

many nation states promoted a standardized language.

daugumos valstybių tautos skatino standartizuotą kalbą.

Which form of speech was chosen to be the standard language

Kuri kalbos forma buvo pasirenkama kaip standartizuota kalba

was usually based on what people spoke in the capital.

dažniausiai lemdavo tai, kokia kalba žmonės kalbėjo sostinėje.

And while other forms of speech persisted, they were often treated as inferior.

Ir nors kitos kalbos formos išliko, jos dažnai buvo laikomos prastesnėmis.

This tradition extended across the globe with European colonization

Ši tradicija išplito visame pasaulyje Europos kolonizacijos metu

and into modern times.

ir tęsėsi moderniais laikais.

Italy, for example, has at least 15 of what might be called regional dialects.

Pavyzdžiui, Italija turi ne mažiau nei 15 taip vadinamų vietinių tarmių.

One of them, the Florentine dialect,

Viena iš jų, Florencijos tarmė,

became known as Standard Italian when the country politically unified in 1861.

tapo žinoma kaip italų kalba, kai 1861 šalis tapo politiškai suvienyta.

It was selected because legendary authors like Dante and Machiavelli

Ji buvo pasirinkta, nes žymūs autoriai, tokie kaip Dantė ar Makiavelis

used it in their original works,

naudojo šią tarmę savo darbuose

And it came to represent an image of Italian national identity

ir taip ji pamažu tapo Italijos nacionalinio identiteto vizitine kortele,

that some found particularly desirable.

kai kurių ypatingai geidžiama.

Later on, in his attempt to establish a unified, fascist state,

Vėliau, bandant įkurti suvienytą, fašistinę valstybę,

Italian dictator Benito Mussolini saw language standardization

Italijos diktatorius Benito Musolinis laikė kalbos standartizavimą

as an important objective.

svarbiu tikslu.

His government promoted standard Italian while prohibiting other forms of speech

Jo valdžia palaikė standartinę italų kalbą uždrausdama kitas kalbos formas

from the public sphere,

naudoti viešojoje erdvėje,

framing them as backward and unsophisticated.

pasmerkdama jas kaip jau neaktualias arba rodančias neišsilavinimą.

In everything from job applications to court testimonies,

Viskame, pradedant darbo prašymais ir baigiant teismo parodymais,

standard languages act as gatekeepers around the world.

standartizuota kalba veikia tarsi vartų sargas visame pasaulyje.

For instance, one 1999 study showed that landlords responded to apartment inquiries

Pavyzdžiui, vienas 1999 m. tyrimas parodė, kad nuomotojai atsakinėjo į pasiteiravimus

based on what form of speech their prospective tenants used.

remdamiesi tuo, kokią kalbos formą potencialūs jų nuomininkai naudojo.

When callers spoke African-American Vernacular English, or AAVE,

Kai jie kalbėjo Afrikos-Amerikos anglų, arba afroamerikiečių liaudies anglų k.,

landlords were more likely to reject their inquiries.

nuomotojai buvo labiau linkę atmesti jų prašymą.

When they spoke so-called Standard American English,

Kai jie kalbėjo taip vadinama standartine amerikiečių anglų kalba,

which is often associated with whiteness,

kuri dažnai siejama su baltaisiais,

landlords responded more positively.

nuomotojai dažniau atsakydavo teigiamai.

Both of these forms of speech are considered English dialects.

Abi šios kalbos formos yra laikomos anglų kalbos tarmėmis.

In the United States, some people have cast AAVE

Dalis žmonių JAV į afroamerikiečių liaudies kalbą žiūri

as an incorrect or simplified version of mainstream US English.

kaip į neteisingą ir supaprastintą tradicinę amerikiečių anglų kalbą.

But AAVE follows consistent grammatical rules

Bet afroamerikiečių liaudies k. turi nuoseklias gramatines taisykles,

every bit as sophisticated as other forms of English.

ir ji yra lygiai taip pat rafinuota kaip ir kitos anglų kalbos formos.

Linguists tend to avoid the term dialect altogether.

Iš tiesų, kalbininkai yra linkę vengti tarmės termino.

Instead, many opt to call different forms of speech “varieties.”

Dauguma pasirenka įvairias formas vadinti kalbos „atmainomis“.

This way, languages are seen as groups of varieties.

Tokiu būdu į kalbas yra žiūrima kaip į atmainų grupes.

So the English language is made up of varieties

Taigi anglų kalba susideda iš atmainų,

including Standard British and American English, AAVE,

įskaitant britų ir amerikiečių anglų bei afroamerikiečių liaudies,

Nigerian English, Malaysian English, and many others.

Nigerijos anglų, Malaizijos anglų, ir daugelio kitų.

Each has its own unique history and characteristic pronunciation,

Kiekviena turi savo unikalią istoriją ir būdingą tarimą,

vocabulary, and grammatical structures.

žodyną ir gramatines struktūras.

But the dividing line between varieties is murky.

Skiriamoji linija tarp atmainų yra miglota.

Human language, in all its cross-pollinating, ever-evolving glory,

Žmogaus kalba yra mišinys, nuolat besivystanti šlovė,

naturally resists the impulse to sort it into neat buckets.

natūraliai nepaklūstanti impulsui surūšiuoti ją į tvarkingus kibirėlius.

Oftentimes, forms of speech exist on a kind of linguistic continuum

Kalbos formos dažnai egzistuoja savotiškame kalbiniame kontinuume,

where they overlap with others,

kur persidengia su kitomis kalbomis,

and the differences between them are gradual—

o jų skirtumai yra laipsniški,

not clear cut.

neapibrėžti.

And that’s the confounding beauty of the dynamic, diverse,

Ir tai yra dinamiško grožio, įvairumo

and dazzling universe of human communication.

ir žmonių bendravimo vaiskumo mišinys.