The voices in my head | Eleanor Longden

Translator: Jolanta Şahin Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

The day I left home for the first time

Diena, kai pirmą kartą palikau namus

to go to university was a bright day

ir išvažiavau į universitetą buvo šviesi diena,

brimming with hope and optimism.

pilna vilčių ir optimizmo.

I'd done well at school. Expectations for me were high,

Buvau gera mokinė. Iš manęs buvo daug tikimasi,

and I gleefully entered the student life

džiaugsmingai pradėjau studentišką gyvenimą,

of lectures, parties and traffic cone theft.

paskaitas, vakarėlius, įsitraukiau į studentiškus juokelius.

Now appearances, of course, can be deceptive,

Išorė, žinoma, gali būti apgaulinga,

and to an extent, this feisty, energetic persona

ir iš dalies, ta gyva ir energinga asmenybė,

of lecture-going and traffic cone stealing was a veneer,

einanti į paskaitas ir daranti studentiškus juokelius tebuvo apgaulinga išorė,

albeit a very well-crafted and convincing one.

tačiau labai gerai nulipdyta ir įtikinanti.

Underneath, I was actually deeply unhappy, insecure

Viduje jaučiausi labai nelaiminga, nesaugi

and fundamentally frightened --

ir išsigandusi.

frightened of other people, of the future, of failure

Bijojau kitų žmonių, ateities, nesėkmės

and of the emptiness that I felt was within me.

ir tuštumos, kurią jaučiau viduje.

But I was skilled at hiding it, and from the outside

Meistriškai visa tai slėpiau ir iš išorės

appeared to be someone with everything to hope for

atrodžiau kaip žmogus, turintis viską,

and aspire to.

ko begalima norėti.

This fantasy of invulnerability was so complete

Ta nepažeidžiamumo fantazija buvo tokia išbaigta,

that I even deceived myself,

kad net sugebėjau apgauti save,

and as the first semester ended and the second began,

ir pasibaigus pirmajam senestrui bei prasidėjus antrajam,

there was no way that anyone could have predicted

niekas nebūtų galėjęs nuspėti,

what was just about to happen.

kas netrukus nutiks.

I was leaving a seminar when it started,

Išeidinėjau iš seminaro, kai viskas prasidėjo.

humming to myself, fumbling with my bag

Niūniavau sau panosėj, pagriebiau savo krepšį,

just as I'd done a hundred times before,

taip pat, kaip ir šimtus kartų anksčiau,

when suddenly I heard a voice calmly observe,

kai staiga išgirdau balsą, ramiai tariantį

"She is leaving the room."

"Ji išeina iš klasės."

I looked around, and there was no one there,

Apsidairiau, nieko aplink nebuvo,

but the clarity and decisiveness of the comment

tačiau komentaro aiškumas ir tikrumas

was unmistakable.

buvo neabejotinas.

Shaken, I left my books on the stairs and hurried home,

Sukrėsta palikau knygas ant laiptų ir nuskubėjau namo,

and there it was again.

bet ir vėl išgirdau:

"She is opening the door."

"Ji atidaro duris."

This was the beginning. The voice had arrived.

Tai buvo pradžia. Balsas atvyko

And the voice persisted,

ir jis išliko

days and then weeks of it, on and on,

per dienas ir savaites,

narrating everything I did in the third person.

komentuodamas viską trečiuoju asmeniu.

"She is going to the library."

"Ji eina į biblioteką."

"She is going to a lecture."

"Ji eina į paskaitą."

It was neutral, impassive and even, after a while,

Jis buvo neutralus, ramus ir netgi, po kiek laiko,

strangely companionate and reassuring,

keistai draugiškas ir užtikrinantis.

although I did notice that its calm exterior sometimes slipped

Nors kartais pastebėdavau, kad

and that it occasionally mirrored my own unexpressed emotion.

jis atspindėdavo mano neparodytas emocijas.

So, for example, if I was angry and had to hide it,

Pavyzdžiui, kai būdavau pikta ir tai slėpiau,

which I often did, being very adept at concealing how I really felt,

ir slėpiau dažnai, nes buvau įgudusi,

then the voice would sound frustrated.

tuomet balsas būdavo susierzinęs.

Otherwise, it was neither sinister nor disturbing,

Kitais kartais jis nebuvo nei piktas, nei grėsmingas,

although even at that point it was clear

net tada buvo aišku, kad jis turėjo

that it had something to communicate to me

man ką pasakyti

about my emotions, particularly emotions

apie mano emocijas, ypač tas emocijas,

which were remote and inaccessible.

kurios buvo giliai užslėptos ir nepasiekiamos.

Now it was then that I made a fatal mistake,

Tuomet padariau lemtingą klaidą:

in that I told a friend about the voice, and she was horrified.

pasakiau apie tą balsą draugei ir ji buvo šokiruota.

A subtle conditioning process had begun,

Po truputį prasidėjo švelnus kalbinimas,

the implication that normal people don't hear voices

kad normalūs žmonės negirdi balsų

and the fact that I did meant that something was very seriously wrong.

ir faktas, kad jį girdėjau, reiškė, kad su manim kažkas buvo negerai.

Such fear and mistrust was infectious.

Jos baimė ir nepasitikėjimas buvo užkrečiamas.

Suddenly the voice didn't seem quite so benign anymore,

Staiga balsas nebeatrodė toks nekaltas,

and when she insisted that I seek medical attention,

ir kai ji primygtinai reikalavo nueiti pas gydytoją,

I duly complied, and which proved to be

galiausiai sutikau ir tai, pasirodo, buvo

mistake number two.

mano antroji klaida.

I spent some time telling the college G.P.

Savo universisteto gydytojui pasakiau apie

about what I perceived to be the real problem:

problemas, kurios man atrodė esminės:

nerimas, žema savigarba, baimė dėl ateities,

anxiety, low self-worth, fears about the future,

and was met with bored indifference

ir visa tai buvo sutikta su nuobodžiaujančiu abejingumu

until I mentioned the voice,

iki kol paminėjau balsą.

upon which he dropped his pen, swung round

Tuomet jis pametė savo rašiklį, pasisuko į mane

and began to question me with a show of real interest.

ir pradėjo klausinėti su tikru susidomėjimu.

And to be fair, I was desperate for interest and help,

Tuomet beviltiškai siekiau susidomėjimo ir pagalbos,

and I began to tell him about my strange commentator.

todėl papasakojau jam apie keistąjį komentatorių.

And I always wish, at this point, the voice had said,

Kaip būtų buvę gerai, jeigu tas balsas tuomet man būtų pasakęs:

"Ji kasasi sau kapą."

"She is digging her own grave."

I was referred to a psychiatrist, who likewise

Aš buvau nusiųsta pas psichiatrą, kuris

took a grim view of the voice's presence,

žvelgė niūriai į balso egzistavimą,

subsequently interpreting everything I said

ir dėl to žiūrėjo į visas mano kalbas

per beprotystės objektyvą.

through a lens of latent insanity.

For example, I was part of a student TV station

Pavyzdžiui, aš dirbau studentų televizijos stotyje,

that broadcast news bulletins around the campus,

kuri transliuodavo žinias universiteto teritorijoje,

and during an appointment which was running very late,

ir per vieną užtrukusį pokalbį

I said, "I'm sorry, doctor, I've got to go.

pasakiau "Atsiprašau, daktare, man reikia eiti.

I'm reading the news at six."

Aš skaitau žinias šeštą valandą."

Now it's down on my medical records that Eleanor

Ir mano mediciniuose įrašuose dabar yra įrašas:

Eleanor tiki, kad ji yra televizijos reporterė.

has delusions that she's a television news broadcaster.

It was at this point that events began

Nuo to momento buvau

to rapidly overtake me.

įstumta į įvykių sūkurį.

A hospital admission followed, the first of many,

Buvau nusiųsta į ligoninę,

a diagnosis of schizophrenia came next,

tuomet gavau šizofrenijos diagnozę,

and then, worst of all, a toxic, tormenting sense

ir tada, kas blogiausia, mane apėmė nuodingi, kankinantys

of hopelessness, humiliation and despair

beviltiškumo, pažeminimo ir nusivylimo jausmai

about myself and my prospects.

dėl savęs ir savo ateities.

But having been encouraged to see the voice

Kai buvau padrąsinta žiūrėti į tą balsą

not as an experience but as a symptom,

ne kaip į patirtį, bet į simptomą,

my fear and resistance towards it intensified.

mano baimė ir noras priešintis padidėjo.

Now essentially, this represented taking

Tuomet iš esmės pasidariau

an aggressive stance towards my own mind,

agresyvi prieš savo pačios protą,

a kind of psychic civil war,

tai buvo lyg dvasios pilietinis karas,

and in turn this caused the number of voices to increase

ir pradėjau girdėti daugiau balsų,

and grow progressively hostile and menacing.

ir tie balsai pasidarė priešiški ir grėsmingi.

Helplessly and hopelessly, I began to retreat

Beviltiškai ir bejėgiškai pradėjau trauktis

into this nightmarish inner world

į košmarišką vidinį pasaulį,

in which the voices were destined to become

kuriame tie balsai tapo mano

both my persecutors and my only perceived companions.

persekiotojais ir vieninteliais draugais.

They told me, for example, that if I proved myself worthy

Pavyzdžiui, jie man sakė, kad jeigu įrodysiu, kad esu to verta,

of their help, then they could change my life

jie man padės susigrąžinti savo

back to how it had been,

buvusį gyvenimą

and a series of increasingly bizarre tasks was set,

ir davė man eilę keistų užduočių,

a kind of labor of Hercules.

visai kaip Herakliui.

It started off quite small, for example,

Sąrašas prasidėjo nuo menkų užduočių, tokių kaip:

pull out three strands of hair,

išsitrauk tris plaukus,

but gradually it grew more extreme,

bet vėliau jos darėsi vis didesnės

culminating in commands to harm myself,

ir priėjo iki įsakymų žaloti save.

and a particularly dramatic instruction:

Viena iš ypač dramatiškų užduočių:

"You see that tutor over there?

"Ar matai tą mokytoją?

You see that glass of water?

Ar matai tą stiklinę vandens?

Well, you have to go over and pour it over him in front of the other students."

Turi paimti stiklinę ir apipilti mokytoją matant mokiniams."

Which I actually did, and which needless to say

Ir aš tą užduotį įvykdžiau. Nereikia nė sakyti,

did not endear me to the faculty.

kad tai nepridėjo prie mano gero vardo.

In effect, a vicious cycle of fear, avoidance,

Prasidėjo baimės, vengimo, nepasitikėjimo

mistrust and misunderstanding had been established,

ir nesusipratimų užburtas ratas,

and this was a battle in which I felt powerless

ir tai buvo kova, kurioje jaučiausi bejėgė,

and incapable of establishing any kind of peace or reconciliation.

nesugebanti rasti nei taikos, nei susitaikymo.

Two years later, and the deterioration was dramatic.

Po dvejų metų mano būklė buvo stipriai pablogėjusi.

By now, I had the whole frenzied repertoire:

Jau turėjau visą beprotišką repertuarą:

terrifying voices, grotesque visions,

bauginančius balsus, absurdiškas haliucinacijas,

bizarre, intractable delusions.

keistus, neperkalbamus įsitikinimus.

My mental health status had been a catalyst

Mano sveikatos būklė tapo žalia šviesa

for discrimination, verbal abuse,

diskriminacijai, žodiniams užgauliojimams,

and physical and sexual assault,

fizinei ir seksualinei prievartai.

and I'd been told by my psychiatrist,

Mano psichiatras man pasakė:

"Eleanor, you'd be better off with cancer,

"Eleanor, geriau jau turėtum vėžį,

because cancer is easier to cure than schizophrenia."

nes jį lengviau išgydyti nei šizofreniją."

I'd been diagnosed, drugged and discarded,

Buvau ištirta, prigirdyta vaistų ir nurašyta.

and was by now so tormented by the voices

Tuomet buvau taip iškankinta balsų,

that I attempted to drill a hole in my head

kad net bandžiau išgręžti skylę galvoje,

in order to get them out.

kad jų atsikratyčiau.

Now looking back on the wreckage and despair of those years,

Dabar, prisimenant tuos žiaurius beviltiškus metus,

it seems to me now as if someone died in that place,

atrodo, lyg kažkas būtų miręs,

and yet, someone else was saved.

bet tuo pačiu kažkas buvo išgelbėtas.

A broken and haunted person began that journey,

Kelionė buvo pradėta sužlugdyto ir apsėsto žmogaus,

but the person who emerged was a survivor

bet žmogus, kuris iš viso to išlipo buvo nugalėtojas

and would ultimately grow into the person

ir galiausiai išaugo į asmenį,

I was destined to be.

kuriuo man buvo lemta tapti.

Many people have harmed me in my life,

Mano gyvenime daugybė žmonių yra mane įskaudinę

and I remember them all,

ir aš juos visus pamenu,

but the memories grow pale and faint

bet tie prisiminimai nublunka

in comparison with the people who've helped me.

prieš žmones, kurie man padėjo.

The fellow survivors, the fellow voice-hearers,

Kiti nugalėtojai, žmonės girdintys balsus,

the comrades and collaborators;

sąjungininkai ir bendraminčiai;

the mother who never gave up on me,

mama, kuri niekada manęs nepaliko,

who knew that one day I would come back to her

kuri žinojo, kad vieną dieną aš grįšiu,

and was willing to wait for me for as long as it took;

ir kuri buvo pasiryžusi laukti tiek, kiek reikės;

the doctor who only worked with me for a brief time

gydytojas, kuris su manim dirbo tik trumpai,

but who reinforced his belief that recovery

bet sustiprino tikėjimą, kad pasveikti

was not only possible but inevitable,

buvo ne tik įmanoma, bet neišvengiama,

and during a devastating period of relapse

ir per mano atkrytį gydytojas pasakė

told my terrified family, "Don't give up hope.

mano išsigandusiai šeimai: "Nepraraskite vilties.

I believe that Eleanor can get through this.

Aš tikiu, kad Eleanor gali iš viso to išlipti.

Sometimes, you know, it snows as late as May,

Kartais sninga iki pat gegužės,

but summer always comes eventually."

bet vasara visuomet ateina."

Fourteen minutes is not enough time

14 minučių nepakanka išvardinti

to fully credit those good and generous people

visus gerus ir dosnius žmones,

who fought with me and for me

kurie kovojo kartu su manimi ir už mane,

and who waited to welcome me back

ir kurie manęs laukė išeinančios iš

from that agonized, lonely place.

tos kankinančios ir vienišos vietos.

But together, they forged a blend of courage,

Kartu jie sudarė drąsos,

creativity, integrity, and an unshakeable belief

kūrybiškumo, sąžiningumo ir tvirto tikėjimo mišinį,

that my shattered self could become healed and whole.

kuris padėjo mano sudužusiai asmenybei išgyti ir tapti vientisai.

I used to say that these people saved me,

Sakydavau, kad šie žmonės mane išgelbėjo,

but what I now know is they did something

bet dabar žinau, kad iš tikro jie

even more important in that they empowered me

padarė kai ką svarbesnio: jie suteikė man galios

to save myself,

išgelbėti save

and crucially, they helped me to understand something

ir kas svarbiausia - jie padėjo man suprasti tai,

which I'd always suspected:

ką visuomet žinojau:

that my voices were a meaningful response

mano balsai buvo prasmingas atsakymas

to traumatic life events, particularly childhood events,

į traumuojančius gyvenimo įvykius, ypač vaikystėje,

and as such were not my enemies

todėl jie buvo ne mano priešai,

but a source of insight into solvable emotional problems.

o įžvalgų šaltinis apie išsprendžiamas emocines problemas.

Now, at first, this was very difficult to believe,

Iš pradžių buvo labai sunku tuo patikėti,

not least because the voices appeared so hostile

nes balsai atrodė priešiški ir grėsmingi,

and menacing, so in this respect, a vital first step

buvo būtinas pirmas žingsnis -

was learning to separate out a metaphorical meaning

išmokti atskirti metaforinę reikšmę

from what I'd previously interpreted to be a literal truth.

nuo pažodinės reikšmės, kuria prieš tai pasitikėjau.

So for example, voices which threatened to attack my home

Pavyzdžiui, balsai, kurie grasino užpulti mano namus,

I learned to interpret as my own sense of fear

išmokau juos interpretuoti kaip savo pačios baimę

and insecurity in the world, rather than an actual, objective danger.

ir nesaugumą pasaulyje, o ne tikrą pavojų.

Now at first, I would have believed them.

Iš pradžių jais tikėdavau.

I remember, for example, sitting up one night

Prisimenu, pavyzdžiui, vieną naktį sėdėjau

on guard outside my parents' room to protect them

už tėvų miegamojo durų, kad juos apsaugočiau

from what I thought was a genuine threat from the voices.

nuo, kaip man tada atrodė, tikro balsų grasinimo.

Because I'd had such a bad problem with self-injury

Dėl to, kad turėjau savęs žalojimo problemą,

that most of the cutlery in the house had been hidden,

dauguma įrankių buvo paslėpti,

so I ended up arming myself with a plastic fork,

todėl buvau apsiginklavus plastikine šakute,

kind of like picnic ware, and sort of sat outside the room

kaip iš pikniko ir sėdėjau už durų,

spausdama ją ir laukdama, kada galėsiu veikti, jeigu kas atsitiktų.

clutching it and waiting to spring into action should anything happen.

It was like, "Don't mess with me.

Tai buvo lyg: "Neprasidėk su manim.

I've got a plastic fork, don't you know?"

Turiu plastikinę šakutę, ar matai?"

Strategic.

Strategiška.

But a later response, and much more useful,

Bet vėliau pradėjau reaguoti daug praktiškiau

would be to try and deconstruct the message behind the words,

ir ėmiau analizuoti informaciją, kuri slepiasi už žodžių,

so when the voices warned me not to leave the house,

todėl, kai balsai mane įspėdavo neiti iš namų,

then I would thank them for drawing my attention

aš jiems padėkodavau, kad atkreipė mano dėmesį

to how unsafe I felt --

į mano nesaugumo jausmą -

because if I was aware of it, then I could do something positive about it --

nes kai apie jį žinojau, galėjau kažką padaryti teigiamo --

but go on to reassure both them and myself

todėl užtikrindavau juos ir save,

that we were safe and didn't need to feel frightened anymore.

kad esame saugūs ir nereikia nieko bijoti.

I would set boundaries for the voices,

Aš nustačiau balsams ribas,

and try to interact with them in a way that was assertive

bendravau su jais tvirtu tonu,

bet pagarbiai, pamažu kuriant

yet respectful, establishing a slow process

of communication and collaboration

bendradarbiavimo ryšį,

in which we could learn to work together and support one another.

mes išmokome dirbti kartu ir vienas kitą palaikyti.

Throughout all of this, what I would ultimately realize

Per visa tai supratau, kad

was that each voice was closely related

kiekvienas balsas atspindėjo

to aspects of myself, and that each of them

vieną iš mano asmenybės aspektų ir kad kiekvienas iš jų

carried overwhelming emotions that I'd never had

turėjo stiprias emocijas, kurių niekada

pilnai nesuvokiau ir neišsprendžiau.

an opportunity to process or resolve,

memories of sexual trauma and abuse,

Prisiminimai apie seksualinę prievartą,

of anger, shame, guilt, low self-worth.

pyktis, gėda, kaltės jausmas, žema savigarba.

The voices took the place of this pain

Balsai užėmė skausmo vietą

and gave words to it,

ir davė jam žodžius,

and possibly one of the greatest revelations

didžiausias atradimas man buvo tai, kad

was when I realized that the most hostile and aggressive voices

priešiškiausi ir agresyviausi balsai

actually represented the parts of me

iš tikro buvo mano dalys,

that had been hurt most profoundly,

kurios buvo labiausiai pažeistos,

and as such, it was these voices

dėl to šiems balsams

that needed to be shown the greatest compassion and care.

reikėjo daugiausiai užuojautos ir rūpesčio.

It was armed with this knowledge that ultimately

Visa tai žinodama galiausiai

I would gather together my shattered self,

sulipdžiau savo daleles.

each fragment represented by a different voice,

Kiekvienas fragmentas turėjo savo balsą.

gradually withdraw from all my medication,

Po truputį atsisakiau visų vaistų

and return to psychiatry, only this time from the other side.

ir grįžau į psichiatrijos sritį, bet iš kitos pusės.

Ten years after the voice first came, I finally graduated,

Praėjus 10 metų po to, kai pasirodė pirmasis balsas, pagaliau baigiau universitetą,

this time with the highest degree in psychology

šįkart su aukščiausiu psichologijos laipsniu,

the university had ever given, and one year later,

kokio universitetas niekada nebuvo davęs ir vėliau

the highest masters, which shall we say

aukčiausiu magistro laipsniu. Sakyčiau neblogai,

isn't bad for a madwoman.

kaip pamišusiai moteriai.

In fact, one of the voices actually dictated the answers

Tiesą sakant, vienas iš balsų man diktavo atsakymus

during the exam, which technically possibly counts as cheating.

į egzamino klausimus, kas techniškai gali būti palaikyta apgaudinėjimu.

(Juokas)

(Laughter)

And to be honest, sometimes I quite enjoyed their attention as well.

Jei atvirai, kartais man patikdavo jų dėmesys.

As Oscar Wilde has said, the only thing worse

Kaip Oscar Wilde yra pasakęs, vienintelis blogesnis dalykas už

apkalbas yra apkalbų nebuvimas.

than being talked about is not being talked about.

It also makes you very good at eavesdropping,

Tai tave išmoko slapto klausymosi,

nes gali klausytis dviejų pokalbių vienu metu.

because you can listen to two conversations simultaneously.

So it's not all bad.

Ne viskas yra blogai.

I worked in mental health services,

Dirbau psichiatrinių paslaugų sferoje,

I spoke at conferences,

kalbėjau konferencijose,

I published book chapters and academic articles,

išleidau knygų skyrius ir akademinius straipsnius.

and I argued, and continue to do so,

Aš stengiuosi įteigti

the relevance of the following concept:

vieną svarbią idėją:

that an important question in psychiatry

psichiatrijoje svarbiausias klausimas

shouldn't be what's wrong with you

neturėtų būti "kas su tavimi negerai?",

but rather what's happened to you.

bet "kas tau atsitiko?"

And all the while, I listened to my voices,

Visą laiką klausausi savo balsų, su kuriais

with whom I'd finally learned to live with peace and respect

galiausiai išmokau taikiai ir pagarbiai sutarti.

and which in turn reflected a growing sense

Jie darosi vis

of compassion, acceptance and respect towards myself.

gailestingesni, labiau pritariantys ir pagarbūs man.

And I remember the most moving and extraordinary moment

Prisimenu jaudinančią ir nepaprastą akimirką,

when supporting another young woman who was terrorized by her voices,

kai padėdama kitai jaunai moteriai, kuri buvo kankinama balsų,

and becoming fully aware, for the very first time,

pirmą kartą pilnai suvokiau,

that I no longer felt that way myself

kad aš taip nebesijaučiu

but was finally able to help someone else who was.

ir galiu padėti kažkam kitam.

I'm now very proud to be a part of Intervoice,

Dabar didžiuojuosi būdama Intervoice nare,

the organizational body of the International Hearing Voices Movement,

organizacijos, kuri yra International Hearing Voices Movement dalis.

an initiative inspired by the work of Professor Marius Romme

Jos įkūrimas buvo įkvėptas prof. Marius Romme

and Dr. Sandra Escher,

ir dr. Sandra Escher darbų.

which locates voice hearing as a survival strategy,

Ji mato balsus kaip išlikimo strategiją,

a sane reaction to insane circumstances,

sveiką reakciją į beprotiškas aplinkybes,

not as an aberrant symptom of schizophrenia to be endured,

o ne nukrypimą ir šizofrenijos simptomą, kurį reikia kęsti.

but a complex, significant and meaningful experience

Tai sudėtinga, prasminga ir svarbi patirtis,

to be explored.

kurią reikia bandyti suprasti.

Together, we envisage and enact a society

Kartu mes įsivaizduojame ir kuriame visuomenę,

that understands and respects voice hearing,

kuri supranta ir gerbia balsų girdėjimą,

supports the needs of individuals who hear voices,

padeda žmonėms, kurie girdi balsus

and which values them as full citizens.

ir vertina juos kaip pilnaverčius piliečius.

This type of society is not only possible,

Tokia visuomenė yra ne tik įmanoma,

it's already on its way.

ji jau tampa realybe.

To paraphrase Chavez, once social change begins,

Perfrazuojant Chavez žodžius, prasidėjus socialiniams pasikeitimams,

it cannot be reversed.

nebegali jų perversti atgal.

You cannot humiliate the person who feels pride.

Neįmanoma pažeminti žmogaus, kuris save gerbia.

You cannot oppress the people

Negali engti žmonių,

who are not afraid anymore.

kurie nebejaučia baimės.

For me, the achievements of the Hearing Voices Movement

Hearing Voices Judėjimo pasiekimai

are a reminder that empathy, fellowship,

man yra priminimas, kad empatija, draugystė,

justice and respect are more than words;

teisingumas ir pagarba nėra tik žodžiai;

they are convictions and beliefs,

tai įsitikinimai,

and that beliefs can change the world.

įsitikinimai, kurie gali pakeisti pasaulį.

In the last 20 years, the Hearing Voices Movement

Per pastaruosius 20 metų, Hearing Voices Judėjimas

has established hearing voices networks

įkūrė balsų girdėjimo tinklą

in 26 countries across five continents,

26 šalyse, penkiuose žemynuose.

working together to promote dignity, solidarity

bendru darbu skatindamas orumo jausmą ir vienybę,

and empowerment for individuals in mental distress,

suteikdami galios žmonėms, kurie yra varginami psichinių problemų,

to create a new language and practice of hope,

kurdami naują kalbą ir elgseną, suteikiančią viltį,

which, at its very center, lies an unshakable belief

kuri iš esmės grindžia kelią nepalaužiamam tikėjimui

in the power of the individual.

asmens galia.

As Peter Levine has said, the human animal

Kaip Peter Levine yra pasakęs, žmogus

is a unique being

yra unikali būtybė,

endowed with an instinctual capacity to heal

apdovanota instinktyviu gabumu save išgydyti

and the intellectual spirit to harness this innate capacity.

ir intelektualine galia išnaudoti šį įgimtą gabumą.

In this respect, for members of society,

Šiuo atžvilgiu, visuomenės nariams

there is no greater honor or privilege

nėra didesnės garbės ar privilegijos

than facilitating that process of healing for someone,

už galimybę padėti kitiems jų išgijimo procese,

to bear witness, to reach out a hand,

būti to liudininkais ir ištiesti ranką,

to share the burden of someone's suffering,

dalintis kančios našta

and to hold the hope for their recovery.

ir suteikti viltį išgyti.

And likewise, for survivors of distress and adversity,

Ir tie, kas išgyveno kančias ir nelaimes,

that we remember we don't have to live our lives

prisiminkime, kad neprivalome gyventi

forever defined by the damaging things that have happened to us.

kaip blogų praeities įvykių aukos.

We are unique. We are irreplaceable.

Mes esame ypatingi. Mes nepakeičiami.

What lies within us can never be truly colonized,

Tai, kas slypi mūsų viduje, niekada negali būti pajungta,

contorted, or taken away.

iškreipta ir atimta.

The light never goes out.

Šviesa niekada neužgęsta.

As a very wonderful doctor once said to me,

Kaip vienas nuostabus gydytojas man kažkada yra pasakęs,

"Don't tell me what other people have told you about yourself.

"Nepasakok man to, ką kiti žmonės yra apie tave pasakę.

Tell me about you."

Papasakok man apie save."

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)