Matthew O'Reilly: "Am I dying?" The honest answer.

Translator: Pavel Kirjanas Reviewer: Rytis G

I've been a critical care EMT for the past seven years in Suffolk County, New York.

Pastaruosius septynis metus dirbau

greitosios pagalbos mediku Sufolke, Niujorko valstijoje.

I've been a first responder in a number of incidents

Neretai tekdavo pirmam atsidurti daugybėje nelaimių vietose:

ranging from car accidents to Hurricane Sandy.

nuo eismo įvykių iki uragano Sandy.

If you are like most people, death might be

Jei esate kaip dauguma žmonių,

one of your greatest fears.

mirtis jums gali būti viena didžiausių baimių.

Some of us will see it coming.

Kai kurie mūsų pajaus ją ateinant.

Some of us won't.

Kai kurie ne.

There is a little-known documented medical term

Egzistuoja mažai žinomas,

registruotas medicinos terminas,

called impending doom.

vadinamas „artėjančia pabaiga“.

It's almost a symptom.

Tai beveik simptomas.

Kaip medikas, esu parengtas reaguoti

As a medical provider, I'm trained to respond

to this symptom like any other,

į šį simptomą, kaip ir į bet kurį kitą.

so when a patient having a heart attack looks at me

Kai pacientas išgyvenantis širdies smūgį žiūri į mane

and says, "I'm going to die today,"

ir sako "Šiandien aš mirsiu",

we are trained to reevaluate the patient's condition.

esame išmokyti iš naujo įvertinti paciento būklę.

Throughout my career, I have responded

Per visą savo karjerą, aš dalyvavau

to a number of incidents where the patient

daugelyje įvykių, kuomet pacientas

had minutes left to live

gyventi teturėjo keletą minučių

and there was nothing I could do for them.

ir nebuvo nieko, kuo galėčiau pagelbėti.

With this, I was faced with a dilemma:

Tuomet aš susidurdavau su dilema:

Do I tell the dying that they are about to face death,

ar turėčiau jiems pasakyti, kad jie tuojau mirs,

or do I lie to them to comfort them?

ar meluoti, kad nuraminčiau?

Early in my career, I faced this dilemma

Karjeros pradžioje šią dilemą spręsdavau

by simply lying.

paprasčiausiai meluodamas.

I was afraid.

Bijojau.

I was afraid if I told them the truth,

Bijojau, kad jeigu pasakysiu jiems tiesą,

that they would die in terror, in fear,

jie mirs apimti siaubo, baimės,

just grasping for those last moments of life.

mėgindami nusitverti už paskutinių gyvenimo akimirkų.

That all changed with one incident.

Viskas pasikeitė po vieno įvykio.

Five years ago, I responded to a motorcycle accident.

Prieš penkis metus susidūriau su motociklo avarija.

The rider had suffered critical, critical injuries.

Motociklininkas patyrė labai kritines traumas.

As I assessed him, I realized that there was nothing

Įvertinus jo būklę, supratau,

that could be done for him,

kad jam padėti neįmanoma,

and like so many other cases, he looked me in the eye

ir, kaip ir daugeliu atvejų, pacientas pažiūrėjo man į akis

and asked that question: "Am I going to die?"

ir uždavė klausimą: "Ar aš mirsiu?"

In that moment, I decided to do something different.

Akimirksniu nusprendžiau pasielgti kitaip.

I decided to tell him the truth.

Nusprendžiau pasakyti tiesą.

I decided to tell him that he was going to die

Pasakiau jam, kad jis tuoj mirs

and that there was nothing I could do for him.

ir kad nėra nieko, kuo galėčiau padėti.

His reaction shocked me to this day.

Jo reakcija mane šokiruoja dar iki dabar.

He simply laid back and had a look

Jis paprasčiausiai atsilošė,

of acceptance on his face.

o veide matėsi susitaikymas su padėtimi.

He was not met with that terror or fear

Skirtingai nei aš galvojau,

that I thought he would be.

jis nebuvo išsigandęs.

He simply laid there, and as I looked into his eyes,

Jis paprasčiausiai gulėjo ir, kuomet žiūrėjau jam į akis,

I saw inner peace and acceptance.

mačiau vidinę ramybę ir susitaikymą.

From that moment forward, I decided

Nuo to momento nusprendžiau,

it was not my place to comfort the dying with my lies.

jog negaliu melais guosti mirštančiojo.

Having responded to many cases since then

Nuo tos dienos dalyvavau daugybėje situacijų,

where patients were in their last moments

kuomet pacientai išgyveno paskutinius savo momentus

and there was nothing I could do for them,

ir nebuvo nieko, kuo galėčiau padėti.

in almost every case,

Ir beveik visada

they have all had the same reaction to the truth,

jų visų reakcija į tiesą

of inner peace and acceptance.

buvo vidinė ramybė ir susitaikymas.

In fact, there are three patterns

Tiesą sakant, yra trys elgesio modeliai,

I have observed in all these cases.

kuriuos pastebėjau šiose situacijose.

The first pattern always kind of shocked me.

Pirmasis visada lyg ir šokiruodavo mane.

Regardless of religious belief or cultural background,

Nepaisant religinių įsitikinimų ar kultūrinės kilmės,

there's a need for forgiveness.

žmonės nori, kad jiems atleistų.

Whether they call it sin

Nesvarbu, ar jie tai vadina nuodėme,

or they simply say they have a regret,

ar tiesiog kažko gailisi,

their guilt is universal.

jų kaltės jausmas yra universalus.

I had once cared for an elderly gentleman

Kartą rūpinausi senyvu vyru,

who was having a massive heart attack.

kuris buvo beišgyvenąs siaubingą širdies smūgį.

As I prepared myself and my equipment

Kuomet ruošiausi pats ir savo įrangą

for his imminent cardiac arrest,

neišvengiamam jo širdies sustojimui,

I began to tell the patient of his imminent demise.

aš pranešiau pacientui apie jo nenumaldomą mirtį.

He already knew by my tone of voice and body language.

Nors jis ir taip žinojo visa tai iš mano balso ir kūno kalbos.

As I placed the defibrillator pads on his chest,

Pritaisant defibriliatoriaus elektrodus ant jo krūtinės,

prepping for what was going to happen,

ruošiausi tam, kas netrukus turėjo atsitikti.

he looked me in the eye and said,

Pacientas pažiūrėjo man į akis ir tarė:

"I wish I had spent more time with my children and grandchildren

"Norėčiau būti praleidęs daugiau laiko su savo vaikais

instead of being selfish with my time."

ir anūkais, o ne elgęsis su savo laiku savanaudiškai".

Faced with imminent death,

Besusidurdamas su nenumaldoma mirtimi,

all he wanted was forgiveness.

visa ko jis norėjo buvo atleidimas.

The second pattern I observe

Antrasis dalykas, kurį pastebiu

is the need for remembrance.

yra troškimas būti atmintam.

Whether it was to be remembered in my thoughts

Ar tai būtų atminimas mano mintyse,

or their loved ones', they needed to feel

ar jo artimųjų, mirštantieji troško

that they would be living on.

jaustis taip, lyg toliau gyventų.

There's a need for immortality

Esti poreikis būti nemirtingam

within the hearts and thoughts of their loved ones,

širdyse ir mintyse jų artimųjų,

myself, my crew, or anyone around.

mano, mano komandos narių ar bet kurio esančio aplinkui.

Countless times, I have had a patient look me in the eyes

Galybę kartų pacientas žiūrėdavo man į akis

and say, "Will you remember me?"

ir klausia, "Ar atsiminsi mane?"

The final pattern I observe

Paskutinis elgesio modelis, kurį pastebiu,

always touched me the deepest, to the soul.

visada palietė mano sielos gelmes.

The dying need to know that their life had meaning.

Tai mirštančiųjų noras žinoti, jog jų gyvenimas turėjo prasmę.

They need to know that they did not waste their life

Jiems reikia žinoti, jog jie neiššvaistė savo gyvenimo

on meaningless tasks.

beprasmiams dalykams.

This came to me very, very early in my career.

Šitą supratau dar pačioje savo karjeros pradžioje.

I had responded to a call.

Atvykau į įvykio vietą.

There was a female in her late 50s

Tai buvo šeštą dešimtmetį skaičiuojanti moteris,

severely pinned within a vehicle.

sunkiai prispausta automobilyje.

She had been t-boned at a high rate of speed,

Į ją buvo įsirėžta dideliu greičiu.

critical, critical condition.

Labai, labai kritiška būklė.

As the fire department worked to remove her from the car,

Ugniagesiams mėginant ištraukti ją iš automobilio,

I climbed in to begin to render care.

aš buvau šalia, mėgindamas paguosti moterį.

As we talked, she had said to me,

Mums bekalbant, ji pasakė,

"There was so much more I wanted to do with my life."

"Savo gyvenime norėjau padaryti kur kas daugiau".

She had felt she had not left her mark on this Earth.

Jai rodėsi, jog ji nepaliko savo žymės šioje žemėje.

As we talked further, it would turn out

Pokalbiui besitęsiant, paaiškėjo,

that she was a mother of two adopted children

jog ji buvo dviejų įvaikintų vaikų motina,

who were both on their way to medical school.

kurie abu buvo besiskyną kelią į medicinos mokyklą.

Because of her, two children

Jos dėka, du vaikai

had a chance they never would have had otherwise

dabar turėjo šansą, kurio kitaip nebūtų turėję.

and would go on to save lives in the medical field

Jie gelbės kitų gyvybes medicinos srityje,

as medical doctors.

būdami gydytojais.

It would end up taking 45 minutes

Galiausiai prireikė 45 minučių

to free her from the vehicle.

išlaisvinti ją iš automobilio.

However, she perished prior to freeing her.

Deja, ji mirė prieš ją išlaisvinant.

I believed what you saw in the movies:

Aš tikėjau tuo, ką matėte filmuose:

when you're in those last moments

tas paskutinias akimirkas

that it's strictly terror, fear.

mirštantieji būna apsėsti siaubo ir baimės.

I have come to realize, regardless of the circumstance,

Tačiau, palaipsniui įsitikinau, kad, nepaisant aplinkybių,

it's generally met with peace and acceptance,

mirtis būna sutinkama su ramybe ir susitaikymu,

that it's the littlest things, the littlest moments,

kad būtent mažiausi dalykai, trumpiausios akimirkos,

the littlest things you brought into the world

mažiausi dalykai, kuriuos atnešėte į pasaulį

that give you peace in those final moments.

yra tai, kas suteikia jums ramybę tose paskutinėse akimirkose.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)