Why you think you're right -- even if you're wrong | Julia Galef

Translator: Vytautė Marija Petručionytė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

So I'd like you to imagine for a moment

Įsivaizduokite, kad esate karys.

that you're a soldier in the heat of battle.

Jūs mūšio įkarštyje.

[Karys]

Maybe you're a Roman foot soldier or a medieval archer

Galbūt jūs romėnų pėstininkas, galbūt viduramžių lankininkas,

or maybe you're a Zulu warrior.

o gal zulų genties karys.

Regardless of your time and place, there are some things that are constant.

Kokį laikmetį ir vietą bepasirinksite, kai kurie dalykai išlieka tokie patys.

Your adrenaline is elevated,

Adrenalino išsiskyrimas padidėja,

and your actions are stemming from these deeply ingrained reflexes,

o jūsų veiksmai kyla iš seniai susiformavusių refleksų,

reflexes rooted in a need to protect yourself and your side

refleksų, išugdytų būtinybės apsiginti ir apginti savo šalininkus

and to defeat the enemy.

ir nugalėti priešą.

So now, I'd like you to imagine playing a very different role,

O dabar norėčiau, kad įsivaizduotumėte save kitame vaidmenyje,

that of the scout.

skauto vaidmenyje.

The scout's job is not to attack or defend.

[Skautas]

Skautas nepuola ir negina.

The scout's job is to understand.

Skautas stengiasi suprasti.

The scout is the one going out,

Skautas žvalgosi,

mapping the terrain, identifying potential obstacles.

brėžia vietovės žemėlapį, atpažįsta galimas kliūtis.

And the scout may hope to learn that, say, there's a bridge

Jis galbūt tikisi sužinoti, tarkim, ar yra netoliese tiltas per upę.

in a convenient location across a river.

But above all, the scout wants to know what's really there,

Bet labiausiai skautas nori kuo tiksliau sužinoti, kas iš tikrųjų jį supa.

as accurately as possible.

And in a real, actual army, both the soldier and the scout are essential.

Tikroje armijoje tiek kariai, tiek skautai yra reikalingi.

But you can also think of each of these roles as a mindset --

Bet apie šiuos vaidmenis galima galvoti ir kaip apie skirtingus mąstymus –

a metaphor for how all of us process information and ideas

metaforą to, kaip kiekvienas mūsų kasdien apmąsto informaciją ir idėjas.

in our daily lives.

What I'm going to argue today is that having good judgment,

Šiandien kalbėsiu apie tai, kad įžvalgumą,

making accurate predictions, making good decisions,

tikslų prognozavimą ir tinkamų sprendimų priėmimą

is mostly about which mindset you're in.

lemia jūsų priklausymas vienam ar kitam mąstymo tipui.

To illustrate these mindsets in action,

Kad geriau įsivaizduotumėte, kaip veikia šie skirtingi mąstymo tipai,

I'm going to take you back to 19th-century France,

noriu jus nukelti į XIX a. Prancūziją.

[Apgaulingas raštelis]

where this innocuous-looking piece of paper

Ši iš pažiūros nepavojinga popieriaus skiautė

launched one of the biggest political scandals in history.

sukėlė vieną didžiausių politinių skandalų istorijoje.

It was discovered in 1894 by officers in the French general staff.

1894-aisiais metais šį raštelį rado Prancūzijos Generalinio štabo karininkai.

It was torn up in a wastepaper basket,

Jis suplėšytas gulėjo šiukšlių dėžėje.

but when they pieced it back together,

Kai skiautės buvo suklijuotos,

they discovered that someone in their ranks

karininkai suprato, kad kažkuris iš jų

had been selling military secrets to Germany.

pardavinėjo karines paslaptis Vokietijai.

So they launched a big investigation,

Taigi buvo pradėtas tyrimas

and their suspicions quickly converged on this man,

ir greitai jų įtarimai krito ant šio žmogaus,

Alfred Dreyfus.

Alfredo Dreifuso.

He had a sterling record,

Jo karjera buvo nepriekaištinga,

no past history of wrongdoing, no motive as far as they could tell.

nebuvo padaręs jokių nusižengimų, kiek buvo žinoma, neturėjo jokio motyvo.

But Dreyfus was the only Jewish officer at that rank in the army,

Bet Dreifusas buvo vienintelis žydų tautybės karininkas armijoje

and unfortunately at this time, the French Army was highly anti-Semitic.

ir, deja, šiuo metu Prancūzijos armijoje vyravo antisemitinės nuotaikos.

They compared Dreyfus's handwriting to that on the memo

Dreifuso rašysena buvo palyginta su rašysena raštelyje

and concluded that it was a match,

ir buvo nuspręsta, jog jos sutampa,

even though outside professional handwriting experts

nors nešališki rašysenos ekspertai tuo nebuvo tokie įsitikinę,

were much less confident in the similarity,

but never mind that.

tačiau tai nesvarbu.

They went and searched Dreyfus's apartment,

Ieškant šnipinėjimo įrodymų, buvo apieškotas Dreifuso butas.

looking for any signs of espionage.

They went through his files, and they didn't find anything.

Buvo peržiūrėti jo dokumentai, bet nebuvo nieko rasta.

This just convinced them more that Dreyfus was not only guilty,

Tai tik dar labiau įtikino, kad jis buvo ne tik kaltas, bet ir gudrus,

but sneaky as well, because clearly he had hidden all of the evidence

nes neabejotinai paslėpė visus įkalčius karininkams dar nespėjus jų surasti.

before they had managed to get to it.

Next, they went and looked through his personal history

Po to, kaltę patvirtinančių detalių buvo ieškoma ir jo praeityje.

for any incriminating details.

They talked to his teachers,

Apklausus jo mokytojus paaiškėjo, kad mokykloje jis mokėsi užsienio kalbų,

they found that he had studied foreign languages in school,

which clearly showed a desire to conspire with foreign governments

o tai be abejonių rodė norą ateityje susimokyti su užsienio vyriausybėmis.

later in life.

His teachers also said that Dreyfus was known for having a good memory,

Jo mokytojai taip pat užsiminė, kad Dreifusas turėjo gerą atmintį,

which was highly suspicious, right?

o tai labai įtartina, tiesa?

You know, because a spy has to remember a lot of things.

Todėl, kad šnipas turi prisiminti daugybę dalykų.

So the case went to trial, and Dreyfus was found guilty.

Taigi byla pasiekė teismą ir Dreifusas buvo pripažintas kaltu.

Afterwards, they took him out into this public square

Po teismo jį nuvedė į aikštę

and ritualistically tore his insignia from his uniform

ir, kaip buvo įprasta tokiais atvejais,

nuo jo uniformos nuplėšė rango ženklus, o jo kardą perlaužė pusiau.

and broke his sword in two.

This was called the Degradation of Dreyfus.

Ceremonija buvo vadinama „Dreifuso pažeminimu“.

And they sentenced him to life imprisonment

Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos

on the aptly named Devil's Island,

taikliai pavadintoje Velnio saloje,

which is this barren rock off the coast of South America.

skurdžioje uoloje prie Pietų Amerikos krantų.

So there he went, and there he spent his days alone,

Taigi jis buvo ten ištremtas ir ten vienišas leido savo dienas,

writing letters and letters to the French government

rašydamas laišką po laiško Prancūzijos vyriausybei,

begging them to reopen his case so they could discover his innocence.

maldaudamas atnaujinti bylą ir jį išteisinti.

But for the most part, France considered the matter closed.

Bet dauguma prancūzų bylą laikė baigta.

One thing that's really interesting to me about the Dreyfus Affair

Dreifuso byloje man labai įdomu,

is this question of why the officers were so convinced

kodėl karininkai buvo tokie įsitikinę, kad Dreifusas kaltas.

that Dreyfus was guilty.

I mean, you might even assume that they were setting him up,

Net galima pamanyti, kad karininkai jį pakišo.

that they were intentionally framing him.

But historians don't think that's what happened.

Bet istorikai nemano, kad būtent taip ir nutiko.

As far as we can tell,

Kiek žinoma,

the officers genuinely believed that the case against Dreyfus was strong.

karininkai nuoširdžiai tikėjo, kad Dreifusas tikrai buvo kaltas.

Which makes you wonder:

Tai kelia klausimą:

What does it say about the human mind

jeigu mums užtenka tokių menkų įrodymų nuteisti kitam,

that we can find such paltry evidence

ką tai sako apie žmogaus mąstymą?

to be compelling enough to convict a man?

Well, this is a case of what scientists call "motivated reasoning."

Šis atvejis – tai pavyzdys reiškinio,

kurį mokslininkai vadina „motyvuotu pagrindimu“.

It's this phenomenon in which our unconscious motivations,

Tai reiškinys, kai mūsų nesąmoningi motyvai,

our desires and fears,

mūsų troškimai ir baimės

shape the way we interpret information.

keičia informacijos interpretavimą.

Some information, some ideas, feel like our allies.

Kai kuri informacija, kai kurios idėjos atrodo tarsi mūsų sąjungininkės.

We want them to win. We want to defend them.

Norime, kad jos laimėtų. Norime jas apginti.

And other information or ideas are the enemy,

O kai kuri kita informacija arba idėjos atrodo tarsi mūsų priešininkės,

and we want to shoot them down.

tad norime jas sutriuškinti.

So this is why I call motivated reasoning, "soldier mindset."

Todėl „motyvuotą pagrindimą“ aš vadinu „kario mąstymu“.

Probably most of you have never persecuted

Ko gero dauguma jūsų niekada nenuteisėte Prancūzijos žydo už tėvynės išdavimą,

a French-Jewish officer for high treason,

I assume,

but maybe you've followed sports or politics, so you might have noticed

bet jūs tikriausiai domitės sportu ar politika,

tad galbūt pastebėjote,

that when the referee judges that your team committed a foul,

kad, pavyzdžiui, kai teisėjas jūsų komandai skiria pražangą,

for example,

you're highly motivated to find reasons why he's wrong.

jūs paskatinamas rasti priežasčių, kad jis klydo.

But if he judges that the other team committed a foul -- awesome!

Bet jeigu teisėjas skiria pražangą priešininkų komandai – jėga!

That's a good call, let's not examine it too closely.

Puikus sprendimas, jo nereikia atidžiau nagrinėti.

Or, maybe you've read an article or a study

O galbūt jūs perskaitėte straipsnį arba tyrimą

that examined some controversial policy,

apie kokią nors kontraversišką politiką,

like capital punishment.

pavyzdžiui, mirties bausmę.

And, as researchers have demonstrated,

Mokslininkai įrodė,

if you support capital punishment

kad jeigu jūs pritariate mirties bausmei,

and the study shows that it's not effective,

o tyrimas rodo, kad ji neefektyvi,

then you're highly motivated to find all the reasons

tuomet jūs paskatinamas surasti visas priežastis,

why the study was poorly designed.

kodėl tas tyrimas buvo prastai atliktas.

But if it shows that capital punishment works,

Bet jeigu tyrimas įrodo, kad mirties bausmė efektyvi,

it's a good study.

tuomet tyrimas puikus.

And vice versa: if you don't support capital punishment, same thing.

Ir atvirkščiai: jeigu nepritariate mirties bausmei, elgsitės taip pat.

Our judgment is strongly influenced, unconsciously,

Mūsų šališkumas nesąmoningai daro didelę įtaką mūsų sprendimams.

by which side we want to win.

And this is ubiquitous.

Tai galime pastebėti visur.

This shapes how we think about our health, our relationships,

Tai keičia mūsų požiūrį į savo sveikatą, savo santykius,

how we decide how to vote,

už ką nusprendžiame balsuoti,

what we consider fair or ethical.

ką manome esant teisinga ir etiška.

What's most scary to me about motivated reasoning

„Motyvuotas pagrindimas“ arba „kario mąstymas“

or soldier mindset,

mane labiausiai gąsdina tuo, kad yra nesąmoningas.

is how unconscious it is.

We can think we're being objective and fair-minded

Mes galime galvoti esą objektyvūs ir teisingi,

and still wind up ruining the life of an innocent man.

bet vis tiek galiausiai sugriauti nekalto žmogaus gyvenimą.

However, fortunately for Dreyfus, his story is not over.

Tačiau Dreifuso laimei, jo istorija tuo nesibaigė.

This is Colonel Picquart.

Čia pulkininkas Pikardas,

He's another high-ranking officer in the French Army,

dar vienas aukšto rango Prancūzijos kariuomenės karininkas.

and like most people, he assumed Dreyfus was guilty.

[„O jeigu jis nekaltas?..“]

Kaip ir daugelis, jis manė, jog Dreifusas kaltas.

Also like most people in the army, he was at least casually anti-Semitic.

Jo pažiūros, kaip ir daugelio kareivių, buvo bent jau šiek tiek antisemitinės.

But at a certain point, Picquart began to suspect:

Bet Pikardas pradėjo abejoti:

"What if we're all wrong about Dreyfus?"

o jeigu mes visi klystame dėl Dreifuso?

What happened was, he had discovered evidence

Jis aptiko įrodymų,

that the spying for Germany had continued,

kad ir įkalinus Dreifusą buvo toliau šnipinėjama Vokietijai.

even after Dreyfus was in prison.

And he had also discovered that another officer in the army

Jis taip pat išsiaiškino,

kad kito armijos karininko rašysena visiškai atitiko rašyseną raštelyje

had handwriting that perfectly matched the memo,

much closer than Dreyfus's handwriting.

ir buvo daug panašesnė, negu Dreifuso rašysena.

So he brought these discoveries to his superiors,

Šiuos atradimus jis atskleidė savo viršininkams

but to his dismay, they either didn't care

bet jo nusivylimui, jiems tai arba nerūpėjo,

or came up with elaborate rationalizations to explain his findings,

arba jie sugalvodavo įmantrius paaiškinimus, pavyzdžiui,

like, "Well, all you've really shown, Picquart, is that there's another spy

„Pikardai, tu tik įrodei, kad yra dar vienas šnipas.

who learned how to mimic Dreyfus's handwriting,

Jis išmoko padirbinėti Dreifuso rašyseną

and he picked up the torch of spying after Dreyfus left.

ir pakeitė Dreifusą, kai šis buvo įgrūstas už grotų.

But Dreyfus is still guilty."

Bet Dreifusas vis tiek kaltas.“

Eventually, Picquart managed to get Dreyfus exonerated.

Galiausiai Pikardas pasiekė, kad Dreifusą išteisintų,

But it took him 10 years,

tačiau procesas užtruko 10 metų,

and for part of that time, he himself was in prison

o dalį to laiko pats Pikardas sėdėjo už grotų

for the crime of disloyalty to the army.

už armijos išdavimą.

A lot of people feel like Picquart can't really be the hero of this story

Daugybė žmonių mano, kad Pikardas negali būti šios istorijos didvyris,

because he was an anti-Semite and that's bad, which I agree with.

nes jo pažiūros buvo antisemitinės, o tai blogai, ir aš su tuo sutinku.

But personally, for me, the fact that Picquart was anti-Semitic

Bet aš manau, kad Pikardo antisemitinės pažiūros

actually makes his actions more admirable,

iš tikrųjų verčia žavėtis jo veiksmais,

because he had the same prejudices, the same reasons to be biased

kadangi jo prietarai ir priešiškumas buvo tokie patys, kaip ir jo kolegų

as his fellow officers,

but his motivation to find the truth and uphold it trumped all of that.

bet jo siekis išsiaiškinti tiesą ir ją įrodyti paėmė viršų.

So to me,

Taigi man Pikardas yra pavyzdys reiškinio,

Picquart is a poster child for what I call "scout mindset."

kurį vadinu „skauto mąstymu“.

It's the drive not to make one idea win or another lose,

Tai nėra siekis, kad viena idėja laimėtų, o kita pralaimėtų,

but just to see what's really there

tai siekis kuo tiksliau pamatyti, kas mus supa,

as honestly and accurately as you can,

even if it's not pretty or convenient or pleasant.

netgi jeigu tai nėra patrauklu, patogu ar malonu.

This mindset is what I'm personally passionate about.

Man be galo įdomus šis mąstymo tipas.

And I've spent the last few years examining and trying to figure out

Pastaruosius keletą metų jį tyriau

ir stengiausi suvokti, kas lemia skauto mąstymą.

what causes scout mindset.

Why are some people, sometimes at least,

Kodėl kai kai kurie bent retkarčiais

able to cut through their own prejudices and biases and motivations

sugeba išsilaisvinti iš savo prietarų, išankstinių nusistatymų ir motyvų

and just try to see the facts and the evidence

ir mėgina pamatyti faktus bei įrodymus

as objectively as they can?

kiek įmanoma objektyviau?

And the answer is emotional.

Atsakymas – emocijos.

So, just as soldier mindset is rooted in emotions

Kaip kareivio mąstymas kyla iš emocijų,

like defensiveness or tribalism,

pavyzdžiui, įžeidumo ar tribalizmo,

scout mindset is, too.

taip ir skauto mąstymas.

It's just rooted in different emotions.

Jis tiesiog kyla iš kitų emocijų.

For example, scouts are curious.

Pavyzdžiui, skautai yra smalsūs.

They're more likely to say they feel pleasure

Jie dažniau pasakys jaučiantys malonumą sužinodami ką nors nauja

when they learn new information

or an itch to solve a puzzle.

arba jiems labiau knietės išspręsti galvosūkį.

They're more likely to feel intrigued when they encounter something

Susidūrę su dalyku, neatitinkančiu jų lūkesčių,

that contradicts their expectations.

jie labiau susidomės.

Scouts also have different values.

Be to, skautų vertybės kitokios.

They're more likely to say they think it's virtuous

Jie dažniau pasakys, kad verta išmėginti savo įsitikinimus

to test your own beliefs,

and they're less likely to say that someone who changes his mind

ir nesakys, kad žmogus, keičiantis savo nuomonę, yra silpnas.

seems weak.

And above all, scouts are grounded,

Bet, svarbiausia, skautai yra realistai,

which means their self-worth as a person

o tai reiškia, kad jų savivertė

isn't tied to how right or wrong they are about any particular topic.

nepriklauso nuo to, ar jie dėl ko nors teisūs.

So they can believe that capital punishment works.

Taigi jie gali manyti, kad mirties bausmė yra gerai.

If studies come out showing that it doesn't, they can say,

Jeigu pasirodo tyrimų, įrodančių, kad taip nėra,

jie sakys: „Atrodo, kad klydau,

"Huh. Looks like I might be wrong. Doesn't mean I'm bad or stupid."

Bet tai nereiškia, kad esu nevykėlis arba kvailys.“

This cluster of traits is what researchers have found --

Mokslininkai nustatė, taip pat ir aš pastebėjau,

kad šie bruožai lemia tinkamus sprendimus.

and I've also found anecdotally --

predicts good judgment.

And the key takeaway I want to leave you with about those traits

Noriu, jog įsidėmėtumėte,

is that they're primarily not about how smart you are

kad šie bruožai nepriklauso nuo to, ar jūs protingas ir nuo to, kiek žinote.

or about how much you know.

In fact, they don't correlate very much with IQ at all.

Tiesą sakant, jie visiškai nepriklauso nuo IQ.

They're about how you feel.

Jie priklauso nuo to, ką jaučiate.

There's a quote that I keep coming back to, by Saint-Exupéry.

Štai Saint-Exupéry, „Mažojo princo“ autoriaus,

mintis, prie kurios vis grįžtu.

He's the author of "The Little Prince."

He said, "If you want to build a ship,

Jis pasakė: „Jeigu nori pastatyti laivą,

don't drum up your men to collect wood and give orders

nekviesk žmonių kirsti medžių,

neduok jiems nurodymų ir neskirstyk darbų.

and distribute the work.

Instead, teach them to yearn for the vast and endless sea."

Verčiau pažadink juose bekraštės jūros ilgesį.“

In other words, I claim,

Kitaip tariant, aš tvirtinu,

if we really want to improve our judgment as individuals

kad jei mes norime,

jog mūsų pačių ar visuomenės sprendimai būtų teisingesni,

and as societies,

what we need most is not more instruction in logic

mums nereikia dar daugiau

logikos, retorikos, tikimybių arba ekonomikos taisyklių,

or rhetoric or probability or economics,

even though those things are quite valuable.

nors jos labai vertingos.

But what we most need to use those principles well

Mes turime pritaikyti tuos principus mąstydami kaip skautas.

is scout mindset.

We need to change the way we feel.

Turime pakeisti savo jausmus.

We need to learn how to feel proud instead of ashamed

Mums reikia išmokti didžiuotis, o ne gėdytis,

when we notice we might have been wrong about something.

kai pastebime, kad galbūt buvome neteisūs.

We need to learn how to feel intrigued instead of defensive

Mums reikia išmokti susidomėti, o ne susierzinti,

when we encounter some information that contradicts our beliefs.

kai aptinkame informaciją, prieštaraujančią mūsų įsitikinimams.

So the question I want to leave you with is:

Taigi baigdama noriu jūsų paklausti:

What do you most yearn for?

ko labiausiai trokštate –

Do you yearn to defend your own beliefs?

apginti savo įsitikinimus

Or do you yearn to see the world as clearly as you possibly can?

ar pamatyti pasaulį kaip įmanoma aiškiau?

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)