Embracing otherness, embracing myself | Thandiwe Newton

Translator: Jolanta Şahin Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

Embracing otherness.

Priimti kitoniškumą.

When I first heard this theme,

Kai pirmą kartą išgirdau šią temą,

I thought, well, embracing otherness

pagalvojau, na, priimti kitoniškumą -

is embracing myself.

tai priimti save.

And the journey to that place

Mano kelionė į

of understanding and acceptance

savęs supratimą ir pripažinimą

has been an interesting one for me,

buvo įdomi

and it's given me an insight

ir ji man leido suvokti

into the whole notion of self,

save.

which I think is worth sharing with you today.

Manau, kad ja verta pasidalinti su jumis.

We each have a self,

Kiekvienas turime asmenybę,

but I don't think that we're born with one.

bet nemanau, kad mes su ja gimstame.

You know how newborn babies

Žinote, kaip naujagimiai

believe they're part of everything;

tiki, kad yra visko dalis;

they're not separate?

kad jie nėra atskiri?

Well that fundamental sense of oneness

Taigi, šis esminis vienybės jausmas

is lost on us very quickly.

yra labai greitai prarandamas.

It's like that initial stage is over --

Tai lyg pradinė stadija baigėsi --

oneness: infancy,

vienybė: kūdikystė,

unformed, primitive.

dar nesusiformavusi, primityvi.

It's no longer valid or real.

Ji nebėra svarbi ir tikra.

What is real is separateness,

Kas yra tikra, tai - atskirumas,

and at some point in early babyhood,

ir kažkuriuo kūdikystės metu

the idea of self

pradeda formuotis

starts to form.

savęs idėja.

Our little portion of oneness is given a name,

Mūsų mažytė vienybės dalis gauna vardą,

is told all kinds of things about itself,

ji yra apibūdinama kitų žmonių,

and these details,

ir šios detalės,

opinions and ideas

nuomonės ir idėjos

become facts,

tampa faktais.

which go towards building ourselves,

Mes pradedame kurti save,

our identity.

savo tapatybę.

And that self becomes the vehicle

Ši tapatybė tampa socialinio pasaulio

for navigating our social world.

navigacine priemone.

But the self is a projection

Bet mūsų asmenybė yra konstruktas,

based on other people's projections.

paremtas kitų žmonių nuomone.

Is it who we really are?

Ar tai tikrai tai, kuo esame?

Or who we really want to be, or should be?

Ar tai tuo, kuo norime būti, ar turėtume būti?

So this whole interaction

Ši sąveika

with self and identity

su savimi ir savo tapatybe

was a very difficult one for me growing up.

buvo paini, kai augau.

The self that I attempted to take out into the world

Asmenybė, kurią bandydavau parodyti pasauliui,

was rejected over and over again.

būdavo atmetama, vėl ir vėl.

And my panic

Ir mano panika,

at not having a self that fit,

kad neturėjau pritampančios asmenybės,

and the confusion that came

ir sumišimas, kilęs

from my self being rejected,

dėl atstūmimo,

created anxiety, shame

sukėlė nerimą, gėdą

and hopelessness,

ir beviltiškumą,

which kind of defined me for a long time.

ir šie jausmai ilgą laiką buvo manasis 'aš'.

But in retrospect,

Žvelgiant atgal,

the destruction of my self was so repetitive

savęs naikinimas kartojosi tiek daug kartų,

that I started to see a pattern.

kad pradėjau atpažinti šabloną.

The self changed,

Asmenybė keitėsi,

got affected, broken, destroyed,

būdavo pažeista, palūždavo ir sugriūdavo,

but another one would evolve --

bet vis gimdavo kita --

sometimes stronger,

kartais tvirtesnė,

sometimes hateful,

kartais pilna neapykantos,

sometimes not wanting to be there at all.

kartais nenorinti egzistuoti.

The self was not constant.

Asmenybė nebuvo pastovi.

And how many times

Kiek kartų

would my self have to die

mano asmenybė turėjo mirti,

before I realized

kol suvokiau,

that it was never alive in the first place?

kad ji niekada ir nebuvo gyva?

I grew up on the coast of England

Užaugau Anglijos pakrantėje

in the '70s.

1970-aisiais.

My dad is white from Cornwall,

Mano tėtis yra baltasis iš Cornwall,

and my mom is black from Zimbabwe.

o mama juodaodė iš Zimbabvės.

Even the idea of us as a family

Net mūsų šeimos idėja

was challenging to most people.

žmonėms kėlė iššūkį.

But nature had its wicked way,

Bet išdykusi gamta darė savo,

and brown babies were born.

gimė rudi kūdikiai.

But from about the age of five,

Apie penktuosius savo gyvenimo metus

I was aware that I didn't fit.

supratau, kad nepritampu.

I was the black atheist kid

Buvau juodas bedievis vaikas

in the all-white Catholic school run by nuns.

baltųjų katalikiškoje mokykloje, kuriai vadovavo vienuolės.

I was an anomaly,

Buvau anomalija,

and my self was rooting around for definition

o mano asmenybė ieškojo sau apibrėžimo

and trying to plug in.

ir stengėsi prisijungti.

Because the self likes to fit,

Nes ego mėgsta pritapti,

to see itself replicated,

matyti savęs kopiją,

to belong.

priklausyti.

That confirms its existence

Tai patvirtina jo egzistavimą

and its importance.

ir jo svarbą.

And it is important.

Ir jis yra svarbus.

It has an extremely important function.

Jis turi ypatingai svarbią rolę.

Without it, we literally can't interface with others.

Be jo, mes, tiesiogine to žodžio prasme, negalime sąveikauti su kitais.

We can't hatch plans

Negalime kurpti planų

and climb that stairway of popularity,

ir lipti tais populiarumo

of success.

bei sėkmės laiptais.

But my skin color wasn't right.

Bet mano odos spalva nebuvo ta.

My hair wasn't right.

Mano plaukai nebuvo tinkami.

My history wasn't right.

Mano istorija nebuvo tinkama.

My self became defined

Mano asmenybė buvo apibrėžta

by otherness,

kitoniškumo,

which meant that, in that social world,

kas reiškė, kad socialiniame pasaulyje,

I didn't really exist.

aš neegzistavau.

And I was "other" before being anything else --

Buvimas `kita` ėjo prieš visa kita --

even before being a girl.

net prieš buvimą mergaite.

I was a noticeable nobody.

Buvau pastebimas niekas.

Another world was opening up

Tuo metu skleidėsi

around this time:

kitas pasaulis:

performance and dancing.

vaidyba ir šokis.

That nagging dread of self-hood

Ta graužianti savęs baimė

didn't exist when I was dancing.

neegzistuodavo man šokant.

I'd literally lose myself.

Tikrąja to žodžio prasme, prarasdavau save.

And I was a really good dancer.

Buvau tikrai gera šokėja.

I would put

Šokiu išreikšdavau visas savo emocijas.

all my emotional expression

into my dancing.

I could be in the movement

Būdavau veiksme,

in a way that I wasn't able to be

kuris buvo neįmanomas

in my real life, in myself.

realiame gyvenime.

And at 16,

Būdama 16-os,

I stumbled across another opportunity,

gavau dar vieną progą,

and I earned my first acting role in a film.

gavau pirmąjį vaidmenį filme.

I can hardly find the words

Aš sunkiai randu žodžius

to describe the peace I felt

tai ramybei apibūdinti, kurią jaučiau

when I was acting.

vaidindama.

My dysfunctional self

Mano sutrikusi asmenybė prisijungia

could actually plug in

prie kitos asmenybės, kuri nepriklauso man,

to another self, not my own,

and it felt so good.

ir aš jaučiausi taip gerai.

It was the first time that I existed

Tai buvo pirmas kartas, kai aš

inside a fully-functioning self --

buvau pilnavertėje asmenybėje --

one that I controlled,

kurią aš reguliavau,

that I steered,

kurią valdžiau,

that I gave life to.

kuriai suteikiau gyvybę.

But the shooting day would end,

Bet filmavimo diena baigdavosi

and I'd return

ir aš grįždavau

to my gnarly, awkward self.

į nedailią, nepatogią save.

By 19,

Kai buvau 19-os,

I was a fully-fledged movie actor,

jau buvau pilnavertė aktorė,

but still searching for definition.

bet vis dar ieškojau savęs apibrėžimo.

I applied to read anthropology

Stojau mokytis antropologiją

at university.

universitete.

Dr. Phyllis Lee gave me my interview,

Dr. Phyllis Lee vedė mano interviu,

and she asked me, "How would you define race?"

ir ji manęs paklausė, "Kaip tu apibūdintum rasę?"

Well, I thought I had the answer to that one,

Galvojau, kad turiu atsakymą į šį klausimą,

and I said, "Skin color."

ir atsakiau, "Odos spalva."

"So biology, genetics?" she said.

"Taigi, biologija ir genetika?" pasakė ji.

"Because, Thandie, that's not accurate.

"Thandie, tai nėra tikslu.

Because there's actually more genetic difference

Yra didesnis genetinis skirtumas tarp

between a black Kenyan

juodaodžio iš Kenijos

and a black Ugandan

ir juodaodžio iš Ugandos

than there is between a black Kenyan

nei tarp juodaodžio iš Kenijos

and, say, a white Norwegian.

ir, sakykim, baltaodžio iš Norvegijos.

Because we all stem from Africa.

Mes visi kilę iš Afrikos.

So in Africa,

Taigi, Afrikoje

there's been more time

buvo daugiau laiko

to create genetic diversity."

genetinei įvairovei susidaryti."

In other words,

Kitaip tariant,

race has no basis

rasė nėra pagrįsta

in biological or scientific fact.

biologija ar mokslu.

On the one hand, result.

Iš vienos pusės, tai rezultatas.

Right?

Tiesa?

On the other hand, my definition of self

Iš kitos pusės, mano savastis

just lost a huge chunk of its credibility.

prarado didžiulę dalį patikimumo.

But what was credible,

Bet kas buvo patikima,

what is biological and scientific fact,

kas buvo biologinis ir mokslinis faktas -

is that we all stem from Africa --

mes visi esame kilę iš Afrikos.

in fact, from a woman called Mitochondrial Eve

Iš moters, vardu Mitochondrinė Ieva,

who lived 160,000 years ago.

kuri gyveno prieš 160,000 metų.

And race is an illegitimate concept

Todėl rasė yra neteisinga sąvoka,

which our selves have created

kurią mes susikūrėme,

based on fear and ignorance.

remdamiesi baime ir neišprusimu.

Strangely, these revelations

Keista, bet šie atradimai

didn't cure my low self-esteem,

neišgydė mano nepasitikėjimo savimi,

that feeling of otherness.

to kitoniškumo jausmo.

My desire to disappear

Mano troškimas išnykti

was still very powerful.

buvo vis dar labai stiprus.

I had a degree from Cambridge;

Turėjau Kembridžo diplomą,

I had a thriving career,

turėjau klestinčią karjerą,

but my self was a car crash,

bet mano esybė prilygo duženoms,

and I wound up with bulimia

tapau bulimike

and on a therapist's couch.

ir atsidūriau ant terapeuto sofos.

And of course I did.

Ir žinoma,

I still believed

aš vis dar tikėjau,

my self was all I was.

kad mano asmenybė buvo tuo, kuo tada buvau.

I still valued self-worth

Vis dar vertinau savivertę

above all other worth,

labiau nei bet kokią kitą,

and what was there to suggest otherwise?

ir nebuvo įrodymų, kad gali būti kitaip.

We've created entire value systems

Mes sukūrėme ištisas vertybių sistemas

and a physical reality

ir fizinę realybę

to support the worth of self.

savivertei paremti.

Look at the industry for self-image

Pažvelkite į įvaizdžio pramonę,

and the jobs it creates,

darbus, kuriuos ji kuria,

the revenue it turns over.

į pajamas, kurias ji gauna.

We'd be right in assuming

Būtume teisūs sakydami,

that the self is an actual living thing.

kad asmenybė yra gyva būtybė.

But it's not. It's a projection

Bet taip nėra. Tai konstruktas,

which our clever brains create

kurį mūsų protingosios smegenys sukūrė tam,

in order to cheat ourselves

kad užmerktų akis

from the reality of death.

prieš mirties realybę.

But there is something

Bet yra kai kas,

that can give the self

kas gali suteikti asmenybei

ultimate and infinite connection --

galutinį ir neišsenkantį ryšį --

and that thing is oneness,

ir tai yra vienybė,

our essence.

mūsų esybė.

The self's struggle

Asmenybės kova

for authenticity and definition

dėl autentiškumo ir apibrėžtumo

will never end

niekada nesibaigs,

unless it's connected to its creator --

jeigu ji nėra susijungusi su savo kūrėju --

to you and to me.

tavimi ir manimi.

And that can happen with awareness --

Tai gali įvykti sąmoningai --

awareness of the reality of oneness

sąmoningai pripažįstant vienybės tikrumą

and the projection of self-hood.

ir asmenybės dirbtinumą.

For a start, we can think about

Pradžiai, galime pamąstyti apie

all the times when we do lose ourselves.

visus tuos kartus, kai save prarandame.

It happens when I dance,

Tai įvyksta man šokant

when I'm acting.

ir vaidinant.

I'm earthed in my essence,

Tuomet pilnai susijungiu su savo esybe,

and my self is suspended.

o mano asmenybė išnyksta.

In those moments,

Tomis akimirkomis,

I'm connected to everything --

esu susijungusi su viskuo --

the ground, the air,

žeme, oru,

the sounds, the energy from the audience.

garsais, auditorijos energija.

All my senses are alert and alive

Visi mano pojūčiai yra budrūs ir gyvi

in much the same way as an infant might feel --

lygiai taip pat, kaip kūdikis jaučia

that feeling of oneness.

tą vienybės jausmą.

And when I'm acting a role,

Kai vaidinu,

I inhabit another self,

turiu kitą asmenybę,

and I give it life for awhile,

kuriam laikui duodu jai gyvybę,

because when the self is suspended

nes kai išnyksta asmenybė,

so is divisiveness

išnyksta ir susiskirstymas

and judgment.

bei vertinimas.

And I've played everything

Esu atlikusi įvairių vaidmenų -

from a vengeful ghost in the time of slavery

nuo kerštingos vaiduoklės vergovės laikais

to Secretary of State in 2004.

iki JAV valstybės sekretorės 2004-aisiais.

And no matter how other

Ir nepaisant tų kitų asmenybių

these selves might be,

kitoniškumo,

they're all related in me.

jos man yra giminingos.

And I honestly believe

Ir aš nuoširdžiai tikiu,

the key to my success as an actor

kad mano aktorinės sėkmės

and my progress as a person

ir mano asmeninės pažangos raktas

has been the very lack of self

buvo tai, kad neturėjau asmenybės,

that used to make me feel

kas mane vertė jausti

so anxious and insecure.

nerimą ir nesaugumo jausmą.

I always wondered

Visada stebėjausi,

why I could feel others' pain so deeply,

kodėl taip giliai galiu pajausti kitų žmonių skausmą,

why I could recognize

kodėl visada atpažindavau

the somebody in the nobody.

kažką nieke.

It's because I didn't have a self to get in the way.

Nes neturėjau ego, kuris užkirstų kelią.

I thought I lacked substance,

Galvojau, kad man trūksta pagrindo,

and the fact that I could feel others'

ir faktas, kad galėjau pajausti kitus

meant that I had nothing of myself to feel.

reiškė, kad neturėjau savęs.

The thing that was a source of shame

Mano gėdos šaltinis,

was actually a source of enlightenment.

pasirodo, buvo nušvitimo šaltinis.

And when I realized

Ir kai supratau,

and really understood

tikrai suvokiau,

that my self is a projection and that it has a function,

kad mano asmenybė yra konstruktas, turintis savo rolę,

a funny thing happened.

įvyko įdomus dalykas.

I stopped giving it so much authority.

Nustojau jai teikti tiek daug galios.

I give it its due.

Duodu jai tiek, kiek reikia.

I take it to therapy.

Nuvedu ją į terapiją.

I've become very familiar

Labai gerai pažinau

with its dysfunctional behavior.

jos klaidingus kelius.

But I'm not ashamed of my self.

Man nebegėda dėl mano asmenybės.

In fact, I respect my self

Tiesą sakant, gerbiu ją

and its function.

ir jos rolę.

And over time and with practice,

Bėgant laikui, praktikuojantis,

I've tried to live

stengiuosi gyventi

more and more from my essence.

savo esybe.

And if you can do that,

Jeigu sugebi taip gyventi,

incredible things happen.

įvyksta nuostabūs dalykai.

I was in Congo in February,

Vasarį lankiausi Konge,

dancing and celebrating

šokau ir švenčiau

with women who've survived

kartu su moterimis, kurios išgyveno

the destruction of their selves

savo asmenybės naikinimą

in literally unthinkable ways --

nežmoniškais būdais --

destroyed because other brutalized, psychopathic selves

išniekintos dėl sugyvulėjusių, psichopatiškų ego

all over that beautiful land

tame gražiame krašte.

are fueling our selves' addiction

Tai kursto mūsų priklausomybę

to iPods, Pads, and bling,

nuo iPod'ų, iPad'ų ir blizgučių,

which further disconnect ourselves

kurie mus atjungia

from ever feeling their pain,

nuo skausmo, kurį jos jaučia,

their suffering,

nuo jų kančios,

their death.

jų mirčių.

Because, hey,

Nes, ei,

if we're all living in ourselves

jeigu visi gyvename savimi

and mistaking it for life,

ir įsivaizduojame, kad tai yra gyvenimas,

then we're devaluing

tuomet nuvertinam gyvenimą

and desensitizing life.

ir jo pojūčius.

And in that disconnected state,

Toje atsijungimo būsenoje,

yeah, we can build factory farms with no windows,

taip, galime statyti gamybines fermas be langų,

destroy marine life

naikinti jūros gyvūniją,

and use rape as a weapon of war.

ir naudoti prievartą kaip karo ginklą.

So here's a note to self:

Štai pastaba sau:

The cracks have started to show

Mūsų sukonstruoto pasaulio

in our constructed world,

įtrūkimai jau pradėjo matytis,

and oceans will continue

vandenynai ir toliau

to surge through the cracks,

plūs per įtrūkimus,

and oil and blood,

ir nafta, ir kraujas,

rivers of it.

jų upės.

Crucially, we haven't been figuring out

Esminė problema ta, kad nesistengėme išmokti

how to live in oneness

gyventi vienybėje

with the Earth and every other living thing.

su Žeme ir visomis gyvomis būtybėmis.

We've just been insanely trying to figure out

Lyg paklaikę stengėmės išmokti

how to live with each other -- billions of each other.

susigyventi vieni su kitais -- milijonais kitų.

Only we're not living with each other;

Bet mes negyvename vieni su kitais;

our crazy selves are living with each other

mūsų kvaili ego gyvena vieni su kitais

and perpetuating an epidemic

ir skatina atsijungimo

of disconnection.

būsenos epidemiją.

Let's live with each other

Stenkimės gyventi vieni su kitais,

and take it a breath at a time.

bet eikime po žingsnelį.

If we can get under that heavy self,

Jeigu tik sugebėsime nusimesti savo asmenybės kaukes,

light a torch of awareness,

uždegsime sąmoningumo žiburį

and find our essence,

ir rasime savo esybę -

our connection to the infinite

savo ryšį su begalybe

and every other living thing.

ir kitom gyvom būtybėm.

We knew it from the day we were born.

Žinojome nuo tos akimirkos, kai gimėme.

Let's not be freaked out

Neišsigąskime

by our bountiful nothingness.

savo didžios tuštumos.

It's more a reality

Ji tikresnė už

than the ones our selves have created.

asmenybes, kurias sau susikūrėme.

Imagine what kind of existence we can have

Įsivaizduokite, kokią galėtume turėti būtį,

if we honor inevitable death of self,

jeigu šlovintume ego mirtį,

appreciate the privilege of life

vertintume privilegiją gyventi

and marvel at what comes next.

ir su nuostaba lauktume, kas bus toliau.

Simple awareness is where it begins.

Paprastas sąmoningumas yra viso to pradžia.

Thank you for listening.

Ačiū, kad klausėte.

(Applause)

(Plojimai)