The genius of the London Tube Map | Small Thing Big Idea, a TED series

Translator: Krystian Aparta Reviewer: Camille Martínez

Translator: Andrius Družinis-Vitkus

The history of civilization, in some ways, is a history of maps:

Kai kuriais aspektais civilizacijų istorija yra žemėlapių istorija:

How have we come to understand the world around us?

kaip mes ėmėme suprasti mus supantį pasaulį?

One of the most famous maps works because it really isn't a map at all.

Vienas garsiausių žemėlapių toks geras, nes iš tikrųjų nėra žemėlapis.

[Small thing. Big idea.]

[Mažas daiktas. Didelė idėja.]

[Michael Bierut on the London Tube Map]

[Michael Bierut apie Londono metro žemėlapį]

The London Underground came together in 1908,

Londono metro sukurtas 1908,

when eight different independent railways merged

kada 8 skirtingos ir nepriklausomos traukinių linijos susijungė

to create a single system.

į bendrą sistemą.

They needed a map to represent that system

Jiems reikėjo žemėlapio, kuris atvaizduotų tą sistemą,

so people would know where to ride.

kad žmonės žinotų, kur važiuoti.

The map they made is complicated.

Žemėlapis, kurį jie padarė – sudėtingas.

You can see rivers, bodies of water, trees and parks --

Matote upes, vandens telkinius, medžius ir parkus –

the stations were all crammed together at the center of the map,

stotys sugrūstos žemėlapio centre,

and out in the periphery, there were some that couldn't even fit on the map.

o toli periferijoje buvo keletas, kurios net netilpo į žemėlapį.

So the map was geographically accurate, but maybe not so useful.

Šis žemėlapis geografiškai tikslus, bet ne itin naudingas.

Enter Harry Beck.

Įžengia Harry Beck.

Harry Beck was a 29-year-old engineering draftsman

Harry Beck buvo 29-erių metų inžinerijos planų braižytojas,

who had been working on and off for the London Underground.

kuris vis padirbdavo su Londono metro.

And he had a key insight,

Ir jam šovė mintis,

and that was that people riding underground in trains

kad žmonėms, kurie važiuoja metro traukiniais,

don't really care what's happening aboveground.

išvis nerūpi, kas vyksta ant žemės.

They just want to get from station to station --

Jie tiesiog nori iš vienos stoties patekti į kitą –

"Where do I get on? Where do I get off?"

„Kur man įlipti? Kur išlipti?“

It's the system that's important, not the geography.

Svarbi sistema, o ne geografija.

He's taken this complicated mess of spaghetti,

Jis paėmė tą susidėtingą spagečių krūvą

and he's simplified it.

ir supaprastino.

The lines only go in three directions:

Linijos gali eiti tik trimis kryptimis:

they're horizontal, they're vertical, or they're 45 degrees.

jos horizontalios, jos vertikalios, arba 45 laipsnių.

Likewise, he spaced the stations equally,

Panašiu principu, stotis išdėliojo vienodais atstumais,

he's made every station color correspond to the color of the line,

jis kiekvieną stotį nuspalvino pagal traukinio liniją,

and he's fixed it all so that it's not really a map anymore.

ir visa tai išrikiavo, kad tai jau nebe žemėlapis.

What it is is a diagram,

Tai yra diagrama,

just like circuitry,

visai kaip elektroninė schema,

except the circuitry here isn't wires conducting electrons,

tik kad vietoje laidų, nešančių elektronus,

it's tubes containing trains conducting people from place to place.

tai tuneliai, kuriuose taukiniai vežioja žmones iš vienos vietos į kitą.

In 1933, the Underground decided, at last, to give Harry Beck's map a try.

1933-aisiais metro pagaliau nusprendė pagaliau išbandyti Harry Beck'o žemėlapį.

The Underground did a test run of a thousand of these maps, pocket-size.

Metro pirma pabandė su 1000 kišeninių žemėlapiukų.

They were gone in one hour.

Jie dingo per valandą.

They realized they were onto something,

Jie suprato, kad tai veikia,

they printed 750,000 more,

atspausdino dar 750 000,

and this is the map that you see today.

ir tai yra žemėlapis, kurį matote šiandien.

Beck's design really became the template

Beck'o dizainas tapo etalonu

for the way we think of metro maps today.

visiems dabartiniams metro žemėlapiams.

Tokyo, Paris, Berlin, São Paulo, Sydney, Washington, D.C. --

Tokijus, Paryžius, Berlynas, San Paulas, Sidnėjus, Vašingtonas,

all of them convert complex geography

visi jie sudėtingą geografinę informaciją

into crisp geometry.

pavertė į aišką geometriją.

All of them use different colors to distinguish between lines,

Visi jie spalvomis atskiria linijas,

all of them use simple symbols to distinguish between types of stations.

Visi jie paprastais simboliais atskiria stočių rūšis.

They all are part of a universal language, seemingly.

Jie visi tarsi dalis universalios kalbos.

I bet Harry Beck wouldn't have known what a user interface was,

Kertu, kad Harry Beck nežinojo, kas yra vartotojo sąsaja,

but that's really what he designed

bet būtent tai jis ir sukūrė,

and he really took that challenge and broke it down to three principles

ir jis sunkią problemą išdalino į tris principus,

that I think can be applied in nearly any design problem.

kurie gali būti pritaikyti beveik kiekvienai dizaino problemai.

First one is focus.

Pirma yra dėmesys.

Focus on who you're doing this for.

Atkreipk dėmesį, kam sprendi problemą.

The second principle is simplicity.

Antras principas paprastumas.

What's the shortest way to deliver that need?

Koks paprasčiausias būdas patenkinti reikmę?

Finally, the last thing is:

Ir paskutinis:

Thinking in a cross-disciplinary way.

mąstyti tarpdiscipliniškai.

Who would've thought that an electrical engineer

Ar būtume pagalvoję, kad eletros inžinierius

would be the person to hold the key

bus tas, kuris išnarplios

to unlock what was then one of the most complicated systems in the world --

vieną sudėtingiausių sistemų pasaulyje –

all started by one guy with a pencil and an idea.

ir viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus su pieštuku.