Hannah Brencher: Love letters to strangers

Translator: Joseph Geni Reviewer: Morton Bast

Translator: Jūratė Šlepikaitė Reviewer: Laura Bojarskaitė

I was one of the only kids in college who had a reason

Buvau vienintelė iš koledžo studentų, turėjusi priežastį

to go to the P.O. box at the end of the day,

tikrinti pašto dėžutę kiekvieną vakarą,

and that was mainly because my mother has never believed

ir tai buvo daugiausia dėl to, kad mano motina niekada nemėgo

in email, in Facebook, in texting or cell phones in general.

elektronio pašto, Facebook, SMS žinučių ir mobiliųjų telefonų apskritai.

And so while other kids were BBM-ing their parents,

Ir kol kiti bendraamžiai tėvams siuntinėjo žinutes,

I was literally waiting by the mailbox

aš laukdavau prie pašto dėžutės

to get a letter from home to see how the weekend had gone,

laiško iš namų, kad sužinočiau, kaip prabėgo savaitgalis-

which was a little frustrating when Grandma was in the hospital,

kas, beje, ne per maloniausias dalykas turint omeny, kad senelė gulėjo ligoninėje-

but I was just looking for some sort of scribble,

bet tik gaudavau pažvelgti į netvarkingą motinos kursyvą

some unkempt cursive from my mother.

jos paskubomis rašytame laiške.

And so when I moved to New York City after college

Ir kai persikėliau į Niujorką baigusi koledžą

and got completely sucker-punched in the face by depression,

ir mane apniko depresija,

I did the only thing I could think of at the time.

ėmiausi vienintelio dalyko, apie kurį tuo metu sugebėjau pagalvoti.

I wrote those same kinds of letters that my mother had written me

Nepažįstamiesiems rašydavau tokio pat tipo laiškus, kaip tie, kuriuos gaudavau iš motinos,

for strangers, and tucked them all throughout the city,

ir slėpdavau juos visur mieste,

dozens and dozens of them. I left them everywhere,

tuzinus laiškų. Palikdavau juos visur:

in cafes and in libraries, at the U.N., everywhere.

kavinėse ir bibliotekose, JT būstinėje, visur.

I blogged about those letters and the days

Rašiau blogą apie tuos laiškus ir dienas, kada jų

when they were necessary, and I posed

reikėdavo, ir internete paskelbiau

a kind of crazy promise to the Internet:

apie savo gana beprotišką pažadą:

that if you asked me for a hand-written letter,

jei paprašysite manęs ranka rašyto laiško,

I would write you one, no questions asked.

parašysiu jį jums, be jokių klausimų.

Overnight, my inbox morphed into this harbor of heartbreak --

Per vieną naktį mano elektroninio pašto dėžutė persimainė į

a single mother in Sacramento, a girl being bullied

sudužusių širdžių uostą: vieniša motina iš Sakramento, patyčių neatsiginanti mergaitė

in rural Kansas, all asking me, a 22-year-old girl

iš Kanzaso kaimo, visi, prašantys manęs, 22-iejų metų merginos,

who barely even knew her own coffee order,

kuri pati vos susigaudo, kurią kavą užsisakė,

to write them a love letter and give them a reason

kad parašytų jiems po meilės laišką ir suteiktų prasmę

to wait by the mailbox.

laukti šalia pašto dėžutės.

Well, today I fuel a global organization

O šiandien aš remiu pasaulinio lygio organizaciją,

that is fueled by those trips to the mailbox,

kuri remiama to laukimo prie pašto dėžutės,

fueled by the ways in which we can harness social media

remiama būdų, kuriuo galime pasitelkti socialines medijas

like never before to write and mail strangers letters

kaip niekada anksčiau, kad rašytume ir siųstume laiškus nepažįstamiesiems tuomet,

when they need them most, but most of all,

kai jiems jų labiausiai reikia; o svarbiausia,

fueled by crates of mail like this one, my trusty mail crate,

remiama pašto dėžių, tokių, kaip ši, mano patikima pašto dėžė,

filled with the scriptings of ordinary people,

pripildytų paprastų žmonių rašliavos;

strangers writing letters to other strangers not because

nepažįstamųjų, rašančių kitiems nepažįstamiems ne tam,

they're ever going to meet and laugh over a cup of coffee,

kad galėtų susitikti pabendrauti prie kavos puodelio,

but because they have found one another by way of letter-writing.

bet todėl, kad jie jau rado vienas kitą rašymo būdu.

But, you know, the thing that always gets me

Bet, žinote, vienas dalykas, apie kurį visada pagalvoju

about these letters is that most of them have been written

apie tuos laiškus yra tai, kad dauguma jų parašyti žmonių,

by people that have never known themselves loved on a piece of paper.

nesitikėjųsių, kad pamils popieriaus lapą.

They could not tell you about the ink of their own love letters.

Jie negalėtų nieko pasakyti apie jų pačių meilės laiškų rašalą.

They're the ones from my generation,

Tai mano kartos žmonės,

the ones of us that have grown up into a world

tie iš mūsų, kurie užaugo pasaulyje,

where everything is paperless, and where some

kuriame viskas be popieriaus, kur vieni

of our best conversations have happened upon a screen.

nuostabiausių pokalbių vyksta ekrane.

We have learned to diary our pain onto Facebook,

Išmokome savo skausmų dienoraštį vesti Facebook'e,

and we speak swiftly in 140 characters or less.

ir kalbame greitai, naudodami 140 ženklų ar mažiau.

But what if it's not about efficiency this time?

Bet kas, jei šįkart esmė yra ne našume?

I was on the subway yesterday with this mail crate,

Vakar buvau metro su šia pašto dėže, kuri, beje,

which is a conversation starter, let me tell you.

padeda lengvai pradėti pokalbį.

If you ever need one, just carry one of these. (Laughter)

Jei kada šioje srityje jums prireiks pagalbos, tiesiog pasiimkite su savimi vieną iš dėžių. (Juokas)

And a man just stared at me, and he was like,

Ir vienas vyriškis tiesiog spoksojo į mane, ir paklausė,

"Well, why don't you use the Internet?"

"Kodėl gi paprasčiausiai nesinaudoji internetu?"

And I thought, "Well, sir, I am not a strategist,

Atsakiau: "Na, pone, nesu nei strategė,

nor am I specialist. I am merely a storyteller."

nei specialistė. Esu tiesiog istorijų pasakotoja".

And so I could tell you about a woman

Ir galiu jums papasakoti apie moterį,

whose husband has just come home from Afghanistan,

kurios vyras ką tik sugrįžo iš Afganistano,

and she is having a hard time unearthing this thing called conversation,

ir jai sunkiai sekasi rasti būdų, kaip išreikšti save pašnekesiu,

and so she tucks love letters throughout the house

taigi ji išslapsto namuose meilės laiškus tarsi būdą

as a way to say, "Come back to me.

pasakyti: "Sugrįžk pas mane.

Find me when you can."

Surask mane, kai gali".

Or a girl who decides that she is going to leave love letters

Arba mergina, kuri nusprendžia palikti meilės laiškų

around her campus in Dubuque, Iowa, only to find

savo universiteto miestelyje Dubuque, Ajovoje, ir

her efforts ripple-effected the next day when she walks out

kitą dieną pamato, kad jos iniciatyva įgavo atgarsį, nes

onto the quad and finds love letters hanging

visur universitete- ant medžių, krūmuose ir ant suoliukų -

from the trees, tucked in the bushes and the benches.

atsirado daugiau meilės laiškų.

Or the man who decides that he is going to take his life,

Arba vyras, nusprendęs atimti sau gyvybę,

uses Facebook as a way to say goodbye

kuris pasinaudojo Facebook'u kaip būdu ištarti sudie

to friends and family.

savo draugams ir šeimai.

Well, tonight he sleeps safely with a stack of letters

Na, šiąnakt jis saugiai miega, po pagalve pasidėjęs šusnį

just like this one tucked beneath his pillow,

laiškų, tokių kaip šis,

scripted by strangers who were there for him when.

kuriuos rašė nepažįstamieji.

These are the kinds of stories that convinced me

Tokios istorijos mane įtikino, kad

that letter-writing will never again need to flip back her hair

laiškų rašymas niekada netaps arogantiškas ir nekalbės

and talk about efficiency, because she is an art form now,

apie našumą, nes jis dabar yra meno išraiškos forma,

all the parts of her, the signing, the scripting, the mailing,

su visomis dalimis: parašu, planavimu, siuntimu,

the doodles in the margins.

piešinukais paraštėse.

The mere fact that somebody would even just sit down,

Pats faktas, kad kažkas apskritai prisėstų,

pull out a piece of paper and think about someone

išsitrauktų popieriaus lapą ir galvotų apie kokį žmogų

the whole way through, with an intention that is so much

visą laiką, kol rašo, su intencija, kam yra žymiai sunkiau skirti

harder to unearth when the browser is up and the iPhone

laiko, jei šalia veikia interneto naršyklė, pypsi iPhone'as

is pinging and we've got six conversations rolling in at once,

ir vienu metu dalyvaujame šešiuose virtualiuose pokalbiuose;

that is an art form

tai yra meno išraiškos forma, kuri

that does not fall down to the Goliath of "get faster,"

nepasiduoda Galijotiškajam "greičiau",

no matter how many social networks we might join.

kad ir į kiek socialinių tinklų užsiregistruotume.

We still clutch close these letters to our chest,

Mes vis dar glaudžiame tuos laiškus prie krūtinės,

to the words that speak louder than loud,

geriame žodžius, kalbančius garsiau nei garsiai,

when we turn pages into palettes to say the things

o puslapiai virsta paletėmis, atskleidžiančiomis dalykus,

that we have needed to say,

kuriuos turėjome pasakyti,

the words that we have needed to write, to sisters

žodžius, kuriuos turėjome parašyti seserims ir broliams,

and brothers and even to strangers, for far too long.

ir netgi nepažįstamiesiems, jau taip seniai.

Thank you. (Applause)

Ačiū. (Plojimai)

(Applause)

(Plojimai)