What really matters at the end of life | BJ Miller | TED

Translator: Sigita Šimkutė-Macanko Reviewer: Gustina Jaraitė

Well, we all need a reason to wake up.

Ką gi, mums visiems reikia priežasties pabusti.

For me, it just took 11,000 volts.

Man prireikė tik 11 000 voltų.

I know you're too polite to ask,

Jūs per daug mandagūs paklausti,

so I will tell you.

taigi papasakosiu jums.

One night, sophomore year of college,

Vieną naktį antrame koledžo kurse,

just back from Thanksgiving holiday,

tik ką grįžęs po Padėkos dienos atostogų,

a few of my friends and I were horsing around,

šlaisčiausi kartu su keliais savo draugais,

and we decided to climb atop a parked commuter train.

ir nusprendėme užlipti ant stovinčio priemiestinio traukinio.

It was just sitting there, with the wires that run overhead.

Jis tiesiog ten stovėjo su laidais viršuje.

Somehow, that seemed like a great idea at the time.

Kažkodėl tuo metu tai atrodė puiki idėja.

We'd certainly done stupider things.

Mes tikrai esame darę kvailesnių dalykų.

I scurried up the ladder on the back,

Aš užlėkiau kopėčiomis gale

and when I stood up,

ir kai atsistojau,

the electrical current entered my arm,

elektros srovė įtekėjo į mano ranką,

blew down and out my feet, and that was that.

nuėjo žemyn ir išėjo pro mano koją, ir viskas.

Would you believe that watch still works?

Ar patikėsite, kad laikrodis vis dar veikia?

Takes a licking!

Pakanka palaižyti!

(Laughter)

(Juokas.)

My father wears it now in solidarity.

Mano tėvas dabar jį nešioja iš solidarumo.

That night began my formal relationship with death -- my death --

Tąnakt prasidėjo mano oficialūs santykiai su mirtimi – mano mirtimi –

and it also began my long run as a patient.

ir kartu prasidėjo mano ilgas, kaip paciento, kelias.

It's a good word.

Tai geras žodis.

It means one who suffers.

Jis reiškia tą, kuris kenčia.

So I guess we're all patients.

Manau, mes visi pacientai.

Now, the American health care system

Amerikos sveikatos priežiūros sistema

has more than its fair share of dysfunction --

turi daugiau nei pakankamai didelę disfunkciją –

to match its brilliance, to be sure.

išties, tai atitinka jos spindesį.

I'm a physician now, a hospice and palliative medicine doc,

Dabar esu gydytojas, slaugos ligoninės ir paliatyvios medicinos gydytojas,

so I've seen care from both sides.

taigi susidūriau su priežiūra iš abiejų pusių.

And believe me: almost everyone who goes into healthcare

Patikėkite manimi, beveik visi, kas eina į sveikatos priežiūrą

really means well -- I mean, truly.

iš tikrųjų nori gero – nejuokauju.

But we who work in it are also unwitting agents

Bet mes, kurie dirbame joje, taip pat esame atsitiktiniai agentai

for a system that too often does not serve.

sistemoje, kuri per dažnai neveikia.

Why?

Kodėl?

Well, there's actually a pretty easy answer to that question,

Na, yra gana lengvas atsakymas į šį klausimą,

and it explains a lot:

ir jis daug ką paaiškina:

because healthcare was designed with diseases, not people, at its center.

nes sveikatos priežiūra buvo sukurta koncentruojantis į ligas, ne žmones.

Which is to say, of course, it was badly designed.

Ir tai, žinoma, buvo blogai suprojektuota.

And nowhere are the effects of bad design more heartbreaking

Ir niekur blogo dizaino efektai nėra labiau veriantys širdį

or the opportunity for good design more compelling

ar galimybė, labiau prispirianti geresniam dizainui,

than at the end of life,

nei pačioje gyvenimo pabaigoje,

where things are so distilled and concentrated.

kur dalykai tokie distiliuoti ir koncentruoti.

There are no do-overs.

Nėra jokių antrų kartų.

My purpose today is to reach out across disciplines

Mano tikslas per disciplinas užmegzti ryšius

and invite design thinking into this big conversation.

ir pakviesti dizaino mąstymą į šį didelį pokalbį.

That is, to bring intention and creativity

Tai yra, pritraukti intenciją ir kūrybingumą

to the experience of dying.

į mirimo patirtį.

We have a monumental opportunity in front of us,

Mes turime nuostabią galimybę prieš save,

before one of the few universal issues

prieš vieną iš kelių pasaulio problemų,

as individuals as well as a civil society:

kaip individai ir kaip pilietinė visuomenė:

to rethink and redesign how it is we die.

permąstyti ir perkurti, kaip mes mirštame.

So let's begin at the end.

Pradėkime nuo pabaigos.

For most people, the scariest thing about death isn't being dead,

Daugumai žmonių baisiausias dalykas apie mirtį nėra būti mirusiam,

it's dying, suffering.

o mirti, kentėti.

It's a key distinction.

Tai svarbus skirtumas.

To get underneath this, it can be very helpful

Nepaisant to, jis gali būti labai naudingas

to tease out suffering which is necessary as it is,

atskiriant kentėjimą, kuris yra reikalingas,

from suffering we can change.

nuo kentėjimo, kurį galime pakeisti.

The former is a natural, essential part of life, part of the deal,

Pirmasis yra natūralus, esminė gyvenimo dalis, dalis sandorio,

and to this we are called to make space, adjust, grow.

ir todėl esame pašaukti sukurti erdvę, prisitaikyti, augti.

It can be really good to realize forces larger than ourselves.

Išties gali būti gera suprasti jėgas, didesnes už mus.

They bring proportionality,

Jos įneša proporcingumo,

like a cosmic right-sizing.

kaip kosminis tinkamas dydžio nustatymas.

After my limbs were gone,

Pašalinus mano galūnes,

that loss, for example, became fact, fixed --

šis praradimas, pavyzdžiui, tapo pastoviu faktu –

necessarily part of my life,

reikalinga mano gyvenimo dalimi,

and I learned that I could no more reject this fact than reject myself.

ir supratau, kad negaliu daugiau atmesti šio fakto, nei atmesti savęs.

It took me a while, but I learned it eventually.

Šiek tiek užtruko, kol supratau, bet galiausiai išmokau.

Now, another great thing about necessary suffering

Kitas puikus dalykas apie būtiną kentėjimą

is that it is the very thing

yra, kad jis yra būtent tas dalykas,

that unites caregiver and care receiver --

kuris sujungia priežiūros davėją su jos gavėju –

human beings.

žmones.

This, we are finally realizing, is where healing happens.

Galiausiai suprantame, kad čia nutinka gijimas.

Yes, compassion -- literally, as we learned yesterday --

Taip, užuojauta – pažodžiui, kaip sužinojome vakar –

suffering together.

kentėjimas kartu.

Now, on the systems side, on the other hand,

Sistemos atžvilgiu, kita vertus,

so much of the suffering is unnecessary, invented.

labai daug kentėjimo yra nereikalingo, pramanyto.

It serves no good purpose.

Jis egzistuoja be jokios geros priežasties.

But the good news is, since this brand of suffering is made up,

Bet gera žinia ta, kad, kol šis kentėjimo prekės ženklas yra sukuriamas,

well, we can change it.

ką gi, mes galime tai pakeisti.

How we die is indeed something we can affect.

Kaip mes mirštame išties yra tai, ką galime paveikti.

Making the system sensitive to this fundamental distinction

Kuriant jautrią sistemą šitam esminiam skirtumui

between necessary and unnecessary suffering

tarp būtino ir nereikalingo kentėjimo,

gives us our first of three design cues for the day.

šiai dienai suteikia mums pirmą iš trijų dizaino užuominų.

After all, our role as caregivers, as people who care,

Galiausiai mūsų rolė, kaip priežiūros davėjų, kaip žmonių, kurie rūpinasi,

is to relieve suffering -- not add to the pile.

yra palengvinti kentėjimą – o ne jo padauginti.

True to the tenets of palliative care,

Pagal paliatyvios priežiūros principus

I function as something of a reflective advocate,

aš funkcionuoju kaip atspindintis šalininkas,

as much as prescribing physician.

visai kaip receptą rašantis gydytojas.

Quick aside: palliative care -- a very important field but poorly understood --

Trumpai: paliatyvi priežiūra – labai svarbi, bet mažai suprantama sritis –

while it includes, it is not limited to end of life care.

nors ją įtraukia, ji neapsiriboja gyvenimo pabaigos priežiūra.

It is not limited to hospice.

Ji neapsiriboja slaugos ligonine.

It's simply about comfort and living well at any stage.

Tai tiesiog apie komfortą ir gerą gyvenimą bet kuriame etape.

So please know that you don't have to be dying anytime soon

Žinokite, jums nereikia netrukus mirti, kad pasinaudotumėte

to benefit from palliative care.

paliatyvia priežiūra.

Now, let me introduce you to Frank.

Leiskite jums pristatyti Frank.

Sort of makes this point.

Jis yra puikus pavyzdys.

I've been seeing Frank now for years.

Aš matydavau Frank metų metus.

He's living with advancing prostate cancer on top of long-standing HIV.

Jis gyvena su progresuojančiu prostatos vėžiu ir ilgą laiką jį kamuojančiu ŽIV.

We work on his bone pain and his fatigue,

Dirbame su jo kaulų skausmu ir nuovargiu,

but most of the time we spend thinking out loud together about his life --

bet daugiausia laiko praleidžiame garsiai mąstydami apie jo gyvenimą –

really, about our lives.

išties, apie mūsų gyvenimus.

In this way, Frank grieves.

Tokiu būdu Frank gedi.

In this way, he keeps up with his losses as they roll in,

Tokiu būdu jis išgyvena savo praradimus, kurie ateina,

so that he's ready to take in the next moment.

taip pasiruošdamas kitam momentui.

Loss is one thing, but regret, quite another.

Praradimas yra viena, bet gailestis yra visai kas kita.

Frank has always been an adventurer --

Frank visada buvo nuotykių ieškotojas –

he looks like something out of a Norman Rockwell painting --

jis atrodo kaip iš Norman Rockwell paveikslų –

and no fan of regret.

ne gailesčio mėgėjas.

So it wasn't surprising when he came into clinic one day,

Taigi nebuvo keista, kai kartą jis atėjo į kliniką

saying he wanted to raft down the Colorado River.

sakydamas, kad nori plaukti žemyn Kolorado upe.

Was this a good idea?

Ar tai buvo gera idėja?

With all the risks to his safety and his health, some would say no.

Atsižvelgiant į grėsmes jo saugumui ir jo sveikatai, kai kas pasakytų, kad ne.

Many did, but he went for it, while he still could.

Daug kas sakė, bet jis ryžosi tam, kol dar galėjo.

It was a glorious, marvelous trip:

Tai buvo puiki, žavinga kelionė:

freezing water, blistering dry heat, scorpions, snakes,

ledinis vanduo, deginantis karštis, skorpionai, gyvatės,

wildlife howling off the flaming walls of the Grand Canyon --

laukinis gyvenimas, kaukiantis nuo liepsnojančių Didžiojo kanjono sienų –

all the glorious side of the world beyond our control.

puikioji gyvenimo pusė anapus mūsų kontrolės.

Frank's decision, while maybe dramatic,

Frank sprendimas gal dramatiškas,

is exactly the kind so many of us would make,

yra būtent toks, kurį priimtų dauguma mūsų,

if we only had the support to figure out what is best for ourselves over time.

jei mums kas padėtų išsiaiškinti, kas mums yra geriausia laikui bėgant.

So much of what we're talking about today is a shift in perspective.

Šiandien tiek daug kalbame apie požiūrio pakeitimą.

After my accident, when I went back to college,

Po mano nelaimės, kai grįžau į koledžą,

I changed my major to art history.

pakeičiau savo specializaciją į dailės istoriją.

Studying visual art, I figured I'd learn something about how to see --

Studijuodamas dailę, maniau išmoksiąs, kaip matyti –

a really potent lesson for a kid who couldn't change

išties stipri pamoka vaikui, kuris negalėjo pakeisti

so much of what he was seeing.

daug ko, ką jis matė.

Perspective, that kind of alchemy we humans get to play with,

Perspektyva, tam tikra alchemija, su kuria mes, žmonės, žaidžiame,

turning anguish into a flower.

paverčia kančią į gėlę.

Flash forward: now I work at an amazing place in San Francisco

Keliaukime pirmyn: dabar aš dirbu nuostabioje vietoje San Fransiske,

called the Zen Hospice Project,

vadinamoje Zen Slaugos ligoninės projektu,

where we have a little ritual that helps with this shift in perspective.

kur turime mažą ritualą, padedantį pakeisti požiūrį.

When one of our residents dies,

Kai vienas iš mūsų gyventojų miršta,

the mortuary men come, and as we're wheeling the body out through the garden,

ateina morgo vyrai, ir kai mes vežame kūną ant ratukų per sodą

heading for the gate, we pause.

link vartų, mes sustojame.

Anyone who wants --

Kas nori –

fellow residents, family, nurses, volunteers,

kolegos gyventojai, šeima, slaugės, savanoriai,

the hearse drivers too, now --

taip pat katafalko vairuotojai –

shares a story or a song or silence,

pasakoja istoriją arba dainuoja, arba tyli,

as we sprinkle the body with flower petals.

kol mes barstome kūną gėlių žiedlapiais.

It takes a few minutes;

Tai užtrunka kelias minutes;

it's a sweet, simple parting image to usher in grief with warmth,

tai maloni, paprasta idėja pareikšti sielvartą su šiluma,

rather than repugnance.

nei su pasibjaurėjimu.

Contrast that with the typical experience in the hospital setting,

Sugretinkite tai su įprasta patirtimi ligoninės sąlygomis,

much like this -- floodlit room lined with tubes and beeping machines

daugmaž taip: apšviestas kambarys, pilnas vamzdelių ir pypsinčių aparatų,

and blinking lights that don't stop even when the patient's life has.

ir mirksinčios šviesos, kurios neužgęsta, nors paciento gyvenimas jau užgeso.

Cleaning crew swoops in, the body's whisked away,

Valymo komanda įlekia, kūnas išvežamas atokiau,

and it all feels as though that person had never really existed.

ir atrodo, tarsi to žmogaus niekada ir nebuvo.

Well-intended, of course, in the name of sterility,

Gerai sumanytos, žinoma, vardan sterilumo,

but hospitals tend to assault our senses,

bet ligoninės linksta išniekinti mūsų jausmus,

and the most we might hope for within those walls is numbness --

ir daugiausia, ko galime tikėtis tarp šių sienų, yra apmirimas –

anesthetic, literally the opposite of aesthetic.

anestetikai, pažodžiui priešingybė estetikai.

I revere hospitals for what they can do; I am alive because of them.

Aš garbinu ligonines už tai, ką jos gali; esu gyvas jų dėka.

But we ask too much of our hospitals.

Bet mes prašome per daug iš mūsų ligoninių.

They are places for acute trauma and treatable illness.

Jos yra vietos ūmioms traumoms ir išgydomoms ligoms.

They are no place to live and die; that's not what they were designed for.

Jos nėra vieta gyventi ir mirti; jos ne tam buvo sukurtos.

Now mind you -- I am not giving up on the notion

Atminkite – aš neatsisakau idėjos,

that our institutions can become more humane.

kad mūsų institucijos gali tapti labiau humaniškos.

Beauty can be found anywhere.

Grožį galima rasti visur.

I spent a few months in a burn unit

Praleidau kelis mėnesius nudegimų skyriuje

at St. Barnabas Hospital in Livingston, New Jersey,

St. Barnabas ligoninėje Livingstone, Niudžersyje,

where I got really great care at every turn,

kur sulaukiau tikrai puikios priežiūros kiekviename žingsnyje,

including good palliative care for my pain.

įskaitant paliatyvią priežiūrą mano skausmui.

And one night, it began to snow outside.

Vieną naktį pradėjo lauke snigti.

I remember my nurses complaining about driving through it.

Prisimenu savo slauges, besiskundžiančias dėl vairavimo per sniegą.

And there was no window in my room,

Ir mano kambaryje nebuvo lango,

but it was great to just imagine it coming down all sticky.

bet buvo gera tiesiog įsivaizduoti sningant jį kibų.

Next day, one of my nurses smuggled in a snowball for me.

Kitą dieną viena iš mano slaugių vogčia atnešė man sniego gniūžtę.

She brought it in to the unit.

Ji įnešė ją į mano skyrių.

I cannot tell you the rapture I felt holding that in my hand,

Negaliu nupasakoti, kokią ekstazę patyriau laikydamas ją savo rankoje,

and the coldness dripping onto my burning skin;

ir koks šaltis varvėjo ant mano nudegusios odos;

the miracle of it all,

viso to stebuklas,

the fascination as I watched it melt and turn into water.

susižavėjimas, kaip žiūrėjau į ją tirpstant ir virstant į vandenį.

In that moment,

Tuo momentu

just being any part of this planet in this universe mattered more to me

tiesiog buvimas šios planetos, šios visatos dalimi buvo man svarbiau,

than whether I lived or died.

nei ar esu gyvas, ar miręs.

That little snowball packed all the inspiration I needed

Ši maža sniego gniūžtė talpino visą įkvėpimą, reikalingą man

to both try to live and be OK if I did not.

pabandyti gyventi ir būti sveikam, jei toks nebūčiau.

In a hospital, that's a stolen moment.

Ligoninėje tai pavogta akimirka.

In my work over the years, I've known many people

Per ilgą laiką savo darbe teko pažinoti daug žmonių,

who were ready to go, ready to die.

kurie buvo pasiruošę išeiti, mirti.

Not because they had found some final peace or transcendence,

Ne todėl, kad jie buvo radę galutinį susitaikymą ar transcendenciją,

but because they were so repulsed by what their lives had become --

bet todėl, kad jie buvo nublokšti to, kuo tapo jų gyvenimai –

in a word, cut off, or ugly.

vienu žodžiu, nupjauti, ar bjaurūs.

There are already record numbers of us living with chronic and terminal illness,

Jau yra rekordiškai daug sergančių chroniškomis ir mirtinomis ligomis,

and into ever older age.

ir vis vyresnio amžiaus.

And we are nowhere near ready or prepared for this silver tsunami.

Ir mes nesame beveik ar visai pasirengę šiam sidabriniam cunamiui.

We need an infrastructure dynamic enough to handle

Mums reikia pakankamai veiklios infrastruktūros, galinčios valdyti

these seismic shifts in our population.

visus šiuos seisminius poslinkius mūsų populiacijoje.

Now is the time to create something new, something vital.

Dabar laikas sukurti kažką naujo, kažką gyvybiškai svarbaus.

I know we can because we have to.

Žinau, kad galime, nes privalome.

The alternative is just unacceptable.

Alternatyva tiesiog nepriimtina.

And the key ingredients are known:

Ir svarbiausi faktoriai yra žinomi:

policy, education and training,

strategija, ugdymas ir mokymai,

systems, bricks and mortar.

sistemos, plytos ir skiedinys.

We have tons of input for designers of all stripes to work with.

Mes turime daugybę resursų visų tipų dizainerių darbui.

We know, for example, from research

Pavyzdžiui, mes žinome iš tyrimo,

what's most important to people who are closer to death:

kas yra svarbiausia žmonėms, priartėjus prie mirties:

comfort; feeling unburdened and unburdening to those they love;

komfortas; jaustis neapsunkintais ir neapsunkinti tų, kuriuos jie myli;

existential peace; and a sense of wonderment and spirituality.

egzistencinė ramybė; ir nuostabos bei dvasingumo jausmas.

Over Zen Hospice's nearly 30 years,

Per beveik 30 Zen ligoninės metų

we've learned much more from our residents in subtle detail.

mes sužinojome gerokai daugiau detalių iš savo gyventojų.

Little things aren't so little.

Maži dalykai nėra tokie maži.

Take Janette.

Paimkime Janette.

She finds it harder to breathe one day to the next due to ALS.

Jai kasdien darosi vis sunkiau kvėpuoti dėl ILS.

Well, guess what?

Na, spėkite ką?

She wants to start smoking again --

Ji nori vėl pradėti rūkyti –

and French cigarettes, if you please.

prancūziškas cigaretes, jei malonėtumėte.

Not out of some self-destructive bent,

Ne dėl savidestrukcijos,

but to feel her lungs filled while she has them.

bet kad pajustų pilnus plaučius, kol juos dar turi.

Priorities change.

Prioritetai pasikeičia.

Or Kate -- she just wants to know

Arba Kate – ji tiesiog nori žinoti,

her dog Austin is lying at the foot of her bed,

kad jos šuo Austin guli jos lovos kojūgalyje,

his cold muzzle against her dry skin,

jo šalta nosis prie jos sausos odos,

instead of more chemotherapy coursing through her veins --

vietoj daugiau chemoterapijos, plūstančios jos venomis –

she's done that.

ji tai padarė.

Sensuous, aesthetic gratification, where in a moment, in an instant,

Jausmingas, estetinis pasitenkinimas, kur akimirkai

we are rewarded for just being.

esame apdovanojami už tiesiog buvimą.

So much of it comes down to loving our time by way of the senses,

Tiek daug jo ateina mylint savo laiką pojūčių keliu,

by way of the body -- the very thing doing the living and the dying.

kūno keliu – tai, ką reiškia gyventi ir mirti.

Probably the most poignant room

Ko gero skaudžiausias kambarys

in the Zen Hospice guest house is our kitchen,

Zen ligoninės svečių namuose yra mūsų virtuvė,

which is a little strange when you realize

kuri gana neįprasta, kai supranti,

that so many of our residents can eat very little, if anything at all.

kad daug mūsų gyventojų gali visai nedaug valgyti, jei išvis gali.

But we realize we are providing sustenance on several levels:

Bet mes suprantame, kad tiekiame maistą keliais lygiais:

smell, a symbolic plane.

kvapas, simbolinė plotmė.

Seriously, with all the heavy-duty stuff happening under our roof,

Rimtai, kartu su visais ypatingais dalykais po mūsų stogu,

one of the most tried and true interventions we know of,

vienas labiausiai išbandytų ir tikrų mums žinomų intervencijų

is to bake cookies.

yra sausainių kepimas.

As long as we have our senses --

Kol turime savo pojūčius –

even just one --

net jei tik vieną –

we have at least the possibility of accessing

mes turime bent jau galimybę pasiekti

what makes us feel human, connected.

tai, kas leidžia pasijusti žmonėmis, susijusiais.

Imagine the ripples of this notion

Įsivaizduokite šios sąvokos raibuliavimą

for the millions of people living and dying with dementia.

milijonui žmonių, gyvenančių ir mirštančių su demencija.

Primal sensorial delights that say the things we don't have words for,

Pirminių pojūčių malonumai, kurie nusako dalykus, kuriems nerandame žodžių,

impulses that make us stay present --

impulsai, leidžiantys mums būti dabartyje –

no need for a past or a future.

nereikia nei praeities ar ateities.

So, if teasing unnecessary suffering out of the system was our first design cue,

Taigi pašalinti nereikalingą kentėjimą iš sistemos buvo pirma dizaino užuomina,

then tending to dignity by way of the senses,

tada polinkis į orumą pojūčių keliu,

by way of the body -- the aesthetic realm --

kūno keliu – estetinė sritis –

is design cue number two.

yra dizaino antra užuomina.

Now this gets us quickly to the third and final bit for today;

Tai mus priveda prie trečio ir paskutinio šios dienos lašo;

namely, we need to lift our sights, to set our sights on well-being,

būtent, turime pakelti savo žvilgsnius, nukreipti žvilgsnius į gerovę,

so that life and health and healthcare

kad gyvenimas ir sveikata, ir sveikatos priežiūra

can become about making life more wonderful,

galėtų daryti gyvenimą nuostabesniu,

rather than just less horrible.

užuot tiesiog mažiau siaubingu.

Beneficence.

Geradarybė.

Here, this gets right at the distinction

Šičia ji atskiria

between a disease-centered and a patient- or human-centered model of care,

į ligą orientuotą priežiūros modelį nuo modelio, orientuoto į pacientus ar žmones,

and here is where caring becomes a creative, generative,

ir būtent čia rūpinimasis tampa kūrybingu, savaiminiu,

even playful act.

netgi žaismingu veiksmu.

"Play" may sound like a funny word here.

„Žaisti“ gal skamba kaip juokingas žodis.

But it is also one of our highest forms of adaptation.

Bet tuo pačiu jis vienas iš aukščiausių prisitaikymo formų.

Consider every major compulsory effort it takes to be human.

Apsvarstykite, kiekviena svarbi privaloma pastanga verčia būti žmogumi.

The need for food has birthed cuisine.

Maisto poreikis pagimdė kulinariją.

The need for shelter has given rise to architecture.

Poreikis pastogei leido atsirasti architektūrai.

The need for cover, fashion.

Poreikis prisidengti – madai.

And for being subjected to the clock,

Ir būdami veikiami laikrodžio,

well, we invented music.

ką gi, mes išradome muziką.

So, since dying is a necessary part of life,

Kadangi mirtis yra būtina gyvenimo dalis,

what might we create with this fact?

ką galėtume sukurti su šiuo faktu?

By "play" I am in no way suggesting we take a light approach to dying

Sakydamas „žaisti“ nesiūlau imtis lengvo požiūrio į mirtį

or that we mandate any particular way of dying.

ar kad įgaliojame kurį nors konkretų mirimo būdą.

There are mountains of sorrow that cannot move,

Tai yra sielvarto kalnai, kurie negali judėti

and one way or another, we will all kneel there.

ir vienu ar kitu būdu mes visi ten atsiklaupsime.

Rather, I am asking that we make space --

Greičiau prašau, kad padarytume erdvės –

physical, psychic room, to allow life to play itself all the way out --

fizinės, fizinio kambario, leisti gyvenimui pačiam išsikvėpti –

so that rather than just getting out of the way,

kad greičiau, nei tik pasitraukti iš kelio,

aging and dying can become a process of crescendo through to the end.

senatvė ir mirtis galėtų tapti „crescendo“ iki pabaigos.

We can't solve for death.

Mes negalime įminti mirties.

I know some of you are working on this.

Žinau, kai kurie jūsų dirba ties tuo.

(Laughter)

(Juokas.)

Meanwhile, we can --

Tuo tarpu mes galime –

(Laughter)

(Juokas.)

We can design towards it.

Mes galime link jos kurti.

Parts of me died early on,

Dalis manęs numirė anksčiau,

and that's something we can all say one way or another.

ir tai yra, ką mes visi galime pasakyti vienu ar kitu būdu.

I got to redesign my life around this fact,

Man teko perkurti savo gyvenimą dėl šio fakto,

and I tell you it has been a liberation

ir sakau jums, tai buvo išsivadavimas

to realize you can always find a shock of beauty or meaning

suprasti, kad visada gali surasti grožio ar reikšmės sukrėtimą,

in what life you have left,

tau likusiame gyvenime,

like that snowball lasting for a perfect moment,

kaip ta sniego gniūžtė, trunkanti puikią akimirką,

all the while melting away.

tuo tarpu ištirpdama amžiams.

If we love such moments ferociously,

Jei mes nuožmiai mylime tokius momentus,

then maybe we can learn to live well --

galbūt galime išmokti gerai gyventi –

not in spite of death,

ne nepaisant mirties,

but because of it.

bet dėl jos.

Let death be what takes us,

Tegu mirtis pasiima mus,

not lack of imagination.

ne vaizduotės trūkumą.

Thank you.

Dėkoju.

(Applause)

(Plojimai.)