Why you should talk to strangers | Kio Stark

Translator: Lina Giriuniene Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

There are things we say

Yra dalykai, kuriuos pasakome,

when we catch the eye of a stranger

susitikus žvilgsniams su nepažįstamuoju

or a neighbor walking by.

ar praeinančiu kaimynu.

We say, "Hello, how are you?

Mes sakome „Sveiki, kaip sekasi?

Kokia graži diena.

It's a beautiful day.

How do you feel?"

Kaip jaučiatės?“

These sound kind of meaningless, right? And, in some ways, they are.

Skamba gana nereikšmingai, tiesa? Tam tikra prasme, taip ir yra.

They have no semantic meaning.

Tai neturi jokios semantinės prasmės.

It doesn't matter how you are or what the day is like.

Nėra svarbu, kaip tu jautiesi ar kokia yra diena.

They have something else.

Tai turi kitokią reikšmę.

They have social meaning.

Tai turi socialinę prasmę.

Visu tuo mes norime pasakyti:

What we mean when we say those things is:

I see you there.

Aš tave matau.

I'm obsessed with talking to strangers.

Aš esu apsėsta kalbėjimo su nepažįstamaisiais.

Aš užmezgu akių kontaktą, pasilabinu,

I make eye contact, say hello,

I offer help, I listen.

pasisiūlau padėti, išklausau.

I get all kinds of stories.

Išgirstu įvairių istorijų.

About seven years ago, I started documenting my experiences

Maždaug prieš septynerius metus pradėjau dokumentuoti savo patirtis,

tam, jog suprasčiau kodėl.

to try to figure out why.

What I found was that something really beautiful was going on.

Atradau, jog vyksta kažkas tikrai nuostabaus.

This is almost poetic.

Tai beveik poetiška.

These were really profound experiences.

Tai buvo labai gilios patirtys.

They were unexpected pleasures.

Tai buvo netikėti malonumai.

They were genuine emotional connections.

Tai buvo nuoširdžios emocinės pažintys.

They were liberating moments.

Tai buvo išlaisvinantys momentai.

Vieną dieną stovėjau ant kampo, laukdama žalios šviesos,

So one day, I was standing on a corner waiting for the light to change,

which, I'm a New Yorker,

o kadangi aš niujorkietė,

so that means I was actually standing in the street on the storm drain,

tai reiškia, kad stovėjau gatvėje ant nutekamojo vamzdžio,

as if that could get me across faster.

tarsi taip pereičiau gatvę greičiau.

O greta stovi senyvas vyras.

And there's an old man standing next to me.

Jis, apsivilkęs ilgą apsiaustą, užsimaukšlinęs skrybėlę,

So he's wearing, like, a long overcoat and sort of an old-man hat,

and he looked like somebody from a movie.

atrodė lyg iš filmo.

Ir jis man sako:

And he says to me,

"Don't stand there. You might disappear."

„Nestovėk ten. Gali išnykti.“

Tai juk absurdas, ar ne?

So this is absurd, right?

But I did what he said. I stepped back onto the sidewalk.

Tačiau padariau, kaip jis sakė. Grįžau ant šaligatvio.

And he smiled, and he said,

Jis nusišypsojo ir tarė:

"Good. You never know.

„Gerai. Niekada negali žinot.

I might have turned around,

Galbūt atsisukčiau,

and zoop, you're gone."

tik mirkt jūsų nebėra.“

This was weird,

Tai buvo keista

and also really wonderful.

ir tuo pat metu nuostabu.

Jis buvo nuoširdus ir toks laimingas, kad mane išgelbėjo.

He was so warm, and he was so happy that he'd saved me.

We had this little bond.

Tarp mūsų atsirado ryšys.

For a minute, I felt like my existence as a person

Minutėlei pasijaučiau, kad mano kaip žmogaus egzistavimas

buvo pastebėtas

had been noticed,

and I was worth saving.

ir vertas išsaugojimo.

Liūdna tai,

The really sad thing is,

in many parts of the world,

kad daugelyje pasaulio šalių,

we're raised to believe that strangers are dangerous by default,

mes užaugame tikėdami, kad nepažįstamieji yra pavojingi,

that we can't trust them, that they might hurt us.

kad jais negalima pasitikėti, kad jie gali mus įskaudinti.

But most strangers aren't dangerous.

Tačiau dauguma nepažįstamųjų nėra pavojingi.

We're uneasy around them because we have no context.

Šalia jų jaučiamės suvaržyti, nes nežinome konteksto.

We don't know what their intentions are.

Nežinome, kokie yra jų ketinimai.

Ir užuot naudojęsi savo nuovoka ir priėmę sprendimus,

So instead of using our perceptions and making choices,

we rely on this category of "stranger."

mes pasikliauname „nepažįstamojo“ apibrėžimu.

Turiu ketverių metų dukrą.

I have a four-year-old.

When I say hello to people on the street,

Kai pasisveikinu su žmonėmis gatvėje,

she asks me why.

ji manęs klausia, kodėl.

She says, "Do we know them?"

Ji klausia: „Ar mes juos pažįstame?“

I say, "No, they're our neighbor."

Atsakau: „Ne, jie yra mūsų kaimynai.“

"Are they our friend?"

„Ar jie mūsų draugai?“

"No, it's just good to be friendly."

„Ne, tiesiog gera būti draugiška.“

I think twice every time I say that to her,

Kaskart sudvejoju tai sakydama,

nes iš tiesų, ypač kaip moteris,

because I mean it, but as a woman, particularly,

I know that not every stranger on the street has the best intentions.

žinau, kad ne visi nepažįstamieji gatvėje turi gerus ketinimus.

It is good to be friendly, and it's good to learn when not to be,

Gera būti draugiška, bet svarbu žinoti, kada tokia nebūti,

but none of that means we have to be afraid.

tačiau tai nereiškia, kad reikia bijoti.

There are two huge benefits

Yra du dideli pliusai

to using our senses instead of our fears.

pasikliauti protu, o ne baimėmis.

Visų pirma, tai mus išlaisvina.

The first one is that it liberates us.

When you think about it,

Kai geriau pagalvoji,

using perception instead of categories

pasikliauti jutimais, o ne kategorijomis

yra sunkiau nei atrodo.

is much easier said than done.

Categories are something our brains use.

Mūsų smegenys viską kategorizuoja.

When it comes to people,

Kalbant apie žmones,

it's sort of a shortcut for learning about them.

tai greičiausias kelias juos pažinti.

We see male, female, young, old,

Mes matome vyrą, moterį, jauną, seną,

black, brown, white, stranger, friend,

juodaodį, baltaodį, nepažįstamąjį, draugą

and we use the information in that box.

ir pasinaudojame informacija, priklausančia tai kategorijai.

Tai greitas, lengvas kelias,

It's quick, it's easy

and it's a road to bias.

tačiau jis nuveda prie šališkumo.

Tai reiškia, kad mes nematome žmonių kaip individų.

And it means we're not thinking about people as individuals.

I know an American researcher who travels frequently

Pažįstu amerikietę tyrėją, kuri dažnai keliauja viena

Centrinėje Azijoje ir Afrikoje.

in Central Asia and Africa, alone.

She's entering into towns and cities

Ji atvyksta į miestus ir miestelius

as a complete stranger.

kaip visiška pašalietė.

She has no bonds, no connections.

Ji neturi jokių ryšių ar pažinčių.

Ji – užsienietė.

She's a foreigner.

Her survival strategy is this:

Jos išlikimo strategija tokia:

get one stranger to see you as a real, individual person.

pasiek, kad vienas nepažįstamasis tave pastebėtų kaip tikrą savitą žmogų.

If you can do that, it'll help other people see you that way, too.

Jei pavyks, tai padės kitiems į tave žiūrėti taip pat.

The second benefit of using our senses has to do with intimacy.

Antras pliusas pasikliauti pojūčiais yra susijęs su intymumu.

Žinau, kad atrodo nesuderinama,

I know it sounds a little counterintuitive,

intimacy and strangers,

intymumas ir nepažįstamieji,

but these quick interactions can lead to a feeling

tačiau šie trumpi pabendravimai gali suteikti jausmą,

that sociologists call "fleeting intimacy."

kurį sociologai vadina „trumpalaikiu intymumu“.

So, it's a brief experience that has emotional resonance and meaning.

Tai trumpas prasmingas emocijas sužadinantis patyrimas.

It's the good feeling I got

Tai tas jausmas, kurį patyriau,

from being saved from the death trap of the storm drain by the old man,

kai senyvo vyro buvau išgelbėta nuo nutekamojo vamzdžio spąstų,

or how I feel like part of a community

kai pasijutau bendruomenės dalimi,

kalbėdamasi su kažkuo traukinyje pakeliui į darbą.

when I talk to somebody on my train on the way to work.

Sometimes it goes further.

Kartais tai sujaudina stipriau.

Researchers have found that people often feel more comfortable

Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai jaučiasi patogiau

being honest and open about their inner selves with strangers

atsiverti ir atvirauti apie save nepažįstamiesiems

nei savo draugams ar šeimos nariams,

than they do with their friends and their families --

kad jie jaučiasi geriau suprasti nepažįstamųjų.

that they often feel more understood by strangers.

Žiniasklaida apie tai kalba su didžiuliu apgailestavimu.

This gets reported in the media with great lament.

„Nepažįstamieji supranta vienas kitą geriau nei sutuoktiniai!“

"Strangers communicate better than spouses!"

It's a good headline, right?

Gera antraštė, ar ne?

I think it entirely misses the point.

Mano nuomone, ji yra visiškai pro šalį.

The important thing about these studies

Šių tyrimų esmė yra tai,

kokia reikšminga gali būti tokia sąveika;

is just how significant these interactions can be;

how this special form of closeness

kad ši artumo forma

gives us something we need as much as we need our friends

yra mums reikalinga taip pat, kaip ir mums reikia draugų

and our families.

ir mūsų šeimų.

So how is it possible that we communicate so well with strangers?

Tad, kas nutinka, kad su nepažįstamaisiais mes bendraujame taip lengvai?

There are two reasons.

Yra dvi priežastys.

The first one is that it's a quick interaction.

Visų pirma, ši sąveika greita.

It has no consequences.

Ji neturi jokių pasekmių.

Lengva būti nuoširdžiu, jei to žmogaus daugiau nebesutiksi, ar ne?

It's easy to be honest with someone you're never going to see again, right?

That makes sense.

Tai – logiška.

Antra priežastis daug įdomesnė.

The second reason is where it gets more interesting.

Mes esame šališki mums artimų žmonių atžvilgiu.

We have a bias when it comes to people we're close to.

We expect them to understand us.

Mes tikimės, kad jie mus supras.

We assume they do,

Mes darome tokią prielaidą

and we expect them to read our minds.

ir tikimės, kad jie perskaitys mūsų mintis.

So imagine you're at a party,

Įsivaizduokit, kad esate vakarėlyje

ir jums sunku patikėti, kad draugas ar sutuoktinis

and you can't believe that your friend or your spouse

isn't picking up on it that you want to leave early.

nesupranta, kad jūs norite išeiti anksčiau.

And you're thinking,

Mintyse sakote:

"I gave you the look."

„Aš į tave taip pažiūrėjau.“

With a stranger, we have to start from scratch.

O su nepažįstamuoju mes pradedame nuo pradžių.

We tell the whole story,

Papasakojame visą istoriją,

we explain who the people are, how we feel about them;

paaiškiname, kas yra kas, kaip dėl jų jaučiamės,

we spell out all the inside jokes.

paaiškinate tik mums suprantamus pokštus.

And guess what?

Ir spėkit, ką?

Sometimes they do understand us a little better.

Kartais jie iš tiesų mus geriau supranta.

Gerai.

OK.

So now that we know that talking to strangers matters,

Dabar kai žinome, kad yra svarbu kalbėtis su nepažįstamaisiais,

how does it work?

kaip tai veikia?

There are unwritten rules we tend to follow.

Yra nerašytos taisyklės, kurių laikomasi.

The rules are very different depending on what country you're in,

Taisyklės gali labai skirtis, priklausomai nuo to, kurioje šalyje

what culture you're in.

ar kokioje kultūroje esate.

Didžiojoje Amerikos dalyje

In most parts of the US,

the baseline expectation in public

yra įprasta išlaikyti

is that we maintain a balance between civility and privacy.

ribą tarp mandagumo ir privatumo.

This is known as civil inattention.

Tai vadinama mandagiu nedėmesingumu.

So, imagine two people are walking towards each other on the street.

Įsivaizduokit du žmones, einančius vienas link kito gatve.

Jie žvilgtelės vienas į kitą iš toliau.

They'll glance at each other from a distance.

That's the civility, the acknowledgment.

Tai mandagumas, pripažinimas.

And then as they get closer, they'll look away,

O kai priartės arčiau, jie žvilgsnius nusuks,

to give each other some space.

kad paliktų vienas kitam erdvės.

Kitose kultūrose

In other cultures,

people go to extraordinary lengths not to interact at all.

žmonės įdeda itin daug pastangų, kad pavyktų nebendrauti.

People from Denmark tell me

Žmonės pasakoja,

that many Danes are so averse to talking to strangers,

kad dauguma danų taip nemėgsta kalbėti su nepažįstamaisiais,

that they would rather miss their stop on the bus

kad verčiau neišlips savo stotelėje

than say "excuse me" to someone that they need to get around.

nei pasakys „atsiprašau“ žmogui, kurį turi apeiti autobuse.

Vietoj to, jie įmantriai judina maišelius

Instead, there's this elaborate shuffling of bags

and using your body to say that you need to get past,

ar naudoja kūno dalis, kad praneštų apie savo norą praeiti,

instead of using two words.

kad tik netektų kalbėti.

Man sakė, kad Egipte

In Egypt, I'm told,

it's rude to ignore a stranger,

yra nemandagu ignoruoti nepažįstamąjį

ir ten yra neišpasakyta svetingumo kultūra.

and there's a remarkable culture of hospitality.

Strangers might ask each other for a sip of water.

Nepažįstamieji gali paprašyti gurkšnio vandens.

Or, if you ask someone for directions,

O paklausus kelio,

galite būti pakviesti į namus kavos.

they're very likely to invite you home for coffee.

We see these unwritten rules most clearly when they're broken,

Mes pastebime šias nerašytas taisykles, kai jas kas nors sulaužo

or when you're in a new place

arba kai esame naujoje vietoje,

and you're trying to figure out what the right thing to do is.

bandydami išsiaiškinti, kaip reikia elgtis.

Sometimes breaking the rules a little bit is where the action is.

Kartais švelniai pažeidus taisykles prasideda įdomumas.

In case it's not clear, I really want you to do this. OK?

Jei dar nesupratot, aš tikrai noriu, kad jūs tai pabandytumėt.

So here's how it's going to go.

Štai, kaip viskas vyks.

Find somebody who is making eye contact.

Raskite ką nors, kas užmezgė su jumis akių kontaktą.

That's a good signal.

Tai – gera pradžia.

The first thing is a simple smile.

Pirmas žingsnis yra paprasta šypsena.

If you're passing somebody on the street or in the hallway here, smile.

Kai prasilenkiat su kuo nors gatvėje ar koridoriuje, nusišypsokite.

See what happens.

Stebėkit, kas nutiks.

Antras žingsnis – trianguliacija.

Another is triangulation.

There's you, there's a stranger,

Esate jūs, yra nepažįstamasis,

there's some third thing that you both might see and comment on,

yra tam tikras trečias dalykas, kurį abu matote ir galite pakomentuoti,

tarkim, viešas meno kūrinys

like a piece of public art

ar pamokslas gatvėje,

or somebody preaching in the street

or somebody wearing funny clothes.

ar juokingai apsirengęs žmogus.

Give it a try.

Pabandykit.

Make a comment about that third thing, and see if starts a conversation.

Pakomentuokite tą trečią dalyką ir galbūt užsimegs pokalbis.

Another is what I call noticing.

Kitą žingsnį vadinu pastebėjimu.

This is usually giving a compliment.

Dažniausiai tai būna komplimentas.

Aš labai mėgstu pastebėti žmonių batus.

I'm a big fan of noticing people's shoes.

I'm actually not wearing fabulous shoes right now,

Šiuo metu neaviu nuostabių batų,

bet batai apskritai yra nuostabūs.

but shoes are fabulous in general.

And they're pretty neutral as far as giving compliments goes.

Kaip komplimento objektas jie yra pakankamai neutralūs.

People always want to tell you things about their awesome shoes.

Žmonės visuomet nori jums papasakoti apie savo puikius batus.

You may have already experienced the dogs and babies principle.

Jūs, ko gero, jau pastebėjote šunų ir kūdikių fenomeną.

It can be awkward to talk to someone on the street;

Gali būti nejauku kalbėtis su kažkuo gatvėje,

you don't know how they're going to respond.

nes nežinote, kaip jie sureaguos.

Bet visuomet galima kalbėtis su jų šuniu ar kūdikiu.

But you can always talk to their dog or their baby.

The dog or the baby

Šuo ar kūdikis

is a social conduit to the person,

yra socialinis kanalas į žmones,

o pagal tai, kaip jie reaguoja, gali spręsti,

and you can tell by how they respond

ar jie norės kalbėtis daugiau.

whether they're open to talking more.

Paskutinis dalykas, kuriam noriu jus pastūmėti,

The last one I want to challenge you to

is disclosure.

yra atvirumas.

This is a very vulnerable thing to do,

Nuo to jūs galit pasijusti labai pažeidžiami,

and it can be very rewarding.

bet tuo pačiu ir labai apdovanoti.

Kai kitą kartą kalbėsit su nepažįstamuoju

So next time you're talking to a stranger

and you feel comfortable,

ir jausitės patogiai,

tell them something true about yourself,

papasakokit jam ką nors tikro,

something really personal.

ką nors labai asmeniško apie save.

Galit pajusti, kad jus suprato, kaip jau pasakojau anksčiau.

You might have that experience I talked about of feeling understood.

Sometimes in conversation, it comes up,

Kartais pokalbiuose iškyla klausimai:

people ask me, "What does your dad do?" or, "Where does he live?"

„Ką veikia tavo tėtis?“ ar „Kur jis gyvena?“

And sometimes I tell them the whole truth,

Ir kartais aš jiems papasakoju tiesą,

which is that he died when I was a kid.

kad jis mirė, kai aš buvau vaikas.

Always in those moments,

Tokiais momentais

they share their own experiences of loss.

jie visuomet pasidalija savo netekties istorija.

We tend to meet disclosure with disclosure,

Paprastai mes į atvirumą atsakome atvirumu,

even with strangers.

net su nepažįstamaisiais.

So, here it is.

Tai štai.

When you talk to strangers, you're making beautiful interruptions

Kalbėdami su nepažįstamaisiais, jūs gražiai pertraukiate

into the expected narrative of your daily life

nuspėjamą savo kasdienio gyvenimo tėkmę.

and theirs.

Ir jų.

You're making unexpected connections.

Jūs sukuriate netikėtus ryšius.

If you don't talk to strangers, you're missing out on all of that.

Nekalbėdami su nepažįstamaisiais, jūs viso šito netenkate.

We spend a lot of time

Praleidžiame daug laiko

teaching our children about strangers.

aiškindami vaikams apie nepažįstamuosius.

What would happen if we spent more time teaching ourselves?

Kas nutiktų, jei dažniau pamokytume save?

We could reject all the ideas that make us so suspicious of each other.

Galime atmesti įsitikinimus, dėl kurių nepasitikime vieni kitais.

We could make a space for change.

Galime padaryti vietos pokyčiams.

Ačiū.

Thank you.

(Applause)

(Plojimai.)