Tracy Chevalier: Finding the story inside the painting

Translator: Thu-Huong Ha Reviewer: Youna Jung

Translator: Andrius Družinis-Vitkus Reviewer: Monika Ciurlionyte

I'm going to tell you about an affliction I suffer from.

Papasakosiu apie vieną bėdą, kuri mane kankina.

And I have a funny feeling that quite a few of you

Ir man kažkas kužda, kad jus ši bėda

suffer from it as well.

kankina taip pat.

When I'm walking around an art gallery,

Kai vaikštau po meno galeriją,

rooms and rooms full of paintings,

kambarį po kambario, pilną paveikslų,

after about 15 or 20 minutes,

po maždaug 15 ar 20 minučių

I realize I'm not thinking about the paintings.

man topteli, kad visai negalvoju apie paveikslus.

I'm not connecting to them.

Su jais nesijungiu.

Instead, I'm thinking about that cup of coffee

Vietoje to galvoju apie kavos puodelį,

I desperately need to wake me up.

kurio mirtinai reikia, kad prabusčiau.

I'm suffering from gallery fatigue.

Kenčiu nuo galerijų nuovargio.

How many of you out there suffer from --

Kiek iš jūsų kenčia nuo --

yes. Ha ha, ha ha!

taip. Cha cha, cha cha!

Now, sometimes you might last longer

Kartais, aišku, galite laikytis ilgiau

than 20 minutes, or even shorter,

nei 20 minučių, ar net trumpiau,

but I think we all suffer from it. And do you have

bet manau, kad visi nuo to kenčiame.

the accompanying guilt?

Ir ar jums irgi būna tas palydintis kaltės jaumas?

For me, I look at the paintings on the wall

Man būna taip: žiūriu į paveikslus ant sienų, ir galvoju,

and I think, somebody has decided to put them there,

kažkas nusprendė juos čia pakabinti,

thinks they're good enough to be on that wall,

kažkas mano, kad jie pakankamai geri būti ant tos sienos,

but I don't always see it.

bet ne visada tai matau.

In fact, most of the time I don't see it.

Iš tikrųjų, dažniausiai to nematau.

And I leave feeling actually unhappy.

Ir išeinu besijaudama tikrai nelaiminga.

I feel guilty and unhappy with myself,

Jaučiu kaltę ir nesu savimi patenkinta,

rather than thinking there's something wrong with the painting,

vietoje to, kad galvočiau, kad kažas negerai su tuo paveikslu,

I think there's something wrong with me.

galvoju, kad kažkas negerai su manimi.

And that's not a good experience, to leave a gallery like that.

Ir tikrai nėra gera taip išeiti iš galerijos.

(Laughter)

(Juokas)

The thing is, I think we should give ourselves a break.

Aš manau, kad mums reiktų nurimti.

If you think about going into a restaurant,

Kai galvoji apie ėjimą į restoraną,

when you look at the menu, are you expected to order

ar peržvelgęs meniu turėtum užsisakyti kiekvieną

every single thing on the menu?

jame esantį patiekalą?

No! You select.

Ne! Tu renkiesi.

If you go into a department store to buy a shirt,

Jei eini į parduotuvę nusipirkti marškinėlius,

are you going to try on every single shirt

ar pasimatuosi visus marškinėlius ir

and want every single shirt?

visų jų norėsi?

Of course not, you can be selective. It's expected.

Aišku, kad ne, tu gali būti išrankus. Tai normalu.

How come, then, it's not so expected

Kodėl tada nėra normalu,

to be selective when we go to an art gallery?

būti išrankiems meno galerijoje?

Why are we supposed to have a connection with every single painting?

Kodėl privalome atrasti ryšį su kiekvienu paveikslu?

Well I'm trying to take a different approach.

Na, aš bandau kitokį būdą.

And there's two things I do:

Ir darau du dalykus:

When I go into a gallery, first of all, I go quite fast,

kai einu į galeriją, visų pirma apeinu gana greitai,

and I look at everything, and I pinpoint the ones

ir žiūriu į viską, ir atsimenu tuos,

that make me slow down for some reason or other.

kurie privertė mane sulėtinti ėjimą, dėl vienos ar kitos priežasties.

I don't even know why they make me slow down, but something

Net nežinau, kodėl jie privertė mane sulėtinti tempą, bet kažkas

pulls me like a magnet

traukia mane kaip magnetas

and then I ignore all the others, and I just go to that painting.

ir aš ignoruoju visus kitus, ir nueinu tik prie to paveikslo.

So it's the first thing I do is, I do my own curation.

Taigi tai yra pirmasis dalykas, kuravimas sau.

I choose a painting. It might just be one painting in 50.

Pasirenku paveikslą. Tai gali būti tik vienas iš 50.

And then the second thing I do is I stand in front of that painting,

Ir antras dalykas, yra šis: aš stoviu prieš tą paveikslą,

and I tell myself a story about it.

ir papasakoju sau istoriją apie jį.

Why a story? Well, I think that we are wired,

Kodėl istoriją? Na, aš manau, kad esame taip sukurti,

our DNA tells us to tell stories.

mūsų DNR liepia mums pasakoti istorijas.

We tell stories all the time about everything,

Mes pasakojame istorijas visada,

and I think we do it because the world is kind of a crazy, chaotic place,

ir manau todėl, kad pasaulis yra gana pamišęs ir chaotiškas

and sometimes stories, we're trying to make sense of the world a little bit,

ir kartais istorijomis mes bandome jame truputį susivokti,

trying to bring some order to it.

bandydami įnešti šiek tiek tvarkos.

Why not apply that to our looking at paintings?

Kodėl to nepritaikius žiūrėjimui į paveikslus?

So I now have this sort of restaurant menu

Taigi dabar po galerijas vaikštau

visiting of art galleries.

kaip per restorano meniu.

There are three paintings I'm going to show you now

Parodysiu jums tris paveikslus,

that are paintings that made me stop in my tracks

dėl kurių sustojau galerijoje

and want to tell stories about them.

ir noriu pasakoti istorijas apie juos.

The first one needs little introduction --

Pirmajam nereikia daug pristatymų --

"Girl with a Pearl Earring" by Johannes Vermeer,

"Mergaitė su perlo auskaru", nutapytas Johaneso Vermeerio,

17th-century Dutch painter.

17-to amžiaus olandų tapytojo.

This is the most glorious painting.

Tai yra nuostabiausias paveikslas.

I first saw it when I was 19,

Pirmąkart jį pamačiau, kad buvau 19-kos,

and I immediately went out and got a poster of it,

ir iškart nuėjau nusipirkti jo plakato,

and in fact I still have that poster. 30 years later it's hanging in my house.

ir, iš tikro, vis dar turiu šį plakatą. Po 30 metų jis kabo mano namuose.

It's accompanied me everywhere I've gone,

Jis visur keliavo kartu su manimi,

I never tire of looking at her.

niekada nepavargatu į jį žiūrėti.

What made me stop in my tracks about her to begin with

Tai dėl ko sustojau prie paveikslo, visų pirma

was just the gorgeous colors he uses

buvo puikios tapytojo naudojamos spalvos

and the light falling on her face.

ir šviesa krintanti ant jos veido.

But I think what's kept me still coming back

Bet manau, kad tai, dėl ko vis prie jo grįžtu

year after year is another thing, and that is

po daugelio metų, yra kitas dalykas, tai yra

the look on her face, the conflicted look on her face.

jos žvilgsnis, tas prieštaravimo kupinas žvilgsnis jos veide.

I can't tell if she's happy or sad,

Nežinau ar ji linksma, ar liūdna,

and I change my mind all the time.

ir dėl to vis persigalvoju.

So that keeps me coming back.

Tai verčia mane sugrįžti.

One day, 16 years after I had this poster on my wall,

Vieną dieną, 16 metų po to, kai pasikabinau šį paveikslą ant sienos,

I lay in bed and looked at her,

gulėjau lovoje ir žiūrėjau į ją,

and I suddenly thought, I wonder what

ir staiga pagalvojau, kažin ką

the painter did to her to make her look like that.

tapytojas jai padarė, kad ji turėtų tokį žvilgsnį.

And it was the first time I'd ever thought that

Ir tai buvo pirmasis kartas, kai pagalvojau, kad

the expression on her face is actually reflecting

jos veido išraiškia iš tikrųjų atspindi,

how she feels about him.

ką ji galvoja apie jį.

Always before I'd thought of it as a portrait of a girl.

Visada iki tol aš jį mačiau kaip mergaitės portretą.

Now I began to think of it as a portrait of a relationship.

Dabar ėmiau matyti kaip santykį tarp dviejų žmonių.

And I thought, well, what is that relationship?

Ir pagalvojau, na, koks yra santykis?

So I went to find out. I did some research and discovered,

Taigi aš išsiruošiau sužinoti. Šiek tiek patyrinėjau ir atradau,

we have no idea who she is.

kad mes net nežinome, kas ji tokia.

In fact, we don't know who any of the models

Iš tiesų, mes nežinome nė vieno modelio

in any of Vermeer's paintings are,

Vermeerio paveiksluose,

and we know very little about Vermeer himself.

ir žinome labai nedaug apie patį Vermeerį.

Which made me go, "Yippee!"

Dėl ko aš sušukau 'Valio!'

I can do whatever I want, I can come up with whatever story I want to.

Aš galiu padaryti ką tik noriu. Galiu sugalvoti kokią tik noriu istoriją.

So here's how I came up with the story.

Štai kaip aš sukūriau istoriją.

First of all, I thought,

Visų pirma pagalvojau,

I've got to get her into the house.

kad turiu ją atgabenti į tuos namus.

How does Vermeer know her?

Iš kur Vermeeris ją pažįsta?

Well, there've been suggestions that

Na, būta minčių, kad

she is his 12-year-old daughter.

ji yra jo dvylikametė dukra.

The daughter at the time was 12 when he painted the painting.

Dukra buvo 12, kai jis nutapė šį paveikslą.

And I thought, no, it's a very intimate look,

Ir pagalvojau, ne, tai labai intymus žvilgsnis,

but it's not a look a daughter gives her father.

bet tai nėra toks žvilgsnis, kokiu dukra žiūrėtų į tėvą.

For one thing, in Dutch painting of the time,

Pirma, tų laikų olandų tapyboje

if a woman's mouth was open, it was indicating sexual availability.

atvira moters burna reiškė seksualinį potraukį.

It would have been inappropriate for Vermeer

Vermeeriui nebūtų derėję

to paint his daughter like that.

taip nutapyti savo dukrą.

So it's not his daughter, but it's somebody

Tai ne jo dukra, bet kažkas

close to him, physically close to him.

jam artima, fiziškai artima.

Well, who else would be in the house?

Na, kas dar galėjo būti namuose?

A servant, a lovely servant.

Tarnaitė, miela tarnaitė.

So, she's in the house.

Taigi, ji namuose.

How do we get her into the studio?

Kaip ji atsiranda studijoje?

We don't know very much about Vermeer,

Apie Vermeerį žinome nedaug,

but the little bits that we do know, one thing we know

bet žinome vieną konkretų dalyką:

is that he married a Catholic woman, they lived with her mother

jis vedė katalikę moterį ir jie gyveno kartu su jos mama

in a house where he had his own room

name, kur jis turėjo savo kambarį,

where he -- his studio. He also had 11 children.

kur jis -- jo studiją. Jis tiap pat turėjo 11 vaikų.

It would have been a chaotic, noisy household.

Tai turėjo būti chaotiški ir triukšmingi namai.

And if you've seen Vermeer's paintings before,

Ir jei esate matę Vermeerio paveikslų,

you know that they're incredibly calm and quiet.

žinote, kad jie stebėtinai ramūs ir tylūs.

How does a painter paint such calm, quiet paintings with 11 kids around?

Kaip tapytojas nutapo tokius ramius, tylius darbus su 11 vaikų namuose?

Well, he compartmentalizes his life.

Na, jis suskirsto savo gyvenimą į dalis.

He gets to his studio, and he says, "Nobody comes in here.

Jis nueina į savo studiją ir sako: "Čia niekas neis.

Not the wife, not the kids. Okay, the maid can come in and clean."

Nei žmona, nei vaikai. Gerai, tarnaitė gali įeiti ir išvalyti."

She's in the studio. He's got her in the studio, they're together.

Taigi ji studijoje. Jis ją įleido į studiją, jie ten kartu.

And he decides to paint her.

Ir jis nusprendžia ją nutapyti.

He has her wear very plain clothes.

Jis nori kad ji dėvėtų labai paprastus rūbus.

Now, all of the women, or most of the women in Vermeer's other paintings

Atkreipkite dėmesį, kad visos ar dauguma moterų jo paveiksluose

wore velvet, silk, fur, very sumptuous materials.

dėvi aksomą, šilką, kailį, labai prabangias medžiagas.

This is very plain; the only thing that isn't plain

O čia rūbai labai paprasti. Vienintelis nepaprastas dalykas

is her pearl earring.

yra jos perlo auskaras.

Now, if she's a servant, there is no way she could afford

Jeigu ji tarnaitė, ji niekaip negalėtų įpirkti

a pair of pearl earrings.

porą perlo auskarų.

So those are not her pearl earrings. Whose are they?

Tad tai nėra jos auskarai. Kieno jie?

We happen to know, there's a list of Catharina, the wife's clothes.

Mes žinome, kad yra Katarinos sąrašas, jo žmonos rūbai.

Amongst them a yellow coat with white fur,

Tarp jų - geltonas paltas su baltu kailiu,

a yellow and black bodice,

geltona ir juoda liemenė,

and you see these clothes on lots of other paintings,

ir šie rūbai matomi daugelyje jo paveikslų,

different women in the paintings, Vermeer's paintings.

juos dėvi skirtingos moterys, pavaizduotos Vermeerio paveiksluose.

So clearly, her clothes were lent to various different women.

Aišku, kad jos rūbai buvo skolinami kitoms moterims.

It's not such a leap of faith to take

Nėra neįtikėtina, kad

that that pearl earring actually belongs to his wife.

tie perlo auskarai iš tikrųjų priklauso jo žmonai.

So we've got all the elements for our story.

Taigi turime visus istorijos elementus.

She's in the studio with him for a long time.

Ji su juo studijoje labai ilgai.

These paintings took a long time to make.

Šiems paveikslams nutapyti reikėjo daug laiko.

They would have spent the time alone, all that time.

Jie būtų tą laiką praleidę vienu, visą tą laiką.

She's wearing his wife's pearl earring.

Ji dėvi jo žmonos perlo auskarus.

She's gorgeous. She obviously loves him. She's conflicted.

Ji žavi. Ji aiškiai jį myli. Ji jaučia prieštaravimą.

And does the wife know? Maybe not.

Ir ar žino žmona? Turbūt ne.

And if she doesn't, well --

Ir jei ne, na --

that's the story.

štai istorija.

(Laughter)

(Juokas)

The next painting I'm going to talk about

Kitas paveikslas, apie kurį kalbėsiu,

is called "Boy Building a House of Cards" by Chardin.

vadinasi "Berniukas, statantis kortų namelį" ir nutapytas Chardino.

He's an 18th-century French painter best known for his still lifes,

Jis 18 amžiaus prancūzų tapytojas, geriausiai žinomas dėl savo natiurmortų,

but he did occasionally paint people.

bet jis retkarčiais tapė ir žmones.

And in fact, he painted four versions of this painting,

Iš tiesų jis nutapė keturis šio paveikslo variantus;

different boys building houses of cards, all concentrated.

skirtingi berniukai, statantys kortų namelį, visi susikaupę.

I like this version the best, because some of the boys

Man šis variantas patinka labiausiai, nes kiti berniukai

are older and some are younger, and to me, this one,

yra vyresni, ar jaunesni, ir man būtent šitas

like Goldilocks's porridge, is just right.

kaip Auksakasės košė pasakoje, yra tinkamas.

He's not quite a child, and he's not quite a man.

Jis jau nebe vaikas, bet dar ne vyras.

He's absolutely balanced between innocence and experience,

Jis puikiame balanse tarp nekaltumo ir patirties,

and that made me stop in my tracks in front of this painting.

ir dėl to aš sustojau prieš šį paveikslą.

And I looked at his face. It's like a Vermeer painting a bit.

Ir pažvelgiau į jo veidą. Jis šiek tiek primena Vermeerio paveikslą.

The light comes in from the left, his face is bathed

Šviesa krinta iš kairės, veidas paniręs

in this glowing light. It's right in the center of the painting,

į šį švytėjimą. Tai pačiame paveikslo centre, ten kur

and you look at it, and I found that when I was looking at it,

jūs žūrite; ir pastebėjau, kad kai į jį pažiūrėjau,

I was standing there going,

stovėjau galvodama

"Look at me. Please look at me."

"Pažiūrėk į mane, prašau pažiūrėk."

And he didn't look at me. He was still looking at his cards,

Ir jis nepažvelgė. Jis vis dar žiūrėjo į kortas,

and that's one of the seductive elements of this painting is,

ir vienas iš gundančių paveikslo elementų yra tai,

he's so focused on what he's doing that he doesn't look at us.

kad jis toks susikaupęs, kad visai nežiūri į mus.

And that is, to me, the sign of a masterpiece,

Ir tai man yra šedevro ženklas,

of a painting when there's a lack of resolution.

tai paveikslas, kuriame netrūksta ryžtingumo.

He's never going to look at me.

Jis niekada į mane nepažvelgs.

So I was thinking of a story where,

Taigi galvojau apie istoriją,

if I'm in this position, who could be there looking at him?

jei aš būčiau ten, kur jis, kas į jį galėtų žiūrėti?

Not the painter, I don't want to think about the painter.

Ne tapytojas, nenoriu galvoti apie tapytoją.

I'm thinking of an older version of himself.

Galvojau apie jį patį, tik vyresnį.

He's a man, a servant, an older servant looking at this younger servant,

Jis vyras, tarnas, vyresnis tarnas, žiūrintis į šį jaunesnį tarną,

saying, "Look at me. I want to warn you about

sakantis, "Pažiūrėk į mane, noriu perspėti tave apie

what you're about to go through. Please look at me."

tai, ką tau teks išgyventi. Prašau, pažiūrėk į mane."

And he never does.

Ir jis nepažiūri.

And that lack of resolution, the lack of resolution in "Girl with a Pearl Earring" --

Ir tas ryžto nebuvimas, ryžto nebuvimas "Merginoje su perlo auskaru" --

we don't know if she's happy or sad.

mes nežinome, ar ji laiminga, ar liūdna.

I've written an entire novel about her,

Apie ją parašiau ištisą knygą,

and I still don't know if she's happy or sad.

ir vistiek nežinau, ar ji laiminga, ar liūdna.

Again and again, back to the painting,

Vėl ir vėl grįžtu prie to paveikslo

looking for the answer, looking for the story to fill in that gap.

ieškodama atsakymo, ieškodama istorijos, kuri užpildytų tą spragą.

And we may make a story, and it satisfies us momentarily,

Ir mes sukuriame istoriją, ir jis mus laikinai patenkina,

but not really, and we come back again and again.

bet iš tikrųjų ne, ir mes grįžtame vėl ir vėl .

The last painting I'm going to talk about

Paskutinis paveikslas, apie kurį kalbėsiu,

is called "Anonymous" by anonymous. (Laughter)

vadinasi "Anonimas", nutapytas anonimo. (Juokas)

This is a Tudor portrait bought by the National Portrait Gallery.

Tai Tudoro portretas, nupirktas Nacionalinės portretų galerijos.

They thought it was a man named Sir Thomas Overbury,

Jie galvojo, kad tai žmogus vardu Seras Tomas Overbury,

and then they discovered that it wasn't him,

ir tada sužinojo, kad tai ne jis,

and they have no idea who it is.

ir jie nežino, kad jis.

Now, in the National Portrait Gallery,

O Nacionalinėje portretų galerijoje,

if you don't know the biography of the painting,

jei nežinai paveikslo biografijos,

it's kind of useless to you.

jis yra beveik bevertis.

They can't hang it on the wall, because they don't know who he is.

Jie negali jo kabinti ant sienos, nes nežino, kas jis.

So unfortunately, this orphan spends most of his time in storage,

Taigi, deja šis našlaitis didžiąją laiko dalį praleidžia sandėlyje,

along with quite a number of other orphans,

su nemažu skaičiumi kitų paveikslų našlaičių,

some of them some beautiful paintings.

kurių nemaža dalis yra gražūs paveikslai.

This painting made me stop in my tracks for three reasons:

Sustojau prie šio paveikslo dėl trijų dalykų:

One is the disconnection between his mouth

Pirma, tas atsiskyrimas tarp jo burnos,

that's smiling and his eyes that are wistful.

kuri šypsosi ir jo ilgesingų akių.

He's not happy, and why isn't he happy?

Jis nėra laimingas, ir kodėl ne?

The second thing that really attracted me

Antra, kas mane patraukė

were his bright red cheeks.

yra jo skaisčiai raudoni skruostai.

He is blushing. He's blushing for his portrait being made!

Jis gėdijasi. Gedijasi, kad daromas jo paveikslas!

This must be a guy who blushes all the time.

Tai turėtų būti žmogus, kuris visada raudonuoja.

What is he thinking about that's making him blush?

Ką jis galvoja apie žmogų, dėl kurio raudonuoja?

The third thing that made me stop in my tracks

Trečiasis dalykas, dėl ko sustojau,

is his absolutely gorgeous doublet.

yra jo absoliučiai žavinga liemenė.

Silk, gray, those beautiful buttons.

Šilkinė, pilka, tos gražios sagos.

And you know what it makes me think of,

Ir žinote, ką man tai primena,

is it's sort of snug and puffy; it's like a duvet spread over a bed.

ji jauki ir išsipūtusi; tai kaip pūkinė antklodė užmesta ant lovos.

I kept thinking of beds and red cheeks,

Vis galvojau apie lovas ir raudonus skruostus,

and of course I kept thinking of sex when I looked at him,

ir, aišku, į jį žiūrėdama galvojau apie seksą,

and I thought, is that what he's thinking about?

ir galvojau, ar apie tai jis galvoja?

And I thought, if I'm going to make a story,

Ir sumaniau sukurti istoriją,

what's the last thing I'm going to put in there?

kokį dalyką ten įdėsiu paskutinį?

Well, what would a Tudor gentleman be preoccupied with?

Na, kokiomis mintimis būtų užimtas Tudorų džentelmentas?

And I thought, well, Henry VIII, okay.

Ir pagalvojau, na, Henris VII, gerai.

He'd be preoccupied with his inheritance, with his heir.

Jis rūpintųsi savo palikimu, savo paveldėtoju.

Who is going to inherit his name and his fortune?

Kam atiteks jo vardas ir turtai?

You put all those together, and you've got your story

Sudėk visa tai kartu ir turi savo istoriją,

to fill in that gap that makes you keep coming back.

užpildančią tai, dėl ko vis sugrįžti.

Now, here's the story.

Ir štai istorija.

It's short.

Ji trumpa.

"Rosy"

"Raudonskruostis"

I am still wearing the white brocade doublet Caroline gave me.

Aš vis dar dėviu balto brokato liemenę, kurią davė Karolina.

It has a plain high collar, detachable sleeves

Ji turi aukštą paprastą apykaklę, atsegamas rankoves

and intricate buttons of twisted silk thread,

ir įmantrias susukto šilko sagas,

set close together so that the fit is snug.

susiūtas taip, kad rūbas būtų aptemptas.

The doublet makes me think of a coverlet on the vast bed.

Liemenė verčia galvoti apie užtiesalą and didžiulės lovos.

Perhaps that was the intention.

Galbūt toks ir buvo ketinimas.

I first wore it at an elaborate dinner her parents held in our honor.

Pirmąkart liemenę dėvėjau pas jos tėvus per ištaigingus pietus mūsų garbei.

I knew even before I stood up to speak

Dar prieš atsistojant kalbėti žinojau,

that my cheeks were inflamed.

kad mano skruostai raudoni.

I have always flushed easily, from physical exertion,

Visada rausdavau nuo menkiausių dalykų: fizinio įsitempimo,

from wine, from high emotion.

vyno ar stiprių emocijų.

As a boy, I was teased by my sisters and by schoolboys,

Kai buvau vaikas, iš manęs šaipydavosi sesės ir berniukai mokykloje,

but not by George.

bet niekada Džordžas.

Only George could call me Rosy.

Tik Džordžas galėjo vadinti mane Raudonskruosčiu.

I would not allow anyone else.

Niekam kitam neleisdavau.

He managed to make the word tender.

Jis sugebėjo tą žodį paversti švelniu.

When I made the announcement, George did not

Kai padariau pranešimą Džordžas neparaudo,

turn rosy, but went pale as my doublet.

jis išbalo kaip mano liemenė.

He should not have been surprised.

Jam nereikėjo nustebti.

It has been a common assumption

Jau buvo visų numanoma,

that I would one day marry his cousin.

kad vieną dieną aš vesiu jo pusseserę.

But it is difficult to hear the words aloud.

Bet sunku girdėti tuos žodžius pasakytus garsiai.

I know, I could barely utter them.

Žinau, vos galėjau tai pasakyti.

Afterwards, I found George on the terrace overlooking the kitchen garden.

Po to radau Džordžą terasoje, žiūrintį į virtuvės sodą.

Despite drinking steadily all afternoon, he was still pale.

Nepaisant to, kad gėrė visą popietę, jis vis dar buvo išbalęs.

We stood together and watched the maids cut lettuces.

Mes stovėjome kartu ir žiūrėjome kaip tarnaitės pjauna salotas.

"What do you think of my doublet?" I asked.

"Ką manai apie liemenę?" paklausiau.

He glanced at me. "That collar looks to be strangling you."

Jis pažvelgė į mane. "Atrodo, kad apykaklė tave smaugia."

"We will still see each other," I insisted.

"Mes vistiek galėsime matytis" primygtinai pasakiau.

"We can still hunt and play cards and attend court.

"Vistiek galėsime medžioti ir žaisti kortomis, ar eiti į teismą.

Nothing need change."

Niekas neturi pasikeisti."

George did not speak.

Džordžas nieko nesakė.

"I am 23 years old. It is time for me to marry

"Man 23. Laikas vesti

and produce an heir. It is expected of me."

ir turėti palikuonį. To iš manęs tikimasi."

George drained another glass of claret and turned to me.

Džordžas iki dugno išgėrė dar vieną raudono vyno taurę ir atsisuko į mane.

"Congratulations on your upcoming nuptials, James.

"Sveikinu su ateinančiomis sutuoktuvėmis, Džeimsai.

I'm sure you'll be content together."

Esu tikras, kad būsite laimingi kartu."

He never used my nickname again.

Jis niekada daugiau nepasakė man tos pravardės.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)