Kathryn Schulz: Don't regret regret

Translator: Ona Deveikyte Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

So that's Johnny Depp, of course.

Čia Džonis Depas, žinoma.

And that's Johnny Depp's shoulder.

O čia Džonio Depo petys.

And that's Johnny Depp's famous shoulder tattoo.

O čia garsioji Džonio Depo peties tatuiruotė.

Some of you might know that, in 1990,

Galbūt dalis jūsų žino, kad 1990 m.

Depp got engaged to Winona Ryder,

Depas susižadėjo su Winona Ryder

and he had tattooed on his right shoulder

ir ant savo dešiniojo peties išsitatuiravo

"Winona forever."

„Winona forever“ („Winona amžinai“).

And then three years later --

O po trejų metų,

which in fairness, kind of is forever by Hollywood standards --

kas tiesą sakant ir yra amžinai pagal Holivudo standartus,

they broke up,

jie išsiskyrė

and Johnny went and got a little bit of repair work done.

ir Džonis nuėjo šiek tiek pasikoreguoti.

And now his shoulder says, "Wino forever."

Ir dabar jo petys sako ƒ„Wino forever“ („Amžinai prasigėręs“).

(Laughter)

(Juokas.)

So like Johnny Depp,

Kaip Džonis Depas

and like 25 percent of Americans

ir kaip 25 proc. amerikiečių,

between the ages of 16 and 50,

kuriems yra 16-50 metų,

I have a tattoo.

aš irgi turiu tatuiruotę.

I first started thinking about getting it in my mid-20s,

Ėmiau galvoti apie tatuiruotę trečiojo dešimtmečio vidury,

but I deliberately waited a really long time.

tačiau tyčia labai ilgai delsiau.

Because we all know people

Visi žinome žmones,

who have gotten tattoos when they were 17

kurie pasidaro tatuiruotę, kai jiems 17

or 19 or 23

arba 19 ar 23,

and regretted it by the time they were 30.

ir sulaukę 30 ima gailėtis.

That didn't happen to me.

Man taip nenutiko.

I got my tattoo when I was 29,

Pasidariau tatuiruotę, kai man buvo 29,

and I regretted it instantly.

ir pradėjau gailėtis iš karto.

And by "regretted it,"

Sakydama „gailėtis“

I mean that I stepped outside of the tattoo place --

turiu galvoje, kad išėjau iš tatuiruočių salono,

this is just a couple miles from here

kuris yra vos kelios mylios nuo čia,

down on the Lower East Side --

rytinėje žemutinio Manhatano dalyje,

and I had a massive emotional meltdown in broad daylight

ir vidury dienos mane ištiko didžiulis nervinis priepuolis

on the corner of East Broadway and Canal Street.

Rytų Brodvėjaus ir Kanalo gatvių kampe.

(Laughter)

(Juokas.)

Which is a great place to do it because nobody cares.

Tai labai tinkama vieta, nes niekam nerūpi

(Laughter)

(Juokas.)

And then I went home that night, and I had an even larger emotional meltdown,

Grįžus namo mane ištiko dar didesnis nervinis priepuolis,

which I'll say more about in a minute.

apie kurį netrukus papasakosiu daugiau.

And this was all actually quite shocking to me,

Man tai buvo gana didelis šokas,

because prior to this moment,

nes iki to momento

I had prided myself

didžiavausi,

on having absolutely no regrets.

kad absoliučiai nieko nesigailiu.

I made a lot of mistakes

Žinoma, padariau daug klaidų

and dumb decisions, of course.

ir priėmiau daug kvailų sprendimų.

I do that hourly.

Darau tai nuolat.

But I had always felt like, look, you know,

Tačiau visad jausdavausi, lyg, žinai,

I made the best choice I could make

priėmiau geriausią galimą sprendimą,

given who I was then,

atsižvelgiant į tai, kas tuo metu buvau,

given the information I had on hand.

kokią informaciją turėjau.

I learned a lesson from it.

Pasimokiau iš tos situacijos.

It somehow got me to where I am in life right now.

Ji mane nuvedė ten, kur šiuo metu esu.

And okay, I wouldn't change it.

Ir gerai, nieko nekeisčiau.

In other words, I had drunk our great cultural Kool-Aid about regret,

Kitaip sakant, perėmiau mūsų kultūros filosofiją dėl gailėjimosi,

which is that lamenting things that occurred in the past

kad verkti dėl praeityje įvykusių dalykų

is an absolute waste of time,

yra visiškas laiko švaistymas,

that we should always look forward and not backward,

kad visada reikia žiūrėti į priekį ir nesidairyti atgal

and that one of the noblest and best things we can do

ir kad geriausia, ką galima padaryti,

is strive to live a life free of regrets.

stengtis gyventi nieko nesigailint.

This idea is nicely captured by this quote:

Šią idėją puikiai atspindi ši citata:

"Things without all remedy

„Nepataisomi dalykai

should be without regard;

neturėtų kelti rūpesčio.

what's done is done."

Kas padaryta, padaryta.“

And it seems like kind of an admirable philosophy at first --

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai puiki filosofija,

something we might all agree to sign onto ...

po kuria visi sutiktume pasirašyti...

until I tell you who said it.

kol pranešiu, kas taip pasakė.

Right, so this is Lady MacBeth

Taip, Ledi Makbet,

basically telling her husband to stop being such a wuss

kuri iš esmės liepia savo vyrui nebeverkšlenti,

for feeling bad about murdering people.

kad jaučiasi blogai žudydamas žmones.

And as it happens, Shakespeare was onto something here,

Tiesą sakant, Šekspyras užčiuopė tiesą,

as he generally was.

kaip paprastai.

Because the inability to experience regret

Kadangi negebėjimas gailėtis

is actually one of the diagnostic characteristics

iš tiesų yra vienas iš simptomų,

of sociopaths.

pagal kuriuos diagnozuojama sociopatija.

It's also, by the way, a characteristic of certain kinds of brain damage.

Be to, tai tam tikrų smegenų pažeidimų požymis.

So people who have damage

Žmonės, kurių priekinė smegenų žievė

to their orbital frontal cortex

yra pažeista,

seem to be unable to feel regret

nesugeba gailėtis

in the face of even obviously very poor decisions.

net dėl labai prastų sprendimų.

So if, in fact, you want to live a life free of regret,

Jei norit gyventi dėl nieko nesigailėdami,

there is an option open to you.

yra viena galimybė.

It's called a lobotomy.

Lobotomija.

But if you want to be fully functional

Tačiau, jei norite būti pilnaverčiai,

and fully human

visiškai žmogiški

and fully humane,

ir humaniški,

I think you need to learn to live, not without regret, but with it.

reikia išmokti gyventi ne be apgailestavimų, o su jais.

So let's start off by defining some terms.

Pradžiai apibrėžkime kelias sąvokas.

What is regret?

Kas yra apgailestavimas?

Regret is the emotion we experience

Apgailestavimas yra emocija, patiriama

when we think that our present situation

galvojant, kad dabartinė padėtis

could be better or happier

galėtų būti geresnė arba laimingesnė,

if we had done something different in the past.

jei praeityje kažką būtume padarę kitaip.

So in other words, regret requires two things.

Kad apgailestautume reikia 2 dalykų.

It requires, first of all, agency -- we had to make a decision in the first place.

Visų pirma reikia įtakos – pirma turime priimti sprendimą.

And second of all, it requires imagination.

O tada reikia vaizduotės.

We need to be able to imagine going back and making a different choice,

Turime įsivaizduoti, kaip grįžtame ir priimame kitą sprendimą,

and then we need to be able to kind of spool this imaginary record forward

o tada turime tarsi prasukti šį įsivaizduojamą įrašą

and imagine how things would be playing out in our present.

ir įsivaizduoti, kaip viskas būtų susiklostę dabartyje.

And in fact, the more we have of either of these things --

Iš tiesų kuo daugiau turime šių dalykų –

the more agency and the more imagination

kuo daugiau įtakos ir vaizduotės –

with respect to a given regret,

apgailestavimo atžvilgiu,

the more acute that regret will be.

tuo stipriau apgailestausime.

So let's say for instance

Tarkime,

that you're on your way to your best friend's wedding

važiuojate į geriausio draugo vestuves

and you're trying to get to the airport and you're stuck in terrible traffic,

važiuojate į oro uostą ir patenkate į milžinišką kamštį,

and you finally arrive at your gate

galiausiai atsiduriate prie savo vartų,

and you've missed your flight.

bet nespėjote į lėktuvą.

You're going to experience more regret in that situation

Šioje situacijoje apgailestausite labiau,

if you missed your flight by three minutes

jei į lėktuvą pavėlavote tris minutes

than if you missed it by 20.

nei 20 minučių.

Why?

Kodėl?

Well because, if you miss your flight by three minutes,

Nes, jei pavėlavote tris minutes,

it is painfully easy to imagine

labai lengva įsivaizduoti,

that you could have made different decisions

kad galėjote priimti kitokius sprendimus,

that would have led to a better outcome.

kurie būtų davę geresnių rezultatų.

"I should have taken the bridge and not the tunnel.

„Reikėjo važiuoti per tiltą, ne tuneliu.

I should have gone through that yellow light."

Reikėjo pralėkti per tą geltoną šviesą.“

These are the classic conditions that create regret.

Tai klasikinės apgailestavimo sąlygos.

We feel regret when we think we are responsible

Apgailestaujame, kai manome, kad tai mūsų kaltė,

for a decision that came out badly,

kad sprendimas nenusisekė,

but almost came out well.

bet beveik galėjo nusisekti.

Now within that framework,

Pagal šį modelį

we can obviously experience regret about a lot of different things.

galime gailėtis dėl daugybės skirtingų dalykų.

This session today is about behavioral economics.

Šiandienos sesija yra apie elgsenos ekonomiką.

And most of what we know about regret

Dauguma to, ką žinome apie apgailestavimą,

comes to us out of that domain.

yra iš šios srities.

We have a vast body of literature

Yra daugybė literatūros

on consumer and financial decisions

apie vartotojų ir finansinius sprendimus

and the regrets associated with them --

ir su jais susijusį apgailestavimą –

buyer's remorse, basically.

iš esmės pirkėjo gailestį.

But then finally, it occurred to some researchers to step back

Bet galiausiai keli tyrėjai nusprendė atsitraukti

and say, well okay, but overall,

ir pasakė, gerai, bet bendrai,

what do we regret most in life?

ko labiausiai gailimės gyvenime?

Here's what the answers turn out to look like.

Štai kaip atrodė atsakymai.

So top six regrets --

Top 6 dalykai,

the things we regret most in life:

kurių labiausiai gailimės gyvenime:

Number one by far, education.

Pirma vieta – išsilavinimas.

33 percent of all of our regrets

33 proc. visų mūsų apgailestavimų

pertain to decisions we made about education.

susiję su sprendimais dėl išsilavinimo.

We wish we'd gotten more of it.

Norėtume būti labiau išsilavinę.

We wish we'd taken better advantage of the education that we did have.

Labiau išnaudoję mokslo teikiamus privalumus.

We wish we'd chosen to study a different topic.

Pasirinkę mokytis kitą dalyką.

Others very high on our list of regrets

Kitas aukštas vietas apgailestavimų sąraše

include career, romance, parenting,

užima karjera, meilė, vaikų auklėjimas,

various decisions and choices about our sense of self

įvairūs spredimai, susiję su požiūriu į save

and how we spend our leisure time --

ir tai, kaip leidžiame laisvalaikį,

or actually more specifically,

arba, jei tiksliau,

how we fail to spend our leisure time.

kaip nemokame leisti laisvalaikio.

The remaining regrets

Likę apgailestavimai

pertain to these things:

susiję su šiais dalykais:

finance, family issues unrelated to romance or parenting,

pinigais, kitais šeimos klausimais nei meilė ar vaikai,

health, friends,

sveikata, draugais,

spirituality and community.

dvasingumu ir bendruomene.

So in other words, we know most of what we know about regret

Kitaip sakant, daugiausia, ką žinome apie apgailestavimą,

by the study of finance.

žinome iš finansinių tyrimų.

But it turns out, when you look overall at what people regret in life,

Bet pažiūrėjus, ko bendrai žmonės gailisi,

you know what, our financial decisions don't even rank.

paaiškėjo, kad finansiniai sprendimai net nepatenka į sąrašą.

They account for less than three percent of our total regrets.

Jie sudaro mažiau nei 3 proc. visų apgailestavimų.

So if you're sitting there stressing

Tad jei sėdite ir jaudinatės

about large cap versus small cap,

dėl didelio arba mažo kapitalo,

or company A versus company B,

arba A įmonės ar B įmonės,

or should you buy the Subaru or the Prius,

arba ar pirkti „Subaru“, ar „Prius“,

you know what, let it go.

žinote, nebesukite galvos.

Odds are, you're not going to care in five years.

Labai tikėtina, kad po 5 metų jums tai neberūpės.

But for these things that we actually do really care about

Bet kaip su tais dalykais, kurie mums tikrai rūpi

and do experience profound regret around,

ir dėl kurių tikrai gailimės,

what does that experience feel like?

koks tai jausmas?

We all know the short answer.

Visi žinome trumpąjį atsakymą.

It feels terrible. Regret feels awful.

Tai siaubinga. Apgailestauti yra baisu.

But it turns out that regret feels awful

Bet, pasirodo, tai gali būti baisu

in four very specific and consistent ways.

4 labai konkrečiais ir nuosekliais būdais.

So the first consistent component of regret

Pirmas pastovus apgailestavimo komponentas

is basically denial.

iš esmės yra neigimas.

When I went home that night after getting my tattoo,

Tą naktį, kai grįžau namo pasidariusi tatuiruotę,

I basically stayed up all night.

nemiegojau visą naktį.

And for the first several hours,

Kelias pirmas valandas

there was exactly one thought in my head.

mano galvoje sukosi tik viena mintis.

And the thought was,

Ta mintis buvo:

"Make it go away!"

„Kad ji išnyktų!“

This is an unbelievably primitive emotional response.

Tai neįtikėtinai primityvi emocinė reakcija.

I mean, it's right up there with, "I want my mommy!"

Ji visai šalia „Noriu pas mamytę!“

We're not trying to solve the problem.

Nebandome spręsti problemos.

We're not trying to understand how the problem came about.

Nebandome suprasti, kaip problema atsirado.

We just want it to vanish.

Tik norime, kad ji dingtų.

The second characteristic component of regret

Antras apgailestavimo komponentas

is a sense of bewilderment.

yra sumišimas.

So the other thing I thought about there in my bedroom that night

Kitas dalykas, apie kurį galvojau tą naktį savo lovoje, buvo:

was, "How could I have done that?

„Kaip galėjau taip pasielgti?

What was I thinking?"

Ką sau galvojau?“

This real sense of alienation

Jaučiamės svetimi tai savo daliai,

from the part of us that made a decision we regret.

kuri priėmė sprendimą, dėl kurio gailimės.

We can't identify with that part.

Negalime susitapatinti su ta dalimi.

We don't understand that part.

Nesuprantame tos dalies.

And we certainly don't have any empathy for that part --

Ir tikrai negalime įsijausti į tą dalį,

which explains the third consistent component of regret,

o tai paaiškina trečią apgailestavimo komponentą,

which is an intense desire to punish ourselves.

tai yra didelį norą save nubausti.

That's why, in the face of our regret,

Todėl, kai apgailestaujame,

the thing we consistently say is, "I could have kicked myself."

nuolat sakome: „Reikėjo sau įkrėsti proto.“

The fourth component here

Ketvirtas komponentas yra tas,

is that regret is what psychologists call perseverative.

kad apgailestavimas yra tarsi konservantas.

To perseverate means to focus obsessively and repeatedly

Užkonservuoti reiškia liguistai ir nuolat sutelkti dėmesį

on the exact same thing.

vis į tą patį dalyką.

Now the effect of perseveration

Konservavimo poveikis yra tas,

is to basically take these first three components of regret

kad visus tris apgailestavimo komponentus

and put them on an infinite loop.

uždarome į nesibaigiantį ratą.

So it's not that I sat there in my bedroom that night,

Tą naktį nesedėjau savo miegamajame

thinking, "Make it go away."

galvodama: „Kad ji išnyktų.“

It's that I sat there and I thought,

Sėdėjau ir galvojau:

"Make it go away. Make it go away.

„Kad ji išnyktų. Kad ji išnyktų.

Make it go away. Make it go away."

Kad ji išnyktų. Kad ji išnyktų.“

So if you look at the psychological literature,

Psichologinėje literatūroje

these are the four consistent defining components of regret.

tai keturi pastovūs apgailestavimą apibrėžiantys komponentai.

But I want to suggest that there's also a fifth one.

Tačiau manau, kad yra ir penktasis.

And I think of this

Laikau jį

as a kind of existential wake-up call.

tam tikru egzistenciniu žadintuvu.

That night in my apartment,

Tą naktį savo bute,

after I got done kicking myself and so forth,

aptalžiusi save ir taip toliau,

I lay in bed for a long time,

ilgai gulėjau lovoje

and I thought about skin grafts.

ir galvojau apie odos persodinimą.

And then I thought about how,

Tada galvojau,

much as travel insurance doesn't cover acts of God,

kaip kelionių draudimas nepadengia gamtos nelaimių,

probably my health insurance did not cover acts of idiocy.

mano sveikatos draudimas greičiausiai nepadengs kvailysčių.

In point of fact, no insurance covers acts of idiocy.

Tiesą sakant, joks draudimas nepadengia kvailysčių.

The whole point of acts of idiocy

Kvailysčių esmė ir yra ta,

is that they leave you totally uninsured;

kad esi visiškai neapdraustas,

they leave you exposed to the world

susiduri su pasauliu

and exposed to your own vulnerability and fallibility

ir su savo paties pažeidžiamumu ir klaidingumu

in face of, frankly, a fairly indifferent universe.

visiškai abejingos visatos akivaizdoje.

This is obviously an incredibly painful experience.

Žinoma, tai neįtikėtinai skausminga patirtis.

And I think it's particularly painful for us now in the West

Manau, tai ypač skausminga mums Vakaruose,

in the grips of what I sometimes think of

gniaužtuose to, ką mėgstu vadinti

as a Control-Z culture --

„Control-Z kultūra“.

Control-Z like the computer command,

„Control-Z“, kaip kompiuterio komanda

undo.

„atšaukti“.

We're incredibly used to not having to face

Esame neįtikėtinai pripratę prie to, kad nereikia

life's hard realities, in a certain sense.

susidurti su sunkia gyvenimo realybe.

We think we can throw money at the problem

Manome, kad problemas išspręsime pinigais

or throw technology at the problem --

arba technologijomis.

we can undo and unfriend

Galime atšaukti, išmesti iš draugų

and unfollow.

ir nebesekti.

And the problem is that there are certain things that happen in life

Problema ta, kad gyvenime yra tam tikrų dalykų,

that we desperately want to change

kuriuos beviltiškai norime pakeisti,

and we cannot.

tačiau negalime.

Sometimes instead of Control-Z,

Kartais vietoj „Control-Z“

we actually have zero control.

iš tiesų neturime jokios kontrolės.

And for those of us who are control freaks and perfectionists --

Mėgstantiems viską kontroliuoti ir perfekcionistams,

and I know where of I speak --

o aš žinau, apie ką kalbu,

this is really hard,

tai labai sunku,

because we want to do everything ourselves and we want to do it right.

nes norime viską padaryti patys ir padaryti tai teisingai.

Now there is a case to be made

Yra rimtų priežasčių, kodėl kontroliuotojai

that control freaks and perfectionists should not get tattoos,

ir perfekcionistai neturėtų darytis tatuiruočių,

and I'm going to return to that point in a few minutes.

aš prie to dar sugrįšiu netrukus,

But first I want to say

Bet pirma noriu pasakyti,

that the intensity and persistence

kad intensyvumas ir atkaklumas,

with which we experience these emotional components of regret

kurie lydi šiuos emocinius apgailestavimo komponentus,

is obviously going to vary

akivaizdžiai priklauso

depending on the specific thing that we're feeling regretful about.

nuo konkretaus dalyko, dėl kurio gailimės.

So for instance, here's one of my favorite

Pavyzdžiui, vienas mano mėgstamiausių

automatic generators of regret in modern life.

automatinių apgailestavimo generatorių šiuolaikiniame gyvenime.

(Laughter)

(Juokas.)

Text: Relpy to all.

Tekstas: „Atsakyti visiems“.

And the amazing thing

Nuostabu, kad ši klastinga

about this really insidious technological innovation

technologinė naujovė

is that even just with this one thing,

net visiškai viena

we can experience a huge range of regret.

gali sukelti mums didžiulį apgailestavimą.

You can accidentally hit "reply all" to an email

Galite netyčia nuspausti el. laišką „atsakyti visiems“

and torpedo a relationship.

ir sužlugdyti draugystę.

Or you can just have an incredibly embarrassing day at work.

Arba tiesiog praleisti neįtikėtinai gėdingą dieną darbe.

Or you can have your last day at work.

Arba paskutinę dieną darbe.

And this doesn't even touch

Ir tai net nesusiję

on the really profound regrets of a life.

su tikrai giliais apgailestavimais.

Because of course, sometimes we do make decisions

Nes, žinoma, kartais priimame sprendimus,

that have irrevocable and terrible consequences,

kurių padariniai neatšaukiami ir baisūs

either for our own or for other people's

arba mūsų, arba kitų žmonių

health and happiness and livelihoods,

sveikatai, laimei, pragyvenimo šaltiniui,

and in the very worst case scenario, even their lives.

o blogiausiu atveju net gyvybei.

Now obviously, those kinds of regrets

Akivaizdu, kad tokie apgailestavimai

are incredibly piercing and enduring.

yra neįtikėtinai skaudūs ir ilgalaikiai.

I mean, even the stupid "reply all" regrets

Net kvaili „atsakyti visiems“ apgailestavmai

can leave us in a fit of excruciating agony for days.

gali priversti mus kankintis nepakeliamoje agonijoje dienų dienas.

So how are we supposed to live with this?

Tai kaip mums su tuo gyventi?

I want to suggest that there's three things

Manau, kad yra trys dalykai,

that help us to make our peace with regret.

kurie padeda susitaikyti su apgailestavimu.

And the first of these

Visų pirma,

is to take some comfort in its universality.

pasiguosti šio reiškinio universalumu.

If you Google regret and tattoo,

Jei į Google įvesite „gailėtis“ ir „tatuiruotė“,

you will get 11.5 million hits.

gausite 11,5 mln. rezultatų.

(Laughter)

(Juokas.)

The FDA estimates

Amerikos maisto ir vaistų tarnyba nustatė:

that of all the Americans who have tattoos,

iš visų tatuiruotes turinčių amerikiečių

17 percent of us regret getting them.

17 proc. gailisi, kad jas pasidarė.

That is Johnny Depp and me

Tai Džonis Depas, aš

and our seven million friends.

ir 7 mln. mūsų draugų.

And that's just regret about tattoos.

Tai tik apgailestavimas dėl tatuiruotės.

We are all in this together.

Šioje situacijoje visi esame drauge.

The second way that we can help make our peace with regret

Antras būdas susitaikyti su apgailestavimu

is to laugh at ourselves.

yra pasijuokti iš savęs.

Now in my case, this really wasn't a problem,

Mano atveju tai nebuvo problema,

because it's actually very easy to laugh at yourself

nes iš tikro labai lengva pasijuokti iš savęs,

when you're 29 years old and you want your mommy

kai tau 29 ir nori pas mamytę,

because you don't like your new tattoo.

nes tau nepatinka tavo nauja tatuiruotė.

But it might seem like a kind of cruel or glib suggestion

Bet tai gali atrodyti gana žiaurus pasiūlymas arba tik tušti žodžiai,

when it comes to these more profound regrets.

kai kalbame apie rimtesnius apgailestavimus.

I don't think that's the case though.

Nors nemanau, kad tai tipiška.

All of us who've experienced regret

Visi, kurie kada nors gailėjosi

that contains real pain and real grief

patirdami tikrą skausmą ir sielvartą,

understand that humor and even black humor

supranta, kad humoras ir netgi juodasis humoras

plays a crucial role in helping us survive.

yra esminis dalykas, padedantis išgyventi.

It connects the poles of our lives back together,

Jis vėl sujungia mūsų gyvenimo polius,

the positive and the negative,

teigiamąjį ir neigiamąjį,

and it sends a little current of life back into us.

ir vėl paleidžia nedidelę gyvenimo srovę.

The third way that I think we can help make our peace with regret

Trečias būdas, kaip galime susitaikyti su apgailestavimu,

is through the passage of time,

yra bėgant laikui,

which, as we know, heals all wounds --

kuris, kaip žinome, užgydo visas žaizdas.

except for tattoos, which are permanent.

Išskyrus tatuiruotes, kurios yra amžinos.

So it's been several years

Taigi praėjo keleri metai

since I got my own tattoo.

nuo to laiko, kai pasidariau tatuiruotę.

And do you guys just want to see it?

Norite ją pamatyti?

All right.

Gerai.

Actually, you know what, I should warn you,

Žinote, turiu jus perspėti,

you're going to be disappointed.

kad nusivilsite.

Because it's actually not that hideous.

Nes iš tiesų ne tokia ji jau baisi.

I didn't tattoo Marilyn Manson's face

Neišsitatuiravau Marilyn Mansono veido

on some indiscreet part of myself or something.

kokioje nekuklioje kūno vietoje ar pan.

When other people see my tattoo,

Kai kiti pamato mano tatuiruotę,

for the most part they like how it looks.

dažniausiai ji jiems patinka.

It's just that I don't like how it looks.

Bėda ta, kad man ji nepatinka.

And as I said earlier, I'm a perfectionist.

Kaip jau sakiau, esu perfekcionistė.

But I'll let you see it anyway.

Bet vis tiek leisiu jums ją pamatyti.

This is my tattoo.

Štai mano tatuiruotė.

I can guess what some of you are thinking.

Numanau, ką kai kurie iš jūsų galvoja.

So let me reassure you about something.

Leiskite nuraminti jus.

Some of your own regrets

Kai kurie dalykai, dėl kurių gailitės,

are also not as ugly as you think they are.

taip pat nėra tokie baisūs, kaip galvojate.

I got this tattoo

Pasidariau šią tatuiruotę,

because I spent most of my 20s

nes didžiąją dalį trečiojo dešimtmečio

living outside the country and traveling.

gyvenau užsienyje ir keliavau.

And when I came and settled in New York afterward,

Kai po to grįžau ir įsikūriau Niujorke,

I was worried that I would forget

bijojau, kad pamiršiu

some of the most important lessons that I learned during that time.

svarbiausius dalykus, kurių per tą laiką išmokau.

Specifically the two things I learned about myself

Du dalykai, kuriuos sužinojau apie save,

that I most didn't want to forget

kurių labiausiai nenorėjau užmiršti,

was how important it felt to keep exploring

buvo kaip svarbu nuolat tyrinėti

and, simultaneously, how important it is

ir tuo pačiu metu kaip svarbu

to somehow keep an eye on your own true north.

nenuleisti akių nuo savo šiaurės krypties.

And what I loved about this image of the compass

Man patiko šis kompaso atvaizdas,

was that I felt like it encapsulated both of these ideas

nes man atrodė, kad jis sujungia

in one simple image.

abi šias idėjas viename paprastame atvaizde.

And I thought it might serve as a kind of permanent mnemonic device.

Maniau, kad jis man nuolat ką nors primins.

Well it did.

Taip ir nutiko.

But it turns out, it doesn't remind me of the thing I thought it would;

Tik, pasirodo, jis man primena ne tai, ko tikėjausi.

it reminds me constantly of something else instead.

Jis man nuolat primena kai ką kita.

It actually reminds me

Tiesą sakant, jis man primena

of the most important lesson regret can teach us,

svarbiausią pamoką, kurią gali išmokti apgailestaudamas,

which is also one of the most important lessons life teaches us.

kuri taip pat yra viena svarbiausių pamokų gyvenime.

And ironically, I think it's probably the single most important thing

Ironiška, tai turbūt vienintelis svarbiausias dalykas,

I possibly could have tattooed onto my body --

kurį galėjau išsitatuiruoti ant savo kūno,

partly as a writer,

iš dalies kaip rašytoja,

but also just as a human being.

bet ir kaip tiesiog žmogus.

Here's the thing,

Štai kas –

if we have goals

jei turime tikslų

and dreams,

ir svajonių

and we want to do our best,

ir norime pasiekti geriausių rezultatų,

and if we love people

jei mylime žmones

and we don't want to hurt them or lose them,

ir nenorime jų įskaudinti ar prarasti.

we should feel pain when things go wrong.

mums turi skaudėti, kai kas nors būna blogai.

The point isn't to live without any regrets.

Tikslas nėra gyventi dėl nieko nesigailint.

The point is to not hate ourselves for having them.

Tikslas yra neteisti savęs už tai, kad gailimės.

The lesson that I ultimately learned from my tattoo

Pamoka, kurią gavau pasidariusi tatuiruotę

and that I want to leave you with today

ir kurią noriu perduoti jums,

is this:

yra tokia:

We need to learn to love

Turime išmokti pamilti

the flawed, imperfect things

netobulus, turinčius trūkumų dalykus,

that we create

kuriuos sukuriame,

and to forgive ourselves for creating them.

ir atleisti sau už tai, kad juos sukūrėme.

Regret doesn't remind us that we did badly.

Tai, kad gailimės, nerodo, kad kažką padarėme blogai.

It reminds us that we know we can do better.

Tai rodo, kad žinome, kad galime padaryti geriau.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)