Why we laugh | Sophie Scott

Translator: Sigita Šimkutė-Macanko Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

Hi. I'm going to talk to you today about laughter,

Sveiki. Šiandien kalbėsiu apie juoką

and I just want to start by thinking about the first time

ir noriu pradėti nuo pirmo karto,

I can ever remember noticing laughter.

kai atsimenu pastebėjusi juoką.

This is when I was a little girl. I would've been about six.

Tada buvau maža mergaitė, apie šešerių metų.

And I came across my parents doing something unusual,

Ir užtikau savo tėvus darant kažką neįprasto,

where they were laughing.

jie juokėsi.

They were laughing very, very hard.

Jie juokėsi labai stipriai.

They were lying on the floor laughing.

Jie gulėjo ant grindų juokdamiesi.

They were screaming with laughter.

Jie spiegė iš juoko.

I did not know what they were laughing at, but I wanted in.

Nežinojau, iš ko jie juokėsi, bet norėjau prisijungti.

I wanted to be part of that,

Norėjau tame dalyvauti,

and I kind of sat around at the edge going, "Hoo hoo!" (Laughter)

todėl atsisėdau iš krašto ir juokiausi „Hū hūūū!“ (Juokas.)

Now, incidentally, what they were laughing at

Tarp kitko, jie juokėsi iš

was a song which people used to sing,

dainos, kurią žmonės dainuodavo,

which was based around signs in toilets on trains

ji buvo apie ženklus traukinių tualetuose,

telling you what you could and could not do

nurodančius ką galima daryti ir ko ne

in toilets on trains.

traukinių tualetuose.

And the thing you have to remember about the English is, of course,

Ir dalykas, kurio neturite pamiršti apie anglus, žinoma,

we do have an immensely sophisticated sense of humor.

mes turime nepaprastai rafinuotą humoro jausmą.

(Laughter)

(Juokas.)

At the time, though, I didn't understand anything of that.

Nors tuo metu aš nieko nesupratau.

I just cared about the laughter,

Man rūpėjo tik juokas,

and actually, as a neuroscientist, I've come to care about it again.

ir kaip neuromokslininkė aš vėl juo susidomėjau.

And it is a really weird thing to do.

Ir tai tikrai keistas dalykas.

What I'm going to do now is just play some examples

Dabar paleisiu kelis pavyzdžius

of real human beings laughing,

tikro žmonių juoko,

and I want you think about the sound people make and how odd that can be,

noriu, kad galvotumėte apie žmonių keliamą garsą ir koks keistas jis būna,

and in fact how primitive laughter is as a sound.

ir, išties, koks primityvus juokas yra kaip garsas.

It's much more like an animal call than it is like speech.

Tai labiau gyvūno šauksmas, nei kalba.

So here we've got some laughter for you. The first one is pretty joyful.

Štai turime jums kelis juoko pavyzdžius. Pirmasis – gana džiaugsmingas.

(Audio: Laughing)

(Audio: juokiasi)

Now this next guy, I need him to breathe.

Kitas vyrukas, jam reiktų įkvėpti.

There's a point in there where I'm just, like,

Esmė, kur esu, kaip,

you've got to get some air in there, mate,

tau reikia įkvėpti oro, drauguži,

because he just sounds like he's breathing out.

nes jis juokiasi, kaip iškvėptų.

(Audio: Laughing)

(Audio: juokiasi)

This hasn't been edited; this is him.

Tai neredaguota, tai tikrai jis.

(Audio: Laughing) (Laughter)

(Audio: juokiasi) (Juokas.)

And finally we have -- this is a human female laughing.

Ir galiausiai – čia juokiasi moteriškos lyties atstovė.

And laughter can take us to some pretty odd places in terms of making noises.

Juokas gali mus nukelti į gana keistas vietas triukšmo požiūriu.

(Audio: Laughing)

(Audio: juokiasi)

She actually says, "Oh my God, what is that?" in French.

Iš tiesų ji prancūziškai sako, „O Dieve, kas tai?“

We're all kind of with her. I have no idea.

Mes visi su ja. Neturiu supratimo.

Now, to understand laughter, you have to look at a part of the body

Kad suprastume juoką, turime pažvelgti į kūno dalį,

that psychologists and neuroscientists don't normally spend much time looking at,

į kurią psichologai ir neuromokslininkai nekreipia daug dėmesio,

which is the ribcage,

tai krūtinės ląsta,

and it doesn't seem terribly exciting,

ir tai neatrodo labai įdomu,

but actually you're all using your ribcage all the time.

bet išties jūs visą laiką naudojate savo krūtinės ląstą.

What you're all doing at the moment with your ribcage,

Ką šiuo metu darote su krūtinės ląsta,

and don't stop doing it, is breathing.

nenustokite to daryti, tai kvėpavimas.

So you use the intercostal muscles, the muscles between your ribs,

Jūs naudojate tarpšonkaulinius raumenis, esančius tarp šonkaulių,

to bring air in and out of your lungs

kad įkvėptumėte ir iškvėptumėte,

just by expanding and contracting your ribcage,

išplėsdami ir suspausdami krūtinės ląstą,

and if I was to put a strap around the outside of your chest

ir, jei uždėčiau diržą aplink jūsų krūtinę,

called a breath belt, and just look at that movement,

vadinamą kvėpavimo diržu, ir pažiūrėtumėte į judėjimą,

you see a rather gentle sinusoidal movement, so that's breathing.

pamatytumėte ritmingą sinusoidinį judėjimą, tai yra kvėpavimas.

You're all doing it. Don't stop.

Jūs tai darote. Tęskite.

As soon as you start talking,

Kai tik pradedate kalbėti,

you start using your breathing completely differently.

jūsų kvėpavimas pasikeičia.

So what I'm doing now is you see something much more like this.

Taigi, ką aš dabar darau, matote, tai atrodo labiau šitaip.

In talking, you use very fine movements of the ribcage

Kalbant jūs naudojate smulkius ląstos judesius,

to squeeze the air out --

kad išspaustumėte orą –

and in fact, we're the only animals that can do this.

faktas, mes vieninteliai gyvūnai, kurie tai gali.

It's why we can talk at all.

Štai todėl mes galima kalbėti.

Now, both talking and breathing has a mortal enemy,

Kalbėjimas ir kvėpavimas turi mirtiną priešą,

and that enemy is laughter,

ir tas priešas yra juokas,

because what happens when you laugh

nes, kas nutinka, kai jūs juokiatės,

is those same muscles start to contract very regularly,

tie patys raumenys pradeda susitraukinėti labai reguliariai,

and you get this very marked sort of zig-zagging,

ir gaunasi zigzagas,

and that's just squeezing the air out of you.

tai išspaudžia orą iš jūsų.

It literally is that basic a way of making a sound.

Taip sukuriamas garsas.

You could be stamping on somebody, it's having the same effect.

Jei ką nors paspaustumėte, tai turėtų tą patį efektą.

You're just squeezing air out,

Jūs tiesiog išspaudžiate orą,

and each of those contractions -- Ha! -- gives you a sound.

ir kiekvienas susitraukimas – Cha! – išgauna garsą.

And as the contractions run together, you can get these spasms,

Ir kai susitraukimai vyksta vienu metu, gaunasi šie spazmai,

and that's when you start getting these -- (Wheezing) -- things happening.

ir tada pradeda gautis tai (švokščia).

I'm brilliant at this. (Laughter)

Man tai puikiai sekasi. (Juokas.)

Now, in terms of the science of laughter, there isn't very much,

Juoko mokslo atžvilgiu tai nėra labai daug,

but it does turn out that pretty much everything we think we know

bet paaiškėja, kad beveik viskas, ką mes manome žinantys

about laughter is wrong.

apie juoką, yra klaidinga.

So it's not at all unusual, for example, to hear people to say

Tai nėra neįprasta, pavyzdžiui, girdėti žmones sakant, kad

humans are the only animals that laugh.

mes vieninteliai gyvūnai, kurie juokiasi.

Nietzsche thought that humans are the only animals that laugh.

Nyčė manė, kad žmonės – vieninteliai gyvūnai, kurie juokiasi.

In fact, you find laughter throughout the mammals.

Išties, galima rasti juoką tarp žinduolių.

It's been well-described and well-observed in primates,

Tai buvo gerai aprašyta ir pastebėta tarp primatų,

but you also see it in rats,

bet juokiasi ir žiurkės,

and wherever you find it --

ir kai atrandi –

humans, primates, rats --

žmonės, primatai, žiurkės –

you find it associated with things like tickling.

atrandi, kad tai susiję su dalykais, kaip kutenimas.

That's the same for humans.

Tas pats ir žmonėms.

You find it associated with play, and all mammals play.

Paaiškėja, kad tai susiję su žaidimu, ir visi žinduoliai žaidžia.

And wherever you find it, it's associated with interactions.

Ir kur tik tai randi, tai susiję su bendravimu.

So Robert Provine, who has done a lot of work on this,

Taigi Robert Provine, kuris daug ties tuo dirbo,

has pointed out that you are 30 times more likely to laugh

nurodė, kad tikimybė, kad juoksiesi, yra 30 kartų didesnė,

if you are with somebody else than if you're on your own,

kai esi su kažkuo, o ne vienas pats,

and where you find most laughter

ir daugiausia juoko būna

is in social interactions like conversation.

socialiniame bendravime, kaip pokalbiuose.

So if you ask human beings, "When do you laugh?"

Jeigu paklausi žmonių „Kada tu juokiesi?“

they'll talk about comedy and they'll talk about humor and they'll talk about jokes.

jie atsakys apie komediją, humorą ir anekdotus.

If you look at when they laugh, they're laughing with their friends.

Jei pažiūrėsi, kada jie juokiasi, jie juokiasi kartu su draugais.

And when we laugh with people, we're hardly ever actually laughing at jokes.

Ir, kai juokiamės su žmonėmis, retai kada juokiamės iš anekdotų.

You are laughing to show people that you understand them,

Jūs juokiatės, jog parodytumėte žmonėms, kad suprantate,

that you agree with them, that you're part of the same group as them.

kad sutinkate su jais, kad esate tos pačios grupės narys.

You're laughing to show that you like them.

Juokiatės rodydami, kad jie jums patinka.

You might even love them.

Galbūt juos mylite.

You're doing all that at the same time as talking to them,

Visa tai darote tuo pačiu metu, kalbėdami su jais,

and the laughter is doing a lot of that emotional work for you.

ir juokas už jus padaro daug emocinio darbo.

Something that Robert Provine has pointed out, as you can see here,

Kaip matote, kai ką nurodė Robert Provine,

ir priežastis, kodėl mes juokėmės,

and the reason why we were laughing

kai girdėjome tuos juokingus juokus pradžioje,

when we heard those funny laughs at the start,

ir kodėl aš juokiausi, užklupusi besijuokiančius tėvus,

and why I was laughing when I found my parents laughing,

yra, nes tai nepaprastas užkrečiamo elgesio efektas.

is that it's an enormously behaviorally contagious effect.

Jūs galite užsikrėsti juoku nuo ko nors kito,

You can catch laughter from somebody else,

ir labiau tikėtina, kad jūs užsikrėsite nuo to, kurį pažįstate.

and you are more likely to catch laughter off somebody else if you know them.

Tai vis dar moduliuojama šio socialinio aspekto.

So it's still modulated by this social context.

Reikia padėti humorą į vieną pusę

You have to put humor to one side

and think about the social meaning of laughter

ir galvoti apie socialinę juoko reikšmę,

because that's where its origins lie.

nes čia slypi jo ištakos.

Now, something I've got very interested in is different kinds of laughter,

Turiu kai ką labaus įdomaus, tai skirtingo tipo juokas,

and we have some neurobiological evidence about how human beings vocalize

ir mes turime neurobiologinių įrodymų, kaip žmonės artikuliuoja,

that suggests there might be two kinds of laughs that we have.

kas rodo, kad mes galbūt turime dviejų rūšių juoką.

So it seems possible that the neurobiology for helpless, involuntary laughter,

Atrodo įmanoma, kad neurobiologija bejėgiškam, nevalingam juokui,

like my parents lying on the floor screaming about a silly song,

kaip kad mano tėvai ant grindų spiegiantys dėl kvailos dainos,

might have a different basis to it than some of that more polite

gali turėti skirtingą pagrindą, nei koks labiau mandagus,

social laughter that you encounter, which isn't horrible laughter,

socialinis juokas, su kuriuo susiduriate, kas nėra baisus juokas,

but it's behavior somebody is doing as part of their communicative act to you,

bet jis parodo, kad kažkas tai daro, kaip savo komunikavimo su jumis dalį,

part of their interaction with you; they are choosing to do this.

dalį bendravimo su jumis; jie renkasi tai daryti.

In our evolution, we have developed two different ways of vocalizing.

Mūsų evoliucijoje sukūrėme du skirtingus artikuliavimo būdus.

Involuntary vocalizations are part of an older system

Nevalingas artikuliavimas yra senesnių sistemų dalis,

than the more voluntary vocalizations like the speech I'm doing now.

nei labiau valinga artikuliacija, kaip kalbėjimas, ką aš darau.

So we might imagine that laughter might actually have two different roots.

Taigi galime įsivaizduoti, kad juokas gali turėti dvi skirtingas ištakas.

So I've been looking at this in more detail.

Žiūrėjau į tai labai detaliai.

To do this, we've had to make recordings of people laughing,

Kad tai atliktume, mes įrašinėjome žmonių juoką

and we've had to do whatever it takes to make people laugh,

ir darėme viską, kad tik jie juoktųsi,

and we got those same people to produce more posed, social laughter.

ir turime tuos pačius žmones juokiantis apsimestinu, socialiu juoku.

So imagine your friend told a joke,

Manykite, jūsų draugas pajuokavo,

and you're laughing because you like your friend,

ir jūs juokiatės, nes jums patinka jūsų draugas,

but not really because the joke's all that.

bet ne pats anekdotas.

So I'm going to play you a couple of those.

Dabar paleisiu jums kelis juokus.

I want you to tell me if you think this laughter is real laughter,

Noriu, kad pasakytumėte, ar šis juokas yra tikras,

or if you think it's posed.

ar jis apsimestinis.

So is this involuntary laughter or more voluntary laughter?

Ar tai nevalingas juokas, ar labiau valingas?

(Audio: Laughing)

(Audio: Juokas)

What does that sound like to you?

Kaip jums tai skamba?

Audience: Posed. Sophie Scott: Posed? Posed.

Auditorija: Netikras. S.Scott: Taip? Taip.

How about this one?

Kaip šis?

(Audio: Laughing)

(Audio: Juokas)

(Laughter)

(Juokas.)

I'm the best.

Aš geriausia.

(Laughter) (Applause)

(Juokas.) (Plojimai.)

Not really.

Ne visai.

No, that was helpless laughter,

Ne, tai buvo nevalingas juokas,

and in fact, to record that, all they had to do was record me

ir tiesą sakant, kad tai įrašytų, jiems tereikėjo įrašyti mane

watching one of my friends listening to something I knew she wanted to laugh at,

žiūrint į vieną savo draugę, kuri klausėsi to, iš ko norėjo juoktis,

and I just started doing this.

ir aš tiesiog prajukau.

What you find is that people are good at telling the difference

Matote, kad žmonėms sekasi pastebėti skirtumą tarp

between real and posed laughter.

tikro ir apsimestinio juoko.

They seem to be different things to us.

Jie mums atrodo skirtingi.

Interestingly, you see something quite similar with chimpanzees.

Įdomu tai, gana panašiai būna su šimpanzėmis.

Chimpanzees laugh differently if they're being tickled

Šimpanzės juokiasi skirtingai, kai jas kutena

than if they're playing with each other,

nei tada, kai žaidžia tarpusavyje,

and we might be seeing something like that here,

ir galime kažką panašaus matyti čia,

involuntary laughter, tickling laughter, being different from social laughter.

nevalingas juokas, kutenimo juokas skiriasi nuo socialinio juoko.

They're acoustically very different.

Akustiškai jie labai skirtingi.

The real laughs are longer. They're higher in pitch.

Tikras juokas yra ilgesnis. Jo tonas aukštesnis.

When you start laughing hard,

Kai stipriai juokiatės,

you start squeezing air out from your lungs

jūs pradedate išspausti orą iš savo plaučių

under much higher pressures than you could ever produce voluntarily.

dėl didesnio spaudimo, nei galėtumėte padaryti valingai.

For example, I could never pitch my voice that high to sing.

Pavyzdžiui, niekada negalėčiau dainuoti tokiu aukštu balsu.

Also, you start to get these sort of contractions and weird whistling sounds,

Taip pat jums išeina tokie susitraukimai ir keisti švilpimo garsai,

all of which mean that real laughter is extremely easy,

visa tai reiškia, kad tikras juokas yra labai lengvas,

or feels extremely easy to spot.

arba lengva jį pastebėti.

In contrast, posed laughter, we might think it sounds a bit fake.

Priešingai, valingas juokas, kaip galime pagalvoti, skamba truputį netikrai.

Actually, it's not, it's actually an important social cue.

Išties ne, tai svarbi socialinė užuomina.

We use it a lot, we're choosing to laugh in a lot of situations,

Mes dažnai jį naudojame, renkamės juoktis daugelyje situacijų,

and it seems to be its own thing.

ir jis atrodo kaip savas dalykas.

So, for example, you find nasality in posed laughter,

Pavyzdžiui, galite išgirsti nosies garsą valingame juoke,

that kind of "ha ha ha ha ha" sound

toks „cha cha cha cha“ garsas,

that you never get, you could not do, if you were laughing involuntarily.

kurio niekada nepavyktų išleisti, jei juokiatės nevalingai.

So they do seem to be genuinely these two different sorts of things.

Taigi jie, rodos, tikrai yra du skirtingi dalykai.

We took it into the scanner to see how brains respond

Pažiūrėjome per skenerį, kaip smegenys reaguoja,

when you hear laughter.

kai girdite juoką.

And when you do this, this is a really boring experiment.

Ir, kai tai darai, tai labai nuobodus eksperimentas.

We just played people real and posed laughs.

Žmonės klausėsi tikro ir apsimestinio juoko.

We didn't tell them it was a study on laughter.

Mes jiems nesakėme, kad tai buvo juoko tyrimas.

We put other sounds in there to distract them,

Pridėjome kitų garsų, kad juos blaškytume,

and all they're doing is lying listening to sounds.

ir visi jie tiesiog gulėjo ir klausėsi.

We don't tell them to do anything.

Mes jiems nesakėme ką daryti.

Nonetheless, when you hear real laughter and when you hear posed laughter,

Vis dėlto, kai girdi tikrą juoką ir apsimestinį juoką,

the brains are responding completely differently,

smegenys reaguoja visiškai skirtingai,

significantly differently.

ženkliai kitaip.

What you see in the regions in blue, which lies in auditory cortex,

Mėlyna spalva klausos žievėje pažymėtos smegenų vietos,

are the brain areas that respond more to the real laughs,

kurios labiau reaguoja į tikrą juoką,

and what seems to be the case,

ir kas, rodos, yra atvejis,

when you hear somebody laughing involuntarily,

kai girdi kažką juokiantis nevalingai,

you hear sounds you would never hear in any other context.

girdi garsus, kurių negirdėtum jokiam kitam kontekste.

It's very unambiguous,

Labai vienareikšmiška,

and it seems to be associated with greater auditory processing

ir tai atrodo susiję su didesne klausos veikla,

of these novel sounds.

apdorojant naujus garsus.

In contrast, when you hear somebody laughing in a posed way,

Priešingai, kai girdite kažką juokiantis apsimestinai,

what you see are these regions in pink,

matote rožines vietas,

which are occupying brain areas associated with mentalizing,

kurios yra smegenų dalys, susijusios su protavimu,

thinking about what somebody else is thinking.

mąstymu apie tai, ką kiti galvoja.

And I think what that means is,

Mąstau, tai reiškia,

even if you're having your brain scanned, which is completely boring

net jei nuskenuojame smegenis, kas yra visiškai nuobodu

and not very interesting,

ir nelabai įdomu,

when you hear somebody going, "A ha ha ha ha ha,"

kai girdi kažką kvatojantis „A cha cha cha cha“,

you're trying to work out why they're laughing.

bandai suprasti, kodėl jie juokiasi.

Laughter is always meaningful.

Juokas visada reikšmingas.

You are always trying to understand it in context,

Visada bandai jį suprasti kontekste,

even if, as far as you are concerned, at that point in time,

net jei tuo metu

tai neturi nieko bendro su tavimi,

it has not necessarily anything to do with you,

tu vis tiek nori žinoti, kodėl šie žmonės juokiasi.

you still want to know why those people are laughing.

Turėjome galimybę pažiūrėti, kaip žmonės girdi tikrą ir valingą juoką

Now, we've had the opportunity to look at how people hear real and posed laughter

tarp amžiaus grupių.

across the age range.

Čia interneto eksperimentas, atliktas su Karališkąja draugija,

So this is an online experiment we ran with the Royal Society,

and here we just asked people two questions.

kur mes klausėme žmonių dviejų klausimų.

Pirmiausia, jie girdėjo juoką,

First of all, they heard some laughs,

and they had to say, how real or posed do these laughs sound?

jie turėjo pasakyti, kiek tikrai ir kiek dirbtinai jis skamba?

The real laughs are shown in red and the posed laughs are shown in blue.

Tikras juokas pažymėtas raudonai, o apsimestinis – mėlynai.

Kaip matote, kreivė greitai kyla.

What you see is there is a rapid onset.

Kuo vyresnis tampi, tuo geriau atpažįsti tikrą juoką.

As you get older, you get better and better at spotting real laughter.

So six-year-olds are at chance, they can't really hear the difference.

Taigi šešiametis vargu ar gali išgirsti skirtumą.

By the time you are older, you get better,

Laikui bėgant sensti ir geriau atpažįsti,

but interestingly, you do not hit peak performance in this dataset

bet, įdomu tai, tu nepasieki aukščiausio taško šioje lentelėje,

until you are in your late 30s and early 40s.

kol tau nesueina 30 ar 40 metų.

You don't understand laughter fully by the time you hit puberty.

Tu pilnai nesupranti juoko, kol tu nesubrendi.

You don't understand laughter fully by the time your brain has matured

Tu pilnai nesupranti juoko, kol tavo smegenys nesubręsta

at the end of your teens.

baigiantis paauglystei.

You're learning about laughter throughout your entire early adult life.

Tu mokaisi apie juoką per visą savo suaugusio žmogaus gyvenimą.

If we turn the question around and now say not, what does the laughter sound like

Jei apsuktume klausimą, ne ar juokas skamba

kaip tikras, ar kaip apsimestinis,

in terms of being real or posed, but we say,

how much does this laughter make you want to laugh,

o kiek šis juokas verčia tave patį juoktis,

kiek juokas yra užkrečiamas, matome skirtingą pjūvį.

how contagious is this laughter to you, we see a different profile.

And here, the younger you are,

Ir čia, kuo jaunesnis esi,

the more you want to join in when you hear laughter.

tuo labiau nori prisijungti, kai išgirsti juoką.

Remember me laughing with my parents when I had no idea what was going on.

Prisiminkite mane besijuokiančią su tėvais, nesuprantančią kodėl.

You really can see this.

Tikrai tą galite matyti.

Now everybody, young and old,

Kiekvienas, jaunas ar senas,

finds the real laughs more contagious than the posed laughs,

pastebi, tikras juokas labiau užkrečiamas, nei apsimestinis,

but as you get older, it all becomes less contagious to you.

bet, kai tampi vyresnis, visas juokas tampa mažiau užkrečiamas.

Now, either we're all just becoming really grumpy as we get older,

Arba mes tampame niurzgomis su amžiumi,

or it may mean that as you understand laughter better,

arba tai reiškia, kad geriau suprantant juoką,

and you are getting better at doing that,

ir tai vis geriau sekasi,

you need more than just hearing people laugh to want to laugh.

nepakanka vien girdėti žmones juokiantis, kad irgi juoktumėtės.

You need the social stuff there.

Jums reikia socialinių savybių.

So we've got a very interesting behavior

Taigi turime įdomų elgesį,

about which a lot of our lay assumptions are incorrect,

apie kurį dauguma mūsų prielaidų buvo neteisingos,

but I'm coming to see that actually there's even more to laughter

bet susiduriu su tuo, kad išties juokas yra svarbesnis,

than it's an important social emotion we should look at,

nei socialinė emocija, į kurią reikėtų žiūrėti,

because it turns out people are phenomenally nuanced

nes paaiškėja, kad žmonės turi fenomenalių niuansų,

in terms of how we use laughter.

kaip naudojame juoką.

There's a really lovely set of studies coming out

Yra puikus studijų rinkinys, kurį atlieka

from Robert Levenson's lab in California,

Robert Levenson laboratorija Kalifornijoje,

where he's doing a longitudinal study with couples.

kur jis daro longitudinius tyrimus su poromis.

He gets married couples, men and women, into the lab,

Jis pakviečia susituokusias poras, vyrus ir moteris

and he gives them stressful conversations to have

ir organizuoja stresą keliančius pokalbius,

while he wires them up to a polygraph so he can see them becoming stressed.

tuo tarpu stebėdamas prijungtą poligrafą, kuris parodo jų stresą.

So you've got the two of them in there, and he'll say to the husband,

Taigi pasodina juos du ir jis sako vyrui,

"Tell me something that your wife does that irritates you."

„Papasakok, ką tavo žmona daro, kas tave erzina.“

And what you see is immediately --

Ir akimirksniu matai –

just run that one through your head briefly, you and your partner --

tik pagalvokite apie tai trumpai, save ir savo partnerį –

you can imagine everybody gets a bit more stressed as soon as that starts.

galite įsivaizduoti, kaip kiekvienas susierzina, kai tik tai prasideda.

You can see physically, people become more stressed.

Galima fiziškai matyti, kaip žmonės stresuoja.

What he finds is that the couples who manage that feeling of stress

Ką jis nustato, kad poros, kurios valdo streso jausmą

with laughter, positive emotions like laughter,

su juoku, pozityviomis emocijomis kaip juokas,

not only immediately become less stressed,

ne tik akimirksniu mažiau erzinasi,

they can see them physically feeling better,

jie fiziškai geriau jaučiasi,

they're dealing with this unpleasant situation better together,

kartu susitvarko su nemalonia situacija geriau,

they are also the couples that report

jie taip pat yra tos poros,

high levels of satisfaction in their relationship

kurios labiau yra patenkintos savo santykiais

and they stay together for longer.

ir gyvena kartu ilgiau.

So in fact, when you look at close relationships,

Faktas, kai pažiūri į artimus santykius,

laughter is a phenomenally useful index

juokas – neįprastai naudingas rodiklis,

of how people are regulating their emotions together.

kaip žmonės kartu reguliuoja savo emocijas.

We're not just emitting it at each other to show that we like each other,

Mes ne tik jį skleidžiame, kad vienas kitą mėgstame,

we're making ourselves feel better together.

mes darome, kad kartu jaustumėmės geriau.

Now, I don't think this is going to be limited to romantic relationships.

Nemanau, kad tai apsiriboja vien romantiškais santykiais.

I think this is probably going to be a characteristic

Manau, galbūt tai taps būdinga

of close emotional relationships such as you might have with friends,

artimiems emociniams santykiams, kokius galbūt turite su draugais,

which explains my next clip,

kas paaiškina kitą vaizdo klipą,

which is of a YouTube video of some young men in the former East Germany

tai YouTube vaizdelis, kur keli jauni vyrai buvusioje Rytų Vokietijoje

on making a video to promote their heavy metal band,

kuria vaizdo įrašą, kad populiarintų savo sunkaus metalo grupę,

and it's extremely macho, and the mood is very serious,

ir jis yra itin vyriškas, labai rimta nuotaika,

and I want you to notice what happens in terms of laughter

noriu, kad pastebėtumėte, kas nutinka juoko požiūriu,

when things go wrong

kai pradeda nesisekti,

and how quickly that happens, and how that changes the mood.

ir kaip greitai tai nutinka, kaip pakeičia nuotaiką.

He's cold. He's about to get wet. He's got swimming trunks on,

Jam šalta. Jis tuoj sušlaps. Apsivilkęs maudymosi glaudes,

got a towel.

turi rankšluostį,

Ice.

ledo.

What might possibly happen?

Kas gali nutikti?

Video starts.

Video prasideda.

Serious mood.

Rimta nuotaika.

And his friends are already laughing. They are already laughing, hard.

Jo draugai jau juokiasi. Jie jau stipriai juokiasi.

He's not laughing yet.

Jis dar nesijuokia.

(Laughter)

(Juokas.)

He's starting to go now.

Jis pradeda dabar.

And now they're all off.

Ir dabar visi lūžta.

(Laughter)

(Juokas.)

They're on the floor.

Jie ant žemės.

(Laughter)

(Juokas.)

The thing I really like about that is it's all very serious

Man labai patinka, kad tai labai rimta,

until he jumps onto the ice, and as soon as he doesn't go through the ice,

kol jis neužšoka ant ledo, ir kad nepavyksta jo pralaužti,

but also there isn't blood and bone everywhere,

nėra nei kraujo ar kaulų,

his friends start laughing.

jo draugai pradeda juoktis.

And imagine if that had played him out with him standing there going,

Įsivaizduokite, jei tai būtų jį pavedę ir jis liktų ten stovėti,

"No seriously, Heinrich, I think this is broken,"

„Rimtai, Heinrich, manau, tai lūžo“,

mums nepatiktų tai matyti. Tai keltų stresą.

we wouldn't enjoy watching that. That would be stressful.

Arba jis bėgiotų aplink su lūžusia koja ir juoktųsi,

Or if he was running around with a visibly broken leg laughing,

o jo draugai sakytų „Heinrich, manau, mums reikia važiuoti į ligoninę“,

and his friends are going, "Heinrich, I think we need to go to the hospital now,"

taip pat nebūtų linksma.

Faktas, juokas veikia,

that also wouldn't be funny.

jis išgelbėja nuo skausmingos, erzinančios, sunkios situacijos

The fact that the laughter works,

it gets him from a painful, embarrassing, difficult situation,

ir perkelia į linksmą situaciją, kurią mėgaujamės.

into a funny situation, into what we're actually enjoying there,

Manau, tai labai įdomus juoko panaudojimas,

and I think that's a really interesting use,

ir tai vyksta visą laiką.

and it's actually happening all the time.

Pavyzdžiui, prisimenu kažką panašaus vykstant

For example, I can remember something like this happening

per mano tėvo laidotuves.

at my father's funeral.

Mes nešokinėjome aplink ledą vilkėdami savo apatinius.

We weren't jumping around on the ice in our underpants.

We're not Canadian.

Mes ne kanadiečiai.

(Laughter) (Applause)

(Juokas.) (Plojimai.)

These events are always difficult, I had a relative who was being a bit difficult,

Tokie renginiai visada sudėtingi, mano giminaitis buvo sudėtingas,

my mum was not in a good place,

mano mama buvo negeroje vietoje,

and I can remember finding myself just before the whole thing started

ir atsimenu save prieš pat prasidedant visam tam dalykui,

telling this story about something that happened in a 1970s sitcom,

pasakojant istoriją apie kažką, kas nutiko 1970 seriale,

and I just thought at the time, I don't know why I'm doing this,

tuo metu pagalvojau, kad nežinau, kodėl tai darau,

and what I realized I was doing

ir supratau, kad dariau

was I was coming up with something from somewhere

kažką, kas buvo paimta iš kitur,

I could use to make her laugh together with me.

ką galėčiau panaudoti, kad mama juoktųsi su manimi.

It was a very basic reaction to find some reason we can do this.

Tai buvo labai tipiškas reagavimas, ieškojimas priežasties tam.

We can laugh together. We're going to get through this.

Mes galime kartu juoktis. Mes tai išgyvensime.

We're going to be okay.

Mums viskas bus gerai.

And in fact, all of us are doing this all the time.

Ir tiesa, mes visi tai darome visą laiką.

You do it so often, you don't even notice it.

Jūs darote taip dažnai, kad net nepastebite.

Everybody underestimates how often they laugh,

Visi nepakankamai įvertina, kaip dažnai juokiasi,

and you're doing something, when you laugh with people,

ir darote kažką, kai juokiatės su žmonėmis,

that's actually letting you access a really ancient evolutionary system

tai išties leidžia jums pasiekti senovinę evoliucinę sistemą,

that mammals have evolved to make and maintain social bonds,

kurią žinduoliai išsivystė, kad kurtų ir puoselėtų socialinius ryšius,

and clearly to regulate emotions, to make ourselves feel better.

ir aiškiai reguliuotų emocijas, kad pasijustų geriau.

It's not something specific to humans -- it's a really ancient behavior

Tai nėra kažkas specifinio žmonėms – tai tikrai senovinis elgesys,

which really helps us regulate how we feel and makes us feel better.

kuris padeda valdyti, kaip mes jaučiamės ir leidžia pasijusti geriau.

In other words, when it comes to laughter,

Kitais žodžiais tariant, kai kalbame apie juoką,

you and me, baby, ain't nothing but mammals. (Laughter)

tu ir aš, mažyli, esame tik žinduoliai. (Juokas.)

Thank you.

Dėkoju.

Thank you. (Applause)

Dėkoju. (Plojimai.)