Chip Conley: Measuring what makes life worthwhile

Translator: Vilius Kytra Reviewer: Ignas Rubikas

I'm going to talk about the simple truth in leadership

Aš kalbėsiu apie paprastą lyderiavimo tiesą

in the 21st century.

21-ajame amžiuje.

In the 21st century, we need to actually look at --

21-ajame amžiuje mes turime žvelgti į -

and what I'm actually going to encourage you to consider today --

ir ką aš jus šiandien skatinsiu apsvarstyti --

is to go back to our school days

tai sugrįžti į mūsų mokyklos dienas

when we learned how to count.

kai mes mokėmės skaičiuoti.

But I think it's time for us to think about what we count.

Tačiau manau, kad mums laikas pamąstyti apie tai, ką skaičiuojame.

Because what we actually count

Nes tai, ką mes skaičiuojame,

truly counts.

išties yra svarbu.

Let me start by telling you a little story.

Leiskite man pradėti papasakojant trumpą istoriją.

This is Van Quach.

Tai Van Quach.

She came to this country in 1986 from Vietnam.

Ji atkeliavo į šią šalį 1986 metais iš Vietnamo.

She changed her name to Vivian

Ji pakeitė savo vardą į Vivian,

because she wanted to fit in here in America.

nes norėjo lengviau pritapti Amerikoje.

Her first job was at an inner-city motel

Jos pirmas darbas buvo mieste esančiame motelyje,

in San Francisco as a maid.

San Franciske, ji buvo kambarinė.

I happened to buy that motel

Man teko laimė nusipirkti būtent tą motelį

about three months after Vivian started working there.

praėjus trims mėnesiams nuo tada, kai Vivian pradėjo ten dirbti.

So Vivian and I have been working together for 23 years.

Todėl mudu su Vivian kartu dirbame jau 23 metus.

With the youthful idealism of a 26-year-old,

Būdamas 26 metų amžiaus ir kupinas jaunatviško idealizmo,

in 1987,

1987 metais,

I started my company and I called it Joie de Vivre,

aš įkūriau savo kompaniją ir pavadinau ją "Džiaugsmas gyventi" (pranz. Joie de Vivre),

a very impractical name,

labai nepraktiškas pavadinimas,

because I actually was looking to create joy of life.

nes aš ir ketinau kurti gyvenimo džiaugsmą.

And this first hotel that I bought, motel,

Tas pirmasis mano viešbutis, kurį nupirkau, motelis,

was a pay-by-the-hour, no-tell motel

buvo apmokamas valandomis, anonimiškas motelis

in the inner-city of San Francisco.

San Francisko miesto ribose.

As I spent time with Vivian,

Leisdamas laiką su Vivian

I saw that she had sort of a joie de vivre

aš pastebėjau, kad ji su gan savotišku "džiaugsmu gyventi"

in how she did her work.

atlikdavo savo darbus.

It made me question and curious:

Ir tai paskatino mano smalsumą:

How could someone actually find joy

kaip kažkas gali rasti džiaugsmą

in cleaning toilets for a living?

pragyvenimui valydamas tualetus?

So I spent time with Vivian, and I saw that

Taigi aš leidau laiką su Vivian ir mačiau, kad

she didn't find joy in cleaning toilets.

jai pats tualetų valymas džiaugsmo neteikė.

Her job, her goal and her calling

Jos darbas, jos tikslas ir jos pašaukimas

was not to become the world's greatest toilet scrubber.

nebuvo tapti geriausia pasaulyje tualeto valytoja.

What counts for Vivian was the emotional connection

Svarbiausia Vivian buvo emocinis ryšys,

she created with her fellow employees and our guests.

kurį ji sukūrė su savo kolegomis ir su mūsų svečiais.

And what gave her inspiration and meaning

Ir kas ją labiausiai įkvėpė ir suteikė prasmės

was the fact that she was taking care of people

buvo faktas, kad ji rūpinosi žmonėmis,

who were far away from home.

kurie buvo toli nuo savo namų.

Because Vivian knew what it was like to be far away from home.

Juk pati Vivian žinojo, ką tai reiškia būti labai toli nuo namų.

That very human lesson,

Ši žmogiškoji pamoka,

more than 20 years ago,

kurią gavau daugiau nei prieš 20 metų,

served me well during the last

man puikiai pasitarnavo per paskutinį

economic downturn we had.

mūsų patirtą ekonominį nuosmukį.

In the wake of the dotcom crash and 9/11,

Po dot-com griūties ir 9/11 įvykių

San Francisco Bay Area hotels

San Francisko Bay Area viešbučiai

went through the largest percentage revenue drop

patyrė didžiausią procentinį pajamų kritimą

in the history of American hotels.

visoje Amerikos viešbučių istorijoje.

We were the largest operator of hotels in the Bay Area,

Mes buvome didžiausi viešbučių paslaugų tiekėjai Bay Area rajone,

so we were particularly vulnerable.

taigi mes buvome ypač pažeidžiami.

But also back then,

Bet taip pat tuo metu,

remember we stopped eating French fries in this country.

prisiminkite, mes nustojom šioje šalyje valgyti skrudintas bulvytes.

Well, not exactly, of course not.

Na, ne visiškai taip. Žinoma ne!

We started eating "freedom fries,"

Iš tikrųjų mes ėmėm valgyti "laisvės bulvytes."

and we started boycotting anything that was French.

Ir ėmėme boikotuoti viską, kas buvo prancūziška.

Well, my name of my company, Joie de Vivre --

Ką gi, mano kompanijos pavadinimas "Joie de Vivre"..

so I started getting these letters

Taigi ėmiau gauti laiškus

from places like Alabama and Orange County

iš tokių valstijų kaip Alabama ar Orange County (Kalifornijos apygarda)

saying to me that they were going to boycott my company

su grasinimu boikotuoti mano kompaniją,

because they thought we were a French company.

nes jie manė, kad mes esame prancūzų įmonė.

And I'd write them back, and I'd say, "What a minute. We're not French.

Ir aš jiems atrašydavau, ir sakydavau: "Luktelkit minutėlę. Mes ne prancūzai.

We're an American company. We're based in San Francisco."

Mes esame amerikietiška kompanija. Mūsų būstinė San Franciske."

And I'd get a terse response: "Oh, that's worse."

Ir tada sulaukdavau glausto atsako: "O, tai dar blogiau..."

(Laughter)

(Juokiasi)

So one particular day

Taigi vieną dieną,

when I was feeling a little depressed and not a lot of joie de vivre,

kai jaučiausi kiek nuliūdęs ir neturintis daug "džiaugsmo gyventi",

I ended up in the local bookstore around the corner from our offices.

atsidūriau vietinėje knygų krautuvėlėje, įsikūrusioje netoli mūsų darbovietės.

And I initially ended up in the business section of the bookstore

Pradžioje nuėjau į krautuvėlės verslo skyrių,

looking for a business solution.

ieškodamas verslo sprendimo.

But given my befuddled state of mind, I ended up

Bet, būdamas tokioje apsvaigusioje būsenoje, netrukus atsidūriau

in the self-help section very quickly.

saviugdos sekcijoje.

That's where I got reacquainted with

Ir ten aš iš naujo atradau

Abraham Maslow's "hierarchy of needs."

Abraham Maslow poreikių hierarchiją.

I took one psychology class in college,

Aš turėjau vieną psichologijos kursą koledže

and I learned about this guy, Abraham Maslow,

ir mokiausi apie šį vyruką, Abraham Maslow,

as many of us are familiar with his hierarchy of needs.

o ir dauguma mūsų esame susipažinę su jo "poreikių hierarchija".

But as I sat there for four hours,

Bet sėdėdamas ten keturias valandas,

the full afternoon, reading Maslow,

visą popietę, skaitydamas Maslow,

I recognized something

atpažinau šį tą,

that is true of most leaders.

kas tinka daugumai lyderių.

One of the simplest facts in business

Vienas elementariausių dalykų versle,

is something that we often neglect,

kažkas, ko nepaisome.

and that is that we're all human.

O tai yra, kad mes visi esame žmonės.

Each of us, no matter what our role is in business,

Ir kiekvienas iš mūsų, nesvarbu, kokią vietą užimame versle,

has some hierarchy of needs

turime savo poreikių hierarchiją

in the workplace.

darbovietėje.

So as I started reading more Maslow,

Pradėjęs skaityti daugiau Maslow,

what I started to realize is that

netrukus sužinojau,

Maslow, later in his life,

kad Maslow, savo vėlesniame gyvenime

wanted to take this hierarchy for the individual

norėjo šią asmeninę hierarchiją

and apply it to the collective,

ir pritaikyti ją kolektyvui,

to organizations and specifically to business.

organizacijoms ir ypač - verslui.

But unfortunately, he died prematurely in 1970,

Bet, deja, jis mirė išankstine mirtimi dar 1970 metais.

and so he wasn't really able to live that dream completely.

Ir jam nepavyko įgyvendinti savo svajonės iki galo.

So I realized in that dotcom crash

Taigi per dot-com griūtį aš suvokiau,

that my role in life was to channel Abe Maslow.

kad mano vaidmuo šiame gyvenime yra tarpininkauti Abe Maslow.

And that's what I did a few years ago

Ir štai ką aš padariau prieš kelis metus

when I took that five-level hierarchy of needs pyramid

kai paėmiau tą penkių lygių poreikių hierarchijos piramidę

and turned it into what I call the transformation pyramid,

ir paverčiau ją, kaip pats pavadinau, transformacijos piramide,

which is survival, success and transformation.

kurią sudaro išlikimas, sėkmė ir transformacija.

It's not just fundamental in business, it's fundamental in life.

Šie principai taikomi ne tik versle, bet ir gyvenime.

And we started asking ourselves the questions

Tada mes ėmėme savęs klausti

about how we were actually addressing

ar mes skiriame pakankamą dėmesį

the higher needs, these transformational needs

aukštesniems poreikiams, šiems transformacijos poreikiams,

for our key employees in the company.

mūsų svarbiausių kompanijos darbuotojų.

These three levels of the hierarchy needs

Šie trys poreikių hierarchijos lygmenys

relate to the five levels

siejasi su visais penkiais lygmenimis

of Maslow's hierarchy of needs.

Maslow poreikių hierarchijoje.

But as we started asking ourselves about how we were addressing

Bet kai mes užklausėm savęs apie

the higher needs of our employees and our customers,

aukštesniųjų mūsų darbuotojų ir klientų poreikių įgyvendinimą,

I realized we had no metrics.

supratau, kad mes neturime jokios vertinimo sistemos.

We had nothing that actually could tell us whether we were actually getting it right.

Mes neturėjome nieko, kas mums pasakytų, ar mes judame teisinga kryptimi.

So we started asking ourselves:

Todėl mes ėmėme savęs klausti:

What kind of less obvious metrics

kokius ne tokius akivaizdžius rodmenis

could we use to actually evaluate

mes galėtume pasitelkti, norėdami įvertinti

our employees' sense of meaning,

savo darbuotojų prasmės suvokimą

or our customers' sense of emotional connection with us?

ar klientų emocinį ryšį su mumis?

For example, we actually started asking our employees,

Pavyzdžiui, mes ėmėme teirautis savo darbuotojų,

do they understand the mission of our company,

ar jie suvokia įmonės misiją,

and do they feel like they believe in it,

ar jie ja nuoširdžiai tiki ir žino,

can they actually influence it,

kad gali ją įtakoti,

and do they feel that their work actually has an impact on it?

ir ar jie suvokia, kad jų darbas išties turi poveikį jos raidai.

We started asking our customers,

Ir mes ėmėme klausti savo klientų

did they feel an emotional connection with us,

ar jie jautė emocinį ryšį su mumis

in one of seven different kinds of ways.

vienu iš 7 skirtingų būdų.

Miraculously, as we asked these questions

Nuostabiausia, kad kai mes uždavėme šiuos klausimus

and started giving attention higher up the pyramid,

ir ėmėme skirti daugiau dėmesio piramidės viršui,

what we found is we created more loyalty.

pastebėjome, kad sukūrėme gerokai daugiau lojalumo.

Our customer loyalty skyrocketed.

Mūsų klientų lojalumas šovė į viršų.

Our employee turnover dropped

Mūsų darbuotojų kaita sumažėjo

to one-third of the industry average,

iki trečdalio pramonės šakos vidurkio.

and during that five year dotcom bust,

Ir per tuos penkis dot-com krizės metus

we tripled in size.

mūsų įmonės dydis patrigubėjo.

As I went out and started spending time with other leaders out there

Kai aš ėmiau leisti daugiau laiko bendraudamas su kitais vadovais,

and asking them how they were getting through that time,

klausiau, kaip jie išgyvena tuo sunkiu laiku,

what they told me over and over again

o jie man tik kartojo ir kartojo,

was that they just manage what they can measure.

kad jie naudojasi tik tuo, ką sugeba išmatuoti.

What we can measure is that tangible stuff

O mes tegalime apskaičiuoti tik tuos apčiuopiamus dalykus

at the bottom of the pyramid.

piramidės apačioje.

They didn't even see the intangible stuff

Jie net nematė visų tų neapčiuopiamų dalykų

higher up the pyramid.

aukščiau piramidėje.

So I started asking myself the question:

Tada aš uždaviau sau klausimą:

How can we get leaders to start valuing the intangible?

kaip mums paskatinti vadovus imti vertinti tai, kas neapčiuopiama?

If we're taught as leaders to just manage what we can measure,

Jei mus, kaip lyderius, moko valdyti tik apskaičiuojamus dalykus,

and all we can measure is the tangible in life,

ir mes gyvenime apskaičiuoti gebame tik apčiuopiamus dalykus,

we're missing a whole lot of things at the top of the pyramid.

praleidžiame visą daugybę dalykų piramidės viršūnėje.

So I went out and studied a bunch of things,

Taigi aš ėmiau studijuoti ir aiškintis,

and I found a survey that showed

ir radau tyrimą, kuris parodė,

that 94 percent

kad 94%

of business leaders worldwide

verslo lyderių pasaulyje

believe that the intangibles are important in their business,

tiki, kad jų versluose yra svarbūs neapčiuopiami dalykai,

things like intellectual property,

tokie kaip intelektinė nuosavybė,

their corporate culture, their brand loyalty,

jų įmonės kultūra, jų prekinio ženklo lojalumas.

and yet, only five percent of those same leaders

Tačiau tik 5 procentai šių lyderių

actually had a means of measuring the intangibles in their business.

turėjo metodiką, kaip matuoti šiuos neapčiuopiamus dalykus savo versle.

So as leaders, we understand

Taigi mes, kaip lyderiai, suvokiame

that intangibles are important,

neapčiuopiamų dalykų svarbą,

but we don't have a clue how to measure them.

tačiau mes neturim nė mažiausio supratimo, kaip juos matuoti.

So here's another Einstein quote:

Štai viena Einšteino citata:

"Not everything that can be counted counts,

"Ne viskas, ką galime suskaičiuoti, yra svarbu,

and not everything that counts can be counted."

ir ne viską, kas svarbu, galime suskaičiuoti."

I hate to argue with Einstein,

Man nesinori ginčytis su Einšteinu,

but if that which is most valuable

tačiau jei tai, kas mums brangiausia

in our life and our business

mūsų gyvenime ir mūsų versle

actually can't be counted or valued,

išties negali būti suskaičiuojama ar įvertinama,

aren't we going to spend our lives

negi mes nepraleisim savo gyvenimų

just mired in measuring the mundane?

tegalėdami išmatuoti kasdienybę?

It was that sort of heady question about what counts

Tai buvo būtent šis svaiginantis klausimas apie tai, kas svarbu,

that led me to take my CEO hat off for a week

dėl kurio aš savaitei apleidau savo įmonės vadovo pareigas

and fly off to the Himalayan peaks.

ir išskridau į Himalajų viršukalnes.

I flew off to a place that's been shrouded in mystery for centuries,

Aš nuskridau į vietą, kuri per amžius buvo apgaubta paslaptimis,

a place some folks call Shangri-La.

vietą, kurią kai kurie žmonės vadina Shangri Ia.

It's actually moved from the survival base of the pyramid

Ta vieta jau seniai pakilo iš piramidės pagrindo - išgyvenimo,

to becoming a transformational

ir tapo transformacijos

role model for the world.

modeliu visame pasaulyje.

I went to Bhutan.

Aš nuvykau į Butaną.

The teenage king of Bhutan was also a curious man,

Paauglys Butano karalius taip pat buvo smalsus žmogus,

but this was back in 1972,

bet tai buvo dar 1972 metais,

when he ascended to the throne

kai jis pateko į sostą

two days after his father passed away.

dvi dienas po jo tėvo mirties.

At age 17, he started asking the kinds of questions

Būdamas 17 metų, jis ėmė uždavinėti tokius klausimus,

that you'd expect of someone with a beginner's mind.

kurių galėtum tikėtis tik iš neturinčio daug patirties žmogaus.

On a trip through India,

Kelionės po Indiją metu,

early in his reign as king,

dar tik prasidėjus jo karaliavimo laikotarpiui,

he was asked by an Indian journalist

vienas indų žurnalistas paklausė jo

about the Bhutanese GDP,

apie Butano bendrąjį vidaus produktą BVP,

the size of the Bhutanese GDP.

Butano BVP dydį.

The king responded in a fashion

Ir karalius pasakė žodžius,

that actually has transformed us four decades later.

kurie mus neatpažįstamai pakeitė praėjus keturiems dešimtmečiams.

He said the following, he said: "Why are we so obsessed

Jis atsakė taip: "Kodėl mes esame taip apsėsti

and focused with gross domestic product?

ir susitelkę į bendrąjį vidaus produktą?

Why don't we care more about

Kodėl mums nėra svarbesnė

gross national happiness?"

bendroji nacionalinė laimė?"

Now, in essence, the king was asking us to consider

Taip iš esmės karalius mus kvietė apsvarstyti

an alternative definition of success,

alternatyvų sėkmės apibrėžimą,

what has come to be known as

kuris dabar žinomas kaip

GNH, or gross national happiness.

BNL, arba bendroji nacionalinė laimė.

Most world leaders didn't take notice,

Dauguma pasaulio vadovų nekreipė dėmesio,

and those that did thought this was just "Buddhist economics."

o tie, kurie tai pastebėjo, laikė tai tiesiog "budistų ekonomika."

But the king was serious.

Tačiau karalius kalbėjo rimtai.

This was a notable moment,

Tai buvo žymus momentas,

because this was the first time a world leader

nes tai buvo pirmas kartas, kai pasaulio vadovas

in almost 200 years

per beveik 200 metų

had suggested

pasiūlė,

that intangible of happiness --

kad neapčiuopiama laimė --

that leader 200 years ago,

vėlgi, tas lyderis prieš 200 metų buvo

Thomas Jefferson with the Declaration of Independence --

Tomas Džefersonas su Nepriklausomybės Deklaracija --

200 years later,

po 200 metų

this king was suggesting that intangible of happiness

šis karalius pasiūlė, kad neapčiuopiama laimė

is something that we should measure,

yra tai, ką mums derėtų matuoti

and it's something we should actually value

ir tai, ką mums išties reiktų vertinti

as government officials.

kaip valstybės atstovams.

For the next three dozen years as king,

Sekančius savo tris dešimtmečius kaip karalius

this king actually started measuring

jis išties pradėjo matuoti

and managing around happiness in Bhutan --

ir tvarkyti laimę Butane.

including, just recently, taking his country

Įskaitant ir tai, kad jis visai neseniai pervertė savo valstybę

from being an absolute monarchy to a constitutional monarchy

iš absoliučios monarchijos į konstitucinę monarchiją

with no bloodshed, no coup.

be jokio kraujo praliejimo, jokio perversmo.

Bhutan, for those of you who don't know it,

Ir Butanas, tiems jūsų, kurie nežino,

is the newest democracy in the world, just two years ago.

yra jauniausia demokratija pasaulyje, susikūrusi tik prieš du metus.

So as I spent time with leaders in the GNH movement,

Taigi kai aš leidau laiką su BNL judėjimo iniciatoriais,

I got to really understand what they're doing.

ėmiau išties suprasti, ką jie darė.

And I got to spend some time with the prime minister.

Aš taip pat turėjau galimybę praleisti šiek tiek laiko su jų ministru pirmininku.

Over dinner, I asked him an impertinent question.

Pietų metu aš jam uždaviau įžūlų klausimą.

I asked him,

Aš paklausiau jo:

"How can you create and measure

"Kaip jūs galite kurti ir matuoti

something which evaporates --

kažką, kas neturi jokios formos,

in other words, happiness?"

kitais žodžiais tariant, laimę?"

And he's a very wise man, and he said,

Ir jis, labai išmintingas žmogus, atsakė:

"Listen, Bhutan's goal is not to create happiness.

"Klausyk, Butano tikslas nėra kurti laimę.

We create the conditions for happiness to occur.

Mes tiesiog sukuriame sąlygas laimei atsirasti.

In other words, we create a habitat of happiness."

Kitais žodžiais tariant, mes kuriame laimei tinkamą aplinką."

Wow, that's interesting.

Vau. Tai įdomu!

He said that they have a science behind that art,

Ir jis sakė, kad jie turi šį meną pagrindžiantį mokslą.

and they've actually created four essential pillars,

Jie išties sukūrė keturis esminius pamatus,

nine key indicators

devynis pagrindinius rodiklius

and 72 different metrics

ir 72 skirtingus rodmenis,

that help them to measure their GNH.

kurie padėjo išmatuoti jų BNL.

One of those key indicators is:

Vienas svarbiausių rodiklių yra:

How do the Bhutanese feel about

Ką Butano gyventojai mano apie tai,

how they spend their time each day?

kaip jie kasdien praleidžia savo turimą laiką?

It's a good question. How do you feel about

Tai yra geras klausimas. Ką jūs manote apie

how you spend your time each day?

laiką, kurį praleidžiate kasdien?

Time is one of the scarcest resources

Laikas yra vienas ribočiausių išteklių

in the modern world.

mūsų moderniame pasaulyje.

And yet, of course,

Ir vis dėlto, žinoma,

that little intangible piece of data

šis nedidelis neapčiuopiamas rodiklis

doesn't factor into our GDP calculations.

nenaudojamas skaičiuojant BVP.

As I spent my week up in the Himalayas,

Leisdamas tą savaitę Himalajuose

I started to imagine

aš sugalvojau tai,

what I call an emotional equation.

ką aš vadinu emocine lygtimi.

And it focuses on something I read long ago

Ir ji remiasi tuo, ką perskaičiau kažkada seniai

from a guy named Rabbi Hyman Schachtel.

vieno vyruko, vardu Rabbi Hyman Schachtel, raštuose.

How many know him? Anybody?

Kiek iš jūsų esate apie jį girdėję? Kas nors?

1954, he wrote a book called "The Real Enjoyment of Living,"

1954 metais jis parašė knygą, pavadintą "Tikrasis mėgavimasis gyvenimu" (angl. "The Real Enjoyment of Living")

and he suggested that happiness

Ir jis pasiūlė idėją, kad laimė

is not about having what you want;

nėra turėjimas tai, ko nori.

instead, it's about wanting what you have.

Vietoj to, tai yra norėjimas to, ką jau turi.

Or in other words, I think the Bhutanese believe

Kitais žodžiais tariant, manau, jog Butano gyventojai tiki,

happiness equals wanting what you have --

kad laimė lygi norėjimui to, ką jau turi --

imagine gratitude --

įsivaizduokite dėkingumą --

divided by having what you want --

padalintą iš turėjimo to, ko norite --

gratification.

pasitenkinimo.

The Bhutanese aren't on some aspirational treadmill,

Butano gyventojai nėra užstrigę troškimų pildymo rutinoje,

constantly focused on what they don't have.

kur nuolatos koncentruotųsi į tai, ko neturi.

Their religion, their isolation,

Jų religija, jų atskirtumas,

their deep respect for their culture

jų gili pagarba savo kultūrai,

and now the principles of their GNH movement

o dabar ir pagrindiniai jų BNL judėjimo principai

all have fostered a sense of gratitude

visi kartu išugdė dėkingumo jausmą

about what they do have.

viskam, ką jie turi.

How many of us here, as TEDsters in the audience,

Kiek iš mūsų, TED mylėtojų auditorijoje,

spend more of our time

praleidžia daugiau laiko

in the bottom half of this equation, in the denominator?

apatinėje lygties pusėje, vardiklyje?

We are a bottom-heavy culture

Mes esame apatine dalimi grįsta kultūra

in more ways than one.

daugiau nei viena prasme.

(Laughter)

(Juokas)

The reality is, in Western countries,

Realybė yra ta, kad Vakarų valstybėse

quite often we do focus on the pursuit of happiness

dažnai mes susitelkiame į laimės siekimą,

as if happiness is something that we have to go out --

lyg laimė būtų kažkas, ko mes turime ieškoti --

an object that we're supposed to get, or maybe many objects.

kažkoks objektas, kurį turime gauti, o galbūt ir daugybė objektų.

Actually, in fact, if you look in the dictionary,

Išties, jei pažvelgtumėt į žodyną,

many dictionaries define pursuit

daugumą jų apibrėžia siekimą (angl. pursuit)

as to "chase with hostility."

kaip "persekioti su priešiškumu."

Do we pursue happiness with hostility?

Ar mes siekiame laimės su priešiškumu?

Good question. But back to Bhutan.

Geras klausimas. Bet grįžkime į Butaną.

Bhutan's bordered on its north and south

Butanas šiaurėje ir pietuose ribojasi

by 38 percent of the world's population.

su 38 % pasaulio populiacijos.

Could this little country,

Ar gali ši mažytė valstybė,

like a startup in a mature industry,

panaši į naują įmonę subrendusioje rinkoje,

be the spark plug that influences

tapti kibirkštimi, kuri darytų įtaką

a 21st century

21-ojo amžiaus

of middle-class in China and India?

Kinijos ir Indijos viduriniajai klasei?

Bhutan's created the ultimate export,

Butanas sukūrė tobuliausią eksporto prekę,

a new global currency of well-being,

naują globalią gerovės valiutą.

and there are 40 countries around the world today

Ir šiuo metu pasaulyje yra 40 valstybių,

that are studying their own GNH.

kurios studijuoja nuosavą BNL.

You may have heard, this last fall

Galbūt jūs girdėjote, kad šį rudenį

Nicolas Sarkozy in France

Nicolas Sarkozy Prancūzijoje

announcing the results of an 18-month study

paskelbė rezultatus 18 mėnesių trukusio tyrimo,

by two Nobel economists,

kurį atliko du Nobelio ekonomistai

focusing on happiness and wellness in France.

ir kuris tyrė laimę ir gerovę Prancūzijoje.

Sarkozy suggested that

Sarkozy siūlė, kad

world leaders should stop

pasaulio lyderiai liautųsi

myopically focusing on GDP

trumparegiškai sutelkę dėmesį į BVP

and consider a new index,

ir imtų svarstyti naująjį indeksą,

what some French are calling a "joie de vivre index."

kurį kai kurie prancūzai ėmė vadinti "džiaugsmo gyventi indeksu" (orig. k. joie de vivre index)

I like it.

Man jis patinka.

Co-branding opportunities.

Bendro prekinio ženklo kūrimo galimybės!

Just three days ago, three days ago here at TED,

Ir tik prieš tris dienas, prieš tris dienas čia, TED'e,

we had a simulcast of David Cameron,

mes galėjome matyti Davidą Cameroną,

potentially the next prime minister of the UK,

potencialų sekantį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką,

quoting one of my favorite speeches of all-time,

cituojantį vieną mano mėgstamiausių visų laikų kalbų,

Robert Kennedy's poetic speech from 1968

Roberto Kenedžio poetišką kalbą iš 1968 metų

when he suggested that we're

kai jis teigė, kad mes

myopically focused on the wrong thing

esame trumparegiškai susitelkę į ne tuos dalykus

and that GDP is a misplaced metric.

ir kad BVP yra netinkamas rodiklis.

So it suggests that the momentum is shifting.

Tai perša mintį, kad varomosios jėgos mainosi.

I've taken that Robert Kennedy quote,

Aš paėmiau tą Roberto Kenedžio citatą

and I've turned it into a new balance sheet for just a moment here.

ir kuriam laikui paverčiau ją nauju rodiklių sąrašu.

This is a collection of things

Šis sąrašas yra rinkinys dalykų,

that Robert Kennedy said in that quote.

kuriuos Robertas Kenedis minėjo savo citatoje.

GDP counts everything from air pollution

BVP skaičiuoja viską nuo oro taršos

to the destruction of our redwoods.

iki raudonmedžio miškų naikinimo.

But it doesn't count the health of our children

Tačiau jis neskaičuoja mūsų vaikų sveikatos,

or the integrity of our public officials.

ar mūsų viešųjų pareigūnų sąžiningumo.

As you look at these two columns here,

Pažvelkite į šiuos du stulpelius -

doesn't it make you feel like it's time for us

ar tai neverčia jūsų jausti, kad jau pats laikas

to start figuring out a new way to count,

imti galvoti apie naują būdą skaičiuoti,

a new way to imagine

naują būdą suvokti,

what's important to us in life?

kas mums svarbu gyvenime?

(Applause)

(Aplodismentai)

Certainly Robert Kennedy suggested at the end of the speech exactly that.

Neabejotinai Robertas Kenedis savo kalbos pabaigoje teigė būtent tai.

He said GDP "measures everything in short,

Jis sakė, kad BVP "matuoja viską, trumpai tariant,

except that which makes life worthwhile."

išskyrus tai, kas daro gyvenimą vertu gyventi."

Wow.

Vau!

So how do we do that?

Tai kaip mums tai padaryti?

Let me say one thing we can just start doing

Leiskit man pasakyti, ką mes galim pradėti daryti jau

ten years from now, at least in this country.

už dešimties metų, bent jau šioje šalyje.

Why in the heck in America

Kodėl po velniais Amerikoje

are we doing a census in 2010?

2010 metais mes vykdome visuotinį surašymą.

We're spending 10 billion dollars on the census.

Mes išleidžiame 10 milijardų dolerių surašymui.

We're asking 10 simple questions -- it is simplicity.

O užduodame tik 10 paprastų klausimų -- tai yra naivumas.

But all of those questions are tangible.

Bet visi šie klausimai yra apčiuopiami.

They're about demographics.

Jie yra apie demografiją.

They're about where you live, how many people you live with,

Jie yra apie tai, kur gyveni, ir su kiek žmonių,

and whether you own your home or not.

ir ar tau priklauso tavo namai, ar ne.

That's about it.

Tik tiek.

We're not asking meaningful metrics.

Mes neklausiame apie prasmingus rodmenis.

We're not asking important questions.

Mes neužduodame svarbių klausimų.

We're not asking anything that's intangible.

Mes neklausiame nieko apie neapčiuopiamus dalykus.

Abe Maslow said long ago

Abe Maslow kažkada pasakė

something you've heard before, but you didn't realize it was him.

tai, ką jums jau teko girdėti, tačiau tik nežinote, kad tai jis tai pasakė.

He said, "If the only tool you have is a hammer,

Jis tarė: "Jei vienintelis įrankis, kurį turime, yra plaktukas,

everything starts to look like a nail."

tai viskas aplink ima atrodyti lyg vinis."

We've been fooled by our tool.

Mus apgavo mūsų pačių sukurtas įrankis.

Excuse that expression.

Atleiskite už šį išsireiškimą.

(Laughter)

(Juokas)

We've been fooled by our tool.

Mus apgavo mūsų pačių sukurtas įrankis.

GDP has been our hammer.

BVP tapo mūsų plaktuku.

And our nail has been a 19th- and 20th-century

O mūsų vinimi buvo 19-ojo ir 20-ojo amžiaus

industrial-era model of success.

industrinės eros sėkmės modelis.

And yet, 64 percent

Nepaisant to, 64 %

of the world's GDP today

pasaulio BVP šiandien

is in that intangible industry we call service,

yra sukuriama toje neapčiuopiamoje industrijos šakoje, kurią vadiname paslaugomis,

the service industry, the industry I'm in.

paslaugų industrijoje, kurioje esu ir aš pats.

And only 36 percent is in the tangible industries

Ir tik 36% procentai sukuriami apčiuopiamose industrijose -

of manufacturing and agriculture.

gamyboje ir žemdirbystėje.

So maybe it's time that we get a bigger toolbox, right?

Taigi gal jau pats laikas mums susirasti didesnę įrankių dežę, tiesa?

Maybe it's time we get a toolbox that

Galbūt mums pats laikas gauti įrankių dežę, kuri

doesn't just count what's easily counted, the tangible in life,

neskaičiuotų vien to, ką suskaičiuoti paprasta, apčiuopiamų dalykų gyvenime,

but actually counts what we most value,

o skaičiuotų tai, ką mes labiausiai vertiname,

the things that are intangible.

tai, kas neapčiuopiama.

I guess I'm sort of a curious CEO.

Rodos, esu gan smalsus vadovas.

I was also a curious economics major as an undergrad.

Aš taip pat buvau smalsus ekonomikos bakalauro studentas.

I learned that economists measure everything

Ten aš supratau, kad ekonomistai matuoja viską

in tangible units of production and consumption

apčiuopiamais gamybos ir vartojimo vienetais

as if each of those tangible units

lyg kiekvienas šių apčiuopiamų vienetų

is exactly the same.

būtų identiškas.

They aren't the same.

Jie nėra identiški.

In fact, as leaders, what we need to learn

TIesą sakant, kaip lyderiai, mes turime suvokti,

is that we can influence

kad mes galime daryti įtaką

the quality of that unit of production

kiekvieno "gamybos vieneto" kokybei,

by creating the conditions

kurdami sąlygas

for our employees to live their calling.

savo darbuotojams įgyvendinti savo pašaukimą.

In Vivian's case,

Tiesą sakant, Vivian atveju,

her unit of production

jos "gamybos vienetas"

isn't the tangible hours she works,

nėra apčiuopiamos darbo valandos, kurias ji dirba.

it's the intangible difference she makes

Tai yra neapčiuopiamas skirtumas, kurį ji sukuria

during that one hour of work.

per tą savo darbo valandą.

This is Dave Arringdale who's actually

Čia yra Dave Arringdale, kuris

been a longtime guest at Vivian's motel.

yra nuolatinis svečias Vivian motelyje.

He stayed there a hundred times

Jis čia nakvojo šimtus kartų

in the last 20 years,

per paskutinius 20 metų.

and he's loyal to the property because of the relationship

Ir jis yra lojalus mums dėl visų ryšių,

that Vivian and her fellow employees have created with him.

susidariusių su Vivian ir kitais jos kolegomis.

They've created a habitat of happiness for Dave.

Jie sukūrė Dave laimei tinkamą aplinką.

He tells me that he can always count

Ir jis sako, kad gali visada pasikliauti

on Vivian and the staff there

Vivian ir likusiais darbuotojais,

to make him feel at home.

kad jis pasijaustų kaip namie.

Why is it that

Tai kodėl

business leaders and investors

verslo lyderiai ir investuotojai

quite often don't see the connection

ganėtinai dažnai nemato ryšio

between creating the intangible

tarp neapčiuopiamos

of employee happiness

darbuotojų laimės kūrimo

with creating the tangible

ir apčiuopiamų

of financial profits in their business?

finansinių pelnų jų versluose?

We don't have to choose between

Mums nereikia rinktis tarp

inspired employees and sizable profits,

įkvėptų darbuotojų ir didelių pelnų.

we can have both.

Mes galime turėti abu.

In fact, inspired employees quite often

Ir išties, įkvėpti darbuotojai gan dažnai

help make sizable profits, right?

padeda sukurti žymius pelnus, tiesa?

So what the world needs now,

Taigi, ko pasauliui dabar reikia,

in my opinion,

mano nuomone,

is business leaders and political leaders

tai verslo ir politiniai lyderiai,

who know what to count.

kurie žino, ką dera skaičiuoti.

We count numbers.

Mes skaičiuojame skaičius.

We count on people.

Mes pasikliaujame žmonėmis.

What really counts is when we actually use our numbers

Kas tikrai yra svarbu, tai panaudoti skaičius taip, kad

to truly take into account our people.

išties būtų atsižvelgta į mūsų žmonių interesus.

I learned that from a maid in a motel

Aš tai išmokau iš motelio kambarinės

and a king of a country.

ir mažos valstybės karaliaus.

What can you

Ką tu gali

start counting today?

pradėti skaičiuoti jau šiandien?

What one thing can you start counting today

Kokį vieną dalyką galėtum pradėt skaičiuoti šiandien,

that actually would be meaningful in your life,

kuris būtų išties prasmingas tavo gyvenime,

whether it's your work life or your business life?

ar tai būtų tavo darbo, ar verslo gyvenimas?

Thank you very much.

Ačiū jums labai.

(Applause)

(Aplodismentai)