Love, no matter what | Andrew Solomon

Translator: Timothy Covell Reviewer: Morton Bast

Translator: Jolanta Şahin Reviewer: Monika Ciurlionyte

"Even in purely nonreligious terms,

"Net ir nepainiojant į tai tikėjimo,

homoseksualumas simbolizuoja seksualinės funkcijos neteisingą panaudojimą.

homosexuality represents a misuse of the sexual faculty.

It is a pathetic little second-rate substitute for reality --

Tai - niekingas antrarūšis realybės pakaitalas -

a pitiable flight from life.

apgailėtinas pabėgimas nuo gyvenimo.

Kaip toks, jis nenusipelno užuojautos,

As such, it deserves no compassion,

it deserves no treatment as minority martyrdom,

jis nenusipelno mažumos

kankinio statuso,

ir nenusipelno nieko kito kaip tik piktybinės ligos statuso."

and it deserves not to be deemed anything but a pernicious sickness."

That's from "Time" magazine in 1966, when I was three years old.

Tai ištrauka iš 1966 metų "Time" žurnalo, kai man buvo 3 metai.

Praeitais metais, Jungtinių Valstijų prezidentas

And last year, the president of the United States

came out in favor of gay marriage.

viešai pasisakė už gėjų santuoką.

(Applause)

(Plojimai)

Taigi, štai tai mano klausimas: kaip mes prie to priėjome?

And my question is:

How did we get from there to here?

How did an illness become an identity?

Kaip liga tapo asmens tapatybe?

When I was perhaps six years old,

Kai man buvo šešeri,

I went to a shoe store with my mother and my brother.

Su broliu ir mama nuėjome į batų parduotuvę.

And at the end of buying our shoes,

Kai nusipirkome batus,

the salesman said to us that we could each have a balloon to take home.

pardavėjas pasakė, kad galime pasiimti po balioną.

My brother wanted a red balloon,

Mano brolis norėjo raudono baliono, o aš norėjau ružavo.

and I wanted a pink balloon.

Mano mama pasakė, kad tikriausiai aš labiau norėčiau mėlyno baliono.

My mother said that she thought I'd really rather have a blue balloon.

(Laughter)

Bet aš jai atsakiau, kad tikrai noriu ružavo.

But I said that I definitely wanted the pink one.

Tuomet ji man priminė, kad mano mėgstamiausia spalva yra mėlyna.

And she reminded me that my favorite color was blue.

The fact that my favorite color now is blue, but I'm still gay --

Faktas, kad mano mėgstamiausia spalva dabar - mėlyna, bet aš vis dar esu gėjus...

(Laughter)

(Juokas)

is evidence of both my mother's influence

...rodo mano mamos įtaką ir jos ribas.

and its limits.

(Laughter)

(Juokas)

(Applause)

(Plojimai)

When I was little, my mother used to say,

Kai buvau mažas, mama man sakydavo,

"The love you have for your children is like no other feeling in the world.

"Meilė savo vaikams neprilygsta jokiam kitam jausmui.

Kol neturi savų vaikų, negali žinoti, koks tai jausmas."

And until you have children, you don't know what it's like."

Kai buvau mažas, priėmiau tai kaip didžiausią komplimentą,

And when I was little, I took it as the greatest compliment in the world

that she would say that about parenting my brother and me.

kad ji taip sakydavo apie mano ir mano brolio auginimą.

And when I was an adolescent, I thought, "But I'm gay,

Kai buvau paauglys, supratau,

kad esu gėjus ir kad tikriausiai negalėsiu turėti savos šeimos.

and so I probably can't have a family."

And when she said it, it made me anxious.

Todėl, kai ji taip sakydavo, jaučiau nerimą.

And after I came out of the closet,

Kai prisipažinau esant gėjus,

ir ji vis dar taip sakydavo, jaučiau įsiutį.

when she continued to say it, it made me furious.

I said, "I'm gay. That's not the direction that I'm headed in.

Sakydavau, "Esu gėjus. Einu ne ta linkme.

And I want you to stop saying that."

Noriu, kad nustotum taip kalbėti."

About 20 years ago,

Prieš apie 20 metų, "The New York Times" žurnalo redaktoriai manęs paprašė

I was asked by my editors at the "New York Times Magazine"

to write a piece about Deaf culture.

parašyti straipsnį apie kurčiųjų kultūrą.

And I was rather taken aback.

Nustebau.

I had thought of deafness entirely as an illness:

Maniau, kad kurtumas yra liga.

those poor people, they couldn't hear,

Vargšai žmonės, jie negali girdėti.

they lacked hearing, and what could we do for them?

Jiems trūksta klausos, kaip mes galėtume jiems padėti?

And then I went out into the Deaf world.

O tada įžengiau į kurčiųjų pasaulį.

I went to Deaf clubs.

Ėjau į kurčiųjų klubus.

I saw performances of Deaf theater and of Deaf poetry.

Mačiau kurčiųjų teatro ir poezijos pasirodymus.

Netgi buvau Mis Kurčioji Amerika konkurse Nešvilyje, Tenesi,

I even went to the Miss Deaf America contest in Nashville, Tennessee,

where people complained about that slurry Southern signing.

kur žmonės skundėsi dėl "tuštučių" pietietiškos gestikuliacijos.

(Juokas)

(Laughter)

Ir pažindamas kurčiųjų pasaulį vis labiau,

And as I plunged deeper and deeper into the Deaf world,

įsitikinau, kad kurtumas yra kultūra

I became convinced that Deafness was a culture

ir kad žmonių, kurie sakydavo,

and that the people in the Deaf world who said,

"We don't lack hearing; we have membership in a culture,"

"Mums netrūksta klausos, mes priklausome tam tikrai kultūrai"

were saying something that was viable.

žodžiuose yra tiesos.

It wasn't my culture,

Tai nebuvo mano kultūra,

and I didn't particularly want to rush off and join it,

nebuvau užsidegęs prie jos prisijungti,

but I appreciated that it was a culture

bet vertinau ją kaip kultūrą,

and that for the people who were members of it,

ir žinojau, kad žmonėms, kurie jai priklausė,

it felt as valuable as Latino culture or gay culture or Jewish culture.

ji buvo tokia pat brangi kaip ir lotynų, gėjų ar žydų kultūra.

It felt as valid, perhaps, even as American culture.

Ji buvo tokia pat svarbi kaip ir amerikiečių kultūra.

Then a friend of a friend of mine had a daughter who was a dwarf.

Tuomet mano draugo draugo dukra buvo liliputė.

Kai jos dukra gimė,

And when her daughter was born,

she suddenly found herself confronting questions

staiga ji turėjo sau atsakyti į klausimus,

kurie pasirodė man artimi.

that now began to seem quite resonant to me.

She was facing the question of what to do with this child.

Ji turėjo apsispręsti, ką su šiuo vaiku daryti.

Should she say, "You're just like everyone else but a little bit shorter?"

Ar jai sakyti, "Tu kaip ir visi kiti, tik šiek tiek žemesnė?"

Ar ji turėtų leisti jai susidaryti liliputės identitetą,

Or should she try to construct some kind of dwarf identity,

get involved in the Little People of America,

įstoti į organizaciją "Mažieji Amerikos žmonės",

become aware of what was happening for dwarfs?

įsilieti į liliputų kultūrą?

And I suddenly thought,

Ir aš staiga pamaniau,

dauguma kurčių vaikų gimsta girdintiems tėvams.

"Most deaf children are born to hearing parents.

Those hearing parents tend to try to cure them.

Girdintys tėvai juos stengiasi išgydyti.

Those deaf people discover community somehow in adolescence.

Kurtieji atranda savo bendruomenę paauglystėje.

Most gay people are born to straight parents.

Dauguma gėjų gimsta tradiciškos orientacijos tėvams.

Those straight parents often want them to function

Tie tėvai nori, kad jų vaikas gyventų

normaliame pasaulyje,

in what they think of as the mainstream world,

and those gay people have to discover identity later on.

todėl tie homoseksualūs žmonės atranda savo tapatybę tik vėliau.

And here was this friend of mine,

Ir štai buvo mano draugė,

looking at these questions of identity with her dwarf daughter.

bandanti rasti atsakymus į savo klausimus dėl liliputės dukters.

Ir aš pamaniau, štai ir vėl:

And I thought, "There it is again:

a family that perceives itself to be normal

Šeima, kuri mato save kaip normalia,

with a child who seems to be extraordinary."

su neįprastu vaiku.

And I hatched the idea that there are really two kinds of identity.

Tuomet man atėjo mintis, kad yra dviejų rūšių tapatybė.

There are vertical identities,

Yra vertikali tapatybė,

kuri pereina iš tėvų vaikams.

which are passed down generationally from parent to child.

Pavyzdžiui, etninis identitetas, tautybė, kalba, dažnai religija.

Those are things like ethnicity,

frequently nationality, language, often religion.

Those are things you have in common with your parents and with your children.

Šie dalykai yra bendri tėvams ir jų vaikams.

And while some of them can be difficult,

Kai kurios tapatybės rūšys gali būti nepatogios,

there's no attempt to cure them.

bet negali jų išgydyti.

You can argue that it's harder in the United States --

Gali ginčytis, kad Jungtinėse Valstijose yra sunku --

our current presidency notwithstanding --

nepaisant mūsų prezidento --

būti `spalvotu`.

to be a person of color.

And yet, we have nobody who is trying to ensure

Tačiau nei vienas žmogus nesistengia užtikrinti,

that the next generation of children born to African-Americans and Asians

kad kita vaikų karta, gimusi afrikiečių ar azijiečių kilmės tėvams,

come out with creamy skin and yellow hair.

būtų kreminės spalvos odos ir geltonų plaukų.

Yra ir kitų rūšių tapatybės, kurias išmokstame iš bendraamžių.

There are these other identities which you have to learn from a peer group,

Vadinu jas horizontaliom tapatybėm,

and I call them "horizontal identities,"

because the peer group is the horizontal experience.

nes bendraamžių grupė yra horizontalus potyris.

These are identities that are alien to your parents

Šios tapatybės yra svetimos tavo tėvams,

and that you have to discover when you get to see them in peers.

tu jas atrandi iš bendraamžių.

Ir šias tapatybes, šias horizontalias tapatybes

And those identities, those horizontal identities,

žmonės dažniausiai stengiasi išgydyti.

people have almost always tried to cure.

Noriu pažvelgti į procesą,

And I wanted to look at what the process is

through which people who have those identities

kuriuo žmonės, turintys šias tapatybes,

come to a good relationship with them.

išmoksta su jom susitaikyti.

And it seemed to me that there were three levels of acceptance

Man atrodo, kad yra 3 pripažinimo lygiai,

that needed to take place.

kuriuos reikia praeiti.

Yra savęs pripažinimas, šeimos pripažinimas ir visuomenės pripažinimas.

There's self-acceptance, there's family acceptance, and there's social acceptance.

And they don't always coincide.

Ne visada gauname juos visus.

And a lot of the time, people who have these conditions are very angry,

Dėl to žmonės, turintys tam tikrų skirtumų, dažnai būna pikti,

because they feel as though their parents don't love them,

nes jie jaučia, kad tėvai jų nemyli,

nors iš tikro jų tėvai tiesiog jų nepripažįsta.

when what actually has happened is that their parents don't accept them.

Idealiom sąlygom meilė yra besąlyginė

Love is something that, ideally, is there unconditionally

throughout the relationship between a parent and a child.

tėvų ir vaikų santykiuose.

But acceptance is something that takes time.

Tačiau pripažinimui reikia šiek tiek laiko.

It always takes time.

Tai visada užtrunka.

Pažinojau vieną liliputą vardu Clinton Brown.

One of the dwarfs I got to know was a guy named Clinton Brown.

When he was born, he was diagnosed with diastrophic dwarfism,

Kai jis gimė, jam buvo nustatytas distrofinis liliputizmas,

labai apribojanti būklė,

a very disabling condition,

and his parents were told that he would never walk,

jo tėvams buvo pasakyta, kad jis niekad nevaikščios, niekad nekalbės,

he would never talk,

he would have no intellectual capacity,

jis neturės jokio intelektinio pajėgumo,

and he would probably not even recognize them.

ir greičiausiai jų net neatpažins.

And it was suggested to them that they leave him at the hospital

Jiems buvo pasiūlyta palikti savo sūnų ligoninėje,

so that he could die there quietly.

kad jis galėtų ten tyliai numirti.

His mother said she wasn't going to do it,

Jo mama atsakė, kad to nepadarys.

and she took her son home.

Ji pasiėmė savo sūnų namo.

And even though she didn't have a lot of educational or financial advantages,

Nors ji ir neturėjo gerų mokymo ar finansinių galimybių,

ji susirado geriausią šalies gydytoją,

she found the best doctor in the country for dealing with diastrophic dwarfism,

kuris nusimano apie distrofinį liliputizmą,

and she got Clinton enrolled with him.

ir užregistravo Clinton'ą pas jį.

And in the course of his childhood,

Per savo vaikystę,

he had 30 major surgical procedures.

jis turėjo 30 chirurginių operacijų.

And he spent all this time stuck in the hospital

Jis praleido visą laiką ligoninėje,

while he was having those procedures,

kol buvo atliekamos šios procedūros,

as a result of which, he now can walk.

ir dabar jis gali vaikščioti.

While he was there, they sent tutors around to help him with his schoolwork,

Ir būdant ligoninėje, pas jį ateidavo mokytojai, kad padėtų su mokyklos užduotimis.

Jis sunkiai dirbo, nes nebuvo kitos išeities.

and he worked very hard, because there was nothing else to do.

Ir jis pasiekė lygį,

He ended up achieving at a level

that had never before been contemplated by any member of his family.

kurio dar nebuvo pasiekęs nei vienas jo šeimos narys.

He was the first one in his family, in fact, to go to college,

Jis buvo pirmasis savo šeimoje, kuris ėjo į universitetą,

where he lived on campus and drove a specially fitted car

gyveno universiteto bendrabutyje ir vairavo specialiai jam pritaikytą mašiną,

that accommodated his unusual body.

specialiai pritaikytą jo neįprastam kūnui.

And his mother told me the story of coming home one day --

Jo mama man papasakojo istoriją apie vieną jo grįžimų namo --

and he went to college nearby --

jo universitetas buvo netoli namų --

and she said, "I saw that car, which you can always recognize,

ji sako: "mačiau jo mašiną, kurią lengva atpažinti,

in the parking lot of a bar," she said.

baro stovėjimo aikštelėje" (Juokas)

(Laughter)

"Ir sau pagalvojau, jie yra šešių pėdų aukščio, o jis tik trijų pėdų aukščio.

"And I thought to myself,

'They're six feet tall, he's three feet tall.

Two beers for them is four beers for him.'"

2 bokalai alaus jam kaip 4 jiems."

Ji sako, "Žinojau, kad negaliu nueiti ten ir jam trukdyti,

She said, "I knew I couldn't go in there and interrupt him,

but I went home, and I left him eight messages on his cell phone."

bet grįžau namo ir palikau jam 8 sms žinutes."

She said, "And then I thought,

Ji sako, "Tada pagalvojau,

if someone had said to me, when he was born,

kad jeigu kas nors man būtų pasakęs, kai jis gimė,

that my future worry would be that he'd go drinking and driving

kad ateityje jaudinsiuos

dėl tokių dalykų, kaip vairavimas išgėrus su universiteto draugeliais --"

with his college buddies ..."

(Laughter)

(Plojimai)

(Applause)

And I said to her,

O aš jos klausiu, "Kaip manai, ką padarei,

"What do you think you did that helped him to emerge

kad jis užaugo į tokią žavią, daug pasiekusią, nuostabią asmenybę?"

as this charming, accomplished, wonderful person?"

And she said, "What did I do?

Ji atsakė, "Ką aš padariau? Aš jį mylėjau, tik tiek.

I loved him, that's all.

Clinton'as visada turėjo šviesą savyje.

Clinton just always had that light in him.

Jo tėvas ir aš buvom tie laimingieji, kurie ją pamatė pirmieji."

And his father and I were lucky enough to be the first to see it there."

I'm going to quote from another magazine of the '60s.

Pacituosiu citatą iš kito 1960-ųjų žurnalo.

This one is from 1968 --

Ši yra 1968 metų -- "The Atlantic Monthly", liberaliosios Amerikos balsas --

"The Atlantic Monthly," voice of liberal America --

written by an important bioethicist.

parašyta svarbaus bioetiko.

He said, "There is no reason to feel guilty

Jis rašė, "Nėra reikalo jausti kaltę dėl

about putting a Down's syndrome child away,

atsisakyto vaiko su Dauno sindromu,

ar jūs jį būtumėt atidavę į tam tikrą įstaigą,

whether it is 'put away' in the sense of hidden in a sanitarium

ar būtumėt pasielgę atsakingiau, mirties prasme.

or in a more responsible, lethal sense.

Liūdna, taip -- labai baisu. Bet tame nėra kaltės.

It is sad, yes. Dreadful.

But it carries no guilt.

Tikroji kaltė kyla dėl padaryto nusikaltimo prieš asmenį,

True guilt arises only from an offense against a person,

o žmogus su Dauno sindromu nėra asmuo."

and a Down's is not a person."

There's been a lot of ink given to the enormous progress that we've made

Daug rašalo buvo panaudota mūsų didžiai

in the treatment of gay people.

elgesio su gėjais pažangai.

The fact that our attitude has changed is in the headlines every day.

Faktas, kad mūsų požiūris pasikeitė yra akivaizdus kasdienėse antraštėse.

But we forget how we used to see people who had other differences,

Bet mes pamirštame, koks mūsų požiūris buvo į kitokius žmones,

how we used to see people who were disabled,

koks mūsų požiūris buvo į neįgaliuosius,

how inhuman we held people to be.

kaip mes juos laikėme ne žmonėmis.

And the change that's been accomplished there,

Taigi, pasikeitė tai,

which is almost equally radical,

ir tai pasikeitė iš esmės,

is one that we pay not very much attention to.

kad mes nebeskiriame tam tiek dėmesio.

Viena iš šeimų, su kuria kalbėjau, Tom ir Karen Robards'ai,

One of the families I interviewed, Tom and Karen Robards,

buvo šokiruoti, kaip jauni ir sėkmingi Niujorkiečiai,

were taken aback when, as young and successful New Yorkers,

their first child was diagnosed with Down syndrome.

kad jų pirmajam vaikui buvo diagnozuotas Dauno sindromas.

They thought the educational opportunities for him were not what they should be,

Jie manė, kad mokymosi galimybės jų sūnui buvo nepakankamos,

and so they decided they would build a little center --

todėl jie nusprendė įkurti centrą --

two classrooms that they started with a few other parents --

dvi klases su keliais kitais tėvais --

to educate kids with DS.

mokyti vaikams su Dauno sindromu.

And over the years, that center grew into something called the Cooke Center,

Bėgant metams, šis centras išsiplėtė į kažką pavadinimu Cooke Center,

where there are now thousands upon thousands of children

kur yra mokomi tūkstančių tūkstančiai vaikų

su intelekto negalėm.

with intellectual disabilities

who are being taught.

In the time since that "Atlantic Monthly" story ran,

Nuo to laiko, kai buvo išspausdintas tas straipsnis Atlantic Monthly žurnale,

the life expectancy for people with Down syndrome has tripled.

žmonių su Dauno sindromu gyvenimo trukmė patrigubėjo.

Žmonės su Dauno sindromu tampa aktoriais,

The experience of Down syndrome people includes those who are actors,

those who are writers, some who are able to live fully independently in adulthood.

rašytojais, kai kurie iš jų gyvena nepriklausomi nuo savo šeimos.

The Robards had a lot to do with that.

Robards'ai prie to daug prisidėjo.

And I said, "Do you regret it?

Aš jų paklausiau, "Ar gailitės?

Do you wish your child didn't have Down syndrome?

Ar norėtumėt, kad jūsų vaikas neturėtų Dauno sindromo?

Do you wish you'd never heard of it?"

Ar norėtumėt būti niekad negirdėję apie jį?"

Įdomu tai, kad jo tėvas atsakė,

And interestingly, his father said,

"Well, for David, our son, I regret it,

"Man gaila dėl David'o, mūsų sūnaus,

nes David'ui sunku gyventi šiame pasaulyje,

because for David, it's a difficult way to be in the world,

and I'd like to give David an easier life.

norėčiau jam duoti lengvesnį gyvenimą.

But I think if we lost everyone with Down syndrome,

Bet manau,jeigu prarastume visus su Dauno sindromu, tai būtų didžiulis praradimas."

it would be a catastrophic loss."

And Karen Robards said to me, "I'm with Tom.

O Karen Robards atsakė, "Sutinku su Tomu.

For David, I would cure it in an instant, to give him an easier life.

Išgydyčiau David'ą akimirksniu tam, kad jis turėtų lengvesnį gyvenimą.

But speaking for myself --

Bet kalbant už save -- prieš 23 metus niekaip nebūčiau patikėjusi,

well, I would never have believed 23 years ago when he was born

kad galiu prieiti tokį tašką --

that I could come to such a point.

kalbant už save, tai mane padarė geresnę ir malonesnę

Speaking for myself, it's made me so much better and so much kinder

and so much more purposeful in my whole life that, speaking for myself,

ir tai mano gyvenimui suteikė kryptį,

todėl kalbant už save, nenorėčiau to atsikratyti už nieką šiame pasaulyje."

I wouldn't give it up for anything in the world."

Gyvename laikais, kai visuomenės supratimas apie šias būkles

We live at a point when social acceptance for these and many other conditions

is on the up and up.

vis kyla ir kyla.

Bet taip pat gyvename laikais,

And yet we also live at the moment

kai mūsų sugebėjimai išnaikinti šias būkles

when our ability to eliminate those conditions

has reached a height we never imagined before.

pasiekė aukštumas, kurių anksčiau negalėjome įsivaizduot.

Most deaf infants born in the United States now

Dauguma kurčių kūdikių Jungtinėse Valstijose dabar

will receive cochlear implants,

gauna Kochlearinius implantus,

which are put into the brain and connected to a receiver,

kurie įdedami į smegenis ir yra sujungti su gavikliu,

and which allow them to acquire a facsimile of hearing

ir tai leidžia jiems girdėti ir kalbėti.

and to use oral speech.

A compound that has been tested in mice, BMN-111,

Junginys, kuris buvo išbandytas ant pelių, BMN-111,

is useful in preventing the action of the achondroplasia gene.

leidžia užkirsti kelią achondroplazijos genui.

Achondroplasia is the most common form of dwarfism,

Achondroplazija yra labiausiai paplitusi liliputizmo forma,

and mice who have been given that substance

ir pelės, kurioms buvo duotas tas junginys, ir kurios turėjo achondroplazijos geną,

and who have the achondroplasia gene

grow to full size.

užauga iki pilno ūgio.

Testing in humans is around the corner.

Bandymai su žmonėmis bus neužilgo.

There are blood tests which are making progress

Yra kraujo tyrimai, kurie vis gerėja,

leidžiantys užtikti Dauno sindromą nėštumo ankstyvoje stadijoje,

that would pick up Down syndrome more clearly and earlier in pregnancies

than ever before,

making it easier and easier for people to eliminate those pregnancies,

ir darosi vis lengviau ir lengviau išvengti tų nėštumų

or to terminate them.

ar juos nutraukti.

So we have both social progress and medical progress.

Taigi, mes turime socialinę ir medicininę pažangą.

And I believe in both of them.

Tikiu jom abiem.

I believe the social progress is fantastic and meaningful and wonderful,

Manau, kad socialinė pažanga yra nereali, prasminga ir nuostabi.

and I think the same thing about the medical progress.

Tą patį manau ir apie medicininę pažangą.

But I think it's a tragedy when one of them doesn't see the other.

Bet manau, kad yra tragedija, kai jos viena kitos nemato.

Matau, kaip jos kertasi

And when I see the way they're intersecting

tose trijose būklėse, kurias jums ką tik apibūdinau,

in conditions like the three I've just described,

I sometimes think it's like those moments in grand opera

ir manau, kad tai lyg akimirkos didžiojoje operoje,

kur herojus suvokia, kad myli heroję

when the hero realizes he loves the heroine

at the exact moment that she lies expiring on a divan.

būtent tuo momentu, kai ji lėtai merdėja ant sofos.

(Juokas)

(Laughter)

Mums reikia pamąstyti, ką mes apskritai galvojame apie išgydymą.

We have to think about how we feel about cures altogether.

And a lot of the time the question of parenthood is:

Dažnas vaikų auklėjimo klausimas yra:

What do we validate in our children,

kam mes pritariame savo vaikuose,

and what do we cure in them?

o ką išgydome?

Jim Sinclair, a prominent autism activist, said,

Jim Sinclair, garsus autizmo aktyvistas yra pasakęs,

"When parents say, 'I wish my child did not have autism,'

"Kai tėvai sako `Norėčiau, kad mano vaikas neturėtų autizmo,`

ką jie iš tikro sako tai `Norėčiau, kad mano turimas vaikas neegzistuotų

what they're really saying is, 'I wish the child I have did not exist

and I had a different, nonautistic child instead.'

ir kad turėčiau kitą vaiką, neturintį autizmo, vietoj jo.`

Read that again. This is what we hear when you mourn over our existence.

Perskaityk tai vėl. Štai ką mes girdime, kai jūs gedite dėl mūsų egzistencijos.

This is what we hear when you pray for a cure:

Štai ką mes girdime, kai jūs meldžiatės dėl išgijimo --

kad jūsų didžiausias troškimas

that your fondest wish for us is that someday we will cease to be,

yra tas, kad kada nors mes nebeegzistuotume

and strangers you can love will move in behind our faces."

ir vietoj mūsų atsirastų nepažįstamieji, kuriuos galėtumėte mylėti."

Tai labai kraštutinis požiūris,

It's a very extreme point of view,

but it points to the reality that people engage with the life they have

bet jis nurodo realybę, kur žmonės

nenori būti išgydyti, pakeisti ar išnaikinti.

and they don't want to be cured or changed or eliminated.

They want to be whoever it is that they've come to be.

Jie nori būti tais, kuo gimė.

Viena iš šeimų, kurias apklausiau savo projektui,

One of the families I interviewed for this project

was the family of Dylan Klebold,

buvo Dylan Klebold šeima, vieno iš Columbine žudynių kaltininkų.

who was one of the perpetrators of the Columbine massacre.

Prireikė daug laiko jiem įkalbėti, kad su manim pakalbėtų,

It took a long time to persuade them to talk to me,

and once they agreed, they were so full of their story

kai jie sutiko, jie norėjo tiek daug pasakyti,

that they couldn't stop telling it,

kad negalėjo nustoti kalbėti.

Pirmąjį savaitgalį, kurį praleidau su jais -- pirmą iš daugelio --

and the first weekend I spent with them, the first of many,

I recorded more than 20 hours of conversation.

įrašiau daugiau nei 20 valandų pokalbį.

And on Sunday night, we were all exhausted.

Sekmadienio naktį visi buvom išsekę.

We were sitting in the kitchen. Sue Klebold was fixing dinner.

Sėdėjome virtuvėje. Sue Klebold ruošė vakarienę.

Aš paklausiau, "Jeigu Dylan'as būtų čia,

And I said, "If Dylan were here now,

do you have a sense of what you'd want to ask him?"

ar norėtum jo ko nors paklausti?"

And his father said, "I sure do.

Jo tėvas atsakė, "Žinoma, norėčiau.

I'd want to ask him what the hell he thought he was doing."

Norėčiau jo paklausti, ką po velnių jis manėsi darąs."

And Sue looked at the floor, and she thought for a minute.

Sue pažvelgė į grindis ir minutėlę pamąstė.

Tada ji pakėlė akis ir pasakė,

And then she looked back up and said,

"Norėčiau paprašyti jo atleidimo, kad būdama jo mama

"I would ask him to forgive me for being his mother

niekada nežinojau, kas dedasi jo galvoje."

and never knowing what was going on inside his head."

When I had dinner with her a couple of years later --

Kai valgiau su ja vakarienę po kelių metų --

one of many dinners that we had together --

vieną iš daugelio vakarienių kartu --

she said, "You know, when it first happened,

ji pasakė, "Žinai, kai tai atsitiko,

I used to wish that I had never married, that I had never had children.

norėjau niekada nebūt ištekėjus ir niekad neturėjus vaikų.

If I hadn't gone to Ohio State and crossed paths with Tom,

Jei tik nebūčiau važiavus į Ohio valstiją ir susitikus Tomo,

šis vaikas nebūtų egzistavęs ir šis siaubingas dalykas nebūtų įvykęs.

this child wouldn't have existed,

and this terrible thing wouldn't have happened.

Bet taip pat jaučiu, kad myliu savo vaikus

But I've come to feel that I love the children I had so much

that I don't want to imagine a life without them.

ir negalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be jų.

I recognize the pain they caused to others,

Aš suprantu skausmą, kurį jie sukėlė kitiems, kam negali būti atleidimo,

for which there can be no forgiveness,

but the pain they caused to me, there is," she said.

bet skausmui, kurį jie sukėlė man, atleidimas yra," ji kalbėjo.

"Suprantu, kad pasauliui būtų buvę geriau,

"So while I recognize that it would have been better for the world

if Dylan had never been born,

jeigu Dylan'as niekad nebūtų gimęs,

I've decided that it would not have been better for me."

bet tai nebūtų buvę geriau man."

Pamaniau, kad buvo keista,

I thought it was surprising

how all of these families had all of these children

kaip visos šios šeimos turėjo šiuos vaikus su visomis šiomis problemomis,

with all of these problems,

problems that they mostly would have done anything to avoid,

problemomis, dėl kurių jie būtų padarę viską, kad jų išvengtų,

and that they had all found so much meaning in that experience of parenting.

bet visi jie rado tiek daug prasmės savo vaikų auginimo procese.

O tuomet pagalvojau, visi mes, kurie turime vaikus,

And then I thought, all of us who have children

love the children we have, with their flaws.

mylime vaikus, kuriuos turime, su visomis jų ydomis.

Jei koks nors didis angelas nusileistų per mano svetainės lubas,

If some glorious angel suddenly descended through my living-room ceiling

and offered to take away the children I have

ir pasiūlytų paimti mano vaikus,

and give me other, better children --

ir duoti man kitus, geresnius vaikus --

more polite, funnier, nicer, smarter --

mandagesnius, juokingesnius, mielesnius, protingesnius --

(Laughter)

Įsikibčiau savo vaikų ir melsčiausi, kad ta pabaisa dingtų iš akių.

I would cling to the children I have and pray away that atrocious spectacle.

Ir galiausiai jaučiu,

And ultimately,

I feel that in the same way that we test flame-retardant pajamas in an inferno

kad lygiai taip pat, kaip mes testuojame ugniai atsparias pižamas karštoje ugnyje,

to ensure they won't catch fire when our child reaches across the stove,

kad užtikrintume, kad jos neužsidegs, kai mūsų vaikas prieis prie dujinės,

so these stories of families negotiating these extreme differences

taip šios istorijos apie šeimas, kurios derasi dėl kraštutinių skirtumų

reflect on the universal experience of parenting,

atspindi universalią vaikų auginimo patirtį,

which is always that sometimes, you look at your child, and you think,

kartais pažiūri į savo vaiką ir pamąstai,

iš kur tu atėjai?

"Where did you come from?"

(Laughter)

(Juokas)

It turns out that while each of these individual differences is siloed --

Pasirodo, kad kol visi šie individualūs skirtumai nėra labai paplitę --

there are only so many families dealing with schizophrenia,

nėra tiek daug šeimų, kovojančių su šizofrenija,

only so many families of children who are transgender,

nėra tiek daug šeimų su transseksualiais vaikais,

nėra tiek daug šeimų su vunderkindais --

only so many families of prodigies --

who also face similar challenges in many ways --

kurie taip pat patiria tokius pat iššūkius --

there are only so many families in each of those categories.

nėra tiek daug šeimų iš tų kategorijų --

bet jeigu pagalvosi,

But if you start to think

that the experience of negotiating difference within your family

kad žmonės kalba apie derybas dėl skirtumų

savo šeimose,

is what people are addressing,

tuomet atrasi, kad tai universalus fenomenas.

then you discover that it's a nearly universal phenomenon.

Ironically, it turns out,

Ironiška, bet pasirodo, kad mūsų skirtumai ir derybos dėl tų skirtumų yra tai,

that it's our differences and our negotiation of difference

that unite us.

kas mus jungia.

I decided to have children while I was working on this project.

Nusprendžiau turėti savo vaikų dirbdamas šiame projekte.

And many people were astonished and said,

Daug žmonių buvo nustebę ir sakė,

"But how can you decide to have children

"Bet kaip gali nuspręsti turėti vaikų

studijuodamas viską, kas gali būti ne taip?"

in the midst of studying everything that can go wrong?"

And I said, "I'm not studying everything that can go wrong.

O aš atsakiau, "Aš studijuoju ne tai, kas gali baigtis ne taip.

What I'm studying is how much love there can be,

Aš studijuoju tai, kiek daug gali būti meilės,

even when everything appears to be going wrong."

net tuomet, kai viskas atrodo neteisinga."

I thought a lot about the mother of one disabled child I had seen,

Daug galvojau apie vieno neįgalaus vaiko mamą, kurią mačiau,

stipriai neįgalaus vaiko, kuris mirė dėl slaugytojų aplaidumo.

a severely disabled child who died through caregiver neglect.

And when his ashes were interred, his mother said,

Kai jo pelenai buvo palaidoti, jo mama pasakė,

Meldžiu atleidimo už tai, kad buvau dukart apiplėšta,"

"I pray here for forgiveness for having been twice robbed:

pirmą kartą buvo iš manęs pavogtas vaikas, kurio norėjau,

once of the child I wanted,

and once of the son I loved."

ir antrąkart sūnus, kurį mylėjau."

And I figured it was possible, then, for anyone to love any child,

Tuomet supratau, kad kiekvienas gali mylėti bet kokį vaiką,

if they had the effective will to do so.

jeigu tik nori.

Mano vyras yra dviejų vaikų, kuriuos turėjo su lesbietėm draugėm

So, my husband is the biological father of two children

with some lesbian friends in Minneapolis.

iš Mineapolio, biologinis tėvas.

Turėjau artimą universiteto draugę, kuri buvo išsiskyrusi ir norėjo turėti vaikų.

I had a close friend from college who'd gone through a divorce

and wanted to have children.

And so she and I have a daughter,

Ir štai mes kartu turime dukrą,

and mother and daughter live in Texas.

jos gyvena Teksase.

And my husband and I have a son who lives with us all the time,

Aš ir mano vyras turime sūnų, kuris nuolat su mumis gyvena,

of whom I am the biological father,

kurio biloginis tėvas esu aš,

o mūsų surogatinė mama yra Laura,

and our surrogate for the pregnancy was Laura,

the lesbian mother of Oliver and Lucy in Minneapolis.

lesbietė Oliversio ir Liusi mama Mineapolyje.

(Laughter)

(Plojimai)

So --

(Applause)

Santrumpa: 5 tėvai, turintys 4 vaikus, trijose valstijose.

The shorthand is: five parents of four children in three states.

(Laughter)

And there are people who think that the existence of my family

Yra žmonių, kuriems atrodo, kad mano šeimos egzistavimas

somehow undermines or weakens or damages their family.

kenkia, silpnina ar žaloja jų šeimą.

And there are people who think that families like mine

Yra žmonių, kurie mano, kad šeimos, kaip manoji,

shouldn't be allowed to exist.

turėtų būti uždraustos.

And I don't accept subtractive models of love,

Nepripažįstų neigiamų meilės modelių, tik teigiamus.

only additive ones.

And I believe that in the same way that we need species diversity

Tikiu, kad taip pat, kaip mums reikia rūšių įvairovės,

to ensure that the planet can go on,

kad užtikrintųme mūsų planetos gyvavimą,

taip pat mums reikia meilės ir įvairovės ir šeimų įvairovės,

so we need this diversity of affection and diversity of family

in order to strengthen the ecosphere of kindness.

kad sustiprintųme gerumo ekosferą.

Diena po mūsų sūnaus gimimo,

The day after our son was born,

the pediatrician came into the hospital room

pediatrė atėjo į mūsų palatą ir pasakė, kad yra susirūpinus.

and said she was concerned.

He wasn't extending his legs appropriately.

Jis neteisingai tiesė savo kojytes.

Ji pasakė, kad tai gali reikšti pažeistas smegenis.

She said that might mean that he had brain damage.

Insofar as he was extending them, he was doing so asymmetrically,

Jis tiesė savo kojytes nesimetriškai,

which she thought could mean that there was a tumor of some kind in action.

dėl ko ji pagalvojo, kad jis gali turėti smegenų auglį.

Jo galva buvo labai didelė, ir ji pagalvojo,

And he had a very large head,

which she thought might indicate hydrocephalus.

kad tai galėtų reikšti galvos smegenų vandenę.

And as she told me all of these things,

Kai ji man dėstė visus šiuos dalykus,

I felt the very center of my being pouring out onto the floor.

jaučiau, kaip visą mano esybę traukė prie žemės.

And I thought, "Here I had been working for years

Aš galvojau, štai dirbau visus šiuos metus

on a book about how much meaning people had found

prie knygos, kaip žmonės rado prasmę

in the experience of parenting children who were disabled,

augindami neįgalius vaikus,

ir nenorėjau prie jų prisijungti.

and I didn't want to join their number

because what I was encountering was an idea of illness."

Nes su kuo susidūriau buvo mintys apie ligą.

And like all parents since the dawn of time,

Ir kaip visi kiti tėvai,

norėjau apsaugoti savo vaiką nuo ligos.

I wanted to protect my child from illness.

Norėjau apsaugoti ir save nuo ligos.

And I wanted, also, to protect myself from illness.

And yet, I knew from the work I had done

Bet iš savo darbo patirties žinojau,

kad jeigu jis turės bent vieną iš tų dalykų, dėl kurių bus tiriamas,

that if he had any of the things we were about to start testing for,

ir tai galiausiai taptų jo tapatybe,

that those would ultimately be his identity,

ir jeigu tai būtų jo tapatybė, tuomet tai taptų ir mano tapatybe,

and if they were his identity, they would become my identity,

that that illness was going to take a very different shape as it unfolded.

ir kad ta liga galiausiai įgautų kitą formą.

We took him to the MRI machine, we took him to the CAT scanner,

Praskanavom jį MRT mašinoje, tuomet CAT skeneryje,

we took this day-old child and gave him over for an arterial blood draw.

nunešėme šį vienos dienos mažylį imti arterinio kraujo tyrimo.

We felt helpless.

Jautėmės bejėgiai.

And at the end of five hours,

Ir po 5 valandų mums buvo pasakyta,

kad jo smegenys yra visiškai sveikos

they said that his brain was completely clear

and that he was by then extending his legs correctly.

ir kad jis jau tiesia kojytes teisingai.

And when I asked the pediatrician what had been going on,

Ir kai paklausiau pediatrės, kodėl taip yra,

she said she thought in the morning, he had probably had a cramp.

ji pasakė, kad tikriausiai ryte jis turėjo mėšlungį.

(Laughter)

(Juokas)

But I thought --

Pamąsčiau, kad mano mama buvo teisi.

(Laughter)

I thought how my mother was right.

I thought, "The love you have for your children

Pamaniau, meilė savo vaikams

is unlike any other feeling in the world.

yra kaip joks kitas jausmas pasaulyje,

And until you have children, you don't know what it feels like.

ir kol neturi savų vaikų, nežinai, koks tai jausmas.

Manau, kad vaikai mane įviliojo į spąstus

I think children had ensnared me

the moment I connected fatherhood with loss.

nuo tos akimirkos, kai susiejau tėvystę ir praradimą.

Bet nemanau, kad būčiau tai pastebėjęs,

But I'm not sure I would have noticed that

jei nebūčiau taip stipriai įsitraukęs į savo projektą.

if I hadn't been so in the thick of this research project of mine.

I'd encountered so much strange love,

Pažinau tiek daug keistos meilės,

and I fell very naturally into its bewitching patterns.

ir natūraliai įkliuvau į jos kerinčius raštus.

And I saw how splendor can illuminate even the most abject vulnerabilities.

Pamačiau, kaip didybė gali nušviesti net didžiausias silpnybes.

Per pastaruosius 10 metų pamačiau ir pažinau

During these 10 years, I had witnessed and learned

nepakeliamos atsakomybės siaubingą džiaugsmą,

the terrifying joy of unbearable responsibility,

and I had come to see how it conquers everything else.

ir pamačiau, kaip jis užkariauja visa kita.

Ir nors kartais pagalvodavau, kad mano apklausiami tėvai yra kvailiai,

And while I had sometimes thought the parents I was interviewing were fools,

enslaving themselves to a lifetime's journey with their thankless children

įkalinę save gyvenimo kelionę su nedėkingu vaiku,

bandantys iš kančios padaryti tapatybę,

and trying to breed identity out of misery,

tą dieną supratau, kad mano tyrimas man pastatė plaustą

I realized that day that my research had built me a plank

ir kad buvau pasiruošęs lipti į jų laivą.

and that I was ready to join them on their ship.

Ačiū.

Thank you.

(Applause and cheers)

(Plojimai)

Thank you.