The wars that inspired Game of Thrones - Alex Gendler

Translator: Saulėja Visockytė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

As far as we know,

Kaip žinome,

Medieval England was never invaded by ice zombies,

Viduramžių Anglija niekada nebuvo užpulta ledinių zombių

or terrorized by dragons,

ar drakonų,

but it was shaken by a power struggle between two noble families

tačiau šalį vis dėlto drebino tarp dviejų kilmingų giminių vykusi kova,

spanning generations

trukusi amžius

and involving a massive cast of characters

bei į konfliktą įvėlusi daugybę veikėjų

with complex motives and shifting loyalties.

su sudėtingais motyvais ir kintančiu lojalumu.

Jei tai atrodo girdėta,

If that sounds familiar,

it's because the historical conflicts known as the Wars of the Roses

taip yra todėl, kad šie istoriniai konfliktai, dar žinomi kaip Rožių karai,

served as the basis for much of the drama in Game of Thrones.

iš tiesų davė pradžią daugumai „Sostų karuose” įsižiebusių nesutarimų.

The real-life seeds of war were sewn by the death of King Edward III in 1377.

Pirmosios neapykantos sėklos buvo pasėtos 1377 metais mirus karaliui Edvardui III.

Edward's oldest son had died before his father,

Edvardo vyriausiasis sūnus mirė anksčiau už savo tėvą,

but his ten-year-old son, Richard II,

tačiau jo dešimtmetis sūnus Ričardas II

succeeded to the throne ahead of Edward's three surviving sons.

perėmė sostą pirmiau nei likę trys Edvardo sūnūs.

This skipping of an entire generation

Toks poelgis

left lingering claims to the throne among their various offspring,

sukėlė daug nuogąstavimų dėl sosto paveldėjimo teisingumo,

particularly the Lancasters, descended from Edward's third son,

savo abejones ypač išreiškė Lankasteriai, trečiojo Edvardo sūnaus palikuonys,

and the Yorks, descended from his fourth son.

bei Jorkai, ketvirtojo sūnaus atžalos.

The name of the ensuing wars

Vėliau kilusių karų pavadinimas ir kilo

comes from the symbols associated with the two families,

iš šių dviejų giminių herbuose pavaizduotų simbolių:

the white rose of York and the red rose of Lancaster.

baltos – Jorkų rožės, ir raudonos – Lankasterių rožės.

The Lancasters first gained the throne

Lankasteriai pirmieji užėmė sostą,

when Richard II was deposed by his cousin Henry IV in 1399.

kai 1399 Ričardą II nuo sosto nuvertė jo pusbrolis Henris IV.

Despite sporadic unrest,

Nepaisant keleto pavienių nesklandumų,

their reign remained secure until 1422,

Lankasteriai ramiai valdė iki 1422,

when Henry V's death in a military campaign

kai Henrio V mirtis karinėje operacijoje lėmė,

left an infant Henry VI as king.

jog karaliumi tapo vos kelių mėnesių sulaukęs jo sūnus – Henris VI.

Patarėjų spaudžiamas ir silpna valia pasižymėjęs Henris

Weak-willed and dominated by advisors,

Henry was eventually convinced to marry Margaret of Anjou to gain French support.

galiausiai buvo įtikintas siekti palaikymo iš Prancūzijos ir vesti Margaritą Anžu.

Margaret was beautiful, ambitious,

Margarita buvo be galo žavi, ambicinga

and ruthless in persecuting any threat to her power,

ir negailėstingai su sosto priešais susidorojanti moteris

and she distrusted Richard of York, most of all.

ypač nepasitikėjusi Ričardu Jorku.

York had been the King's close advisor and loyal General,

Jorkas buvo artimas karaliaus patarėjas ir ištikimas generolas,

but was increasingly sidelined by the Queen,

tačiau buvo nuolat ignoruojamas karalienės,

who promoted her favorite supporters, like the Earls of Suffolk and Somerset.

kuri siekė į valdžią iškelti savo favoritus – grafus Sufolką ir Somersetą.

York's criticism of their inept handling of the war against France

Jorkas kritikavo neapgalvotus valdžios veiksmus kare su Prancūzija,

led to his exclusion from court and transfer to Ireland.

todėl buvo pašalintas iš tarybos ir ištremtas į Airiją.

Meanwhile, mounting military failures,

Tuo tarpu, dažnėjančios karinės nesėkmės

and corrupt rule by Margaret and her allies

bei nepatikimas Margaritos ir jos sąjungininkų vadovavimas

caused widespread discontent,

kėlė visuotinį nepasitenkinimą,

and in the midst of this chaos,

visgi tvyrančiame chaose

Richard of York returned with an army to arrest Somerset and reform the court.

reformuoti tarybą ir suimti Somersetą su armija grįžo Ričardas Jorkas.

Initially unsuccessful, he soon got his chance

Nors pirma nesėkmingai, vėliau jis gavo šansą reformuoti šalį,

when he was appointed Protector of the Realm

nes buvo paskirtas karalystės sergėtoju, Henriui patyrus psichikos sutrikimą.

after Henry suffered a mental breakdown.

However, less than a year later,

Visgi po mažiau nei vienerių metų,

Henry suddendly recovered

karalius Henris atgavo jėgas

and the Queen convinced him to reverse York's reforms.

ir karalienė įtikino jį panaikinti Jorko reformas.

York fled and raised an army once more.

Jorkas pabėgo, tačiau dar kartą subūrė sau armiją.

Though he was unable to directly seize the throne,

Nors jam nepavyko užimti sosto,

he managed to be reinstated as Protector

Jorkas vėl įgavo sergėtojo titulą

and have himself and his heirs designated to succeed Henry.

ir kartu su savo vaikais tapo sosto įpediniais.

But instead of a crown,

Tačiau vietoje karūnos,

York's head acquired a pike

po kovos su karalienės šalininkais, Jorko galva atsidūrė ant kuolo.

after he was killed in battle with the Queen's loyalists.

His young son took up the claim and was crowned Edward IV.

Jo sūnus perėmė sostą ir buvo karūnuotas Edvardu IV.

Edward enjoyed great military success against the Lancasters.

Edvardas sugebėjo įveikti Lankasterius.

Henry was captured,

Henris buvo paimtas į nelaisvę,

while Margaret fled into exile

o Margarita su savo žiaurumu garsėjančiu sūnumi Edvardu Vestminsteriu pabėgo.

with their reportedly cruel son, Edward of Westminster.

But the newly crowned King made a tragic political mistake

Tačiau naujasis karalius padarė tragišką politinę klaidą,

by backing out of his arranged marriage with a French Princess

kai atsisakė vesti Prancūzijos princesę

to secretly marry the widow of a minor Noble.

ir slaptai susituokė su žemesnio rango didiko našle.

This alienated his most powerful ally, the Earl of Warwick.

Taip karalius neteko stipriausio savo sąjungininko – Varviko grafo.

Warwick allied with the Lancasters,

Grafas ir Lankasteriai sudarė sąjungą,

turned Edward's jealous younger brother, George, against him,

jie nuteikė prieš karalių Edvardo pavydų jaunesnįjį brolį

and even briefly managed to restore Henry as King,

ir grąžino Henrį į sostą,

but it didn't last.

tačiau neilgam.

Edward recaptured the throne,

Edvardas vėl susigrąžino sostą,

the Lancaster Prince was killed in battle,

Lankasterių princas žuvo mūšyje,

and Henry himself died in captivity not long after.

o Henris mirė nelaisvėje.

The rest of Edward IV's reign was peaceful,

Likusieji Edvardo IV valdymo metai buvo taikūs,

but upon his death in 1483, the bloodshed resumed.

bet po jo mirties 1483 kraujo liejimąsis vėl tęsėsi.

Though his twelve-year-old son was due to succeed him,

Nors dvylikametis Edvardo sūnus turėjo perimti sostą,

Edward's younger brother Richard III declared his nephews illegitimate

Edvardo jaunesnysis brolis Ričardas III savo sūnėnus paskelbė neteisėtais,

due to their father's secret marriage.

nes jų tėvo santuoka buvo slapta.

He assumed the regency himself and threw the boys in prison.

Ričardas perėmė valdžią, o berniukus įkalino.

Though no one knows what ultimately became of them,

Nors niekas taip ir nežino, kas nutiko berniukams,

after a while, the Princes disappeared

po kurio laiko princai dingo

and Richard's power seemed secure.

ir Ričardo valdžia buvo apsaugota.

But his downfall would come only two years later

Visgi po dviejų metų jo valdžia patyrė grėsmę iš kitapus jūros.

from across the narrow sea of the English Channel.

Henry Tudor was a direct descendant of the first Duke of Lancaster,

Henris Tudoras buvo tiesioginis pirmojo kunigaikščio Lankasterio palikuonis,

raised in exile after his father's death in a previous rebellion.

po tėvo mirties sukilime, užaugintas tremtyje.

Ričardo III valdžios troškimas suskaldė Jorkų giminę,

With Richard III's power grab causing a split in the York faction,

Henry won support for his royal claim.

todėl Henrio pretenzijos į sostą buvo palaikomos.

Raising an army in France, he crossed the Channel in 1485

Prancūzijoje subūręs armiją, jis persikėlė per Lamanšo sąsiaurį 1485

and quickly defeated Richard's forces.

ir greitai nugalėjo Ričardo pajėgas.

And by marrying Elizabeth of York, elder sister of the disappeared Princes,

Vesdamas dingusiųjų princų vyresniąją seserį Elžbietą iš Jorkų giminės

the newly crowned Henry VII joined the two roses,

naujasis karalius Henris VII sujungė dvi gimines,

finally ending nearly a century of war.

taip užbaigdamas beveik šimtmetį trukusį karą.

We often think of historical wars as decisive conflicts

Istorinius konfliktus dažnai įsivaizduojame kaip ryžtingus mūšius

with clearly defined winners and losers.

su aiškiais nugalėtojais ir pralaimėtojais.

But the Wars of the Roses, like the fiction they inspired,

Tačiau Rožių karai ir istorijos, kurias jie įkvėpė,

show us that victories can be uncertain,

mums parodo, jog pergalės ne visada būna aiškios,

alliances unstable,

sąjungos, ne visada tvirtos,

and even the power of Kings as fleeting as the seasons.

ir net karalių valdžia gali kisti kaip metų laikai.