How do antidepressants work? - Neil R. Jeyasingam

Translator: Barbora Sendžikaitė Reviewer: Adele Mikoliunaite

In the 1950s, the discovery of two new drugs

XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje atrasti du vaistai,

sparked what would become a multibillion dollar market for antidepressants.

kurie tapo multi milijardinės vertės antidepresantų rinkos pradžia.

Neither drug was intended to treat depression at all—

Tačiau nė vienas vaistas nebuvo skirtas depresijai gydyti –

in fact, at the time, many doctors and scientists believed psychotherapy

iš tiesų, tuo metu dauguma gydytojų ir mokslininkų laikė psichoterapiją

was the only approach to treating depression.

vieninteliu veiksmingu depresijos gydymo būdu.

The decades-long journey of discovery that followed

Šių vaistų sukeltas, dešimtmečius trukęs atradimų kelias

revolutionized our understanding of depression—

pakeitė tai, kaip suvokiame depresiją,

and raised questions we hadn’t considered before.

ir iškėlė iki tol neapsvarstytų klausimų.

One of those first two antidepressant drugs was ipronaizid,

Vienas iš šių pirmųjų antidepresantų – iproniazidas,

which was intended to treat tuberculosis.

vaistas, skirtas tuberkuliozei gydyti.

In a 1952 trial, it not only treated tuberculosis,

1952 m. tyrime iproniazidas ne tik gydė tuberkuliozę,

it also improved the moods of patients

bet ir gerino pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija, savijautą.

who had previously been diagnosed with depression.

In 1956, a Swiss clinician observed a similar effect when running a trial

1956 m. šveicarų gydytojas pastebėjo panašų efektą tirdamas imipraminą –

for imipramine, a drug for allergic reactions.

vaistą, kuris buvo skirtas alerginėms reakcijoms.

Both drugs affected a class of neurotransmitters called monoamines.

Abu medikamentai veikė neuromediatorių tipą – monoaminus.

The discovery of these antidepressant drugs

Šių antidepresantų išradimas įkvėpė cheminio disbalanso teoriją,

gave rise to the chemical imbalance theory,

the idea that depression is caused by having insufficient monoamines

kuri teigia, kad depresiją sukelia monoamidų trūkumas smegenų sinapsėse.

in the brain’s synapses.

Ipronaizid, imipramine, and other drugs like them

Buvo manoma, kad iproniazidas, imipraminas ir kiti panašūs vaistai

were thought to restore that balance

atstatė pusiausvyrą padidindami monoamidų prieinamumą smegenyse.

by increasing the availability of monoamines in the brain.

These drugs targeted several different monoamines,

Šie vaistai veikė kelis skirtingus monoaminus,

each of which acted on a wide range of receptors in the brain.

kurie darė įtaką įvairiems smegenų receptoriams.

This often meant a lot of side effects,

Tai dažnai sukėlė daugybę šalutinių poveikių –

including headaches, grogginess, and cognitive impairments

galvos skausmą, irzlumą ir suvokimo sutrikimus,

including difficulty with memory, thinking, and judgment.

įskaitant atminties, kritinio mąstymo, svarstymo sunkumus.

Hoping to make the drugs more targeted and reduce side effects,

Norėdami sumažinti šalutinius poveikius ir specializuoti vaistus,

scientists began studying existing antidepressants

mokslininkai pradėjo tirti žinomus antidepresantus,

to figure out which specific monoamines were most associated

kad išsiaiškintų kurie monoaminai ryškiausiai susiję

with improvements in depression.

su depresijos lengvėjimu.

In the 1970s, several different researchers converged on an answer:

XX a. 8-ąjame dešimtmetyje keletas tyrėjų priėjo prie tos pačios išvados:

the most effective antidepressants all seemed to act on one monoamine

patys efektyviausi antidepresantai veikė tą patį monoaminą –

called serotonin.

serotoniną.

This discovery led to the production of fluoxetine, or Prozac, in 1988.

Šio atradimo dėka 1988 m. pradėtas gaminti fluoksetinas, pavadinimu „Prozac”.

It was the first of a new class of drugs

Šis – pirmasis iš visai naujo tipo vaistų,

called Selective Serotonin Reuptake Inhibitors, or SSRI’s,

vadinamų selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais, arba SSRI,

which block the reabsorption of serotonin, leaving more available in the brain.

kurie stabdo serotonino reabsorbciją, taip padarydami jį labiau prieinamą smegenyse.

Prozac worked well and had fewer side effects

„Prozac” veikė ir sukėlė mažiau šalutinių poveikių

than older, less targeted antidepressants.

nei senieji, mažiau specializuoti antidepresantai.

The makers of Prozac also worked to market the drug

„Prozac” gamintojai stengėsi platinti vaistą

by raising awareness of the dangers of depression

didindami publikos ir medikų bendruomenės

to both the public and the medical community.

supratimą apie depresijos pavojų.

More people came to see depression as a disease

Daugiau žmonių pamatė depresiją kaip ligą,

caused by mechanisms beyond an individual’s control,

sukeltą faktorių, nevaldomų žmogaus,

which reduced the culture of blame and stigmatization surrounding depression,

kas mažino depresiją supusią kaltės ir stigmos kultūrą,

and more people sought help.

todėl daugiau žmonių kreipėsi pagalbos.

In the 1990s, the number of people being treated for depression skyrocketed.

XX a. 10 deš. žymiai padaugėjo žmonių, kuriems buvo gydoma depresija.

Psychotherapy and other treatments fell by the wayside,

Psichoterapija ir kiti gydymo metodai tapo nepopuliarūs

and most people were treated solely with antidepressant drugs.

ir dauguma pacientų buvo gydomi vien tik medikamentais.

Since then, we’ve developed a more nuanced view of how to treat depression—

Dabar mes geriau suprantame depresijos priežastis ir gydymo niuansus.

and of what causes it.

Not everyone with depression responds to SSRIs like Prozac—

Ne visiems, sergantiems depresija, pasiteisina gydymas SSRI vaistais –

some respond better to drugs that act on other neurotransmitters,

kai kuriems geriau padeda vaistai, veikiantys kitus neuromediatorius,

or don't respond to medication at all.

kitiems vaistai visai nepadeda.

For many, a combination of psychotherapy and antidepressant drugs

Daugumai psichoterapija ir antidepresantai kartu

is more effective than either alone.

padeda efektyviau, nei atskirai.

We’re also not sure why antidepressants work the way they do:

Mes vis dar nežinome, kaip ir kodėl veikia antidepresantai:

they change monoamine levels within a few hours of taking the medication,

per kelias valandas jie pakeičia monoaminų pusiausvyrą,

but patients usually don’t feel the benefit until weeks later.

tačiau dažniausiai pacientai pokyčius pajaučia tik po kelių savaičių.

And after they stop taking antidepressants,

O kai antidepresantų vartojimas nutraukiamas

some patients never experience depression again, while others relapse.

kai kurie pacientai nebepatirs depresijos, kitiems ji pasireikš vėl.

We now recognize that we don’t know what causes depression,

Mes dabar pripažįstame, kad nežinome, kas sukelia depresiją

or why anti-depressants work.

ir kodėl antidepresantai veikia.

The chemical imbalance theory is at best an incomplete explanation.

Cheminio disbalanso teorija yra, net geriausiu atveju, netobula ir nepilna.

It can’t be a coincidence that almost all the antidepressants

Negali būti sutapimas, kad beveik visi antidepresantai veikia serotoniną,

happen to act on serotonin,

but that doesn’t mean serotonin deficiency is the cause of depression.

tačiau tai nereiškia, kad serotonino trūkumas sukelia depresiją.

If that sounds odd, consider a more straightforward example:

Jeigu tai skamba painiai, pasvarstykite šitaip:

steroid creams can treat rashes caused by poison ivy—

steroidų kremai gali gydyti nuodingosios gebenės sukeltus išberimus,

the fact that they work doesn’t mean steroid deficiency

tačiau tai nereiškia, kad išbėrimas buvo sukeltas

was the cause of the rash.

steroidų trūkumo.

We still have a ways to go in terms of understanding this disease.

Priešakyje dar ilgas kelias šios ligos suvokimo link.

Fortunately, in the meantime, we have effective tools to treat it.

Laimei, kol mokomės, turime efektyvių gydymo priemonių.