Daniel H. Cohen: For argument's sake

Translator: Jolanta Şahin Reviewer: Kristina Vaitekūnaitė

Mano vardas yra Dan Cohen ir esu, kaip jis ir sakė, akademikas.

My name is Dan Cohen and I am an academic, as he said.

Tai reiškia, kad aš diskutuoju.

And what that means is that I argue.

It's an important part of my life.

Tai svarbi mano gyvenimo dalis ir aš mėgstu diskutuoti.

And I like to argue.

And I'm not just an academic, I'm a philosopher,

Esu ne tik akademikas, bet ir filosofas,

todėl manau, kad esu pakankamai geras diskusijose.

so I like to think that I'm actually pretty good at arguing.

Taip pat mėgstu daug galvoti apie jas.

But I also like to think a lot about arguing.

And in thinking about arguing, I've come across some puzzles.

Galvodamas apie diskusijas priėjau keletą galvosūkių.

And one of the puzzles is that,

Vienas iš jų yra tai, kad

as I've been thinking about arguing over the years --

daugybę metų mąstau apie diskusijas,

dešimtmečius, tapau geresnis jose,

and it's been decades now --

I've gotten better at arguing.

But the more that I argue and the better I get at arguing,

bet kuo daugiau ginčijuosi ir tampu geresnis,

tuo daugiau pralaimiu. Tai ir yra galvosūkis.

the more that I lose.

And that's a puzzle.

And the other puzzle is that I'm actually okay with that.

Kitas galvosūkis yra tai, kad aš su tuo susitaikęs.

Why is it that I'm okay with losing

Kodėl manau, kad pralaimėti nėra blogai,

and why is it that I think good arguers are actually better at losing?

ir kodėl manau, kad tie, kas gerai diskutuoja

yra geresni pralaimėtojai?

Well, there are some other puzzles.

Yra ir daugiau galvosūkių.

One is: why do we argue?

Visų pirma, kodėl diskutuojame? Kokia iš to nauda?

Who benefits from arguments?

When I think about arguments, I'm talking about --

Aš kalbu apie

let's call them academic arguments or cognitive arguments --

akademines diskusijas arba pažintines diskusijas,

where something cognitive is at stake:

kur diskutuojama dėl žinių.

Is this proposition true? Is this theory a good theory?

Ar šis teiginys yra teisingas? Ar ši teorija yra gera?

Is this a viable interpretation of the data or the text? And so on.

Ar tai teisinga faktų ar teksto interpretacija?

I'm not interested really in arguments about whose turn it is to do the dishes

Ir panašiai. Manęs nedomina ginčai apie tai,

kieno eilė yra plauti indus ar kas turi išnešti šiukšles.

or who has to take out the garbage.

Yeah, we have those arguments, too.

Taip, mes turime ir tokius ginčus.

I tend to win those arguments, because I know the tricks.

Paprastai tokius ginčus laimiu, nes žinau gudrybių.

Bet tai nėra svarbūs ginčai.

But those aren't the important arguments.

Šiandieną mane domina akademinės diskusijos.

I'm interested in academic arguments,

Štai dalykai, kurie mane verčia sukti galvą.

and here are the things that puzzle me.

Visų pirma, ką gauna laimėtojas?

First, what do good arguers win when they win an argument?

What do I win if I convince you

Kas man iš to, jeigu jus įtikinu, kad

that utilitarianism isn't really the right framework

utilitarizmas nėra gera sistema etinėms teorijoms gvildenti?

for thinking about ethical theories?

Ką mes laimime, kai laimime ginčą?

What do we win when we win an argument?

Galiausiai, kodėl mums išvis rūpi,

Even before that,

what does it matter to me

ar kažkam atrodo, kad Kanto teorija yra teisinga

whether you have this idea that Kant's theory works

or Mill is the right ethicist to follow?

ar kad Mill'o etika yra teisingiausia?

Manęs visai neliečia tai, kad tau atrodo,

It's no skin off my back

whether you think functionalism is a viable theory of mind.

kad funkcionalizmas yra perspektyvi proto teorija.

So why do we even try to argue?

Kodėl mes išvis bandome ginčytis?

Why do we try to convince other people

Kodėl bandome priversti kitus

to believe things they don't want to believe,

patikėti dalykais, kuriais jie nenori tikėti?

and is that even a nice thing to do?

Ar tai išvis teisinga? Ar gražu taip

Is that a nice way to treat another human being,

elgtis su kitu žmogumi, bandyti priversti

try and make them think something they don't want to think?

jį mąstyti taip, kaip jis nenori mąstyti?

Well, my answer is going to make reference to three models for arguments.

Mano atsakymas bus sudarytas iš

trijų diskusijų modelių.

The first model -- let's call it the dialectical model --

Pirmasis modelis, pavadinkime jį dialektiniu modeliu,

is we think of arguments as war; you know what that's like --

sako, kad mes matome ginčus kaip karą, žinote, kaip jis vyksta.

Būna daug rėkimo ir klykimo,

a lot of screaming and shouting and winning and losing.

laimėjimo ir pralaimėjimo,

tai visai nėra naudingas diskutavimo modelis,

That's not a very helpful model for arguing,

but it's a pretty common and entrenched model for arguing.

bet jis pasitaiko dažniausiai.

But there's a second model for arguing: arguments as proofs.

Yra antras ginčo modelis: diskusija su įrodymais.

Think of a mathematician's argument.

Pagalvokite apie matematiko argumentus.

Here's my argument. Does it work? Is it any good?

Štai mano argumentas. Ar jis veikia? Ar jis yra geras?

Are the premises warranted? Are the inferences valid?

Ar prielaidos yra pagrįstos? Ar teisingos išvados?

Ar išvados išplaukia iš prielaidų?

Does the conclusion follow from the premises?

No opposition, no adversariality --

Nėra oponentų, nėra priešiškumo,

not necessarily any arguing in the adversarial sense.

nebūtini priešiški ginčai.

But there's a third model to keep in mind

Yra ir trečias modelis, kurį reiktų turėti galvoje,

that I think is going to be very helpful,

manau, kad jis jums bus labai naudingas,

and that is arguments as performances, arguments in front of an audience.

tai `diskusija kaip pasirodymas` modelis,

diskusijos priešais auditoriją.

We can think of a politician trying to present a position,

Galime įsivaizduoti politiką, pristatantį savo poziciją,

trying to convince the audience of something.

bandantį kažkuo įtikinti auditoriją.

But there's another twist on this model that I really think is important;

Bet yra vienas labai svarbus, mano manymu, šio modelio vingis.

namely, that when we argue before an audience,

Kai mes diskutuojame priešais auditoriją,

sometimes the audience has a more participatory role in the argument;

kartais auditorija dalyvauja ginče,

that is, arguments are also [performances] in front of juries,

tai yra, auditorija tampa žiuri,

who make a judgment and decide the case.

sprendžianti, kas yra teisus.

Pavandinkime tai retoriniu modeliu,

Let's call this the rhetorical model,

where you have to tailor your argument to the audience at hand.

kai turi pritaikyti savo argumentus auditorijai.

You know, presenting a sound, well-argued,

Žinote, logiškas, gerai apgalvotas,

tight argument in English before a francophone audience

tvirtas argumentas anglų kalba nepaveiks

just isn't going to work.

prancūziškai kalbančios auditorijos.

So we have these models -- argument as war, argument as proof

Taigi, turime šiuos modelius - karinė diskusija,

diskusija su įrodymais ir diskusija kaip pasirodymas.

and argument as performance.

Iš visų trijų, karinė diskusija yra populiariausia.

Of those three, the argument as war is the dominant one.

It dominates how we talk about arguments,

Ji dominuoja mums kalbant apie ginčus,

it dominates how we think about arguments,

mąstant apie ginčus

and because of that, it shapes how we argue,

ir dėl to ji daro įtaką tam, kaip mes ginčijamės,

our actual conduct in arguments.

mūsų elgesį ginčo metu.

Now, when we talk about arguments,

Kai kalbame apie ginčus,

we talk in a very militaristic language.

kalbame karine kalba.

We want strong arguments, arguments that have a lot of punch,

Norime tvirtų argumentų, argumentų, turinčių galią,

arguments that are right on target.

argumentų tiesiai į taikinį.

We want to have our defenses up and our strategies all in order.

Stojame į gynybinę poziciją ir norime, kad mūsų strategija būtų gerai apgalvota.

We want killer arguments.

Norime argumentų žudikų.

That's the kind of argument we want.

Štai tokių ginčų mes norime.

It is the dominant way of thinking about arguments.

Tai vyraujantis būdas mąstyti apie ginčus.

When I'm talking about arguments,

Kai kalbu apie ginčus, jūs tikriausiai

that's probably what you thought of, the adversarial model.

pagalvojote apie priešišką modelį.

But the war metaphor,

Bet karo metafora, karo modelis,

the war paradigm or model for thinking about arguments,

toks mąstymo apie ginčus modelis

has, I think, deforming effects on how we argue.

paveikia mūsų ginčymosi manierą.

Ji iškelia taktiką aukščiau turinio.

First, it elevates tactics over substance.

You can take a class in logic, argumentation.

Gali lankyti logikos ir diskutavimo pamokas.

Gali išmokti visas gudrybes, kurias žmonės naudoja

You learn all about the subterfuges

that people use to try and win arguments -- the false steps.

bandydami laimėti ginčą, dirbtinius laiptelius.

It magnifies the us-versus them aspect of it.

Tai iškelia "mes prieš juos" nusistatymą.

It makes it adversarial; it's polarizing.

Paverčia jį priešišku. Išskiriančiu.

And the only foreseeable outcomes are triumph -- glorious triumph --

Vieninteliai to rezultatai yra

triumfas, šlovingas triumfas arba apgailėtinas, gėdingas sutriuškinimas.

or abject, ignominious defeat.

I think those are deforming effects,

Manau, kad tai iškreipti rezultatai, o kas blogiausia,

and worst of all, it seems to prevent things like negotiation

toks mąstymas užkerta kelią deryboms

or deliberation or compromise or collaboration.

ar apmąstymams, ar kompromisams

ar bendradarbiavimui.

Think about that one -- have you ever entered an argument thinking,

Pagalvokite apie tai. Ar kada nors turėjote ginčą,

galvodami, "Pažiūrėkim, ar galime tai išspręsti,

"Let's see if we can hash something out, rather than fight it out.

vietoj peštynių. Kaip tai galėtume išspręsti kartu?"

What can we work out together?"

I think the argument-as-war metaphor

Manau, kad ginčai kaip karo metafora

užkerta kelią ginčų išsprendimui.

inhibits those other kinds of resolutions to argumentation.

And finally -- this is really the worst thing --

Galiausiai, tai yra blogiausia,

arguments don't seem to get us anywhere; they're dead ends.

ginčai mūsų niekur nenuveda.

Jie yra kelio galas. Jie yra užburtas ratas,

They are like roundabouts or traffic jams or gridlock in conversation.

eismo kamštis ar pokalbių aklavietė.

We don't get anywhere.

Mes nieko iš to negauname.

And one more thing.

Ir dar vienas dalykas, kaip mokytoją,

And as an educator, this is the one that really bothers me:

šitai mane ypač erzina:

If argument is war,

jeigu ginčai yra karas, tuomet mokymasis yra

then there's an implicit equation of learning with losing.

sulyginamas su pralaimėjimu.

And let me explain what I mean.

Leiskite paaiškinti.

Įsivaizduokite, kad mes ginčijamės.

Suppose you and I have an argument.

You believe a proposition, P, and I don't.

Jūs tikite P teiginiu, aš juo netikiu.

And I say, "Well, why do you believe P?"

Aš sakau "Kodėl tiki P?"

And you give me your reasons.

Jūs man išdėstote savo priežastis.

And I object and say, "Well, what about ...?"

Aš prieštarauju ir sakau "O kaip...?"

And you answer my objection.

Tuomet atsakote į mano prieštaravimą.

And I have a question: "Well, what do you mean?

Tuomet turiu klausimą: "Ką turi galvoje?

How does it apply over here?"

Kaip tai gali būti pritaikoma čia?" Ir jūs atsakote į mano klausimus.

And you answer my question.

Now, suppose at the end of the day,

Dabar įsivaizduokite, kad dienos gale,

I've objected, I've questioned,

aš prieštaravau, aš klausinėjau,

I've raised all sorts of counter counter-considerations

iškėliau visus prieštaringus argumentus,

and in every case you've responded to my satisfaction.

o jūs man pateikėte atsakymus į visa tai.

And so at the end of the day, I say,

Taigi, dienos gale sakau:

"You know what? I guess you're right: P."

"Žinai, ką? Manau, kad esi teisus dėl P."

So, I have a new belief.

Taigi, turiu naują įsitikinimą. Tai ne šiaip sau įsitikinimas,

And it's not just any belief;

bet gerai pagalvotas, ištirtas,

it's well-articulated, examined -- it's a battle-tested belief.

perėjęs mūšį įsitikinimas.

Great cognitive gain.

Puikus pažintinis pelnas. Taigi, kas laimėjo ginčą?

OK, who won that argument?

Well, the war metaphor seems to force us into saying you won,

Karo metafora mus priverčia pasakyti, jūs laimėjote,

nors realiai aš esu tas, kuris išmoko kažką nauja.

even though I'm the only one who made any cognitive gain.

Ką jūs įgijote mane įtikindami?

What did you gain, cognitively, from convincing me?

Sure, you got some pleasure out of it, maybe your ego stroked,

Žinoma, gavote malonumą, galbūt jūsų ego buvo pamalonintas,

maybe you get some professional status

galbūt įgijote statusą savo srityje.

in the field -- "This guy's a good arguer."

Šis vyrukas yra puikus diskutuotojas.

But just from a cognitive point of view,

Bet pažvelkime iš pažintinio lygio pusės, kas laimėjo?

who was the winner?

The war metaphor forces us into thinking that you're the winner and I lost,

Karo metafora mus verčia galvoti,

kad jūs esate laimėtojas, o aš pralaimėjau,

even though I gained.

nors iš to kažką gavau.

And there's something wrong with that picture.

Kažkas su visu tuo yra negerai.

Tai ir noriu pakeisti, jei įmanoma.

And that's the picture I really want to change if we can.

So, how can we find ways

Taigi, kaip padaryti, kad diskusijos

to make arguments yield something positive?

atneštų teigiamų rezultatų?

What we need is new exit strategies for arguments.

Ko mums reikia - tai geros pasitraukimo strategijos.

But we're not going to have new exit strategies for arguments

Bet negalime sukurti naujų pasitraukimo strategijų,

until we have new entry approaches to arguments.

kol neturime gerų įsitraukimo į diskusijas strategijų.

We need to think of new kinds of arguments.

Mums reikia pagalvoti apie naujus būdus diskutuoti.

Tam atlikti, na,

In order to do that, well --

I don't know how to do that.

nežinau, kaip tai padaryti.

That's the bad news.

Tai blogos naujienos.

The argument-as-war metaphor is just ... it's a monster.

Karinės diskusijos metafora yra kaip pabaisa.

It's just taken up habitation in our mind,

Ji užėmusi mūsų protą,

and there's no magic bullet that's going to kill it.

nėra jokios stebuklingos kulkos jai nugalabyti.

Nėra stebuklingos lazdelės jai išnaikinti.

There's no magic wand that's going to make it disappear.

Neturiu tam sprendimo.

I don't have an answer.

But I have some suggestions.

Bet turiu keletą pasiūlymų,

Here's my suggestion:

štai jie.

If we want to think of new kinds of arguments,

Jeigu norime pamąstyti apie naujus būdus diskutuoti,

what we need to do is think of new kinds of arguers.

mums reikia pagalvoti apie kitokius diskutuotojus.

So try this:

Pabandykite tai.

Think of all the roles that people play in arguments.

Pagalvokite apie visus vaidmenis, kuriuos žmonės atlieka besiginčydami.

There's the proponent and the opponent

Yra šalininkas ir varžovas

in an adversarial, dialectical argument.

priešiškoje, dialektinėje diskusijoje.

There's the audience in rhetorical arguments.

Retorinėse diskusijose yra auditorija.

There's the reasoner in arguments as proofs.

Yra protingas argumentuotojas diskusijose su įrodymais.

All these different roles.

Štai visos skirtingos rolės. Taigi, ar galite įsivaizduoti diskusiją,

Now, can you imagine an argument in which you are the arguer,

kurioje esate diskutuotojas, bet taip pat esate ir auditorija,

but you're also in the audience, watching yourself argue?

stebinti save diskutuojant?

Can you imagine yourself watching yourself argue,

Ar galite įsivaizduoti save diskutuojantį,

pralaimintį diskusiją, bet diskusijos pabaigoje

losing the argument, and yet still, at the end of the argument, saying,

sakantį, "Oho, tai buvo puiki diskusija."

"Wow, that was a good argument!"

Ar galite tai padaryti? Manau, kad galite.

Can you do that?

I think you can, and I think if you can imagine that kind of argument,

Taip pat manau, kad galite įsivaizduoti diskusiją,

where the loser says to the winner and the audience and the jury can say,

kur pralaimėjusysis sako laimėjusiajam,

o auditorija ir žiuri sako

"Yeah, that was a good argument,"

"Aha, tai buvo puiki diskusija."

then you have imagined a good argument.

Tuomet įsivaizdavote gerą diskusiją.

And more than that,

Dar daugiau, manau, kad įsivaizdavote

I think you've imagined a good arguer,

gerą diskutuotoją, vertą

an arguer that's worthy of the kind of arguer you should try to be.

diskutuotojo, kokiu turėtumėte pabandyti tapti.

Now, I lose a lot of arguments.

Dažnai pralaimiu diskusijas.

It takes practice to become a good arguer,

Tapti geru diskutuotoju reikia daug praktikos,

in the sense of being able to benefit from losing, but fortunately,

turi išmokti gauti naudos iš pralaimėjimo,

bet laimei, turėjau daugybę kolegų,

I've had many, many colleagues who have been willing to step up

kurie noriai padėjo man praktikuotis.

and provide that practice for me.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)