My son was a Columbine shooter. This is my story | Sue Klebold | TED

Translator: Aurelija Feizaitė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

The last time I heard my son's voice

Paskutinį kartą girdėjau savo sūnaus balsą

was when he walked out the front door

tada, kai jis išėjo pro duris

on his way to school.

į mokyklą.

He called out one word in the darkness:

Tamsoje sušuko vieną žodį:

"Bye."

„Viso.“

It was April 20, 1999.

Buvo 1999-ųjų balandžio 20 d.

Later that morning, at Columbine High School,

Vėliau tą rytą Columbine vidurinėje

my son Dylan and his friend Eric

mano sūnus Dylan ir jo draugas Eric

killed 12 students and a teacher

nušovė 12 mokinių, vieną mokytoją

and wounded more than 20 others before taking their own lives.

ir sužeidė daugiau nei 20 kitų, prieš nusižudydami patys.

Thirteen innocent people were killed,

Trylika nekaltų žmonių žuvo,

leaving their loved ones in a state of grief and trauma.

palikdami sielvartaujančius artimuosius.

Others sustained injuries,

Kiti patyrė sužalojimus,

some resulting in disfigurement and permanent disability.

ir dėl to kai kurie liko invalidais.

But the enormity of the tragedy

Tačiau tragedijos mastas

can't be measured only by the number of deaths and injuries that took place.

negali būti pamatuotas vien aukų ir sužalotųjų skaičiumi.

There's no way to quantify the psychological damage

Neįmanoma išmatuoti psichologinės žalos

of those who were in the school,

ten buvusiems žmonėms

or who took part in rescue or cleanup efforts.

ar gelbėtojams bei tvarkytojams.

There's no way to assess the magnitude of a tragedy like Columbine,

Neįmanoma įvertinti Columbine tragedijos dydžio

especially when it can be a blueprint

ypač, kai tai gali tapti pavyzdžiu

for other shooters who go on to commit atrocities of their own.

kitiems žmonėms, siekiantiems padaryti kažką baisaus.

Columbine was a tidal wave,

Columbine buvo cunamio banga,

and when the crash ended,

kuriai sudužus į krantą

it would take years for the community and for society

prireikė daug metų, kad visuomenė

to comprehend its impact.

suvoktų jos įtaką.

It has taken me years to try to accept my son's legacy.

Man prireikė daug metų susitaikyti su sūnaus poelgiu.

The cruel behavior that defined the end of his life

Žiaurus poelgis, pažymėjęs jo mirtį,

showed me that he was a completely different person from the one I knew.

man parodė, kad jis buvo visai ne toks, kokį aš pažinojau.

Afterwards people asked,

Po to žmonės klausė:

"How could you not know?

„Kaip tu galėjai nežinoti?

What kind of a mother were you?"

Kas tu buvai per motina?“

I still ask myself those same questions.

Vis dar klausiu savęs to paties.

Before the shootings, I thought of myself as a good mom.

Prieš tą įvykį laikiau save gera mama.

Helping my children become caring,

Užauginti vaikus rūpestingais,

healthy, responsible adults

sveikais, atsakingais žmonėmis

was the most important role of my life.

man buvo svarbiausia gyvenime.

But the tragedy convinced me that I failed as a parent,

Bet ta tragedija mane įtikino, kad man nepasisekė

and it's partially this sense of failure that brings me here today.

ir, iš dalies, dėl tos nesėkmės šiandien esu čia.

Aside from his father,

Neskaitant jo tėvo,

I was the one person who knew and loved Dylan the most.

aš buvau žmogus, geriausiai pažinojęs ir labiausiai mylėjęs Dylan.

If anyone could have known what was happening,

Jei kas ir galėjo žinoti, kas vyksta,

it should have been me, right?

tai turėjau būti aš, taip?

But I didn't know.

Bet aš nežinojau.

Today, I'm here to share the experience

Šiandien atvykau pasidalinti patirtimi,

of what it's like to be the mother of someone who kills and hurts.

ką reiškia būti mama žmogaus, kuris žudė ir skaudino.

For years after the tragedy, I combed through memories,

Po tragedijos metų metus kuičiausi prisiminimuose

trying to figure out exactly where I failed as a parent.

bandydama suprasti, ką auklėjime padariau ne taip.

But there are no simple answers.

Tačiau nėra paprastų atsakymų.

I can't give you any solutions.

Negaliu jums pateikti sprendimų.

All I can do

Ką galiu padaryti,

is share what I have learned.

tai pasidalinti tuo, ką išmokau.

When I talk to people who didn't know me before the shootings,

Kai kalbu su žmonėmis, kurie manęs nepažinojo prieš šaudynes,

I have three challenges to meet.

susiduriu su trimis išbandymais.

First, when I walk into a room like this,

Pirma, įėjusi į šitokią salę,

I never know if someone there has experienced loss

niekad nežinau, ar kas nors iš čia esančių prarado artimąjį

because of what my son did.

dėl to, ką padarė mano sūnus.

I feel a need to acknowledge the suffering caused by a member of my family

Jaučiu, kad privalau atsakyti už skausmą, kurį sukėlė mano šeimos narys,

who isn't here to do it for himself.

kuris negali atsakyti pats.

So first, with all of my heart,

Tad pirmiausia, iš visos širdies

I'm sorry if my son has caused you pain.

atsiprašau, jei mano sūnus sukėlė jums skausmą.

The second challenge I have

Antras mano išbandymas

is that I must ask for understanding and even compassion

yra tai, kad turiu paprašyti supratimo ir užuojautos,

when I talk about my son's death as a suicide.

kai kalbu apie sūnaus mirtį, kaip apie savižudybę.

Two years before he died,

Likus dvejiems metams iki jo mirties,

he wrote on a piece of paper in a notebook

sąsiuvinyje jis parašė,

that he was cutting himself.

kad pjaustėsi.

He said that he was in agony

Jis rašė, kad yra agonijoje

and wanted to get a gun so he could end his life.

ir nori įsigyti ginklą, kad galėtų nusišauti.

I didn't know about any of this until months after his death.

Apie tai sužinojau tik po kelių mėnesių po jo mirties.

When I talk about his death as a suicide,

Kai kalbu apie jo mirtį kaip savižudybę,

I'm not trying to downplay the viciousness he showed at the end of his life.

aš nesistengiu sumenkinti žiaurumo, kurį jis rodė gyvenimo pabaigoje.

I'm trying to understand

Aš bandau suprasti

how his suicidal thinking

kaip jo savižudikiškas mąstymas

led to murder.

privedė prie žmogžudystės.

After a lot of reading and talking with experts,

Po daugybės knygų ir pokalbių su ekspertais,

I have come to believe

priėjau išvadą,

that his involvement in the shootings was rooted not in his desire to kill

kad tragedijos šaknys slypėjo ne troškime žudyti

but in his desire to die.

bet jo troškime mirti.

The third challenge I have when I talk about my son's murder-suicide

Trečias mano išbandymas kalbant apie sūnaus žmogžudystę-savižudybę

is that I'm talking about mental health --

yra tai, jog kalbu apie psichinę sveikatą –

excuse me --

atsiprašau –

is that I'm talking about mental health,

tai, jog kalbu apie psichinę sveikatą

or brain health, as I prefer to call it, because it's more concrete.

arba smegenų sveikatą, kaip ją vadinu, nes taip konkrečiau.

And in the same breath, I'm talking about violence.

Tuo pačiu, kalbu ir apie smurtą.

The last thing I want to do is to contribute to the misunderstanding

Jokiu būdu nenoriu prisidėti prie nežinojimo,

that already exists around mental illness.

kuris ir taip supa psichikos ligas.

Only a very small percent of those who have a mental illness

Tik labai nedidelis procentas tų, kurie serga psichikos ligomis

are violent toward other people,

su kitais elgiasi agresyviai,

but of those who die by suicide,

tačiau nustatyta, jog apie

it's estimated that about 75 to maybe more than 90 percent

75-90 procentų žmonių, kurie nusižudo

have a diagnosable mental health condition of some kind.

serga kokia nors diagnozuotina psichikos liga.

As you all know very well,

Kaip visi gerai žinote,

our mental health care system is not equipped to help everyone,

mūsų psichikos sveikatos sistema negali visiems padėti,

and not everyone with destructive thoughts

ir ne kiekvienam, turinčiam destruktyvių minčių,

fits the criteria

yra diagnozuojama

for a specific diagnosis.

tam tikra liga.

Many who have ongoing feelings

Dauguma žmonių, ištisai jaučiančių

of fear or anger or hopelessness

baimę, pyktį ar neviltį

are never assessed or treated.

niekad nediagnozuojami ir negydomi.

Too often, they get our attention only if they reach a behavioral crisis.

Dažniausiai atkreipiamas dėmesys, tik kai jie patiria krizę.

If estimates are correct

Jei statistika nemeluoja,

that about one to two percent of all suicides

1-2 procentai visų savižudybių

involves the murder of another person,

apima ir kito žmogaus nužudymą;

when suicide rates rise, as they are rising for some populations,

kai tam tikrose šalyse kyla savižudybių skaičius,

the murder-suicide rates will rise as well.

kyla ir savižudybių-žmogžudysčių skaičius.

I wanted to understand what was going on in Dylan's mind prior to his death,

Aš norėjau suprasti, kas dėjosi Dylan galvoje prieš jo mirtį

so I looked for answers from other survivors of suicide loss.

todėl ieškojau atsakymų pas kitus, susidūrusius su savižudybe.

I did research and volunteered to help with fund-raising events,

Ieškojau informacijos, savanoriavau labdaros renginiuose,

and whenever I could,

ir kai rasdavau galimybę,

I talked with those who had survived their own suicidal crisis

kalbėjausi su tais, kurie išgyveno savižudikiškas mintis

or attempt.

ar bandymą žudytis.

One of the most helpful conversations I had

Vienas labiausiai man padėjusių pokalbių

was with a coworker

buvo su bendradarbe,

who overheard me talking to someone else

kuri išgirdo mane su kažkuo kalbančią

in my office cubicle.

prie savo stalo biure.

She heard me say that Dylan could not have loved me

Ji išgirdo, kaip sakiau, jog Dylan manęs nemylėjo,

if he could do something as horrible as he did.

jeigu galėjo padaryti tai, ką padarė.

Later, when she found me alone,

Vėliau, radusi mane vieną,

she apologized for overhearing that conversation,

ji atsiprašė, kad nugirdo pokalbį,

but told me that I was wrong.

ir pasakė, kad esu neteisi.

She said that when she was a young, single mother

Ji papasakojo, kad būdama jauna, vieniša mama

with three small children,

su trimis mažais vaikais,

she became severely depressed and was hospitalized to keep her safe.

ji sunkiai susirgo depresija ir dėl savo saugumo buvo paguldyta į ligoninę.

At the time, she was certain

Tuo metu buvo įsitikinusi,

that her children would be better off if she died,

kad jos vaikams bus daug geriau jei ji mirs,

so she had made a plan to end her life.

todėl nusprendė nusižudyti.

She assured me that a mother's love was the strongest bond on Earth,

Ji patikino, kad mamos meilė yra stipriausias ryšys pasaulyje

and that she loved her children more than anything in the world,

ir kad savo vaikus mylėjo labiau nei bet ką kita,

but because of her illness,

bet dėl savo ligos

she was sure that they would be better off without her.

ji buvo tikra, kad vaikams bus geriau be jos.

What she said and what I've learned from others

Ką papasakojo ji ir ką sužinojau iš kitų

is that we do not make the so-called decision or choice

yra tai, kad mes nepadarome sprendimo

to die by suicide

nusižudyti

in the same way that we choose what car to drive

taip, kaip pasirenkam kokį automobilį vairuoti

or where to go on a Saturday night.

ar ką veikti šeštadienį.

When someone is in an extremely suicidal state,

Kai žmogus yra itin linkęs į savižudybę,

they are in a stage four medical health emergency.

jam ypač būtina skubi medicinos pagalba.

Their thinking is impaired and they've lost access to tools of self-governance.

Jiems pablogėjęs mąstymas ir pašlijusi savikontrolė.

Even though they can make a plan and act with logic,

Nors jie sugeba planuoti ir elgtis logiškai,

their sense of truth is distorted by a filter of pain

jų tikrovę iškreipia skausmas,

through which they interpret their reality.

per kurį jie filtruoja savo realybę.

Some people can be very good at hiding this state,

Kai kurie žmonės puikiai sugeba visa tai nuslėpti

and they often have good reasons for doing that.

ir dažnai tam turi geras priežastis.

Many of us have suicidal thoughts at some point,

Dauguma mūsų yra pagalvoję apie savižudybę,

but persistent, ongoing thoughts of suicide

bet nuolatinės, pastovios mintys apie tai,

and devising a means to die

savižudybės priemonių ieškojimas

are symptoms of pathology,

yra patologijos simptomai,

and like many illnesses,

ir, kaip dauguma ligų,

the condition has to be recognized and treated

ši turi būti diagnozuojama ir gydoma,

before a life is lost.

kol gyvybė dar neprarasta.

But my son's death was not purely a suicide.

Bet mano sūnaus mirtis nebuvo vien savižudybė.

It involved mass murder.

Tai buvo ir masinės žudynės.

I wanted to know how his suicidal thinking became homicidal.

Norėjau suprasti, kaip jo savižudikiškas mąstymas tapo žmogžudišku.

But research is sparse and there are no simple answers.

Bet informacijos nedaug, nėra paprastų atsakymų.

Yes, he probably had ongoing depression.

Taip, jam tikriausiai buvo nuolatinė depresija.

He had a personality that was perfectionistic and self-reliant,

Jis buvo perfekcionistas ir pasitikėjo tik savimi,

and that made him less likely to seek help from others.

todėl nebuvo linkęs prašyti kitų pagalbos.

He had experienced triggering events at the school

Jis patyrė dalykų mokykloje,

that left him feeling debased and humiliated and mad.

kurie vertė jį jaustis menku, pažemintu ir kėlė pyktį.

And he had a complicated friendship

Ir jis puoselėjo sudėtingą draugystę

with a boy who shared his feelings of rage and alienation,

su vaikinu, kuris suprato jo pyktį ir atsiskyrimą,

and who was seriously disturbed,

kuris buvo labai sutrikęs,

controlling and homicidal.

siekiantis kontrolės ir linkęs žudyti.

And on top of this period in his life

Ir šio stipraus pažeidžiamumo

of extreme vulnerability and fragility,

ir trapumo laikotarpiu,

Dylan found access to guns

Dylan rado prieigą prie ginklų,

even though we'd never owned any in our home.

nors savo namuose jų niekada neturėjome.

It was appallingly easy for a 17-year-old boy to buy guns,

Buvo siaubingai lengva 17-mečiui nusipirkti ginklą,

both legally and illegally, without my permission or knowledge.

tiek legaliai, tiek nelegaliai, be mano žinios ar leidimo.

And somehow, 17 years and many school shootings later,

Ir kažkaip, po 17 metų ir daug kitų šaudynių mokyklose,

it's still appallingly easy.

tai vis dar siaubingai lengva.

What Dylan did that day broke my heart,

Tai, ką Dylan tądien padarė, sudaužė man širdį

and as trauma so often does,

ir, kaip dažnai būna su trauma,

it took a toll on my body and on my mind.

tai atsiliepė mano kūnui ir mintims.

Two years after the shootings, I got breast cancer,

Praėjus dvejiems metams, susirgau krūties vėžiu,

and two years after that, I began to have mental health problems.

o dar po dvejų metų mane aplankė psichikos problemos.

On top of the constant, perpetual grief

Nepaisant besitęsiančio, begalinio sielvarto,

I was terrified that I would run into a family member

siaubingai bijojau sutikti

of someone Dylan had killed,

Dylan aukų šeimų narius,

or be accosted by the press

ar būti užkalbinta žurnalistų

or by an angry citizen.

arba piktų gyventojų.

I was afraid to turn on the news,

Bijojau įsijungti žinias,

afraid to hear myself being called a terrible parent or a disgusting person.

išgirsti, kaip mane vadina siaubinga mama ar bjauriu žmogumi.

I started having panic attacks.

Man prasidėjo panikos priepuoliai.

The first bout started four years after the shootings,

Pirmiausia prasidėjo praėjus ketveriems metams po tragedijos,

when I was getting ready for the depositions

kai ėmiau ruoštis duoti parodymus

and would have to meet the victims' families face to face.

ir turėjau susitikti su aukų šeimomis akis į akį.

The second round started six years after the shootings,

Po to prasidėjo praėjus šešeriems metams po visko,

when I was preparing to speak publicly about murder-suicide

kai ruošiausi viešai kalbėti apie savi-žmogžudystę.

for the first time at a conference.

pirmą kartą konferencijoje.

Both episodes lasted several weeks.

Abu epizodai truko kelias savaites.

The attacks happened everywhere:

Priepuoliai prasidėdavo visur:

in the hardware store, in my office,

parduotuvėje, darbe,

or even while reading a book in bed.

netgi lovoje skaitant knygą.

My mind would suddenly lock into this spinning cycle of terror

Mano mintys įsisukdavo į siaubo ratą

and no matter how I hard I tried

ir nesvarbu, kaip bandydavau

to calm myself down or reason my way out of it,

nusiraminti ar būti racionalia,

I couldn't do it.

nieko negalėjau padaryti.

It felt as if my brain was trying to kill me,

Toks jausmas, tarsi mano smegenys norėjo mane nužudyti,

and then, being afraid of being afraid

ir tada, kai bijojau bijoti,

consumed all of my thoughts.

sunaikino visas mano mintis.

That's when I learned firsthand

Tada tiesiogiai supratau,

what it feels like to have a malfunctioning mind,

ką reiškia turėti sutrikusias smegenis,

and that's when I truly became a brain health advocate.

tada ir ėmiau pasisakyti už smegenų sveikatą.

With therapy and medication and self-care,

Padedant terapijai, vaistams ir rūpinantis savimi,

life eventually returned

gyvenimas pamažu vėl tapo

to whatever could be thought of as normal under the circumstances.

tuo, ką galima laikyti normaliu žinant aplinkybes.

When I looked back on all that had happened,

Kai mąsčiau apie visa, kas įvyko,

I could see that my son's spiral into dysfunction

pastebėjau, kad mano sūnaus nuopuolis į šią disfunkciją

probably occurred over a period of about two years,

tikriausiai įvyko per dvejų metų laikotarpį –

plenty of time to get him help,

pakankamai laiko rasti pagalbos,

if only someone had known that he needed help

jei tik kas nors būtų žinojęs, kad jam jos reikia,

and known what to do.

ir žinojęs ką daryti.

Every time someone asks me,

Kaskart kai kas nors paklausia

"How could you not have known?",

„Kaip tu galėjai nežinoti?“,

it feels like a punch in the gut.

jaučiuosi lyg gavusi per veidą.

It carries accusation and taps into my feelings of guilt

Tai yra kaltinimas, jis žadina mano kaltės jausmą,

that no matter how much therapy I've had

kurio, nepaisant lankytos terapijos,

I will never fully eradicate.

niekada pilnai neatsikratysiu.

But here's something I've learned:

Bet štai kai kas, ką supratau:

if love were enough

jei užtektų meilės

to stop someone who is suicidal

sulaikyti savižudį nuo

from hurting themselves,

savęs žalojimo,

suicides would hardly ever happen.

žmonės beveik nesižudytų.

But love is not enough,

Tačiau meilės neužtenka,

and suicide is prevalent.

o savižudybė labai paplitusi.

It's the second leading cause of death

Tai antra pagrindinė mirties priežastis

for people age 10 to 34,

tarp žmonių, kurių amžius nuo 10 iki 34,

and 15 percent of American youth

bei 15 procentų Amerikos jaunimo

report having made a suicide plan

pripažįsta, kad praeitais metais

in the last year.

planavo nusižudyti.

I've learned that no matter how much we want to believe we can,

Supratau, kad nesvarbu kaip labai norėtume tuo tikėti,

we cannot know or control

negalime žinoti ar kontroliuoti

everything our loved ones think and feel,

visko, ką jaučia ir galvoja artimieji;

and the stubborn belief that we are somehow different,

ir tas užsispyręs mąstymas, kad mes kažkuo kitokie,

that someone we love would never think of hurting themselves

kad mūsų artimieji tikrai nežada žaloti savęs

or someone else,

ar kito žmogaus,

can cause us to miss

tai gali sukliudyti pastebėti,

what's hidden in plain sight.

kas slepiasi bendrame vaizde.

And if worst case scenarios do come to pass,

Ir jeigu įvyksta blogiausias galimas dalykas,

we'll have to learn to forgive ourselves for not knowing

turėsime išmokti atleisti sau už nežinojimą,

or for not asking the right questions

už tai, kad neišsiklausinėjome,

or not finding the right treatment.

ar kad neradome tinkamo gydymo.

We should always assume

Visada turėtume manyti,

that someone we love may be suffering,

kad galbūt mums artimas žmogus kenčia,

regardless of what they say

nepaisant to, ką jie sako

or how they act.

ar kaip elgiasi.

We should listen with our whole being,

Turime jų klausytis visa savo esybe,

without judgments,

neteisti jų

and without offering solutions.

ir nesiūlyti sprendimų.

I know that I will live with this tragedy,

Žinau, kad turėsiu gyventi su šia tragedija,

with these multiple tragedies,

su šita daugybe tragedijų,

for the rest of my life.

visą likusį gyvenimą.

I know that in the minds of many,

Žinau, kad daugelio mintyse

what I lost can't compare to what the other families lost.

tai, ką praradau aš, neprilygsta tam, ką prarado tos kitos šeimos.

I know my struggle doesn't make theirs any easier.

Žinau, kad mano sunkumai nepalengvina jų sunkumų.

I know there are even some who think I don't have the right to any pain,

Žinau, kad yra tokių, kurie galvoja, jog aš neturiu teisės į jokį skausmą

but only to a life of permanent penance.

ir privalau visą gyvenimą atgailauti.

In the end what I know comes down to this:

Galiausiai, viskas ką žinau yra tai:

the tragic fact is that even the most vigilant and responsible of us

tragiškas faktas yra toks, jog net patys akyliausi ir atsakingiausi

may not be able to help,

ne visada galės padėti,

but for love's sake,

tačiau vardan meilės,

we must never stop trying

privalome nenustoti stengtis

to know the unknowable.

sužinoti tai, ko neįmanoma sužinoti.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)