How to design a library that makes kids want to read | Michael Bierut

Translator: Adele Mikoliunaite Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

So there's this thing called the law of unintended consequences.

Yra toks dalykas, kaip nenumatytų pasekmių taisyklė.

I thought it was just like a saying,

Aš maniau, kad tai tėra posakis,

but it actually exists, I guess.

tačiau ji iš tikrųjų egzistuoja.

There's, like, academic papers about it.

Yra net akademinių straipsnių apie tai.

And I'm a designer.

Aš – dizaineris.

I don't like unintended consequences.

Nemėgstu nenumatytų pasekmių.

People hire me because they have consequences that they really intend,

Žmonės mane samdo, nes turi numatę tam tikras pasekmes,

and what they intend is for me to help them achieve those consequences.

ir tikisi, kad padėsiu jiems jas pasiekti.

So I live in fear of unintended consequences.

Tad aš gyvenu nenumatytų pasekmių baimėje.

And so this is a story about consequences intended and unintended.

Ir ši istorija yra apie pasekmes, numatytas ir nenumatytas.

I got called by an organization called Robin Hood

Sulaukiau skambučio iš organizacijos, pavadinimu „Robinas Hudas“.

to do a favor for them.

Jie norėjo paslaugos.

Robin Hood is based in New York, a wonderful philanthropic organization

„Robinas Hudas“ – Niujorke įsikūrusi šauni filantropinė organizacija,

that does what it says in the name.

kuri daro, ką pavadinimas ir sako –

They take from rich people, give it to poor people.

ima iš turtingųjų ir atiduoda neturtingiems.

In this case, what they wanted to benefit was the New York City school system,

Šiuo atveju, jie norėjo patobulinti Niujorko mokyklos sistemą,

a huge enterprise that educates more than a million students at a time,

kuri vienu metu ugdo daugiau nei milijoną mokinių

and in buildings that are like this one,

pastatuose, kaip šis.

old buildings, big buildings,

Senuose, dideliuose pastatuose.

drafty buildings, sometimes buildings that are in disrepair,

Skersvėjų pilnuose, kartais ir labai prastos būklės pastatuose.

certainly buildings that could use a renovation.

Pastatuose, kuriems tikrai reikėtų renovacijos.

Robin Hood had this ambition to improve these buildings in some way,

„Robinas Hudas“ siekė kažkokiu būdu patobulinti šiuos pastatus.

but what they realized was

Tačiau suprato,

to fix the buildings would be too expensive and impractical.

kad visų pastatų remonto nepakaktų, ir būtų per brangu.

So instead they tried to figure out what one room they could go into

Taigi, vietoj to, jie svarstė, kurį vieną kambarį

in each of these buildings, in as many buildings that they could,

kiekviename iš šių pastatų, kuo daugiau pastatų,

and fix that one room

galėtų atnaujinti.

so that they could improve the lives of the children inside

Taip, kad šis vienas kambarys teigiamai paveiktų

as they were studying.

vaikų mokymąsi.

And what they came up with was the school library,

Jie išsirinko mokyklos biblioteką,

and they came up with this idea called the Library Initiative.

sukūrė idėją ir pavadino ją Bibliotekos Iniciatyva.

All the students have to pass through the library.

Visi moksleiviai apsilanko bibliotekoje.

That's where the books are.

Čia sudėtos visos knygos.

That's where the heart and soul of the school is.

Čia – mokyklos širdis ir siela.

So let's fix these libraries.

Tad atnaujinkime bibliotekas.

So they did this wonderful thing where they brought in

Šį nuostabų dalyką jie pradėjo atsivesdami

first 10, then 20, then more architects,

iš pradžių 10, tada 20, tada dar daugiau architektų.

each one of whom was assigned a library to rethink what a library was.

Kiekvienam jų skyrė po biblioteką, ir užduotį permąstyti, kas yra biblioteka.

They trained special librarians.

Taip pat apmokė bibliotekos darbuotojus.

So they started this mighty enterprise

Ir taip prasidėjo ši galinga iniciatyva –

to reform public schools by improving these libraries.

valstybinių mokyklų reforma, tobulinant bibliotekas.

Then they called me up and they said, "Could you make a little contribution?"

Tuomet jie paskambino man ir paklausė, ar galėčiau šiek tiek prisidėti.

I said, "Sure, what do you want me to do?"

Atsakiau: „Žinoma, ką galėčiau padaryti?“

And they said, "Well, we want you to be the graphic designer

Jie atsakė: „Norim, kad būtum grafinio dizaino specialistas,

in charge of the whole thing."

atsakingas už visą projektą.“

And so I thought, I know what that means. That means I get to design a logo.

Aš pamaniau – žinau, ką tai reiškia – jie nori logotipo.

I know how to design that. I design logos.

Žinau, kaip jį sukurti. Aš kuriu logotipus.

That's what people come to me for.

Tai – mano darbas.

So OK, let's design a logo for this thing.

Gerai, sukurkime šiai iniciatyvai logotipą.

Easy to do, actually, compared with architecture

Lengva užduotis, ypač lyginant su architektūra,

and being a librarian.

ar bibliotekininkų darbu.

Just do a logo, make a contribution, and then you're out,

Sukurk logotipą, prisidėk prie iniciatyvos, ir viskas.

and you feel really good about yourself.

Ir jauskis puikiai.

And I'm a great guy and I like to feel good about myself when I do these favors.

Aš – šaunus vyrukas, mėgstu jaustis puikiai, darydamas tokias paslaugas.

So I thought, let's overdeliver.

Tad nusprendžiau padaryti daugiau.

I'm going to give you three logos, all based on this one idea.

Sukursiu jums tris logotipus pagal tą pačią idėją.

So you have three options, pick any of the three.

Ir jūs galėsite išsirinkti iš trijų variantų.

They're all great, I said.

Visi variantai – puikūs.

So the basic idea was these would be new school libraries

Pagrindinė idėja buvo tokia, kad šios naujos bibliotekos,

for New York schools,

Niujorko mokykloms,

and so the idea is that it's a new thing, a new idea that needs a new name.

yra nauja idėja ir naujas dalykas, ir tam reikia naujo vardo.

What I wanted to do was dispel the idea that these were musty old libraries,

Aš norėjau išsklaidyti mintį, kad šios bibliotekos yra senos ir dulkėtos,

the kind of places that everyone is bored with,

tokios vietos, kurios niekam neįdomios, nusibodę.

you know, not your grandparents' library.

Žinot, ne jūsų senelių bibliotekos.

Don't worry about that at all.

Nesijaudinkit dėl to,

This is going to this new, exciting thing,

tai bus toks naujas įdomus dalykas,

not a boring library.

o ne nuobodi biblioteka.

So option number one:

Taigi, pirmas variantas –

so instead of thinking of it as a library,

negalvokit apie biblioteką,

think of it as a place where it is like: do talk, do make loud noises.

galvokite apie tai, kaip apie erdvę, kurioje gali kalbėti ir kelti triukšmą.

Right? So no shushing, it's like a shush-free zone.

Teisingai? Taigi jokių „ššš!..“, tai – erdvė be tildymų.

We're going to call it the Reading Room.

Vadinsime ją Skaitymo Kambariu.

That was option number one. OK, option number two.

Tai buvo pirmasis variantas. Pereikime prie antro varianto.

Option number two was, wait for it,

Antrasis variantas, sutelkite dėmesį,

OWL.

OWL (Angliškai: „Pelėda“)

I'll meet you at OWL.

Susitiksime OWLe.

I'm getting my book from the OWL. Meet you after school down at OWL.

Pasiėmiau knygą iš OWLo. Po pamokų susitiksime OWLe.

I like that, right? Now, what does OWL stand for?

Man tai patinka. Ką ši santrumpa representuoja?

Well, it could be One World Library,

Galbūt „One World Library“ – Vieno Pasaulio Biblioteka

or it could be Open. Wonder. Learn.

Arba „Open. Wonder. Learn.“ - Atverk. Domėkis. Išmok.

Or it could be -- and I figure librarians could figure out other things it could be

Arba ką kitą, įsivaizduoju, kad bibliotekininkai galėtų sugalvoti,

because they know about words.

jie žino daugiau žodžių.

So other things, right?

Tad, ką nors kitą, taip?

And then look at this. It's like the eye of the owl.

Bet pažiūrėkit, tai – lyg pelėdos akis.

This is irresistible in my opinion.

Aš manau, tai – nenugalima idėja.

But there's even another idea.

Tačiau yra dar viena idėja.

Option number three.

Trečias variantas.

Option number three was based actually on language.

Trečias variantas – visas apie kalbą.

It's the idea that "read" is the past tense of "read,"

Žodis „apsiskaitęs“ (angliškai: „read“) ir spalva raudona (angliškai: „red“)

and they're both spelled the same way.

tariami taip pat (angliškai: [red]).

So why don't we call this place The Red Zone?

Kodėl gi nepavadinus šios erdvės „Raudonąja Zona“?

I'll meet you at the Red Zone.

Susitikime „Raudonoje Zonoje“.

Are you Red? Get Red.

Are tu Raudonas? Tapk Raudonu!

I'm well Red.

Aš esu labai Raudonas.

(Laughter)

(Juokas.)

I really loved this idea,

Man labai patiko ši idėja,

and I somehow was not focused on the idea

tačiau aš pamiršau, kad

that librarians as a class are sort of interested in spelling and I don't know.

bibliotekininkams, kaip klasei, labai rūpi taisyklinga rašyba.

(Laughter)

(Juokas.)

But sometimes cleverness is more important than spelling,

Tačiau kartais gudrumas – kur kas svarbiau, nei taisyklinga rašyba.

and I thought this would be one of those instances.

Ir aš maniau, jog šis kartas bus vienas iš tų.

So usually when I make these presentations

Dažniausiai, pristatydamas savo idėjas,

I say there's just one question and the question should be,

sakau, kad gali kilti tik vienas klausimas:

"How can I thank you, Mike?"

„Kaip tau atsidėkoti, Mike?“

But in this case, the question was more like,

Tačiau, šiuo atveju, klausimas buvo maždaug toks:

"Um, are you kidding?"

„Emm... ar tu juokauji?“

Because, they said,

Nes, sakė jie,

the premise of all this work

esminė šio darbo priežastis,

was that kids were bored with old libraries, musty old libraries.

yra tai, jog vaikams neįdomios senos dulkėtos bibliotekos.

They were tired of them.

Jos nusibodę.

And instead, they said, these kids have never really seen a library.

Šie vaikai, sakė jie, niekuomet iš tiesų ir nematė bibliotekos.

The school libraries in these schools

Bibliotekos šiose mokyklose,

are really so dilapidated, if they're there at all,

jei tokios iš viso yra , tiek nušiurę,

that they haven't bored anyone.

tiek, kad jos net niekam nebenusibosta.

They haven't even been there to bore anyone at all.

Kai kur jų net ir nėra, kad nusibostų.

So the idea was, just forget about giving it a new name.

Taigi idėja buvo pamiršti apie naują vardą.

Just call it, one last try, a library.

Ir tiesiog vadinti jas bibliotekomis.

Right? OK.

Gerai.

So I thought, OK, give it a little oomph?

Tuomet, pamaniau, pabrėžkime tą vardą.

Exclamation point?

Gal pridėkime šauktuką?

Then -- this is because I'm clever --

Tuomet – tik todėl, kad aš gudrus –

move that into the "i,"

perkelkime šauktuką vietoj „i“,

make it red,

padarykime jį raudonu,

and there you have it, the Library Initiative.

ir štai turime – B!bliotekos Iniciatyva.

So I thought, mission accomplished, there's your logo.

Tikslas pasiektas, štai – jūsų logotipas.

So what's interesting about this logo, an unintended consequence,

Tačiau įdomiausia šio logotipo dalis – neplanuotos pasekmės.

was that it turned out that they didn't really even need my design

Pasirodo, kad jiems iš tiesų net nereikėjo mano dizaino,

because you could type it any font, you could write it by hand,

nes galima tai parašyti bet kuriuo šriftu, ar ranka.

and when they started sending emails around,

Ir pradėję rašyti elektroninius laiškus,

they just would use Shift and 1,

jie tiesiog naudojo Shift ir 1,

they'd get their own logo just right out of the thing.

ir tiesiog taip turėdavo savo logotipą.

And I thought, well, that's fine.

Gerai, tiek to, pamaniau.

Feel free to use that logo.

Naudokite tą logotipą.

And then I embarked on the real rollout of this thing --

O tuomet prasidėjo įgyvendinimas –

working with every one of the architects

dirbau su kiekvienu iš architektų,

to put this logo on the front door of their own library. Right?

kad uždėtume logotipą ant kiekvienos bibliotekos durų.

So here's the big rollout.

Štai kaip tai atrodė.

Basically I'd work with different architects.

Aš dirbau su skirtingais architektais.

First Robin Hood was my client. Now these architects were my client.

Iš pradžių, „Robinas Hudas“ buvo mano klientas, tada – architektai.

I'd say, "Here's your logo. Put it on the door."

„Štai logotipas. Uždėkite ant durų“ – sakiau.

"Here's your logo. Put it on both doors."

„Štai logotipas. Uždėkite ant visų durų.“

"Here's your logo. Put it off to the side."

„Štai logotipas. Uždėkite jį šioje pusėje.“

"Here's your logo repeated all over to the top."

„Štai jūsų logotipas, besikartojantis viršuje“.

So everything was going swimmingly.

Viskas plaukte plaukė.

I just was saying, "Here's your logo. Here's your logo."

Aš tik kartojau: „Štai logotipas. Štai logotipas.“

Then I got a call from one of the architects,

Tuomet sulaukiau skambučio iš architekto,

a guy named Richard Lewis, and he says, "I've got a problem.

vardu Richard Lewis. Jis sakė: „Yra problema.

You're the graphics guy. Can you solve it?"

Tu – dizaineris, ar gali ją išspręsti?“

And I said, OK, sure."

Aš, žinoma, sutikau.

And he said, "The problem is that there's a space

Ir jis tęsė: „Problema tokia, kad tarp lentynų ir lubų

between the shelf and the ceiling."

yra per daug vietos.“

So that sounds like an architectural issue to me,

Man tai atrodė kaip architektūrinė,

not a graphic design issue, so I'm, "Go on."

o ne grafinio dizaino užduotis, bet tęskit.

And Richard says, "Well, the top shelf has to be low enough

Richard sako: „Na, viršutinės lentynos turi būti gana žemai,

for the kid to reach it,

kad vaikai jas pasiektų,

but I'm in a big old building, and the ceilings are really high,

tačiau tai – senas pastatas, ir lubos čia – ypač aukštos.

so actually I've got all this space up there

Taigi, tą tuštumą tarp lubų ir lentynų

and I need something like a mural."

reikia užpildyti, gal kokia freska.“

And I'm like, "Whoa, you know, I'm a logo designer.

Aš šoktelėjau: „Žinai, aš esu logotipų kūrėjas,

I'm not Diego Rivera or something.

o ne koks Diego Rivera.

I'm not a muralist."

Aš netapau freskų.“

And so he said, "But can't you think of anything?"

Ir jis atsakė: „Bet negi negali nieko sugalvoti?“

So I said, "OK, what if we just took pictures of the kids in the school

Tad aš pasiūliau nufotografuoti keletą tos mokyklos vaikų

and just put them around the top of the thing,

ir užpildyti tą tuštumą jų nuotraukomis.

and maybe that could work."

Gal tai išspręstų problemą?

And my wife is a photographer,

Mano žmona – fotografė.

and I said, "Dorothy, there's no budget,

Aš pasakiau jai: „Dorothy, biudžeto nėra,

can you come to this school in east New York, take these pictures?"

ar gali nuvykti į rytinį Niujorką ir padaryti šias nuotraukas?“

And she did,

Taigi, ji nuvyko.

and if you go in Richard's library,

Ir jeigu aplakytumėte Richard biblioteką,

which is one of the first that opened,

kuri atsidarė viena pirmųjų,

it has this glorious frieze of, like, the heroes of the school,

pamatytumėt tas sienas su vaikais, tarsi mokyklos herojais,

oversized, looking down

dideliais, žiūrinčiais žemyn

into the little dollhouse of the real library, right?

į tarsi mažytį lėlių namelį, kuris yra biblioteka.

And the kids were great, hand-selected by the principals

Vaikai – puikūs, atrinkti mokyklos vadovų

and the librarian.

ir bibliotekos darbuotojų.

It just kind of created this heroic atmosphere in this library,

Tai sukūrė tokią herojinę atmosferą bibliotekoje,

this very dignified setting below and the joy of the children above.

su oria struktūra apačioje ir vaikišku džiaugsmu virš jos.

So naturally all the other librarians in the other schools see this

Žinoma, visi bibliotekininkai kitose mokyklose tai pamatė

and they said, well, we want murals too.

ir paprašė panašų freskų.

And I'm like, OK.

„Na, – sakau aš. – Gerai“.

So then I think, well, it can't be the same mural every time,

Tačiau kiekvienoje mokykloje negali būti vis ta pati freska,

so Dorothy did another one, and then she did another one,

todėl Dorothy padarė dar vieną, ir tuomet dar vieną,

but then we needed more help,

ir mums prireikė pagalbos.

so I called an illustrator I knew named Lynn Pauley,

Paskambinau pažįstamai iliustratorei, vardu Lynn Pauley,

and Lynn did these beautiful paintings of the kids.

ir Lynn nupiešė šį nuostabų piešinį su vaikais.

Then I called a guy named Charles Wilkin at a place called Automatic Design.

Tuomet paskambinau Charles Wilkin, dirbančiam su automatizuotu dizainu.

He did these amazing collages.

Jis pagamino šiuos puikius koliažus.

We had Rafael Esquer

Rafael Esquer

do these great silhouettes.

padarė šiuos nuostabius siluetus.

He would work with the kids, asking for words,

Jis dirbo su vaikais, klausdamas žodžių,

and then based on those prompts,

ir tuomet iš jų

come up with this little, delirious kind of constellation

sudėjo šiuos padrikai atrodančius siluetus,

of silhouettes of things that are in books.

iš knygose esančių žodžių.

Peter Arkle interviewed the kids

Peter Arkle apklausė vaikus

and had them talk about their favorite books

apie jų mėgstamiausias knygas

and he put their testimony as a frieze up there.

ir sudėjo jų pasakojimus į tarsi freską.

Stefan Sagmeister worked with Yuko Shimizu

Stefan Sagmeister su Yuko Shimizu

and they did this amazing manga-style statement,

sukūrė šią fantastišką manga stiliaus frazę:

"Everyone who is honest is interesting,"

„Kiekvienas, kuris yra atviras, yra įdomus,“

that goes all the way around.

kurią užrašė ant sienų.

Christoph Niemann, brilliant illustrator,

Christoph Niemann, talentingas iliustratorius,

did a whole series of things

sudėjo visą seriją,

where he embedded books into the faces and characters

įkomponuodamas knygas į veikėjų veidus,

and images and places that you find in the books.

paveikslus ir vietas, kurias randame knygose.

And then even Maira Kalman

Tuomet Maira Kalman

did this amazing cryptic installation of objects and words

sukūrė šią paslaptingą objektų ir žodžių instaliaciją,

that kind of go all around and will fascinate students

kuri, užpildžiusi sienas,

for as long as it's up there.

ilgai žavės moksleivius.

So this was really satisfying,

Tai buvo nuostabu.

and basically my role here was reading a series of dimensions to these artists,

O mano pareiga, praktiškai, buvo pateikti išmatavimus šiems menininkams.

and I would say,

Aš sakydavau:

"Three feet by 15 feet, whatever you want.

„3 x 15 pėdų – užpildyk kuo nori.

Let me know if you have any problem with that."

Pranešk, jei iškils kokių problemų.“

And they would go and install these. It just was the greatest thing.

Ir jie sukurdavo ir pakabindavo savo idėjas. Tai buvo fantastiška.

But the greatest thing, actually, was --

Tačiau nuostabiausias dalykas buvo tai, kad

Every once in a while,

kartas nuo karto,

I'd get, like, an invitation in the mail made of construction paper,

aš paštu gaudavau pakvietimus, pagamintus iš lankstomo popieriaus,

and it would say, "You are invited to the opening of our new library."

kuriuose parašyta: „Esate kviečiamas į mūsų bibliotekos atidarymą.“

So you'd go to the library, say, you'd go to PS10,

Taigi aš nuvykdavau į biblioteką, pavyzdžiui, PS10,

and you'd go inside.

įeidavau vidun,

There'd be balloons, there'd be a student ambassador,

o ten – pilna balionų, ir mokinių ambasadorių,

there'd be speeches that were read,

ir jie sako kalbas,

poetry that was written specifically for the opening,

ir skaito poeziją, parašytą būtent atidarymui,

dignitaries would present people with certificates,

įteikiami sertifikatai,

and the whole thing was just a delirious, fun party.

vyksta tiesiog smagus vakarėlis.

So I loved going to these things.

Mėgau lankytis šiuose renginiuose.

I would stand there dressed like this, obviously not belonging,

Stovėdavau sau vilkėdamas kostiumą, akivaizdžiai nepritapdamas,

and someone would say, "What are you doing here, mister?"

ir kas nors paklausdavo: „O ką Jūs čia veikiate, pone?“

And I'd say, "Well, I'm part of the team that designed this place."

Aš atsakydavau: „Esu šio kambario projektuotojų komandos dalis.“

And they'd said, "You do these shelves?"

Jie klausdavo: „Ar pagaminote lentynas?“

And I said, "No." "You took the pictures up above."

Atsakydavau: „Ne.“ „Padarėte nuotraukas viršuje?“

"No."

„Ne.“

"Well, what did you do?"

„Tai koks Jūsų indėlis?“

"You know when you came in? The sign over the door?"

„Kai įėjote, ar matėte logotipą prie durų?“

"The sign that says library?"

„Tą, kuris sako Biblioteka?“

(Laughter)

"Yeah, I did that!"

(Juokas.)

„Taip. Aš jį sukūriau.“

And then they'd sort of go, "OK. Nice work if you can get it."

Ir jie tarsi pasimesdavo: „Aaa.. puikus darbas, jei jį supranti.“

So it was so satisfying going to these little openings

Buvo taip smagu lankytis šiuose atidarymuose,

despite the fact that I was kind of largely ignored or humiliated,

nepaisant to, kad buvau masiškai ignoruojamas ar net apjuoktas.

but it was actually fun going to the openings,

Buvo taip smagu,

so I decided that I wanted to get the people in my office

kad nusprendžiau pakviesti savo ofiso darbuotojus,

who had worked on these projects, get the illustrators and photographers,

kurie dirbo prie šio projekto, taip pat iliustratorius ir fotografus,

and I said, why don't we rent a van

pasiūliau išsinuomoti autobusiuką,

and drive around the five boroughs of New York

pervažiuoti penkis Niujorko rajonus

and see how many we could hit at one time.

ir aplankyti kuo daugiau šių renginių.

And eventually there were going to be 60 of these libraries,

Galiausiai, bibliotekų buvo gal 60,

so we probably got to see maybe half a dozen in one long day.

ir per vieną ilgą dieną mes sugebėjome aplankyti gal šešias.

And the best thing of all was meeting these librarians

Geriausia dalis buvo susitikti su bibliotekų darbuotojais,

who kind of were running these, took possession of these places

atsakingais už šiuos renginius, besididžiuojančiais jais,

like their private stage upon which they were invited

lyg tai būtų jų privati scena, į kurią buvo pakviesti

to mesmerize their students and bring the books to life,

nustebinti mokinius ir įkvėpti knygoms naują gyvenimą.

and it was just this really exciting experience

Tai buvo nepakartojama patirtis

for all of us to actually see these things in action.

mums visiems, iš tikrųjų pamatyti šį veiksmą.

So we spent a long day doing this

Taip besilankydami praleidome visą dieną,

and we were in the very last library.

ir stovėjome paskutinėje bibliotekoje.

It was still winter, because it got dark early,

Buvo vis dar žiema, nes anksti sutemo.

and the librarian says,

Bibliotekininkė pranešė:

"I'm about to close down. So really nice having you here.

„Mes tuoj užsidarysim. Labai ačiū, kad atvykote.

Hey, wait a second, do you want to see how I turn off the lights?"

Bet palaukit, ar norite pamatyti, kaip aš išjungiu šviesas?“

I'm like, "OK."

Nustebę sutikome.

And she said, "I have this special way that I do it."

Ji sakė: „Visuomet šviesas išjungiu tokiu eiliškumu.“

And then she showed me.

Ir tuomet parodė kaip.

What she did was she turned out every light one by one by one by one,

Ji po vieną išjungė visas šviesas,

and the last light she left on

o paskutinė likusi šviesa

was the light that illuminated the kids' faces,

buvo ta, kuri apšvietė vaikų veidus ant sienos,

and she said, "That's the last light I turn off every night,

ir ji pasakė: „Šią šviesą visuomet išjungiu paskutinę,

because I like to remind myself why I come to work."

nes taip primenu sau, kodėl kasdien ateinu į darbą.“

So when I started this whole thing,

Prasidėjus šiam projektui,

remember, it was just about designing that logo

atsimenate, viskas sukosi tik aplink logotipą,

and being clever, come up with a new name?

ir gudrius būdus ieškant naujo vardo.

The unintended consequence here,

Čia – neplanuota pasekmė,

which I would like to take credit for

už kurią mėgčiau prisiimti atsakomybę,

and like to think I can think through the experience to that extent,

ir mėgčiau galvoti, kad gebu taip toli numatyti galimas patirtis,

but I can't.

tačiau negebu.

I was just focused on a foot ahead of me, as far as I could reach with my own hands.

Man rūpėjo tik vienas žingsnis į priekį, tik tiek, kiek pasiekiu rankomis.

Instead, way off in the distance

Tačiau, kažkur tolumoje

was a librarian

buvo bibliotekininkė,

who was going to find the chain of consequences

atrasianti tą pasekmių grandinę,

that we had set in motion,

kurią mes pradėjome,

a source of inspiration

ir įgausianti įkvėpimo

so that she in this case could do her work really well.

savo darbą atlikti dar geriau.

40,000 kids a year are affected by these libraries.

Šios bibliotekos paveikia 40 000 vaikų per metus.

They've been happening for more than 10 years now,

Jau daugiau nei 10 metų.

so those librarians have kind of turned on a generation of children to books

Šie bibliotekininkai tarsi nukreipė visą vaikų kartą į knygas.

and so it's been a thrill to find out

Tad buvo nepaparasta išmokti,

that sometimes unintended consequences are the best consequences.

kad kartais nenumatytos pasekmės yra pačios geriausios pasekmės.

Thank you very much.

Labai jums ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)