How My Mind Came Back to Life — and No One Knew | Martin Pistorius | TED Talks

Translator: Sigita Šimkutė-Macanko Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

Imagine being unable to say, "I am hungry," "I am in pain,"

Įsivaizduokite negalintys pasakyti „Esu alkanas“, „man skauda“,

"thank you," or "I love you."

„ačiū“ ar „aš myliu tave“.

Being trapped inside your body,

Būti įkalintam savo kūne,

a body that doesn't respond to commands.

kūne, nereaguojančiam į komandas.

Surrounded by people,

Apsuptam žmonių,

yet utterly alone.

bet visiškai vienišam.

Wishing you could reach out,

Norėti, kad galėtum pasiekti,

to connect, to comfort, to participate.

prisijungti, paguosti, dalyvauti.

For 13 long years, that was my reality.

13 ilgų metų tai buvo mano kasdienybė.

Most of us never think twice about talking, about communicating.

Dauguma mūsų niekada neįvertina kalbėjimo, bendravimo.

I've thought a lot about it.

Aš labai daug apie tai galvojau.

I've had a lot of time to think.

Turėjau daug laiko apmąstymams.

For the first 12 years of my life,

Pirmus 12 savo gyvenimo metų

I was a normal, happy, healthy little boy.

buvau normalus, laimingas ir sveikas berniukas.

Then everything changed.

Tada viskas pasikeitė.

I contracted a brain infection.

Aš užsikrėčiau smegenų infekcija.

The doctors weren't sure what it was,

Gydytojai nebuvo įsitikinę, kas tai buvo,

but they treated me the best they could.

bet jie gydė mane kaip galėjo.

However, I progressively got worse.

Tačiau man palaipsniui blogėjo.

Eventually, I lost my ability to control my movements,

Galiausiai praradau gebėjimą valdyti savo judesius,

make eye contact,

užmegzti akių kontaktą,

and finally, my ability to speak.

o paskui gebėjimą kalbėti.

While in hospital,

Kol buvau ligoninėje,

I desperately wanted to go home.

desperatiškai norėjau namo.

I said to my mother, "When home?"

Pasakiau savo mamai: „Kada namo?“

Those were the last words I ever spoke with my own voice.

Tai buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos ištariau savo balsu.

I would eventually fail every test for mental awareness.

Ilgainiui aš neišlaikydavau jokio protinio sąmoningumo testo.

My parents were told I was as good as not there.

Mano tėvams pasakė, kad buvau toks, kaip manęs čia nebūtų.

A vegetable, having the intelligence of a three-month-old baby.

Daržovė su trijų mėnesių kūdikio intelektu.

They were told to take me home and try to keep me comfortable

Jiems pasakė vežtis mane namo ir stengtis laikyti mane patogiai,

until I died.

kol aš numirsiu.

My parents, in fact my entire family's lives,

Mano tėvų, tiesą sakant, visos mano šeimos gyvenimai

became consumed by taking care of me the best they knew how.

buvo praryti rūpinimosi manimi geriausiai, kaip tik jie sugebėjo.

Their friends drifted away.

Jų draugai nutolo ir dingo.

One year turned to two,

Vieneri metai tapo dvejais,

two turned to three.

dveji tapo trejais.

It seemed like the person I once was began to disappear.

Atrodė, kad žmogus, kuriuo kažkada buvau, pradėjo nykti.

The Lego blocks and electronic circuits I'd loved as a boy were put away.

Lego kaladėlės ir elektroninės plokštelės, kurias mėgau vaikystėje, buvo paslėptos.

I had been moved out of my bedroom into another more practical one.

Mane perkraustė iš mano miegamojo į kitą, labiau praktiškenį.

I had become a ghost,

Tapau vaiduokliu,

a faded memory of a boy people once knew and loved.

nykstančiu berniuko, kurį kadais pažinojo ir mylėjo žmonės, atminimu.

Meanwhile, my mind began knitting itself back together.

Tuo tarpu, mano protas pradėjo taisytis.

Gradually, my awareness started to return.

Pamažu mano sąmoningumas pradėjo grįžti.

But no one realized that I had come back to life.

Bet niekas nesuprato, kad aš grįžau į gyvenimą.

I was aware of everything,

Aš viską supratau,

just like any normal person.

kaip bet kuris normalus žmogus.

I could see and understand everything,

Aš galėjau matyti ir viską suprasti,

but I couldn't find a way to let anybody know.

bet negalėjau rasti būdo visiems tai pranešti.

My personality was entombed within a seemingly silent body,

Mano asmenybė buvo palaidota tarsi nebyliame kūne,

a vibrant mind hidden in plain sight within a chrysalis.

gyvybingas protas, paslėptas kokone matomoje vietoje.

The stark reality hit me that I was going to spend

Mane pribloškė mintis, kad praleisiu

the rest of my life locked inside myself,

visą likusį savo gyvenimą uždarytas savyje,

totally alone.

visiškai vienas.

I was trapped with only my thoughts for company.

Buvau įkalintas tik su savo mintimis.

I would never be rescued.

Manęs niekas negalės išgelbėti.

No one would ever show me tenderness.

Niekas man niekada neparodys švelnumo.

I would never talk to a friend.

Niekada nekalbėsiu su draugu.

No one would ever love me.

Manęs niekas niekada nemylės.

I had no dreams, no hope, nothing to look forward to.

Neturėjau svajonių, vilties, nieko, ko galėčiau tikėtis.

Well, nothing pleasant.

Ką gi, nieko malonaus.

I lived in fear,

Gyvenau bijodamas

and, to put it bluntly,

ir, atvirai pasakius,

was waiting for death to finally release me,

laukiau mirties, kad ši mane išlaisvintų,

expecting to die all alone in a care home.

tikėdamasis mirti visiškai vienas slaugos namuose.

I don't know if it's truly possible to express in words

Nežinau, ar įmanoma išreikšti žodžiais,

what it's like not to be able to communicate.

ką reiškia negalėti bendrauti.

Your personality appears to vanish into a heavy fog

Tavo asmenybė tarsi išnyksta tirštame rūke

and all of your emotions and desires are constricted, stifled and muted within you.

ir visos emocijos ir norai yra suspausti, užgniaužti ir prislopinti tavo viduje.

For me, the worst was the feeling of utter powerlessness.

Man blogiausias buvo visiško bejėgiškumo jausmas.

I simply existed.

Aš tiesiog egzistavau.

It's a very dark place to find yourself

Tai labai tamsi vieta, kad save surastum,

because in a sense, you have vanished.

nes tam tikra prasme esi išnykęs.

Other people controlled every aspect of my life.

Kiti žmonės kontroliavo kiekvieną mano gyvenimo aspektą.

They decided what I ate and when.

Jie nuspręsdavo, ką ir kada man valgyti.

Whether I was laid on my side or strapped into my wheelchair.

Ar man gulėti ant šono, ar būti supančiotam invalidų vežimėly.

I often spent my days positioned in front of the TV

Aš dažnai leisdavau dienas prieš televizorių,

watching Barney reruns.

žiūrėdamas „Barney“ kartojimus.

I think because Barney is so happy and jolly,

Manau dėl to, kad „Barney“ yra toks laimingas ir linksmas,

and I absolutely wasn't,

o, kadangi aš toks nebuvau,

it made it so much worse.

jis viską blogino.

I was completely powerless to change anything in my life

Buvau visiškai bejėgis ką nors pakeisti savo gyvenime

or people's perceptions of me.

ar žmonių suvokimą apie save.

I was a silent, invisible observer of how people behaved

Buvau nebylus, nematomas stebėtojas to, kaip žmonės elgdavosi,

when they thought no one was watching.

manydami, kad niekas jų nemato.

Unfortunately, I wasn't only an observer.

Deja, buvau ne tik stebėtojas.

With no way to communicate, I became the perfect victim:

Negalėdamas niekaip bendrauti, tapau puikia auka:

a defenseless object, seemingly devoid of feelings

beginkliu objektu, tarsi neturintis jausmų,

that people used to play out their darkest desires.

kuriuos žmonės naudojo, kad atskleistų savo tamsiausius troškimus.

For more than 10 years, people who were charged with my care

Daugiau nei 10 metų žmonės, kuriems mokėjo už mano slaugą,

abused me physically, verbally and sexually.

išnaudojo mane fiziškai, verbaliniu būdu ir seksualiai.

Despite what they thought, I did feel.

Nepaisant jų minčių aš jaučiau.

The first time it happened,

Pirmą kartą, kai tai nutiko,

I was shocked and filled with disbelief.

buvau sukrėstas ir negalėjau tuo patikėti.

How could they do this to me?

Kaip jie gali man tai daryti?

I was confused.

Buvau pasimetęs.

What had I done to deserve this?

Ką aš padariau, kad to nusipelniau?

Part of me wanted to cry and another part wanted to fight.

Dalis manęs norėjo verkti ir kita dalis norėjo kovoti.

Hurt, sadness and anger flooded through me.

Skausmas, liūdesys ir pyktis sunkėsi manyje.

I felt worthless.

Jaučiausi bevertis.

There was no one to comfort me.

Nebuvo nė vieno, galinčio mane paguosti.

But neither of my parents knew this was happening.

Bet nė tėvai nežinojo, kas vyksta.

I lived in terror, knowing it would happen again and again.

Gyvenau bijodamas, žinodamas, kad tai atsitiks vėl ir vėl.

I just never knew when.

Tiesiog niekada nežinojau kada.

All I knew was that I would never be the same.

Viskas, ką žinojau, kad niekada nebūsiu toks pat.

I remember once listening to Whitney Houston singing,

Prisimenu, kartą klausiausi dainuojant Whitney Houston,

"No matter what they take from me, they can't take away my dignity."

„Nesvarbu, ką jie iš manęs atims, jie negali atimti mano orumo.“

And I thought to myself, "You want to bet?"

Ir pagalvojau sau: „Nori lažintis?“

Perhaps my parents could have found out and could have helped.

Galbūt mano tėvai galėjo tai suprasti ir padėti man.

But the years of constant caretaking,

Bet ilgi metai nuolatinės priežiūros,

having to wake up every two hours to turn me,

privalėjimas atsikelti kas dvi valandas mane apversti,

combined with them essentially grieving the loss of their son,

sumišęs su jų esminiu sielvartu dėl prarasto sūnaus,

had taken a toll on my mother and father.

pridarė žalos mano motinai ir tėvui.

Following yet another heated argument between my parents,

Po dar vieno karšto kivirčo tarp mano tėvų

in a moment of despair and desperation,

nevilties ir nusivylimo akimirką,

my mother turned to me and told me that I should die.

mano mama atsisuko į mane ir pasakė, kad aš turėčiau mirti.

I was shocked, but as I thought about what she had said,

Buvau šokiruotas, bet pagalvojęs apie tai, ką ji pasakė,

I was filled with enormous compassion and love for my mother,

pajutau didžiulę užuojautą ir meilę savo mamai,

yet I could do nothing about it.

bet nieko negalėjau padaryti.

There were many moments when I gave up,

Buvo daugybė akimirkų, kai pasiduodavau,

sinking into a dark abyss.

grimzdamas į tamsią bedugnę.

I remember one particularly low moment.

Prisimenu vieną itin sunkią akimirką.

My dad left me alone in the car

Mano tėtis paliko mane vieną automobilyje,

while he quickly went to buy something from the store.

kol jis greitai nuėjo kažko nusipirkti į parduotuvę.

A random stranger walked past,

Atsitiktinis prašalaitis ėjo pro šalį,

looked at me and he smiled.

pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo.

I may never know why, but that simple act,

Aš turbūt niekada nesužinosiu kodėl, bet šis paprastas poelgis,

the fleeting moment of human connection,

trumpalaikė žmogiško ryšio akimirka

transformed how I was feeling,

pakeitė, kaip aš jaučiausi,

making me want to keep going.

vertė mane nepasiduoti.

My existence was tortured by monotony,

Mano egzistavimas buvo kankinamas monotonijos,

a reality that was often too much to bear.

realybės, kuri dažnai buvo per sunki pakelti.

Alone with my thoughts, I constructed intricate fantasies

Vienas su savo mintimis kurdavau painias fantazijas

about ants running across the floor.

apie skruzdėles, bėgančias grindimis.

I taught myself to tell the time by noticing where the shadows were.

Išmokau atpažinti laiką pagal šešėlių buvimo vietą.

As I learned how the shadows moved as the hours of the day passed,

Kai supratau, kaip juda šešėliai slenkant dienos valandoms,

I understood how long it would be before I was picked up and taken home.

supratau, po kiek laiko mane paims ir parveš namo.

Seeing my father walk through the door to collect me

Matyti savo tėtį įeinantį pro duris manęs paimti

was the best moment of the day.

buvo geriausias dienos momentas.

My mind became a tool that I could use

Mano protas tapo įrankiu, kurį galėjau naudoti

to either close down to retreat from my reality

arba užsidaryti, kad atsitraukčiau nuo savo realybės,

or enlarge into a gigantic space that I could fill with fantasies.

arba padidinti į milžinišką erdvę, kurią galėjau pripildyti fantazijomis.

I hoped that my reality would change

Tikėjausi, kad mano realybė pasikeis

and someone would see that I had come back to life.

ir kas nors pastebės, kad aš grįžau į gyvenimą.

But I had been washed away like a sand castle

Bet aš buvau nuplautas, kaip smėlio pilis,

built too close to the waves,

supilta per arti bangų,

and in my place was the person people expected me to be.

ir mano vietoje buvo žmogus, kuriuo žmonės tikėjosi, kad būsiu.

To some I was Martin, a vacant shell, the vegetable,

Kažkam aš buvau Martin, tuščias kiautas, daržovė,

deserving of harsh words, dismissal and even abuse.

nusipelnantis šiurkščių žodžių, atmetimo ir netgi įžeidimo.

To others, I was the tragically brain-damaged boy

Kitiems aš buvau berniukas tragiškai pažeistomis smegenimis,

who had grown to become a man.

kuris užaugo vyru.

Someone they were kind to and cared for.

Kai kurie buvo malonūs ir rūpinosi.

Good or bad, I was a blank canvas

Geras ar blogas, aš buvau tuščia drobė,

onto which different versions of myself were projected.

ant kurios buvo projektuojamos skirtingos mano versijos.

It took someone new to see me in a different way.

Prireikė kažko naujo, kad pamatytų mane kitaip.

An aromatherapist began coming to the care home about once a week.

Į slaugos namus kartą per savaitę pradėjo ateiti aromaterapeutė.

Whether through intuition or her attention to details

Ar dėl intuicijos ar jos dėmesio detalėms,

that others failed to notice,

kurių kiti nepastebėdavo,

she became convinced that I could understand what was being said.

ji pradėjo tikėti, kad aš galiu suprasti, ką ji sako.

She urged my parents to have me tested by experts

Ji paragino mano tėvus, kad mane ištirtų ekspertai

in augmentative and alternative communication.

dėl patobulinto ir alternatyvaus bendravimo.

And within a year,

Ir po metų

I was beginning to use a computer program to communicate.

aš pradėjau naudoti kompiuterio programą bendravimui.

It was exhilarating, but frustrating at times.

Tai buvo neįprasta, ir kartais erzino.

I had so many words in my mind,

Aš turėjau tiek daug žodžių savo mintyse,

that I couldn't wait to be able to share them.

jog negalėjau laukti, kad juos išsakyčiau.

Sometimes, I would say things to myself simply because I could.

Kartais aš tiesiog kalbėdavau sau, paprasčiausiai dėl to, kad galiu.

In myself, I had a ready audience,

Savyje turėjau pasiruošusią auditoriją

and I believed that by expressing my thoughts and wishes,

ir tikėjau, kad išreiškiant savo mintis ir norus

others would listen, too.

kiti taip pat to klausysis.

But as I began to communicate more,

Bet kai pradėjau daugiau bendrauti,

I realized that it was in fact only just the beginning

supratau, kad iš tikrųjų tai buvo tik pradžia

of creating a new voice for myself.

kuriant savo naują balsą.

I was thrust into a world I didn't quite know how to function in.

Mane traukė pasaulis, kuriame nelabai žinojau, kaip galėčiau veikti.

I stopped going to the care home

Aš lioviausi lankęs slaugos namus

and managed to get my first job making photocopies.

ir susiradau savo pirmą darbą daryti fotokopijas.

As simple as this may sound, it was amazing.

Nors jis gali skambėti paprastai, jis buvo nuostabus.

My new world was really exciting

Mano naujas pasaulis buvo jaudinantis,

but often quite overwhelming and frightening.

bet dažnai gana neįveikiamas ir gąsdinantis.

I was like a man-child,

Aš buvau kaip vyras-vaikas,

and as liberating as it often was,

ir nors tai dažnai išlaisvindavo,

I struggled.

man buvo sunku.

I also learned that many of those who had known me for a long time

Aš taip pat supratau, kad daugumai tų, kurie mane pažinojo ilgą laiką,

found it impossible to abandon the idea of Martin they had in their heads.

tapo neįmanoma pamiršti tą Martin’ą, kurį jie turėjo savo galvose.

While those I had only just met

O kitiems, kuriuos tik ką sutikau,

struggled to look past the image of a silent man in a wheelchair.

buvo sunku matyti daugiau nei tylų žmogų invalido vežimėlyje.

I realized that some people would only listen to me

Supratau, kad kai kurie žmonės klausosi manęs,

if what I said was in line with what they expected.

tik kai sakau jiems tai, ko iš manęs tikisi.

Otherwise, it was disregarded

Antraip tai būdavo nepaisoma

and they did what they felt was best.

ir jie darydavo tai, kas jiems atrodydavo geriausia.

I discovered that true communication

Aš atradau, kad tikras bendravimas

is about more than merely physically conveying a message.

yra daugiau, nei paprasčiausiai fiziškas žinutės perteikimas.

It is about getting the message heard and respected.

Bendravimas yra išgirsti ir gerbti, kas pasakyta.

Still, things were going well.

Vis dėlto, viskas ėjosi gerai.

My body was slowly getting stronger.

Mano kūnas iš lėto stiprėjo.

I had a job in computing that I loved,

Aš turėjau mėgiamą darbą su kompiuteriais

and had even got Kojak, the dog I had been dreaming about for years.

ir netgi šunį Kojak, apie kurį ilgai svajojau.

However, I longed to share my life with someone.

Vis dėlto aš troškau dalintis savo gyvenimu su kažkuo.

I remember staring out the window as my dad drove me home from work,

Prisimenu, kaip žiūrėjau pro langą, kai tėtis vežė mane namo po darbo,

thinking I have so much love inside of me and nobody to give it to.

mąstydamas, kad manyje tiek daug meilės ir neturiu kam jos duoti.

Just as I had resigned myself to being single for the rest of my life,

Kai susitaikiau su tuo, kad būsiu vienas likusį savo gyvenimą,

I met Joan.

aš sutikau Joan.

Not only is she the best thing that has ever happened to me,

Ji yra ne tik geriausias man nutikęs dalykas,

but Joan helped me to challenge my own misconceptions about myself.

bet Joan padėjo man kovoti su paties klaidinga nuomone apie save.

Joan said it was through my words that she fell in love with me.

Joan pasakė, kad įsimylėjo mane dėl mano žodžių.

However, after all I had been through,

Vis dėlto, po visko, ką patyriau,

I still couldn't shake the belief

negalėjau atsikratyti tikėjimo,

that nobody could truly see beyond my disability

kad niekas negalėjo nematyti mano negalios

and accept me for who I am.

ir priimti mane tokį, koks esu.

I also really struggled to comprehend that I was a man.

Aš taip pat priešinausi suvokti, kad esu vyras.

The first time someone referred to me as a man,

Pirmą kartą, kai kažkas kreipėsi į mane kaip į vyrą,

it stopped me in my tracks.

tai mane pribloškė.

I felt like looking around and asking, "Who, me?"

Pasijutau besidairąs aplink ir klausiantis „Kas, aš?“

That all changed with Joan.

Viskas pasikeitė su Joan.

We have an amazing connection

Mes turime nuostabų ryšį

and I learned how important it is to communicate openly and honestly.

ir aš išmokau, kaip svarbu bendrauti atvirai ir nuoširdžiai.

I felt safe, and it gave me the confidence to truly say what I thought.

Pasijutau saugus, ir man tai suteikė pasitikėjimo sakyti tai, ką galvoju.

I started to feel whole again, a man worthy of love.

Pradėjau vėl jaustis pilnu, meilės vertu vyru.

I began to reshape my destiny.

Aš pradėjau keisti savo likimą.

I spoke up a little more at work.

Aš truputį daugiau kalbu darbe.

I asserted my need for independence to the people around me.

Pareiškiau aplinkiniams žmonėms poreikį nepriklausomybei.

Being given a means of communication changed everything.

Gavus bendravimo priemones, viskas pasikeitė.

I used the power of words and will to challenge the preconceptions

Aš naudojau žodžių galią ir naudosiu, kad kovočiau su išankstine nuomone

of those around me and those I had of myself.

tų, kurie supa mane, ir savo paties.

Communication is what makes us human,

Bendravimas daro mus žmonėmis,

enabling us to connect on the deepest level

leidžia mums susisieti gyliausiu lygiu

with those around us --

su tais, kurie šalia mūsų –

telling our own stories,

pasakoti savo istorijas,

expressing wants, needs and desires,

išreikšti norus, poreikius ir troškimus,

or hearing those of others by really listening.

arba išgirsti kitų išties klausantis.

All this is how the world knows who we are.

Šitaip pasaulis sužino, kas mes esame.

So who are we without it?

Taigi kas mes esame be to?

True communication increases understanding

Tikras bendravimas padidina supratimą

and creates a more caring and compassionate world.

ir kuria rūpestingesnį ir gailestingesnį pasaulį.

Once, I was perceived to be an inanimate object,

Kadaise buvau suvokiamas, kaip negyvas objektas,

a mindless phantom of a boy in a wheelchair.

beprotis berniuko fantomas invalido vežimėlyje.

Today, I am so much more.

Šiandien aš esu kur kas daugiau.

A husband, a son, a friend,

Vyras, sūnus, draugas,

a brother, a business owner, a first-class honors graduate,

brolis, verslo savininkas, absolventas su aukščiausios klasės pagyrimu,

a keen amateur photographer.

entuziastingas mėgėjas fotografas.

It is my ability to communicate that has given me all this.

Visa tai man davė mano gebėjimas bendrauti.

We are told that actions speak louder than words.

Mums sako, kad veiksmai kalba garsiau už žodžius.

But I wonder,

Bet aš klausiu,

do they?

argi?

Our words, however we communicate them,

Mūsų žodžiai, kad ir kaip jais bendraujame,

are just as powerful.

yra tokie pat galingi.

Whether we speak the words with our own voices,

Ar mes ištariame žodžius savo balsu,

type them with our eyes,

pasakome juos akimis,

or communicate them non-verbally to someone who speaks them for us,

ar pateikiame juos neverbaliai kažkam, kas ištaria juos už mus,

words are among our most powerful tools.

žodžiai yra vieni galingiausių mūsų įrankių.

I have come to you through a terrible darkness,

Aš atėjau pas jus per siaubingą tamsą,

pulled from it by caring souls

ištrauktas iš jos tų besirūpinančių žmonių

and by language itself.

ir pačios kalbos.

The act of you listening to me today brings me farther into the light.

Tai, kad jūs šiandien manęs klausėtės, iškelia mane toliau į šviesą.

We are shining here together.

Mes kartu šviečiame čia.

If there is one most difficult obstacle to my way of communicating,

Viena kliūtis, kuri labiausiai trukdo bendrauti,

it is that sometimes I want to shout

tai – kad kartais noriu šaukti,

and other times simply to whisper a word of love or gratitude.

o kitais kartais paprasčiausiai sušnabždėti meilės ar padėkos žodį.

It all sounds the same.

Viskas skamba vienodai.

But if you will,

Bet jei jūs įsivaizduosite,

please imagine these next two words as warmly as you can:

prašau įsivaizduokite šiuos du žodžius kaip galite šilčiau:

Thank you.

ačiū jums

(Applause)

(Plojimai.)