David Puttnam: What happens when the media's priority is profit?

Translator: Šarūnė Mat Reviewer: Viktorija Stonytė

I'd like to start, if I may,

Jei galima, pradėsiu

with the story of the Paisley snail.

istorija apie Peizlio sraigę.

On the evening of the 26th of August, 1928,

1928 metų rugpjūčio 26-osios vakarą

May Donoghue took a train from Glasgow

May Donoghue važiavo traukiniu iš Glazgo

to the town of Paisley, seven miles east of the city,

į Peizlį, miestą už 7 mylių nuo Glazgo

and there at the Wellmeadow Café,

ir ten, Wellmeadow kavinėje,

she had a Scots ice cream float,

ji užsisakė škotišką ledų koktelį,

a mix of ice cream and ginger beer

pagamintą iš ledų ir imbierinio alaus,

bought for her by a friend.

kurį nupirko jos draugas.

The ginger beer came in a brown, opaque bottle

Ant rudo, nepermatomo alaus butelio buvo priklijuota

labeled "D. Stevenson, Glen Lane, Paisley."

etiketė "D. Stevenson, Glen kelias, Peizlis."

She drank some of the ice cream float,

Ji atsigėrė šiek tiek ledų kokteilio,

but as the remaining ginger beer was poured

tačiau pilant likusį imbierinį alų

into her tumbler,

į jos stiklinę,

a decomposed snail

į stiklinės paviršių

floated to the surface of her glass.

iškilo supuvusi sraigė.

Three days later, she was admitted

Po trijų dienų ji atsidūrė

to the Glasgow Royal Infirmary

Karališkoje Glazgo ligoninėje,

and diagnosed with severe gastroenteritis

kurioje jai diagnozavo sunkios formos gastroenteritą

and shock.

ir šoką.

The case of Donoghue vs. Stevenson that followed

Po to sekusi Donoghue prieš Stevenson byla

set a very important legal precedent:

sukūrė labai svarbų teisinį precedentą:

Stevenson, the manufacturer of the ginger beer,

Stevensonas, imbierinio alaus gamintojas,

was held to have a clear duty of care

gavo prievolę rūpintis

towards May Donoghue,

May Donoghue,

even though there was no contract between them,

nors tarp jų nebuvo jokio susitarimo,

and, indeed, she hadn't even bought the drink.

nes, tiesą sakant, ji net nepirko jo gėrimo.

One of the judges, Lord Atkin, described it like this:

Vienas iš teisėjų, Lordas Atkinsas, tai apibūdino šitaip:

You must take care to avoid acts or omissions

Turi rūpintis, kad išvengtum tokių veiksmų ar aplaidumų,

which you can reasonably foresee

kuriuos tikrai gali numatyti

would be likely to injure your neighbor.

ir kurie gali sužeisti šalia esantį žmogų.

Indeed, one wonders that without a duty of care,

Išties, galima tik stebėtis, kiek daug žmonių be

how many people would have had to suffer

rūpestingumo pareigos būtų kentėję

from gastroenteritis before Stevenson eventually went out of business.

nuo gastroenterito, dar iki Stevensonui galutinai pasitraukiant iš verslo pasaulio.

Now please hang on to that Paisley snail story,

Nepamirškite Peizlio sraigės istorijos,

because it's an important principle.

nes ji parodo svarbų principą.

Last year, the Hansard Society, a nonpartisan charity

Pernai Hansardo bendruomenė, nepartinė labdaros organizacija,

which seeks to strengthen parliamentary democracy

siekianti sustiprinti parlamentinę demokratiją ir

and encourage greater public involvement in politics

paskatinti visuomenės įsitraukimą į viešąją politiką,

published, alongside their annual audit

kartu su su kasmetiniu politinių įsipareigojimų

of political engagement, an additional section

patikrinimu išplatino ir papildomą skyrių,

devoted entirely to politics and the media.

skirtą tik politikai ir žiniasklaidai.

Here are a couple of rather depressing observations

Štai keli gana liūdinantys pastebėjimai

from that survey.

iš tos apžvalgos.

Tabloid newspapers do not appear

Bulvariniai laikraščiai neskatina

to advance the political citizenship of their readers,

savo skaitytojų pilietiškumo ir politiškumo,

relative even to those

netgi lyginant su tais,

who read no newspapers whatsoever.

kurie apskritai neskaito jokių laikraščių.

Tabloid-only readers are twice as likely to agree

Vien tik bulvarinius laikraščius skaitantys žmonės yra dvigubai

with a negative view of politics

dažniau neigiamai nusistatę prieš politiką

than readers of no newspapers.

negu tie, kurie visai neskaito laikraščių.

They're not just less politically engaged.

Jie ne tik mažiau domisi politika.

They are consuming media that reinforces

Jie naudojasi ta žiniasklaida, kuri skatina

their negative evaluation of politics,

neigiamą politikos vertinimą,

thereby contributing to a fatalistic and cynical

taip prisidėdami prie pražūtingo ir ciniško

attitude to democracy and their own role within it.

požiūrio į demokratiją bei jų pačių vaidmenį joje.

Little wonder that the report concluded that

Nenuostabu, kad straipsnyje padaryta išvada,

in this respect, the press, particularly the tabloids,

kad spauda, šiuo atveju ypač bulvariniai laikraščiai,

appear not to be living up to the importance

neišnaudoja svarbaus vaidmens

of their role in our democracy.

mūsų demokratijoje.

Now I doubt if anyone in this room would seriously

Abejoju, ar kas nors šiame kambaryje rimtai

challenge that view.

tam prieštarautų.

But if Hansard are right, and they usually are,

Tačiau jei Hansardas teisus, o paprastai jie teisūs,

then we've got a very serious problem on our hands,

tuomet mes turime labai didelę problemą,

and it's one that I'd like to spend the next 10 minutes

apie kurią ir norėčiau kalbėti ateitnančias

focusing upon.

dešimt minučių.

Since the Paisley snail,

Nuo Peizlio sraigės,

and especially over the past decade or so,

ypač per praėjusį dešimtmetį,

a great deal of thinking has been developed

buvo tikrai daug svarstyta apie

around the notion of a duty of care

priežiūros prievolės sąvoką,

as it relates to a number of aspects of civil society.

nes ji liečia daugelį pilietinės visuomenės aspektų.

Generally a duty of care arises when one individual

Bendrai kalbant, priežiūros prievolė atsiranda, kai vienas

or a group of individuals undertakes an activity

žmogus arba jų grupė užsiima tokia veikla,

which has the potential to cause harm to another,

kuri gali padaryti žalos kitam -

either physically, mentally or economically.

tiek fiziškai, tiek psichiškai, tiek ekonomiškai.

This is principally focused on obvious areas,

Tai yra iš esmės sutelkta į akivaizdžias sritis,

such as our empathetic response to children and young people,

kaip kad empatiškas elgesys su vaikais ir jaunimu,

to our service personnel, and to the elderly and infirm.

aptarnaujančiu personalu ir senimu bei ligotaisiais.

It is seldom, if ever, extended to equally important arguments

Retai, jei išvis kada nors prabylama apie tai pat svarbius dalykus, liečiančius

around the fragility of our present system of government,

mūsų dabartinės valdžios sistemos trapumą,

to the notion that honesty, accuracy and impartiality

sąžiningumo sampratą, tikslumą ir nešališkumą,

are fundamental to the process of building

kurie yra pamatiniai dalykai kuriant

and embedding an informed,

bei įtvirtinant informatyvią ir

participatory democracy.

aktyvią demokratiją.

And the more you think about it,

Kuo daugiau apie tai galvoji,

the stranger that is.

tuo keisčiau darosi.

A couple of years ago, I had the pleasure

Prieš porą metų turėjau garbės

of opening a brand new school

atidaryti naują mokyklą

in the northeast of England.

šiaurės Anglijoje.

It had been renamed by its pupils as Academy 360.

Mokiniai ją pavadino Akademija 360.

As I walked through their impressive,

Einant įspūdingu, stiklu

glass-covered atrium,

padengtu atrijumi,

in front of me, emblazoned on the wall

pamačiau ant sienos ugninėmis raidėmis

in letters of fire

užrašytą

was Marcus Aurelius's famous injunction:

gerai žinomą Marko Aurelijaus įsakymą:

If it's not true, don't say it;

"Jei tai netiesa - nesakyk,

if it's not right, don't do it.

jei tai neteisinga - nedaryk".

The head teacher saw me staring at it,

Vyriausias mokytojas pastebėjo mano žvilgsnį

and he said, "Oh, that's our school motto."

ir paaiškino: "O, tai mūsų mokyklos moto".

On the train back to London,

Važiuojant atgal į Londoną,

I couldn't get it out of my mind.

negalėjau to išmesti iš galvos.

I kept thinking, can it really have taken us

Vis galvoju, negi mes tikrai užtrukom

over 2,000 years to come to terms

daugiau nei 2000 metų, kad suprastumėm,

with that simple notion

kad ši paprasta mintis yra tai,

as being our minimum expectation of each other?

ko mažų mažiausiai tikimės vienas iš kito?

Isn't it time that we develop this concept

Ar nelaikas išvystyti šią

of a duty of care

priežiūros idėją

and extended it to include a care

ir išplėsti taip, kad ji įtrauktų ir susirūpinimą

for our shared but increasingly endangered democratic values?

mūsų bendromis demokratijos vertybėms, atsidūrusioms pavojuje?

After all, the absence of a duty of care

Juk daugelyje profesijų

within many professions

rūpestingumo pareigos nebuvimas

can all too easily amount to accusations of negligence,

gali lengvai privesti iki kaltinimų aplaidumu,

and that being the case, can we be really comfortable with the thought

o tokiu atveju ar mes tikrai galime susitaikyti su mintimi,

that we're in effect being negligent

kad mes iš tiesų esame aplaidūs

in respect of the health of our own societies

mūsų pačių visuomenės

and the values that necessarily underpin them?

bei ją palaikančių vertybių atžvilgiu?

Could anyone honestly suggest, on the evidence,

Atsižvelgus į įrodymus, kad ta pati žiniasklaida,

that the same media which Hansard so roundly condemned

kurią Hansardas taip pasmerkė,

have taken sufficient care to avoid behaving

skyrė pakankamai dėmesio tam, kad išvengtų

in ways which they could reasonably have foreseen

tokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip

would be likely to undermine or even damage

kenksmingi ar pakertantys

our inherently fragile democratic settlement.

mūsų iš prigimties trapų demokratijos suvokimą.

Now there will be those who will argue

Tikrai atsiras tokių, kurie norės ginčytis,

that this could all too easily drift into a form

kad visa tai galėtų būti lengvai paversta

of censorship, albeit self-censorship,

cenzūra, savęs paties cenzūravimu,

but I don't buy that argument.

tačiau manęs šis argumentas neįtikina.

It has to be possible

Turi būti įmanoma

to balance freedom of expression

suderinti kalbos laisvę su

with wider moral and social responsibilities.

moralinėnmis ir socialinėmis atsakomybėmis.

Let me explain why by taking the example

Paaiškinsiu pateikdamas pavyzdį

from my own career as a filmmaker.

iš savo paties kaip režisieriaus patirties.

Throughout that career, I never accepted

Karjeros metu niekada nesutikau,

that a filmmaker should set about putting

kad režisierius turėtų pradėti kelti

their own work outside or above what he or she

savo darbą aukščiau to, ką ji ar jis

believed to be a decent set of values

tikėjo esant tinkamomis savo pačių

for their own life, their own family,

gyvenimų, šeimos ir ateities tos visuomenės,

and the future of the society in which we all live.

kurioje dabar esame, vertybėmis.

I'd go further.

Papasakosiu plačiau.

A responsible filmmaker should never devalue their work

Atsakingas režisierius neturėtų nuvertinti savo darbo

to a point at which it becomes less than true

iki tos ribos, žemiau kurios jis tampa mažiau tikras

to the world they themselves wish to inhabit.

negu pasaulis, kuriame jie patys norėtų gyventi.

As I see it, filmmakers, journalists, even bloggers

Kaip matau, režisieriai, žurnalistai, net blogeriai,

are all required to face up to the social expectations

jie visi privalo atitikti su visuomenės lūkesčius,

that come with combining the intrinsic power of their medium

ateinančius apjungus esmines mediumo jėgas

with their well-honed professional skills.

su gerai ištreniruotais profesniais įgūdžiais.

Obviously this is not a mandated duty,

Be abejo, tai nėra privaloma,

but for the gifted filmmaker and the responsible journalist

tačiau talentingam režisieriui ir atsakingam žurnalistui

or even blogger, it strikes me as being utterly inescapable.

ar net blogeriui, mano galva, tai yra neišvengiama.

We should always remember that our notion

Visuomet turėtumėm prisiminti, kad mūsų

of individual freedom and its partner, creative freedom,

individualios laisvės ir jos palydovės - kūrybinės laisvės -

is comparatively new

sampratos yra gana naujos

in the history of Western ideas,

Vakarų idėjų kontekste

and for that reason, it's often undervalued

ir dėl to dažnai nuvertintos

and can be very quickly undermined.

ir gali būti greitai pamintos.

It's a prize easily lost,

Tai lengvai prarandama dovana,

and once lost, once surrendered,

ir vieną kartą ją praradus,

it can prove very, very hard to reclaim.

gali būti labai sunku ją atgauti.

And its first line of defense

Pirmoji jos gynybinė eilutė

has to be our own standards,

turėtų būti mūsų pačių požiūris,

not those enforced on us by a censor or legislation,

ne tas, primestas cenzūros ar įstatymų,

our own standards and our own integrity.

tačiau mūsų pačių supratimo ir sąžinės.

Our integrity as we deal with those

Mūsų sąžinės, kai mes susiduriame su tais,

with whom we work

su kuriais dirbame,

and our own standards as we operate within society.

ir su tuo požiūriu, kuriuo vadovajamės visuomenėje.

And these standards of ours

Visi tie mūsų standartai

need to be all of a piece with a sustainable social agenda.

turi eiti koja kojon su ilgalaikiu, išliekančiu socialiniu planavimu.

They're part of a collective responsibility,

Jie yra dalis bendros atsakomybės,

the responsibility of the artist or the journalist

menininko arba žurnalisto atsakomybės

to deal with the world as it really is,

susitaikyti su pasauliu tokiu, koks jis yra

and this, in turn, must go hand in hand

ir tai turi eiti koja kojon

with the responsibility of those governing society

su visuomenę kontroliuojančiųjų atsakomybe,

to also face up to that world,

taip pat pasirodyti pasauliui

and not to be tempted to misappropriate

ir nesusigundyti neteisėtai naudotis

the causes of its ills.

tų blogybių sukėlėjais.

Yet, as has become strikingly clear

Tačiau, kaip kad tapo akivaizdu,

over the last couple of years,

per pastarusius porą metų,

such responsibility has to a very great extent

daugybė žiniasklaidos priemonių beveik visiškai

been abrogated by large sections of the media.

sunaikino šią atsakomybę.

And as a consequence, across the Western world,

Vakarų pasaulyje kaip pasėkmė atsirado

the over-simplistic policies of the parties of protest

nesudėtingos protesto partijų programos

and their appeal to a largely disillusioned,

ir jų orientavimasis į senesnio amžiaus žmones,

older demographic,

dažnai nusivylusiais valdžia,

along with the apathy and obsession with the trivial

bei apatišką jaunimą,

that typifies at least some of the young,

bent jau dalį jaunimo,

taken together, these and other similarly

šios ir kitos šiuolaikinės realijos

contemporary aberrations

kelia grėsmę aktyvioms,

are threatening to squeeze the life

kompetetingoms visuomenės diskusijoms

out of active, informed debate and engagement,

ir politiniam angažavimuisi;

and I stress active.

ir aš pabrėžiu "aktyvioms".

The most ardent of libertarians might argue

Karščiausi liberalai galbūt ginčysis,

that Donoghue v. Stevenson should have been thrown out of court

kad Donoghue prieš Stevenson byla turėjo būti išmesta iš teismo

and that Stevenson would eventually have gone out of business

ir kad Stevenson turėjo galiausiai pasišalinti iš verslo pasaulio,

if he'd continued to sell ginger beer with snails in it.

jei jis ir toliau būtų pardavinėjęs imbierinį alų su sraigėmis.

But most of us, I think, accept some small role

Tačiau laikausi nuomonės, kad dauguma iš mūsų sutinka

for the state to enforce a duty of care,

su kokiu nors smulkiu vaidmeniu skatinant rūpestingumo pareigą valdžiai

and the key word here is reasonable.

ir raktažodis čia yra racionalumas.

Judges must ask, did they take reasonable care

Teisėjai privalo paklausti, ar jie deramai žiūrėjo

and could they have reasonably foreseen

ir ar galėjo jie atitinkamai numatyti

the consequences of their actions?

savo veiksmų pasėkmes?

Far from signifying overbearing state power,

Nepabrėžiant dominuojančios valdžios jėgos,

it's that small common sense test of reasonableness

tai nedidukas pagrįstumo bendro supratimo patikrinimas

that I'd like us to apply to those in the media

kurį norėčiau, kad pritaikytumėm tiems žiniasklaidoje,

who, after all, set the tone and the content

kurie nulemia toną ir turinį

for much of our democratic discourse.

daugumoje mūsų demokratinių pranešimų.

Democracy, in order to work, requires that

Kad demokratija veiktų, svarbu, kad

reasonable men and women take the time to understand and debate

protingi vyrai ir moterys paskirtų laiko suvokimui ir diskutavimui

difficult, sometimes complex issues,

apie sudėtingus, dažnai komplikuotus reikalus

and they do so in an atmosphere which strives

ir taip darytų aplinkoje, kovojančioje už

for the type of understanding that leads to,

tokį supratimą, kuri veda jei ne

if not agreement, then at least a productive

prie susitarimo, tai bent prie produktyvaus

and workable compromise.

ir veikiančio kompromiso.

Politics is about choices,

Politika - tai pasirinkimai,

and within those choices, politics is about priorities.

o tuose pasirinkimuose politika - tai prioritetai.

It's about reconciling conflicting preferences

Tai apie konfliktuojančių pusių sutaikymą,

wherever and whenever possibly based on fact.

nesvarbu, ar iki galo pagrįstą faktais.

But if the facts themselves are distorted,

Tačiau jei patys faktai yra iškraipyti,

the resolutions are likely only to create further conflict,

nutartys greičiausiai ir toliau kurs konfliktus,

with all the stresses and strains on society

kurie neišvengiamai slėgs ir

that inevitably follow.

audrins visuomenę,

The media have to decide:

Žiniasklaida turi nuspręsti:

Do they see their role as being to inflame

ar jų vaidmuo yra kurstyti ugnį

or to inform?

ar informuoti?

Because in the end, it comes down to a combination

Nes pabaigoje visa tai atsiremia į pasitikėjimo ir

of trust and leadership.

valdžios derinį.

Fifty years ago this week, President John F. Kennedy

Šią savaitę prieš 50 metų prezidentas Džnoas F. Kenedis

made two epoch-making speeches,

pasakė dvi žymias kalbas;

the first on disarmament and the second on civil rights.

pirmoji apie nusiginklavimą, antroji - apie civilines teises.

The first led almost immediately

Pirmoji kone iškart privedė prie branduolinių

to the Nuclear Test Ban Treaty,

testavimų draudimo sutarties,

and the second led to the 1964 Civil Rights Act,

antroji - prie 1946 metų civilinių teisių akto,

both of which represented giant leaps forward.

abi reprezentavo didelius žingsnius į priekį.

Democracy, well-led and well-informed,

Tinkamai valdoma ir tinkamai informuota demokratija

can achieve very great things,

gali pasiekti puikių dalykų,

but there's a precondition.

tačiau tam yra sąlyga.

We have to trust that those making those decisions

Turime pasikliauti, kad darantys sprendimus

are acting in the best interest not of themselves

elgiasi ne taip, kaip geriausia jiems,

but of the whole of the people.

tačiau kaip geriausia visiems.

We need factually-based options,

Mums reikia tikrove pagrįstų pasirinkimų,

clearly laid out,

aiškiai išdėstytų;

not those of a few powerful

ne tų kelių galingų

and potentially manipulative corporations

ir, greičiausiai, manipuliuojančių korporacijų

pursuing their own frequently narrow agendas,

besivaikančių vien savo nauda orientuotų tikslų,

but accurate, unprejudiced information

tačiau tikslios, nešališkos informacijos,

with which to make our own judgments.

kuria remdamiesi galime patys formuoti savo nuomonę.

If we want to provide decent, fulfilling lives

Jei norime suteikti savo vaikams bei anūkams

for our children and our children's children,

padorius, sėkmingus gyvenimus,

we need to exercise to the very greatest degree possible

turime iš visų jėgų stengtis lavinti

that duty of care for a vibrant,

atsakomybės jausmą, kad turėtumėm

and hopefully a lasting, democracy.

gyvą ir ilgalaikę demokratiją.

Thank you very much for listening to me.

Ačiū, kad klausėtės.

(Applause)

(Plojimai)