The myth of Sisyphus - Alex Gendler

Translator: Birutė Beresnevičiūtė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

Whether it’s being chained to a burning wheel, turned into a spider,

Pririšimas prie degančio rato, pavertimas į vorą,

or having an eagle eat one’s liver,

arba bausmė, jog erelis iškapotų nusikaltėliui kepenis –

Greek mythology is filled with stories of the gods

graikų mitologijoje gausu istorijų, kuriose dievai

inflicting gruesome horrors on mortals who angered them.

sukelia siaubingus skausmus juos supykdžiusiems mirtingiesiems.

Yet one of their most famous punishments is not remembered

Tačiau viena žymiausių bausmių

for its outrageous cruelty, but for its disturbing familiarity.

garsi ne dėl neįtikėtino žiaurumo, o dėl sukeliamo nejaukaus artimumo jausmo.

Sisyphus was the first king of Ephyra, now known as Corinth.

Sizifas buvo pirmasis Efirės (dabar – Korinto) miesto karalius.

Although a clever ruler who made his city prosperous, he was also a devious tyrant

Jis buvo protingas karalius, leidęs miestui suklęstėti, tačiau taip pat ir klastingas tironas,

who seduced his niece and killed visitors to show off his power.

kuris suviliojo savo dukterėčią ir žudė svečius, taip rodydamas savo galią.

This violation of the sacred hospitality tradition greatly angered the gods.

Toks šventos svetingumo tradicijos laužymas įpykdė dievus.

But Sisyphus may still have avoided punishment

Tačiau Sizifas būtų išvengęs bausmės,

if it hadn’t been for his reckless confidence.

jei ne jo beatodairiškas pasitikėjimas savimi.

The trouble began when Zeus kidnapped the nymph Aegina,

Problemos prasidėjo tada, kai Dzeusas pagrobė nimfą Aiginą

carrying her away in the form of a massive eagle.

ir, pasivertęs didžiuliu ereliu, ją nusinešė.

Aegina’s father, the river god Asopus, pursued their trail to Ephyra,

Aiginos tėvas – upės dievas Asopas – nusekė juos iki Efirės,

where he encountered Sisyphus.

ir ten susidūrė su Sizifu.

In exchange for the god making a spring inside the city,

Mainais už tai, kad dievas sukurtų mieste šaltinį,

the king told Asopus which way Zeus had taken the girl.

karalius parodė Asopui, į kurią pusę Dzeusas nusinešė merginą.

When Zeus found out, he was so furious that he ordered Thanatos, or Death,

Apie tai sužinojęs Dzeusas taip supyko, jog liepė Tanatui, arba Mirčiai,

to chain Sisyphus in the underworld so he couldn’t cause any more problems.

užrakinti Sizifą požemio karalystėje, kur jis daugiau nebekels problemų.

But Sisyphus lived up to his crafty reputation.

Tačiau Sizifas apgynė gudruolio vardą.

As he was about to be imprisoned,

Kol buvo rakinamas,

the king asked Thanatos to show him how the chains worked

karalius paprašė Tanato parodyti jam, kaip reikia rakinti.

– and quickly bound him instead, before escaping back among the living.

Taip šis greit surakino Tanatą ir sugrįžo pas gyvuosius.

With Thanatos trapped, no one could die, and the world was thrown into chaos.

Kadangi Tanatas buvo spąstuose, žmonės negalėjo mirti, ir pasaulyje kilo sumaištis.

Things only returned to normal when the god of war Ares,

Viskas sugrįžo į savo vėžes tik kai karo dievas Arėjas,

upset that battles were no longer fun, freed Thanatos from his chains.

nepatenkintas dėl kovų nuobodumo, išlaisvino Tanatą.

Sisyphus knew his reckoning was at hand.

Sizifas žinojo, kad greitai turės atlyginti už savo pokštus,

But he had another trick up his sleeve.

tačiau jis buvo paruošęs dar vieną gudrybę.

Before dying, he asked his wife Merope to throw his body in the public square,

Prieš mirtį jis paprašė savo žmonos, Meropės, išmesti jo kūną į miesto aikštę,

from where it eventually washed up on the shores of the river Styx.

iš kur jis ilgainiui pasiekė Stikso upės krantus.

Now back among the dead, Sisyphus approached Persephone,

Grįžęs pas mirusiuosius, Sizifas kreipėsi į Persefonę,

queen of the Underworld, and complained

požemio karalystės valdovę, ir pasiskundė,

that his wife had disrespected him by not giving him a proper burial.

jog jo žmona jo nepagerbė ir deramai nepalaidojo.

Persephone granted him permission to go back to the land of living

Persefonė leido jam grįžti į gyvųjų pasaulį

and punish Merope, on the condition that he would return when he was done.

ir nubausti Meropę su sąlyga, kad tai padaręs jis sugrįš.

Of course, Sisyphus refused to keep his promise,

Žinoma, Sizifas nesilaikė savo pažado,

now having twice escaped death by tricking the gods.

taip jau du kartus išvengęs mirties apgaudinėdamas dievus.

There wouldn’t be a third time,

Trečiojo karto jis nesulaukė –

as the messenger Hermes dragged Sisyphus back to Hades.

dievų pasiuntinys Hermis nunešė Sizifą atgal pas Hadą.

The king had thought he was more clever than the gods,

Karalius manė, kad yra protingesnis už dievus,

but Zeus would have the last laugh.

tačiau šį kartą Dzeusas juokėsi paskutinis.

Sisyphus’s punishment was a straightforward task

Sizifo bausmė buvo paprasta užduotis –

– rolling a massive boulder up a hill.

stumti didžiulį akmenį į kalno viršunę.

But just as he approached the top, the rock would roll all the way back down,

Tačiau, tik jam pasiekus viršunę, akmuo nurieda žemyn,

forcing him to start over

priversdamas Sizifą pradėti iš naujo...

…and over, and over, for all eternity.

vėl...ir vėl...ir vėl, visą amžinybę.

Historians have suggested that the tale of Sisyphus may stem from ancient myths

Istorikai mano, kad Sizifo pasakojimas gali būti kilęs iš antikinių mitų

about the rising and setting sun, or other natural cycles.

apie kylančią ir besileidžiančią saulę, taip pat kitus natūralaus ciklo pavyzdžius.

But the vivid image of someone condemned to endlessly repeat a futile task

Tačiau ryškus žmogaus, pasmerkto amžinai dirbti nenaudingą darbą, paveikslas

has resonated as an allegory about the human condition.

tapo žmonijos būsenos ir likimo alegorija.

In his classic essay The Myth of Sisyphus,

Klasikinėje savo esė Sizifo mitas

existentialist philosopher Albert Camus compared the punishment

egzistencializmo filosofas Alberas Kamiu šią bausmę prilygino

to humanity’s futile search for meaning and truth

bergždžioms žmonijos pastangoms surasti prasmę ir tiesą

in a meaningless and indifferent universe.

beprasmėje, abejingoje visatoje.

Instead of despairing, Camus imagined Sisyphus defiantly meeting his fate

Kamiu įsivaizdavo, jog vietoje to, kad liūdėtų, Sizifas nepasiduodamas priėmė savo likimą,

as he walks down the hill to begin rolling the rock again.

lipdamas žemyn nuo kalno ir pradėdamas ridenti akmenį iš naujo.

And even if the daily struggles of our lives

Net jei mūsų kasdienės problemos

sometimes seem equally repetitive and absurd,

kartais atrodo tokios pat absurdiškos ir pasikartojančios,

we still give them significance and value by embracing them as our own.

vistiek suteikiame joms svarbą ir vertę pripažindami, jog jos – mūsų.