An Ode to Envy | Parul Sehgal | TED Talks

Translator: Gabrielė Andriūnaitė Reviewer: Ieva G

So when I was eight years old,

Kai buvau aštuonerių,

a new girl came to join the class,

į klasę atėjo nauja mergaitė

and she was so impressive,

ir ji buvo tokia įdomi,

as the new girl always seems to be.

kaip naujokės visad atrodo.

She had vast quantities of very shiny hair

Jos plaukai buvo stori ir labai žvilgėjo,

and a cute little pencil case,

ir ji turėjo mažą mielą pieštukų dėklą,

super strong on state capitals,

ji puikiai mokėjo valstijų sostines

just a great speller.

ir rašė be jokių klaidų.

And I just curdled with jealousy that year,

Tais metais aš tiesiog žaliavau iš pavydo,

until I hatched my devious plan.

kol slapta nesugalvojau savo sukto plano.

So one day I stayed a little late after school,

Taigi, vieną dieną mokykloje pasilikau truputį ilgiau,

a little too late, and I lurked in the girls' bathroom.

gerokai ilgiau, ir pasislėpiau mergaičių tualete.

When the coast was clear, I emerged,

Kai pavojaus nebebuvo, aš išlindau,

crept into the classroom,

įslinkau į klasę

and took from my teacher's desk the grade book.

ir iš mokytojos stalo paėmiau pažymių žurnalą.

And then I did it.

Ir tada aš tai padariau.

I fiddled with my rival's grades,

Aš suklastojau savo varžovės pažymius.

just a little, just demoted some of those A's.

Tik truputį. Tik sumažinau kelis dešimtukus.

All of those A's. (Laughter)

Visus dešimtukus. (Juokas)

And I got ready to return the book to the drawer,

Ir jau ruošiausi padėti žurnalą atgal į stalčių,

when hang on, some of my other classmates

kai pagalvojau – kai kurie mano bendraklasiai

had appallingly good grades too.

taip pat turėjo pasibaisėtinai gerus pažymius.

So, in a frenzy,

Tad karštligiškai

I corrected everybody's marks,

pataisiau visų pažymius,

not imaginatively.

visai ne išradingai:

I gave everybody a row of D's

visiems surašiau po ketvertų eilutę,

and I gave myself a row of A's,

o sau – dešimtukų.

just because I was there, you know, might as well.

Vien todėl, kad jau buvau ten, suprantate, kodėl gi ne...

And I am still baffled by my behavior.

Ir aš vis dar sutrikusi dėl savo elgesio.

I don't understand where the idea came from.

Nesuprantu, kodėl sugalvojau taip pasielgti.

I don't understand why I felt so great doing it.

Nesuprantu, kodėl man taip patiko tai daryti.

I felt great.

O man patiko.

I don't understand why I was never caught.

Nesuprantu, kodėl nebuvau nutverta.

I mean, it should have been so blatantly obvious.

Turiu omeny, tai buvo taip akivaizdžiai aišku.

I was never caught.

Manęs niekad nepagavo.

But most of all, I am baffled by,

Bet labiausiai stebiuosi tuo,

why did it bother me so much

kad mane taip erzino

that this little girl, this tiny little girl,

šitos mergaitės, tos mažutės mergaitės,

was so good at spelling?

sugebėjimas rašyti be klaidų.

Jealousy baffles me.

Pavydas mane trikdo.

It's so mysterious, and it's so pervasive.

Jis toks mįslingas ir toks skvarbus.

We know babies suffer from jealousy.

Yra žinoma, kad kūdikiai jaučia pavydą.

We know primates do. Bluebirds are actually very prone.

Taip pat ir primatai. O mėlynieji strazdai išties ūmūs.

We know that jealousy is the number one cause

Žinoma, kad pavydas yra pagrindinė

of spousal murder in the United States.

nužudymų santuokoje priežastis JAV.

And yet, I have never read a study

Ir vis vien niekad nesu radusi mokslinio darbo,

that can parse to me its loneliness

kuris nagrinėtų pavydo vienumos

or its longevity or its grim thrill.

ar jo ilgaamžiškumo, ar jo sukeliamo nuožmaus susijaudinimo.

For that, we have to go to fiction,

Tam mes turime žvelgti į grožinę literatūrą,

because the novel is the lab

nes romanas yra toji laboratorija,

that has studied jealousy

tirianti pavydą

in every possible configuration.

visomis įmanomomis formomis.

In fact, I don't know if it's an exaggeration to say

Tiesą sakant, nežinau, ar perdėčiau sakydama, jog

that if we didn't have jealousy,

jei nebūtų pavydo,

would we even have literature?

tikriausiai nebūtų ir literatūros.

Well no faithless Helen, no "Odyssey."

Nebūtų neištikimos Elenos – nebūtų „Odisėjos“.

No jealous king, no "Arabian Nights."

Jokio pavydaus karaliaus – jokios „Tūkstantis ir viena naktis“.

No Shakespeare.

Nebūtų Šekspyro.

There goes high school reading lists,

Štai ir dingsta vidurinėje privalomų perskaityti knygų sąrašas,

because we're losing "Sound and the Fury,"

nes prarandame „Triukšmą ir įniršį“,

we're losing "Gatsby," "Sun Also Rises,"

prarandame „Getsbį“, „Fiestą“,

we're losing "Madame Bovary," "Anna K."

„Ponią Bovari“, „Aną K.“.

No jealousy, no Proust. And now, I mean,

Jokio pavydo – jokio Prusto.

I know it's fashionable to say that Proust

Žinau, kad madinga sakyti,

has the answers to everything,

kad Prustas turi atsakymus į visus klausimus,

but in the case of jealousy,

bet kalbant apie pavydą,

he kind of does.

jis iš dalies juos turi.

This year is the centennial of his masterpiece, "In Search of Lost Time,"

Šįmet sueina 100 metų jo šedevrui „Prarasto laiko beieškant“

and it's the most exhaustive study of sexual jealousy

ir tai nuodugniausias seksualinio pavydo

and just regular competitiveness, my brand,

ir įprastos konkurencijos (mano supratimu) tyrimas,

that we can hope to have. (Laughter)

kokį galima įsivaizduoti. (Juokas)

And we think about Proust, we think

Galvodami apie Prustą prisimename

about the sentimental bits, right?

sentimentalias nuotrupas, ar ne?

We think about a little boy trying to get to sleep.

Mes atmename mažą berniuką, bandantį užmigti.

We think about a madeleine moistened in lavender tea.

Mes pamename pyragaičius „Madlinos“, mirkomus levandų arbatoje.

We forget how harsh his vision was.

Mes pamirštame, kokia žiauri buvo jo vaizduotė.

We forget how pitiless he is.

Pamirštame, koks negailestingas buvo jis pats.

I mean, these are books that Virginia Woolf said

Turiu omeny, tas knygas Virginia Woolf apibūdino esančias

were tough as cat gut.

tvarias kaip ketgutas.

I don't know what cat gut is,

Nežinau, kas yra ketgutas,

but let's assume it's formidable.

bet, tarkim, kad tai grėsmingas daiktas.

Let's look at why they go so well together,

Pažiūrėkime, kodėl tie dalykai taip puikiai dera,

the novel and jealousy, jealousy and Proust.

romanas ir pavydas, pavydas ir Prustas.

Is it something as obvious as that jealousy,

Ar tai ir yra taip paprasta, kad pavydas,

which boils down into person, desire, impediment,

verdantis žmoguje, troškimas, kliūtis

is such a solid narrative foundation?

yra pagrindinės pasakojimo dalys?

I don't know. I think it cuts very close to the bone,

Nežinau. Manau, kad tai arti tiesos.

because let's think about what happens

Pagalvokime, kas nutinka,

when we feel jealous.

kai pavydime.

When we feel jealous, we tell ourselves a story.

Kai jaučiame pavydą, mes papasakojame sau istoriją.

We tell ourselves a story about other people's lives,

Istoriją apie kitų žmonių gyvenimus,

and these stories make us feel terrible

tokios istorijos verčia mus jaustis klaikiai,

because they're designed to make us feel terrible.

nes jos sukurtos būtent tokiai emocijai iššaukti.

As the teller of the tale and the audience,

Būdami ir pasakotojai, ir klausytojai,

we know just what details to include,

mes žinome, kokias detales būtina įtraukti,

to dig that knife in. Right?

kaip dar labiau aitrinti širdį, ar ne?

Jealousy makes us all amateur novelists,

Pavydas mus visus paverčia rašytojais–mėgėjais.

and this is something Proust understood.

Ir tai yra būtent tai, ką suprato Prustas.

In the first volume, Swann's Way,

Pirmoje knygų serijos

the series of books,

„Svano pusėje“ dalyje,

Swann, one of the main characters,

vienas pagrindinių veikėjų Svanas

is thinking very fondly of his mistress

apie savo damą galvoja labai meiliai,

and how great she is in bed,

ir kokia ji puiki lovoje,

and suddenly, in the course of a few sentences,

ir staiga, kelių sakinių eigoje,

and these are Proustian sentences,

prustiškų sakinių,

so they're long as rivers,

kurie ilgi kaip upės,

but in the course of a few sentences,

bet vis vien kelių sakinių eigoje

he suddenly recoils and he realizes,

jis staiga atšoka ir susivokia:

"Hang on, everything I love about this woman,

„Palauk, viskas, ką myliu šioje moteryje,

somebody else would love about this woman.

yra tai, ką mylėtų kitas.

Everything that she does that gives me pleasure

Visi jos veiksmai, man sukeliantys malonumą,

could be giving somebody else pleasure,

suteiktų malonumą ir kitiems,

maybe right about now."

gal net šią minutę.“

And this is the story he starts to tell himself,

Ir tai yra istorija, kurią jis ima pasakoti sau

and from then on, Proust writes that

ir nuo tada Prustas rašo, jog

every fresh charm Swann detects in his mistress,

kiekviena žavi detalė, kurią Svanas suranda savo mylimojoje,

he adds to his "collection of instruments

įeina į jo „kankinimo instrumentų

in his private torture chamber."

kolekciją jo asmeniniame kankinimų kambaryje.“

Now Swann and Proust, we have to admit,

Reikia pripažinti, kad Svanas ir Prustas

were notoriously jealous.

buvo neabejotinai pavydūs.

You know, Proust's boyfriends would have to leave

Žinote, Prusto vaikinai turėdavo išvykti

the country if they wanted to break up with him.

iš šalies, jei norėdavo su juo išsiskirti.

But you don't have to be that jealous

Bet nebūtina būti tokiems pavydiems,

to concede that it's hard work. Right?

kad pripažintume, jog tai sunkus darbas, ar ne?

Jealousy is exhausting.

Pavydas yra alinantis.

It's a hungry emotion. It must be fed.

Tai alkana emocija. Ją reikia maitinti.

And what does jealousy like?

Ką mėgsta pavydas?

Jealousy likes information.

Jam patinka informacija.

Jealousy likes details.

Pavydas mėgsta detales.

Jealousy likes the vast quantities of shiny hair,

Pavydui patinka stori ir žvilgūs plaukai,

the cute little pencil case.

mažas ir mielas pieštukų dėklas.

Jealousy likes photos.

Pavydas mėgsta nuotraukas.

That's why Instagram is such a hit. (Laughter)

Todėl Instagram tapo toks populiarus. (Juokas)

Proust actually links the language of scholarship and jealousy.

Prustas iš tikrųjų sujungia erudicijos ir pavydo kalbas.

When Swann is in his jealous throes,

Kai Svanas išgyvena pavydo kančias

and suddenly he's listening at doorways

ir klausosi tarpdury,

and bribing his mistress' servants,

ir paperka mylimosios tarnus,

he defends these behaviors.

jis teisina tokį savo elgesį.

He says, "You know, look, I know you think this is repugnant,

Jis sako: „Žiūrėk, aš žinau, kad tu manai, jog tai begėdiška,

but it is no different

bet tai nelabai skiriasi

from interpreting an ancient text

nuo antikinio teksto interpretacijos

or looking at a monument."

ar paminklo apžiūrinėjimo.“

He says, "They are scientific investigations

Jis sako: „Tai mokslinis tyrimas

with real intellectual value."

su apčiuopiama intelektualine verte.“

Proust is trying to show us that jealousy

Prustas mums parodo, jog pavydas

feels intolerable and makes us look absurd,

atrodo netoleruotinas ir verčia mus atrodyti absurdiškai,

but it is, at its crux, a quest for knowledge,

bet tai savo esmėje yra žinojimo paieška,

a quest for truth, painful truth,

tiesos, skaudžios tiesos, ieškojimas.

and actually, where Proust is concerned,

Ir, tiesą sakant, kiek tai liečia Prustą –

the more painful the truth, the better.

kuo skaudesnė tiesa, tuo geriau.

Grief, humiliation, loss:

Sielvartas, pažeminimas, netektis –

These were the avenues to wisdom for Proust.

tai Prusto išminties alėjos.

He says, "A woman whom we need,

Jis sako: „Moteris, kurios mums reikia,

who makes us suffer, elicits from us

kuri mus verčia kentėti, pažadina mumyse

a gamut of feelings far more profound and vital

daug gilesnę ir svarbesnę jausmų gamą nei

than a man of genius who interests us."

mums įdomus genialus žmogus.“

Is he telling us to just go and find cruel women?

Ar jis mums sako eiti ir susirasti negailestiną moterį?

No. I think he's trying to say

Ne. Manau, jis nori pasakyti,

that jealousy reveals us to ourselves.

kad pavydas mums atskleidžia mus pačius.

And does any other emotion crack us open

Ar yra kokia kita jausena, kuri

in this particular way?

būtent šitaip mus atvertų?

Does any other emotion reveal to us

Ar yra kokia kita emocija, kuri atskleistų

our aggression and our hideous ambition

mūsų agresiją ir mūsų klaikią ambiciją,

and our entitlement?

ir mūsų savastį?

Does any other emotion teach us to look

Ar yra koks kitas jausmas, kuris moko mus

with such peculiar intensity?

stebėti su tokia ypatinga įtampa?

Freud would write about this later.

Froidas apie tai rašė vėliau.

One day, Freud was visited

Kartą Froidą aplankė

by this very anxious young man who was consumed

vienas labai sunerimęs vyras, kuris negalėjo galvoti

with the thought of his wife cheating on him.

apie nieką kitą, tik tai, jog jo žmona jį apgaudinėja su kitu.

And Freud says, it's something strange about this guy,

Froidas matė, jog tas vyriškis elgiasi keistai:

because he's not looking at what his wife is doing.

jis nežiūri į tai, ką daro jo žmona,

Because she's blameless; everybody knows it.

nes ji nekalta – visi tai supranta.

The poor creature is just

Šitas vargšelis įtarus

under suspicion for no cause.

be jokios priežasties.

But he's looking for things that his wife is doing

Bet jis ieško dalykų, kuriuos jo žmona daro

without noticing, unintentional behaviors.

nepastebėdama, ieško jos netyčinių veiksmų.

Is she smiling too brightly here,

Ji pernelyg šypsosi?

or did she accidentally brush up against a man there?

Ar ji netyčiomis prisilietė prie ano vyro?

[Freud] says that the man is becoming

[Froidas] sako, kad vyras tampa

the custodian of his wife's unconscious.

žmonos pasąmonės prižiūrėtoju.

The novel is very good on this point.

Romanas tam labai tinka.

The novel is very good at describing how jealousy

Romanas puikiai apibūdina tai, kaip pavydas

trains us to look with intensity but not accuracy.

išmoko mus žvelgti įtemptai, bet netiksliai.

In fact, the more intensely jealous we are,

Tiesą sakant, kuo mes intensyviau pavydime,

the more we become residents of fantasy.

tuo patogiau įsitaisome fantazijose.

And this is why, I think, jealousy doesn't

Ir todėl, manau, pavydas ne vien

just provoke us to do violent things

provokuoja mus elgtis žiauriai

or illegal things.

ar nelegaliai.

Jealousy prompts us to behave in ways

Jis skatina mus elgtis

that are wildly inventive.

ypač kūrybiškai.

Now I'm thinking of myself at eight, I concede,

Mąstau apie aštuonerių metų save, pripažįstu,

but I'm also thinking of this story I heard on the news.

bet taip pat galvoju apie istoriją, kurią išgirdau žiniose.

A 52-year-old Michigan woman was caught

52-ejų metų mičiganietė buvo nutverta

creating a fake Facebook account

sukūrusį netikrą Facebook profilį,

from which she sent vile, hideous messages

iš kurio ji visus metus sau siuntė

to herself for a year.

klaikias, begėdiškas žinutes.

For a year. A year.

Visus metus. Metus.

And she was trying to frame

Ji bandė apšmeižti

her ex-boyfriend's new girlfriend,

savo buvusio vaikino naują merginą.

and I have to confess when I heard this,

Turiu prisipažinti, kai išgirdau tai,

I just reacted with admiration.

aš tik pasigėrėjau.

(Laughter)

(Juokas)

Because, I mean, let's be real.

Nes, turiu omeny, pripažinkime:

What immense, if misplaced, creativity. Right?

koks puikus, nors nukreiptas netinkamai, kūrybiškumas, ne?

This is something from a novel.

Tai verta romano.

This is something from a Patricia Highsmith novel.

Tai verta Patricijos Highsmith romano.

Now Highsmith is a particular favorite of mine.

Highsmith išties yra mano mėgstamiausia.

She is the very brilliant and bizarre woman of American letters.

Ji yra nuostabi ir kitoniška amerikiečių rašytoja.

She's the author of "Strangers on a Train"

Ji romanų „Nepažįstamieji traukinyje“ ir

and "The Talented Mr. Ripley,"

„Talentingasis misteris RIplis“ autorė,

books that are all about how jealousy,

knygų, kurios pasakoja, kaip pavydas

it muddles our minds,

sudrumsčia mūsų mintis,

and once we're in the sphere, in that realm of jealousy,

ir kai jau patenkame į tą sferą, į tą pavydo karalystę,

the membrane between what is and what could be

slenkstis, tarp to, kas egzistuoja, ir to, kas galėtų nutikti,

can be pierced in an instant.

gal būti peržengtas akimirksniu.

Take Tom Ripley, her most famous character.

Pažvelkime į Tomą Riplį, jos žinomiausią personažą:

Now, Tom Ripley goes from wanting you

Tomas Riplis pradeda norėdamas tavęs

or wanting what you have

ar to, ką turi,

to being you and having what you once had,

ir baigia būdamas tavimi ir turėdamas tai, ką kadaise turėjai,

and you're under the floorboards,

ir tu jau po grindlentėmis,

he's answering to your name,

jis atsiliepia tavo vardu,

he's wearing your rings,

jis nešioja tavo žiedus,

emptying your bank account.

tuština tavo banko sąskaitą.

That's one way to go.

Tai vienas būdas.

But what do we do? We can't go the Tom Ripley route.

Bet ką mes darome? Juk negalime nueiti Tomo Riplio keliu.

I can't give the world D's,

Negaliu pasauliui surašyti ketvertų,

as much as I would really like to, some days.

kad ir kaip kartais to norėčiau.

And it's a pity, because we live in envious times.

Ir gaila, nes mes gyvename pavydo pilnais laikais.

We live in jealous times.

Mes gyvename pavydo kupinais laikais.

I mean, we're all good citizens of social media,

Turiu omeny, mes visi esame pareigingi socialios žiniasklaidos

aren't we, where the currency is envy?

piliečiai, kurios valiuta yra pavydas, argi ne?

Does the novel show us a way out? I'm not sure.

Ar literatūra nurodo išeitį? Nesu įsitikinusi.

So let's do what characters always do when they're not sure,

Tad elkimės taip, kaip elgiasi veikėjai, kai nėra įsitikinę,

when they are in possession of a mystery.

kai jie turi paslaptį.

Let's go to 221B Baker Street

Aplankykime 221B namą Baker gatvėje

and ask for Sherlock Holmes.

ir pasiteiraukime Šerloko Holmso.

When people think of Holmes,

Kai žmonės galvoja apie Holmsą,

they think of his nemesis being Professor Moriarty,

jo priešu laiku profesorių Moriartį, ar ne,

right, this criminal mastermind.

nusikalstamumo genijų.

But I've always preferred [Inspector] Lestrade,

Bet man visad atrodė, kad tai inspektorius Lestradas,

who is the rat-faced head of Scotland Yard

žiurkiškas Skotland Jardo vadas,

who needs Holmes desperately,

kuriam desperatiškai reikia Holmso,

needs Holmes' genius, but resents him.

kuriam reikia Holmso genialumo, nors ir nekenčia jo.

Oh, it's so familiar to me.

Ak, tai man taip pažįstama.

So Lestrade needs his help, resents him,

Taigi, Lestradui reikia jo pagalbos, jis jo nekenčia

and sort of seethes with bitterness over the course of the mysteries.

ir visuose detektyvuose iš dalies kunkuliuoja pykčiu.

But as they work together, something starts to change,

Bet jiems dirbant kartu, kažkas ima keistis

and finally in "The Adventure of the Six Napoleons,"

ir galų gale „Šešių Napoleonų nuotykyje“,

once Holmes comes in, dazzles everybody with his solution,

Holmsui įėjus ir apstulbinus visus sprendimu,

Lestrade turns to Holmes and he says,

Lestradas pasisuka į Holmsą ir pasako:

"We're not jealous of you, Mr. Holmes.

„Mes jums nepavydime, pone Holmsai.

We're proud of you."

Mes jumis didžiuojamės.“

And he says that there's not a man at Scotland Yard

Ir jis sako, jog nėra nei vieno vyro Skotland Jarde,

who wouldn't want to shake Sherlock Holmes' hand.

kuris nenorėtų paspausti Šerloko Holmso rankos.

It's one of the few times we see Holmes moved

Tai vienas tų retų kartų detektyvuose, kai Holmsas susijaudina

in the mysteries, and I find it very moving,

ir tai mane taip pat jaudina,

this little scene, but it's also mysterious, right?

šita nedidelė scena, kuri taip pat ir paslaptinga, ar ne?

It seems to treat jealousy

Atrodo, kad toje scenoje pavydas laikomas

as a problem of geometry, not emotion.

geometrijos uždaviniu, o ne emocija.

You know, one minute Holmes is on the other side from Lestrade.

Žinote, vieną minutę Holmsas yra prieš Lestradą.

The next minute they're on the same side.

Kitą minutę jie abu toje pačioje pusėje.

Suddenly, Lestrade is letting himself

Staiga Lestradas leidžia sau

admire this mind that he's resented.

žavėtis tuo protu, kurio nekentė.

Could it be so simple though?

Tačiau ar tai gali būti taip paprasta?

What if jealousy really is a matter of geometry,

Kas jei pavydas išties yra geometrijos problema,

just a matter of where we allow ourselves to stand

tik vietos, kur leidžiame sau stovėti

in relation to another?

kito atžvilgiu reikalas?

Well, maybe then we wouldn't have to resent

Galbūt tuo atveju mes neprivalėtume nekęsti

somebody's excellence.

kieno nors meistriškumo.

We could align ourselves with it.

Mes galėtume prisitaikyti prie to.

But I like contingency plans.

Bet man patinka planai nenumatytiems atvejams.

So while we wait for that to happen,

Tad kol mes laukiame, kol tai atsitiks,

let us remember that we have fiction for consolation.

prisiminkime, kad galime pasiguosti grožine literatūra.

Fiction alone demystifies jealousy.

Pati literatūra išaiškina pavydą.

Fiction alone domesticates it,

Pati literatūra jį prisijaukina,

invites it to the table.

pakviečia prie stalo.

And look who it gathers:

Pažiūrėkit, ką tai atneša:

sweet Lestrade, terrifying Tom Ripley,

malonų Lestradą, gąsdinantį Tomą Riplį,

crazy Swann, Marcel Proust himself.

pamišusį Svaną, patį Marselį Prustą.

We are in excellent company.

Mes esame puikioje kompanijoje.

Thank you.

Ačiū jums!

(Applause)

(Plojimai)