A brief history of melancholy - Courtney Stephens

Trumpa melancholijos istorija – Courtney Stephens

Translator: Gintare Vilkelyte Reviewer: Monika Ciurlionyte

Sadness is part of the human experience,

Liūdesys yra žmogiškosios patirties dalis,

but for centuries there has been vast disagreement

bet per amžius nebuvo sutarta

over what exactly it is and what, if anything, to do about it.

kas gi tai yra ir ką, jei yra ką, galime padaryti, kad jo išvengtume?

In its simplest terms,

Paprastai apie liūdesį galvojame

sadness is often thought of

as the natural reaction to a difficult situation.

kaip apie natūralią reakciją į sunkią situaciją.

You feel sad when a friend moves away or when a pet dies.

Jaučiamės liūdni kai draugas persikelia gyventi į kitą vietą ar miršta gyvūnėlis.

When a friend says, "I'm sad,"

Kai draugas sako „Man liūdna“,

you often respond by asking, "What happened?"

mes dažnai atsakome „Kas atsitiko?“,

But your assumption that sadness has an external cause outside the self

bet mūsų prielaida, kad liūdesys turi išorinį sukelėją yra

is a relatively new idea.

palyginus nauja.

Ancient Greek doctors didn't view sadness that way.

Senovės Graikijos daktarai taip nemanė.

They believed it was a dark fluid inside the body.

Jie tikėjo, kad liūdesys – tamsus skystis mūsų kūnuose.

According to their humoral system,

Pasak jų sukurtos skysčių sistemos,

the human body and soul were controlled by four fluids, known as humors,

žmogaus kūnas ir siela kontroliuojama keturių skysčių, žinomų kaip humorai,

and their balance directly influenced a person's health and temperament.

o jų balansas tiesiogiai lemia žmogaus sveikatą ir temperamentą.

Melancholia comes from melaina kole,

Melancholija atsirado iš melaina kole –

the word for black bile, the humor believed to cause sadness.

žodžio, reiškiančio juodą tulžį, kūno skysčio, kaip manoma, sukeliančio liūdesį.

By changing your diet and through medical practices,

Pakeisdami mitybą arba naudodamiesi medicinina,

you could bring your humors into balance.

galime subalansuoti savo skrysčių sistemą.

Even though we now know much more about the systems

Net žinant daug daugiau apie sistemas,

that govern the human body,

valdančias žmogaus kūną,

these Greek ideas about sadness

graikų idėjos apie liūdesį

resonate with current views,

rezonuoja su dabartinėmis pažiūromis

not on the sadness we all occasionally feel,

ne liūdesio, kurį jaučiame, prasme,

but on clinical depression.

o klinikinės depresijos.

Doctors believe that certain kinds of long-term,

Daktarai mano, kad tam tikros ilgalaikės,

unexplained emotional states are at least partially related to brain chemistry,

nepaaiškinamos emocinės būsenos yra dalinai susijusios su smegenų chemija -

the balance of various chemicals present inside the brain.

įvairių cheminių medžiagų balansu smegenyse.

Like the Greek system,

Kaip teigia skysčių sistema,

changing the balance of these chemicals can deeply alter

šių cheminių medžiagų balanso pakitimai gali smarkiai

how we respond to even extremely difficult circumstances.

veikti mūsų reakciją į sudėtingas aplinkybes.

There's also a long tradition of attempting to discern

Bandymai įžvelgti liūdesio reikšmę

the value of sadness,

turi ilgą istoriją.

and in that discussion,

Jūs galite išgirsti

you'll find a strong argument that sadness is not only

stiprių argumentų, kad liūdesys yra ne tik

an inevitable part of life but an essential one.

neišvengiama gyvenimo dalis, bet ir būtina.

If you've never felt melancholy,

Jeigu niekada nejautėte melancholijos,

you've missed out on part of what it means to be human.

praleidote vieną iš buvimo žmogumi dalių.

Many thinkers contend that melancholy is necessary in gaining wisdom.

Dauguma mastytojų teigia, kad melancolija yra būtina, kad įgautume išminties.

Robert Burton, born in 1577,

Robert Burton, gimęs 1577,

spent his life studying the causes and experience of sadness.

praleido savo gyvenimą tirdamas liūdesio sukėlėjus.

In his masterpiece "The Anatomy of Melancholy,"

Jo šedevre „Melancholijos anatomija“

Burton wrote, "He that increaseth wisdom increaseth sorrow."

rašoma „Tas kas didina išmintį, didina ir kančias.“

The Romantic poets of the early 19th century

Ankstyvajame 19-ame amžiuje, romantizmo poetai tikėjo,

believed melancholy allows us to more deeply understand other profound emotions,

kad melancholija leidžia geriau suprasti kitas emocijas:

like beauty and joy.

grožį ir džiaugsmą.

To understand the sadness of the trees losing their leaves in the fall

Kad suprastume medžių liūdesį rudenį krentant lapams

is to more fully understand the cycle of life that brings flowers in the spring.

turime suprasti gyvenimo ciklą, kuris pavasarį atneša gėles.

But wisdom and emotional intelligence seem pretty high on the hierarchy of needs.

Bet išmintis ir emocinis intelektas atrodo gan svarbūs poreikių hierarchijoje.

Does sadness have value on a more basic, tangible,

Ar liūdesys turi vertę paprastesniame,

maybe even evolutionary level?

materialiniame ar evoliuciniame lygyje?

Scientists think that crying and feeling withdrawn

Mokslininkai mano, kad verkimas ir atstumtumo pojūtis

is what originally helped our ancestors secure social bonds

buvo tai kas iš tikrųjų padėjo mūsų protėviams užtvirtinti socializacijos

and helped them get the support they needed.

pančius ir gauti reikiamą pagalbą.

Sadness, as opposed to anger or violence, was an expression of suffering

Liūdesys, lyginant su pykčių ir žiaurumu buvo laikomas kančios simboliu,

that could immediately bring people closer to the suffering person,

kuris galėjo pritraukti kitus prie kenčiančio ir tai

and this helped both the person and the larger community to thrive.

padėjo tiek žmogui, tiek bendruomenei suklestėti.

Perhaps sadness helped generate the unity we needed to survive,

Galbūt liūdesys padėjo sukurti sąjungą, kurios reikėjo

but many have wondered whether the suffering felt by others

išgyvenimui, bet dauguma svarstė, ar kitų žmonių kančia

is anything like the suffering we experience ourselves.

yra panaši į jų pačių kančią.

The poet Emily Dickinson wrote,

Poetė Emily Dickinson parasė:

"I measure every Grief I meet With narrow, probing Eyes -

„Aš atidžiai pamatuoju kiekvieno sutikto sielvartaujančio sielvartą ir svarstau,

I wonder if it weighs like MIne - Or has an Easier size."

ar jis toks pats kaip mano, ar mažesnis.“

And in the 20th century,

20-ame amžiuje

medical anthropologists, like Arthur Kleinman,

medikai antropologai, tokie kaip Arthur Kleinman,

gathered evidence from the way people talk about pain

rinko įrodymus iš to kaip žmonės kalbėjo apie skausmą,

to suggest that emotions aren't universal at all,

kad galėtų teigti, kad emocijos nėra universalios ir kad

and that culture, particularly the way we use language,

mūsų kultūra, kalbos naudojimas,

can influence how we feel.

gali veikti mūsų savijautą.

When we talk about heartbreak,

Kai kalbame apie sudaužytą širdį,

the feeling of brokenness becomes part of our experience,

tas jausmas tampa mūsų patirties dalimi,

where as in a culture that talks about a bruised heart,

ir kultūra, kuri kalba apie sužeistą širdį, atrodo,

there actually seems to be a different subjective experience.

turi kitokią asmeninę patirtį.

Some contemporary thinkers aren't interested

Kai kurie šiuolaikiniai mąstytojai nesidomi

in sadness' subjectivity versus universality,

ar liūdesys subjektyvus ar universalus

and would rather use technology to eliminate suffering in all its forms.

ir mielai pasinaudotų technologijomis, kad pašalintų visas liūdesio formas.

David Pearce has suggested that genetic engineering

David Pearce teigė, kad genetinė inžinerija

and other contemporary processes

ir kiti šiuolaikiniai procesai

cannot only alter the way humans experience emotional and physical pain,

ne tik gali pakeisti žmonių jaučiamą emocinį ir fizinį skausmą,

but that world ecosystems ought to be redesigned

bet ir kad pasaulio ekosistemos turi būti perkurtos,

so that animals don't suffer in the wild.

kad laukiniai gyvūnai nekentėtų.

He calls his project "paradise engineering."

Šį projektą jis vadina: „Rojaus inžinerija.“

But is there something sad about a world without sadness?

Bet argi nieko nėra liūdno pasaulyje be liūdesio?

Our cavemen ancestors and favorite poets

Mūsų urviniai protėviai ir mylimieji poetai

might not want any part of such a paradise.

gali nenorėti tokio rojaus.

In fact, the only things about sadness that seem universally agreed upon

Tiesą sakant, vieninteliai faktai apie liūdesį, dėl kurių buvo vieningai sutarta

are that it has been felt by most people throughout time,

yra kad dauguma visų laikų žmonių tai jautė

and that for thousands of years,

ir kad tūkstančius metų

one of the best ways we have to deal with this difficult emotion

geriausias būdas susitvarkyti su šia sunkia emocija

is to articulate it, to try to express what feels inexpressable.

yra susijungti su ja, pabandyti išreikšti tai kas atrodo neišreiškiama.

In the words of Emily Dickinson,

Emily Dickinson žodžiais,

"'Hope' is the thing with feathers - That perches in the soul -

„Viltis yra su plunksnomis, gyvena sieloje, be žodžių niūniuoja

"And sings the tune without the words - And never stops - at all -"

melodiją, ir niekada nesustoja.“