The secrets of the world’s most famous symphony - Hanako Sawada

Translator: Milda Varnienė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

These eight ferocious notes

Šios aštuonios įnirtingos natos

open one of the most explosive pieces of music ever composed.

pradeda vieną įspūdingiausių kada nors sukurtų muzikos kūrinių.

Ludwig van Beethoven’s Symphony Number Five

Ludwigo van Beethoveno Penktosios simfonijos

premiered in 1808, on a blisteringly cold Vienna night.

premjera įvyko 1808 m. žvarbiai šaltą Vienos naktį.

The piece was just one small part of a lengthy program,

Šis kūrinys buvo tik maža ilgos programos dalis,

and the orchestra had been hastily assembled and under-rehearsed.

ir orkestras buvo sukviestas paskubomis ir nepakankamai repetavęs.

But despite this inauspicious premiere, the symphony quickly won acclaim.

Tačiau nepaisant nepalankios premjeros, simfonija greitai pelnė pripažinimą.

One critic likened the piece to “glowing beams of light,

Vienas kritikas palygino šį kūrinį su „švytinčiais šviesos spinduliais,

piercing through the darkness.”

skrodžiančiais per tamsą“.

This intensity persists throughout the composition,

Šis intensyvumas išlieka visoje kompozicijoje,

and its dramatic musicality continues to move listeners today.

o jos dramatiškas muzikalumas ir toliau jaudina klausytojus šiandien.

So what exactly makes Beethoven’s Fifth so captivating?

Tad kas Beethoveno Penktąją simfoniją daro tokią paveikią?

When the symphony premiered, Beethoven already had a formidable reputation.

Kai įvyko simfonijos premjera, Beethovenas jau turėjo didelę reputaciją.

While his peers produced music exclusively for religious functions or private events

Kol jo amžininkai kūrė muziką, skirtą tik religiniams ir privatiems renginiams,

held by their wealthy patrons,

organizuojamiems jų turtingų globėjų,

Beethoven was one of the first freelance composers.

Beethovenas buvo vienas pirmųjų laisvai samdomų kompozitorių.

He made his living composing and selling his music

Jis užsidirbo pragyvenimui kurdamas ir parduodamas muziką

to publishers in multiple countries

leidėjams įvairiose šalyse

and showcasing his compositions to an adoring public.

ir rodydamas savo kompozicijas jį dievinančiai publikai.

This career choice gave him the flexibility to compose for self-expression

Šis karjeros pasirinkimas suteikė jam lankstumo saviraiškai

and Beethoven was always pursuing new ways

ir Beethovenas visuomet ieškojo naujų būdų

to translate his powerful emotions into music.

perteikti savo stiprias emocijas į muziką.

At the time, most composers worked within the Classical style,

Tuo metu dauguma kompozitorių dirbo klasikinio stiliaus rėmuose,

which offered limited options for a piece’s overarching structure

kurie siūlė ribotas galimybes kūrinio bendrai struktūrai

and instrumentation.

ir instrumentuotei.

Beethoven composed most of his earlier pieces in this tradition,

Beethovenas daugumą savo ankstyvųjų kūrinių parašė šioje tradicijoje,

following in the footsteps of role models like Mozart and Haydn.

sekdamas tokių autoritetų pėdomis kaip Mozartas ir Haydnas.

But with his Fifth Symphony, he experimented with elements of Romanticism.

Tačiau savo Penktojoje simfonijoje jis eksperimentavo su romantizmo elementais.

This blossoming mode of composition was known for its expressive melodies,

Šis besiskleidžiantis kompozicijos būdas buvo žinomas dėl ekspresyvių melodijų,

extended forms and surprising instrumentations.

išplėstinių formų ir stebinančių instrumentuočių.

The first movement of Beethoven’s Fifth uses a Classical sonata form,

Pirma Beethoveno Penktosios simfonijos dalis naudoja klasikinę sonatos formą,

in which a central musical idea is explored, developed, and repeated

kurioje pagrindinė muzikinė idėja yra tyrinėjama, vystoma ir kartojama

in an altered manner.

pakeistu būdu.

Within these parameters, he explores a simple idea with incredible depth.

Šiose ribose jis tyrinėja paprastą idėją su neįtikėtinu gyliu.

A single rhythmic motif serves as the building block for most of the movement:

Vienas ritminis motyvas pasitarnauja kaip pagrindinis pirmos dalies elementas:

three short notes, followed by a lingering fourth.

trys trumpos natos, lydimos užsitęsusios ketvirtos.

One of Beethoven’s biographers would later call this pattern the “fate motif,”

Vienas Beethoveno biografas vėliau pavadins šį derinį ,,likimo motyvu”,

because it suggests the figure of fate knocking at the door.

nes jis primena likimo, beldžiančio į duris, figūrą.

While it's not clear if Beethoven composed the motif with fate in mind,

Nors nėra aišku, ar Beethovenas sukūrė šį motyvą galvoje turėdamas likimą,

these notes certainly create a gripping hook.

šios pastabos neabejotinai sukuria kvapą gniaužiančią intrigą.

The rhythmic pattern creates forward movement,

Šis ritminis modelis sukuria judėjimą į priekį,

while the prolonged fourth note signals doom.

o prailginta ketvirta nata signalizuoja pražūtį.

This motif haunts the symphony,

Šis motyvas persekioja simfoniją,

including its accompanying parts and rhythmic flourishes.

įskaitant ją lydinčias dalis ir ritmines įmantrybes.

Beethoven experiments with dozens of variations,

Beethovenas eksperimentuoja su daugybe variacijų,

playing out across different instruments and pitches.

įvesdamas skirtingus instrumentus ir tonacijas.

Throughout the piece, this motif is passed around the orchestra like a whisper,

Kūrinyje šis motyvas keliauja per orkestrą kaip šnabždesys,

gradually reaching more and more instruments until it becomes a roar.

pamažu pasiekiantis vis daugiau instrumentų, kol virsta riaumojimu.

The motif’s inventive repetition is a large part

Išradingas motyvo kartojimas yra didelė dalis to,

of what makes this piece so memorable,

kas daro šį kūrinį tokiu įsimintinu,

but it’s not the only innovation on display.

bet tai nėra vienintelė matoma naujovė.

This was the first major orchestral composition to use trombones,

Tai buvo pirma didelė orkestrinė kompozicija, naudojanti trombonus,

and Beethoven also employs a high-pitched piccolo

ir Beethovenas drauge panaudoja aukšto tono mažąją fleitą

and a low-pitched contrabassoon

ir žemo tono kontrabosą,

to give the orchestra a wider range than most classical compositions.

suteikdamas orkestrui platesnį spektrą nei dauguma klasikinių kompozicijų.

Exaggerated musical dynamics further heighten the drama.

Išryškinta muzikinė dinamika dar labiau sustiprina dramą.

And harmonically, the piece has a clear emotional arc—

Harmonijos atžvilgiu kūrinys turi aiškią emocinę arką,

beginning in a somber C minor and ending in a triumphant C major.

prasidedančia liūdnu C-moll ir pasibaigiančią triumfuojančiu C-dur.

This progression, from ominous unease to majestic resolution,

Šis judėjimas nuo grėsmingos įtampos iki didingos atomazgos

is a testament to Beethoven’s ability to inject raw emotionality into his music.

yra Beethoveno gebėjimo įrodymas suteikti muzikai ryškaus emocionalumo.

He wrote this symphony while battling with hearing loss,

Jis rašė šią simfoniją, kovodamas su klausos praradimu

and his anguish can be heard in the composition’s

ir jo kančia gali būti girdima kompozicijos

thunderous and repeating musical phrases.

griausmingose ir pasikartojančiose muzikinėse frazėse.

Beethoven continued to compose even after he became completely deaf,

Beethovenas nesiliovė kurti net ir po to, kai tapo visiškai kurčias,

producing innovative music until his death in 1827.

jis rašė novatorišką muziką iki savo mirties 1827 m.

And the Fifth Symphony’s central motif has continued to resound through the ages.

Ir Penktosios simfonijos leitmotyvas toliau skambėjo per amžius.

Outside of concert halls,

Už koncertų salių

the piece has become a symbol for suspense, revelation, and triumph.

šis kūrinys tapo simboliu laukimo, apreiškimo ir triumfo.

The fate motif sounds out the letter V in Morse code,

Likimo motyvas atitinka raidę „V“ Morzės abėcėlėje,

and during World War II,

ir per Antrą pasaulinį karą

the Fifth Symphony became a code for victory amongst the Allies.

Penktoji simfonija tapo simboliu pergalės tarp Sąjungininkų.

The iconic composition can be found in film scores,

Šią ikoninę kompoziciją galima aptikti filmų garso takeliuose

and it’s even been explored through musical reinterpretations and visual art.

ir ji net buvo tyrinėjama naujose muzikos interpretacijose ir vizualiniame mene.

But whatever the context,

Bet kad ir koks būtų kontekstas

Beethoven’s Fifth takes its listeners through a dark world,

Beethoveno Penktoji simfonija veda klausytojus per tamsos pasaulį

then guides them into the light.

ir tuomet nukreipia juos į šviesą.