Barat Ali Batoor: My desperate journey with a human smuggler

Translator: Gustina Jaraitė Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

I am a Hazara,

Aš esu hazaras,

and the homeland of my people is Afghanistan.

ir mano žmonių tėvynė yra Afganistanas.

Kaip ir šimtai tūkstančių

Like hundreds of thousands of other Hazara kids,

kitų hazarų vaikų,

I was born in exile.

aš gimiau tremtyje.

The ongoing persecution and operation against the Hazaras

Vykstantis persekiojimas

ir operacija prieš hazarus

forced my parents to leave Afghanistan.

privertė mano tėvus palikti Afganistaną.

This persecution has had a long history going back to the late 1800s,

Šis persekiojimas turėjo ilgą istoriją,

grįžtant į vėlyvuosius 1800-uosius

and the rule of King Abdur Rahman.

ir Karaliaus Adbur Rahman valdymo metą.

He killed 63 percent of the Hazara population.

Jis nužudė 63 procentus

hazarų populiacijos.

He built minarets with their heads.

Jis pastatė minaretus su jų galvomis.

Many Hazaras were sold into slavery,

Daugelis hazarų buvo parduoti į vergovę

and many others fled the country for neighboring Iran and Pakistan.

ir daugelis kitų pabėgo iš šalies

į kaimyninius Iraną ir Pakistaną.

Mano tėvai taip pat pabėgo į Pakistaną

My parents also fled to Pakistan,

and settled in Quetta, where I was born.

ir apsigyveno Kvetoje, kur aš gimiau.

After the September 11 attack on the Twin Towers,

Po atakos prieš bokštus dvynius rugsėjo 11-ąją

I got a chance to go to Afghanistan

gavau galimybę nuvykti į Afganistaną

for the first time, with foreign journalists.

pirmą kartą, su užsienio žurnalistais.

Aš buvau tik 18, ir gavau vertėjo darbą.

I was only 18, and I got a job working as an interpreter.

After four years,

Po keturių metų

I felt it was safe enough to move to Afghanistan permanently,

aš pasijutau pakankamai saugus

grįžti į Afganistaną visam laikui.

and I was working there as a documentary photographer,

Aš ten dirbau dokumentikos fotografu

and I worked on many stories.

ir dirbau su daug istorijų.

One of the most important stories that I did

Viena iš svarbiausių mano sukurtų istorijų

was the dancing boys of Afghanistan.

buvo apie šokančius Afganistano berniukus.

Tai yra tragiška istorija

It is a tragic story about an appalling tradition.

apie pasibaisėtiną tradiciją.

It involves young kids dancing for warlords

Ji apie mažus vaikus,

šokančius karo vadams

and powerful men in the society.

ir galingiems visuomenės vyrams.

These boys are often abducted or bought from their poor parents,

Šie berniukai dažnai yra pagrobti arba nupirkti

iš savo neturtingų tėvų

and they are put to work as sex slaves.

ir jie įdarbinami kaip sekso vergai.

This is Shukur.

Tai Shukur.

He was kidnapped from Kabul by a warlord.

Karo vadas jį pagrobė iš Kabulo.

He was taken to another province,

Jis buvo nugabentas į kitą provinciją,

where he was forced to work as a sex slave for the warlord and his friends.

kur jis buvo priverstas dirbti sekso vergu

karo vadui ir jo draugams.

When this story was published in the Washington Post,

Kai šią istoriją išspausdino „Washington Post“,

aš pradėjau sulaukti grasinimų mirtimi,

I started receiving death threats,

and I was forced to leave Afghanistan,

ir buvau priverstas palikti Afganistaną,

kaip ir mano tėvai.

as my parents were.

Kartu su savo šeima aš grįžau į Kvetą.

Along with my family, I returned back to Quetta.

The situation in Quetta had changed dramatically since I left in 2005.

Situacija Kvetoje pasikeitė dramatiškai

nuo mano išvykimo 2005 metais.

Once a peaceful haven for the Hazaras,

Kartą ramus prieglobstis hazarams

it had now turned into the most dangerous city in Pakistan.

pavirto į pavojingiausią miestą Pakistane.

Hazaras are confined into two small areas,

Hazarai yra apriboti dviejuose mažuose plotuose,

and they are marginalized socially, educationally, and financially.

jie yra marginalizuoti socialiai, švietimo nebuvimu bei finansiškai.

This is Nadir.

Tai Nadir.

I had known him since my childhood.

Aš pažinojau jį nuo vaikystės.

He was injured when his van was ambushed by terrorists in Quetta.

Jis buvo sužeistas, kai jo autobusiukas

buvo užpultas iš pasalų teroristų Kvetoje.

He later died of his injuries.

Jis vėliau mirė nuo sužalojimų.

Around 1,600 Hazara members

Apie 1 600 hazarų

had been killed in various attacks,

žuvo įvairiose atakose

and around 3,000 of them were injured,

ir apie 3 000 jų buvo sužaloti,

and many of them permanently disabled.

ir daugelis iš jų suluošinti visam laikui.

The attacks on the Hazara community would only get worse,

Atakos prieš hazarų bendruomenę tik blogėjo,

taigi nestebina, kad daugelis norėjo pabėgti.

so it was not surprising that many wanted to flee.

After Afghanistan, Iran, Pakistan,

Po Afganistano, Irano ir Pakistano,

Australia is home to the fourth largest population of Hazaras in the world.

Australija yra namai ketvirtai pagal dydį

hazarų populiacijai pasaulyje.

When it came time to leave Pakistan,

Kai atėjo metas palikti Pakistaną,

Australija atrodė akivaizdus pasirinkimas.

Australia seemed the obvious choice.

Financially, only one of us could leave,

Finansiškai tik vienas iš mūsų galėjo išvykti,

and it was decided that I would go,

buvo nuspręsta, kad vyksiu aš

in the hope that if I arrived at my destination safely,

su viltimi, kad, jeigu pasieksiu savo tikslą saugiai,

aš galėsiu dirbti, kad mano šeima prisijungtų vėliau.

I could work to get the rest of my family to join me later.

We all knew about the risks,

Visi žinojome apie riziką,

and how terrifying the journey is,

ir kokia bauginanti yra kelionė,

and I met many people who lost loved ones at sea.

ir aš sutikau daugelį žmonių, kurie prarado mylimuosius jūroje.

It was a desperate decision to take, to leave everything behind,

Tai buvo sunkiai priimamas žūtbūtinis sprendimas,

palikti viską užnugaryje,

and no one makes this decision easily.

ir niekas šio sprendimo nepriima lengvai.

If I had been able to simply fly to Australia,

Jeigu būčiau galėjęs paprastai nuskristi į Australiją,

it would have taken me less than 24 hours.

aš būčiau užtrukęs mažiau nei 24 valandas.

But getting a visa was impossible.

Bet gauti vizą yra neįmanoma.

My journey was much longer,

Mano kelionė buvo daug ilgesnė,

daug sudėtingesnė

much more complicated,

and certainly more dangerous,

ir tikrai daug pavojingesnė.

traveling to Thailand by air,

Keliauti į Tailandą oru,

and then by road and boat to Malaysia and into Indonesia,

ir tada keliu ir valtimi į Malaiziją ir Indoneziją,

paying people and smugglers all the way

mokant žmonėms ir kontrabandininkams visą kelią,

and spending a lot of time hiding

ir daug laiko praleidžiant slepiantis,

and a lot of time in fear of being caught.

ir daugelį kartų baimėje būti sugautam.

In Indonesia, I joined a group of seven asylum seekers.

Indonezijoje aš prisijungiau prie septynių prieglobsčio siekiančių žmonių grupės.

We all shared a bedroom

Mes visi dalinomės miegamuoju

in a town outside of Jakarta called Bogor.

miestelyje už Džakartos, pavadinimu Bogor.

After spending a week in Bogor,

Po savaitės, praleistos Bogore,

three of my roommates left for the perilous journey,

trys mano kambariokai išvyko į pavojingą kelionę,

and we got the news two days later

ir mes sulaukėme žinių po dviejų dienų,

that a distressed boat sank in the sea en route to Christmas Island.

kad sugniuždyta valtis nuskendo pakeliui į Kalėdų salą.

We found out that our three roommates -- Nawroz, Jaffar and Shabbir --

Mes sužinojome, kad trys mūsų kambariokai –

Nawroz, Jaffar ir Shabbir –

were also among those.

taip pat buvo tarp jų.

Only Jaffar was rescued.

Tik Jaffar buvo išgelbėtas.

Shabbir and Nawroz were never seen again.

Daugiau niekas niekada nematė Shabbir ir Nawroz.

It made me think,

Tai vertė mane susimąstyti,

am I doing the right thing?

ar aš elgiuosi teisingai?

Aš priėjau išvadą, kad neturiu kito pasirinkimo, kaip tik judėti pirmyn.

I concluded I really had no other choice but to go on.

A few weeks later, we got the call from the people smuggler

Po kelių savaičių sulaukėme skambučio iš žmonių kontrabandininko,

to alert us that the boat is ready for us to commence our sea journey.

pranešusio mums, kad valtis yra parengta pradėti mūsų kelionę jūra.

Taken in the night towards the main vessel

Naktį keliaudami link pagrindinio laivo

on a motorboat,

motorine valtimi,

we boarded an old fishing boat that was already overloaded.

mes įlipome į seną žvejybinį laivą, kuris jau buvo sausakimšas.

There were 93 of us,

Ten mūsų buvo 93,

and we were all below deck.

ir mes visi buvome žemiau denio.

No one was allowed up on the top.

Niekam nebuvo leista pakilti viršun.

We all paid 6,000 dollars each

Kiekvienas sumokėjome po 6 000 dolerių

už šią kelionės dalį.

for this part of the trip.

The first night and day went smoothly,

Pirmoji naktis ir diena praėjo sklandžiai,

but by the second night, the weather turned.

bet antrą naktį oras pasikeitė.

Waves tossed the boat around, and the timbers groaned.

Bangos mėtė valtį ir medinės sijos dejavo.

People below deck were crying, praying, recalling their loved ones.

Žmonės žemiau denio verkė, meldėsi prisimindami mylimuosius.

They were screaming.

Jie šaukė.

It was a terrible moment.

Tai buvo siaubingas momentas.

It was like a scene from doomsday,

Tai buvo lyg scena iš paskutinio teismo dienos,

or maybe like one of those scenes from those Hollywood movies

arba kaip viena iš tų scenų Holivudo filmuose,

that shows that everything is breaking apart

kuri parodo, kad viskas lūžta

and the world is just ending.

ir pasaulis tiesiog baigiasi.

It was happening to us for real.

Mums tai vyko iš tikrųjų.

We didn't have any hope.

Mes neturėjome jokios vilties.

Our boat was floating like a matchbox on the water

Mūsų valtis plūduriavo lyg degtukų dėžutė ant vandens

without any control.

be jokios kontrolės.

The waves were much higher than our boat,

Bangos buvo daug didesnės nei mūsų valtis,

and the water poured in faster than the motor pumps could take it out.

ir vanduo pylėsi greičiau, nei variklio pompos galėjo išpumpuoti.

We all lost hope.

Mes visi praradome viltį.

We thought, this is the end.

Mes manėme, kad tai pabaiga.

We were watching our deaths,

Mes laukėme mirties,

and I was documenting it.

ir aš viską dokumentavau.

The captain told us

Kapitonas mums pasakė,

kad mes neišgyvensime,

that we are not going to make it,

we have to turn back the boat.

mes privalome apsukti valtį atgal.

We went on the deck

Mes pakilome į denį

and turned our torches on and off

ir junginėjome savo žibintuvėlius,

kad pritrauktume bet kokios praplaukiančios valties dėmesį.

to attract the attention of any passing boat.

We kept trying to attract their attention by waving our life jackets and whistling.

Mes bandėme pritraukti dėmesį mojuodami gelbėjimosi liemenėmis ir švilpdami.

Eventually, we made it to a small island.

Galiausiai mes priplaukėme mažą salą.

Our boat crashing onto the rocks,

Kai mūsų valtis dužo į uolas,

I slipped into the water

aš įkritau į vandenį

and destroyed my camera, whatever I had documented.

ir sugadinau savo kamerą, viską, ką buvau užfiksavęs.

But luckily, the memory card survived.

Bet laimei atminties kortelė išgyveno.

It was a thick forest.

Tai buvo tankus miškas.

We all split up into many groups as we argued over what to do next.

Mes pasidalinome į grupeles, nes mes nesutarėme ką daryti toliau.

We were all scared and confused.

Visi buvome išsigandę ir pasimetę.

Then, after spending the night on the beach,

Tada, po nakties praleistos paplūdimyje,

we found a jetty and coconuts.

mes radome molą ir kokosų.

We hailed a boat from a nearby resort,

Mes prišaukėme valtį iš netolimo kurorto

and then were quickly handed over to Indonesian water police.

ir tada buvome greitai perduoti Indonezijos vandens policijai.

At Serang Detention Center,

Serang sulaikymo centre

an immigration officer came and furtively strip-searched us.

imigracijos pareigūnas atėjo ir vogčiomis apieškojo mus nuogus.

He took our mobile, my $300 cash,

Jis paėmė mūsų mobiliuosius, mano 300 grynųjų,

our shoes that we should not be able to escape,

mūsų batus, kad negalėtume pabėgti.

but we kept watching the guards, checking their movements,

Bet mes stebėjome sargybinius, sekdami jų judesius,

and around 4 a.m. when they sat around a fire,

ir apie 4 ryto, kai jie susėdo aplink laužą,

we removed two glass layers from an outside facing window

mes išėmėme du stiklus iš lango

and slipped through.

ir išsmukome per jį.

We climbed a tree next to an outer wall that was topped with the shards of glass.

Mes įlipome į medį šalia išorinės sienos, kuri buvo padengta stiklo šukėmis.

We put the pillow on that

Mes uždėjome pagalvę ant jų.

and wrapped our forearms with bedsheets

Savo rankas apvyniojome paklodžių skiautėmis

and climbed the wall,

ir perlipome sieną,

and we ran away with bare feet.

ir mes bėgome basi.

I was free,

Aš buvau laisvas

with an uncertain future,

su neaiškia ateitimi,

no money.

be pinigų.

The only thing I had was the memory card with the pictures and footage.

Vienintelis dalykas, kurį turėjau, buvo

atminties kortelė su nuotraukomis ir įrašais.

When my documentary was aired on SBS Dateline,

Kai mano dokumentinis filmas buvo paleistas į eterį „SBS Dateline“,

many of my friends came to know about my situation,

daugelis mano draugų sužinojo apie mano situaciją

and they tried to help me.

ir jie bandė man padėti.

They did not allow me to take any other boat to risk my life.

Jie man neleido daugiau niekur plaukti ir rizikuoti savo gyvybe.

I also decided to stay in Indonesia and process my case through UNHCR,

Aš taip pat nusprendžiau pasilikti Indonezijoje ir kelti bylą per UNHCR,

but I was really afraid that I would end up in Indonesia

bet aš bijojau, kad likius Indonezijoje

for many years doing nothing and unable to work,

daugelį metų nieko nedarydamas ir negalėdamas dirbti,

like every other asylum seeker.

kaip ir kiekvienas kitas prieglobsčio ieškotojas.

But it had happened to be a little bit different with me.

Bet man viskas pasisuko šiek tiek kitaip.

I was lucky.

Man pasisekė.

My contacts worked to expedite my case through UNHCR,

Mano kontaktai pagreitino mano bylą per UNHCR,

and I got resettled in Australia in May 2013.

ir aš buvau perkeltas į Australiją 2013 metų gegužę.

Not every asylum seeker is lucky like me.

Ne kiekvienas prieglobsčio ieškotojas yra toks laimingas kaip aš.

It is really difficult to live a life with an uncertain fate, in limbo.

Sunku gyventi gyvenimą su neaiškiu likimu, nežinioje.

The issue of asylum seekers in Australia

Problema su prieglobsčio ieškotojais Australijoje

has been so extremely politicized

yra labai politizuota,

that it has lost its human face.

ji net prarado savo žmogiškąjį veidą.

The asylum seekers have been demonized and then presented to the people.

Prieglobsčio ieškotojai paverčiami demonais ir tada pristatomi žmonėms.

I hope my story and the story of other Hazaras

Tikiuosi, kad mano istorija ir hazarų istorija

could shed some light to show the people

gali parodyti žmonėms,

how these people are suffering in their countries of origin,

kaip šie žmonės kenčia savo gimtinėje,

and how they suffer,

ir kaip jie kenčia.

why they risk their lives to seek asylum.

Kodėl jie rizikuoja savo gyvybėmis ieškodami prieglobsčio?

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)