Why I keep speaking up, even when people mock my accent | Safwat Saleem

Translator: Edvinas Čiūras Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

I used to have this recurring dream

Aš vis sapnuodavau pasikartojantį sapną,

where I'd walk into a roomful of people,

kuomet įeinu į kambarį, pilną žmonių

and I'd try not to make eye contact with anyone.

ir stengiuosi nežiūrėti niekam į akis.

Until someone notices me,

Iki kol kažkas mane pastebi,

and I just panic.

ir tiesiog supanikuoju.

And the person walks up to me,

Tas žmogus prieina prie manęs

and says, "Hi, my name is So-and-so.

ir sako „Labas, mano vardas toks ir toks.

And what is your name?"

Koks tavo vardas?“

And I'm just quiet, unable to respond.

O aš tiesiog tyliu, negalėdamas atsakyti.

After some awkward silence, he goes,

Po nejaukios tylos jis sako

"Have you forgotten your name?"

„Ar pamiršai savo vardą?“

And I'm still quiet.

O aš vis tyliu.

And then, slowly, all the other people in the room begin to turn toward me

Ir tada lėtai visi kiti žmonės kambaryje pribėga link manęs

and ask, almost in unison,

ir beveik sutartinai klausia

(Voice-over, several voices) "Have you forgotten your name?"

(keli balsai kartu) „Ar pamiršai savo vardą?“

As the chant gets louder, I want to respond, but I don't.

Kai skandavimas garsėja, noriu atsakyti, bet neatsakau.

I'm a visual artist.

Aš užsiimu vizualiu menu.

Some of my work is humorous,

Kai kurie mano darbai yra komiški,

and some is a bit funny but in a sad way.

o kai kurie liūdnai juokingi.

And one thing that I really enjoy doing

Bet vienas dalykas, kuriuo aš tikrai mėgaujuosi,

is making these little animations

tai šių mažų animacijų kūrimas,

where I get to do the voice-over for all kinds of characters.

kur aš galiu uždėti savo balsą visokiausiems personažams.

I've been a bear.

Aš buvau meška.

(Video) Bear (Safwat Saleem's voice): Hi.

Meška (Safwat Saleem balsas): Labas.

(Laughter)

(Juokas.)

Safwat Saleem: I've been a whale.

Safwat Saleem: Aš buvau banginis.

(Video) Whale (SS's voice): Hi.

Banginis (SS balsas): Labas.

(Laughter)

(Juokas.)

SS: I've been a greeting card.

SS: Aš buvau atvirutė.

(Video) Greeting card (SS's voice): Hi.

Atvirutė (SS balsas): Labas.

(Laughter)

(Juokas.)

SS: And my personal favorite is Frankenstein's monster.

SS: Ir mano mėgiamiausias – Frankenšteino pabaisa.

(Video) Frankenstein's monster (SS's voice): (Grunts)

Frankenšteino pabaisa (SS balsas): (murmėjimas)

(Laughter)

(Juokas.)

SS: I just had to grunt a lot for that one.

SS: Šitam turėjau nemažai murmėti.

A few years ago, I made this educational video

Prieš kelerius metus dariau šį pamokantį video

about the history of video games.

apie kompiuterinių žaidimų istoriją.

And for that one, I got to do the voice of Space Invader.

Ir tam video turėjau uždėti savo balsą įsibrovėliui iš kosmoso.

(Video) Space Invader (SS's voice): Hi.

Kosmoso įsibrovėlis (SS balsas): Labas.

SS: A dream come true, really,

SS: Svajonė tikrai išsipildė.

(Laughter)

(Juokas.)

And when that video was posted online,

Kai tas video buvo įkeltas į internetą,

I just sat there on the computer, hitting "refresh,"

tiesiog sėdėjau prie kompiuterio ir spaudinėjau „atnaujinti“,

excited to see the response.

laukiantis atsiliepimų.

The first comment comes in.

Pasirodo pirmas komentaras.

(Video) Comment: Great job.

Komentaras: Puikiai padirbėta.

SS: Yes!

SS: Taip!

I hit "refresh."

Spaudžiu „atnaujinti“.

(Video) Comment: Excellent video. I look forward to the next one.

Komentaras: Šaunus video. Lauksiu kito.

SS: This was just the first of a two-part video.

SS: Tai buvo pirma dalis iš dviejų.

I was going to work on the second one next.

Vėliau turėjau kibti prie antros dalies.

I hit "refresh."

Spaudžiu „atnaujinti“.

(Video) Comment: Where is part TWO? WHEREEEEE? I need it NOWWWWW!: P

Komentaras: Kur antra dalis? KUUUR? Noriu pamatyti DABAAAR!

(Laughter)

(Juokas.)

SS: People other than my mom were saying nice things about me,

SS: Žmonės, neskaitant mano mamos, sakė gražius dalykus apie mane,

on the Internet!

internete!

It felt like I had finally arrived.

Jaučiausi pagaliau atvykęs.

I hit "refresh."

Spaudžiu „atnaujinti“.

(Video) Comment: His voice is annoying. No offense.

Komentaras: Jo balsas užknisa. Nieko asmeniško.

SS: OK, no offense taken. Refresh.

SS: Gerai, neįsižeidžiau. Atnaujinti.

(Video) Comment: Could you remake this without peanut butter in your mouth?

Komentaras: Ar galėtum perdaryti be riešutų sviesto burnoje?

SS: OK, at least the feedback is somewhat constructive. Hit "refresh."

SS: Gerai, nors kiek konstruktyvi kritika. Spaudžiu „atnaujinti“.

(Video) Comment: Please don't use this narrator again

Komentaras: Nebenaudok šio pasakotojo,

u can barely understand him.

vos galima suprasti.

SS: Refresh.

SS: „Atnaujinti“.

(Video) Comment: Couldn't follow because of the Indian accent.

Komentaras: Negalėjau sekti dėl indiško akcento.

SS: OK, OK, OK, two things.

SS: Gerai, gerai, du dalykai.

Number one, I don't have an Indian accent,

Pirma, aš neturiu indiško akcento,

I have a Pakistani accent, OK?

aš turiu pakistanietišką akcentą, gerai?

And number two, I clearly have a Pakistani accent.

Antra, aš tikrai turiu pakistanietišką akcentą.

(Laughter)

(Juokas.)

But comments like that kept coming in,

Tačiau tokie komentarai vis atsirasdavo,

so I figured I should just ignore them

todėl nusprendžiau ignoruoti juos

and start working on the second part of the video.

ir pradėjau dirbti su antra dalimi.

I recorded my audio,

Įrašau savo garsą,

but every time I sat down to edit,

bet kai prisėdu redaguoti,

I just could not do it.

tiesiog negaliu.

Every single time, it would take me back to my childhood,

Kiekvieną kartą tai nunešdavo mane į vaikystę,

when I had a much harder time speaking.

kai man gerokai sunkiau sekėsi šnekėti.

I've stuttered for as long as I can remember.

Kiek save prisimenu, aš mikčiojau.

I was the kid in class

Buvau tas vaikis,

who would never raise his hand when he had a question --

kuris niekad nekelia rankos – nors turi klausimą –

or knew the answer.

arba žino atsakymą.

Every time the phone rang,

Kiekvieną kartą suskambus telefonui

I would run to the bathroom so I would not have to answer it.

bėgdavau į vonią, kad nereikėtų atsiliepti.

If it was for me, my parents would say I'm not around.

Jei skambindavo man, tėvai sakydavo, kad manęs nėra šalia.

I spent a lot of time in the bathroom.

Praleisdavau daug laiko vonioje.

And I hated introducing myself,

Ir nemėgdavau prisistatinėti,

especially in groups.

ypač grupėse.

I'd always stutter on my name, and there was usually someone who'd go,

Visada mikčiodavau prisistatydamas, ir dažniausiai kažkas lepteldavo:

"Have you forgotten your name?"

„Ar pamiršai savo vardą?“

And then everybody would laugh.

Tada visi juokdavosi.

That joke never got old.

Tas pokštas niekada nepasendavo.

(Laughter)

(Juokas.)

I spent my childhood feeling that if I spoke,

Vaikystėje jaučiausi taip, kad jei prakalbsiu,

it would become obvious that there was something wrong with me,

taps akivaizdu, kad kažkas su manimi negerai,

that I was not normal.

kad aš nenormalus.

So I mostly stayed quiet.

Taigi daugiausia tylėjau.

And so you see, eventually for me to even be able to use my voice in my work

Ir matote, galiausiai net man naudoti savo balsą darbe

was a huge step for me.

buvo milžiniškas žingsnis.

Every time I record audio,

Kaskart, kai įrašau garsą,

I fumble my way through saying each sentence many, many times,

apgraibomis ištariu kiekvieną sakinį daug kartų,

and then I go back in

tada grįžtu

and pick the ones where I think I suck the least.

ir išrenku tuos, kurie mano nuomone, yra mažiausiai blogi.

(Voice-over) SS: Audio editing is like Photoshop for your voice.

SS: Garso redagavimas yra lyg „Photoshop“ tavo balsui.

I can slow it down, speed it up, make it deeper, add an echo.

Aš galiu sulėtinti, pagreitinti, pagilinti, pridėti aidą.

And if I stutter along the way, and if I stutter along the way,

Ir jei bešnekant sumikčioju, ir jei bešnekant sumikčioju,

I just go back in and fix it.

grįžtu ir tiesiog pataisau.

It's magic.

Tiesiog magiška.

SS: Using my highly edited voice in my work

SS: Savo daug redaguoto balso naudojimas

was a way for me to finally sound normal to myself.

pagaliau tapo būdu normaliai skambėti sau pačiam.

But after the comments on the video,

Bet po video komentarų,

it no longer made me feel normal.

aš nebesijaučiau normaliai.

And so I stopped using my voice in my work.

Todėl nusprendžiau nebenaudoti savo balso kūryboje.

Since then, I've thought a lot about what it means to be normal.

Nuo tada daug galvojau, ką reiškia būti normaliu.

And I've come to understand

Ir supratau,

that "normal" has a lot to do with expectations.

kad „normalumas“ labai susijęs su lūkesčiais.

Let me give you an example.

Pateiksiu pavyzdį.

I came across this story

Užtikau istoriją apie

about the Ancient Greek writer, Homer.

senovės graikų rašytoją Homerą.

Now, Homer mentions very few colors in his writing.

Homeras savo užrašuose mini labai mažai spalvų.

And even when he does,

Ir net kai jas įvardina,

he seems to get them quite a bit wrong.

atrodo, jog jis šiek tiek suklysta.

For example, the sea is described as wine red,

Pavyzdžiui, jūra aprašoma raudona kaip vynas,

people's faces are sometimes green and sheep are purple.

žmonių veidai kartais žali, o avys violetinės.

But it's not just Homer.

Ir tai ne tik Homeras.

If you look at all of the ancient literature --

Jei pažvelgsime į visą senovės literatūrą –

Ancient Chinese, Icelandic, Greek, Indian

senovės kinų, islandų, graikų, indų

and even the original Hebrew Bible --

ir net Hebrajų Bibliją –

they all mention very few colors.

jie visi mini labai mažai spalvų.

And the most popular theory for why that might be the case

Pati populiariausia teorija aiškinanti, kodėl taip galėjo atsitikti,

is that cultures begin to recognize a color

yra ta, kad kultūros pradėjo atskirti spalvas

only once they have the ability to make that color.

tik tada, kai išmoko pagaminti tą spalvą.

So basically, if you can make a color,

Taigi praktiškai, kai gali pagaminti spalvą,

only then can you see it.

tik tada gali ją matyti.

A color like red, which was fairly easy for many cultures to make --

Raudona, kuri daugeliui kultūrų buvo lengvai pagaminama –

they began to see that color fairly early on.

buvo pradėta matyti gana anksti.

But a color like blue, which was much harder to make --

Bet tokia spalva kaip mėlyna, kurią pagaminti buvo sunkiau –

many cultures didn't begin to learn how to make that color

daugelis kultūrų neišmoko gaminti šios spalvos,

until much later.

tik gerokai vėliau.

They didn't begin to see it until much later as well.

Jie ją pradėjo matyti taip pat daug vėliau.

So until then, even though a color might be all around them,

Taigi iki tol, nors pati spalva, ko gero, buvo visur aplinkui,

they simply did not have the ability to see it.

jie paprasčiausiai neturėjo galimybės matyti.

It was invisIble.

Ji buvo nematoma.

It was not a part of their normal.

Tai nebuvo dalis to, ką jie laikė norma.

And that story has helped put my own experience into context.

Ir ši istorija padėjo pažvelgti į mano patirtį kitu kampu.

So when I first read the comments on the video,

Taigi, kai pirma perskaičiau video komentarus,

my initial reaction was to take it all very personally.

mano pirminė reakcija liepė priimti viską labai asmeniškai.

But the people commenting did not know

Tačiau komentatoriai nežinojo,

how self-conscious I am about my voice.

koks jautrus esu savo balso atžvilgiu.

They were mostly reacting to my accent,

Jie daugiausia reagavo į mano akcentą,

that it is not normal for a narrator to have an accent.

jog yra nenormalu pasakotojui būti su akcentu.

But what is normal, anyway?

Bet visgi, kas yra normalu?

We know that reviewers will find more spelling errors in your writing

Mes žinome, jog apžvalgininkai ras daugiau rašytinių klaidų užrašuose,

if they think you're black.

jei manys, kad esi juodaodis.

We know that professors are less likely to help female or minority students.

Mes žinom, kad profesoriai linkę mažiau padėti studentėms arba mažumoms.

And we know that resumes with white-sounding names

Taip pat, kad CV su baltaodžių vardais,

get more callbacks than resumes with black-sounding names.

sulaukia daugiau atsakymų nei su juodaodžių vardais.

Why is that?

Kodėl taip?

Because of our expectations of what is normal.

Dėl mūsų lūkesčių apie tai, kas yra normalu.

We think it is normal

Mes manome, kad yra normalu,

when a black student has spelling errors.

kai juodaodis studentas daro rašybos klaidas.

We think it is normal

Mes manome, kad yra normalu,

when a female or minority student does not succeed.

kai moteris arba mažumą atstovaujantis studentas nepasiekia tikslo.

And we think it is normal

Mes manome, kad normalu manyti,

that a white employee is a better hire than a black employee.

kad baltaodis darbuotojas yra geresnis darbuotojas nei juodaodis.

But studies also show that discrimination of this kind,

Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad tokia diskriminacija

in most cases, is simply favoritism,

daugeliu atvejų yra paprasčiausias favoritizmas,

and it results more from wanting to help people that you can relate to

atsirandantis daugiau iš noro padėti žmonėms, su kuriais gali susisieti

than the desire to harm people that you can't relate to.

nei su troškimu skriausti žmones, su kuriais negali susisieti.

And not relating to people starts at a very early age.

Negebėjimas susisieti su žmonėmis prasideda labai ankstyvame amžiuje.

Let me give you an example.

Duosiu pavyzdį.

One library that keeps track of characters

Viena biblioteka kasmet analizuoja

in the children's book collection every year,

vaikiškų knygelių veikėjus.

found that in 2014, only about 11 percent of the books

Pasirodo, kad 2014 tik 11 procentų knygų

had a character of color.

turėjo spalvotos rasės personažą.

And just the year before, that number was about eight percent,

Ir prieš metus tas skaičius buvo apie 8 procentus,

even though half of American children today come from a minority background.

nors pusė Amerikos vaikų šiandien yra kilę iš mažumų.

Half.

Pusė.

So there are two big issues here.

Čia slypi dvi problemos.

Number one, children are told that they can be anything,

Pirma, vaikams sakoma, kad jie gali būti bet kuo,

they can do anything,

gali daryti bet ką,

and yet, most stories that children of color consume

ir visgi didžioji dalis istorijų, kurias vaikai skaito

are about people who are not like them.

yra apie žmones, kurie yra kitokie.

Number two is that majority groups don't get to realize

Antra, daugumos grupės nesupranta, kad didžiąja dalimi

the great extent to which they are similar to minorities --

yra panašios į mažumas –

our everyday experiences, our hopes,

mūsų kasdienės patirtys, viltys,

our dreams, our fears

svajonės, baimės

and our mutual love for hummus.

ir mūsų bendra meilė humusui.

It's delicious!

Tai skanu!

(Laughter)

(Juokas.)

Just like the color blue for Ancient Greeks,

Kaip senovės graikams mėlyna spalva,

minorities are not a part of what we consider normal,

mažumos nėra dalis to, ką mes laikome norma,

because normal is simply a construction of what we've been exposed to,

nes norma yra paprasčiausiai tai, su kuo susiduriame.

and how visible it is around us.

Ir kaip tai yra matoma aplink.

And this is where things get a bit difficult.

Čia dalykai tampa kiek sudėtingesni.

I can accept the preexisting notion of normal -- that normal is good,

Aš galiu sutikti su išankstine normos sąvoka – kad normalu yra gerai,

and anything outside of that very narrow definition of normal is bad.

ir kad viskas, kas yra už šio siauro apibrėžimo, yra blogai.

Or I can challenge that preexisting notion of normal

Arba galiu mesti iššūkį tai išankstinei normalumo sąvokai

with my work

savo darbu

and with my voice

ir su savo balsu,

and with my accent

su mano akcentu,

and by standing here onstage,

ir stovint čia ant scenos,

even though I'm scared shitless and would rather be in the bathroom.

nors aš ir velniškai bijau ir geriau būčiau vonioje.

(Laughter)

(Juokas.)

(Applause)

(Plojimai.)

(Video) Sheep (SS's voice): I'm now slowly starting to use my voice

Avis (SS balsas): Dabar vėl palengva pradedu naudoti savo balsą

in my work again.

darbe.

And it feels good.

Jausmas geras.

It does not mean I won't have a breakdown

Nereiškia, kad aš nepalūšiu.

the next time a couple dozen people say that I talk

Kitą kartą, kai pora tuzinų žmonių sakys, kad kalbu

(Mumbling) like I have peanut butter in my mouth.

(murmėdamas) lyg burnoje turėčiau riešutų sviesto.

(Laughter)

(Juokas.)

SS: It just means I now have a much better understanding

SS: Tai tik reikš, kad dabar geriau suprantu,

of what's at stake,

kas pastatyta ant kortos,

and how giving up is not an option.

ir kad pasiduoti negalima.

The Ancient Greeks didn't just wake up one day and realize

Senovės graikai nepabudo tiesiog vieną dieną suprasdami,

that the sky was blue.

kad dangus yra mėlynas.

It took centuries, even, for humans to realize what we had been ignoring

Net žmonėms prireikė amžių suprasti tai, ką taip ilgai

for so long.

ignoravome.

And so we must continuously challenge our notion of normal,

Mes privalome kvestionuoti savo normalumo sąvoką,

because doing so is going to allow us as a society

nes tik taip kaip visuomenė

to finally see the sky for what it is.

pamatysime dangų tokį, koks jis yra.

(Video) Characters: Thank you. Thank you. Thank you. Thank you. Thank you.

Personažai: Ačiū. Ačiū. Ačiū. Ačiū. Ačiū.

Frankenstein's monster: (Grunts)

Frankenšteino pabaisa: (murma)

(Laughter)

(Juokas.)

SS: Thank you.

SS: Ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)