Abha Dawesar: Life in the "digital now"

Translator: Ieva G Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

I was in New York during Hurricane Sandy,

Per uraganą Sandy, aš buvau Niujorke.

and this little white dog called Maui

Su savimi tuo metu turėjau mažą šunelį

was staying with me.

vardu Maui.

Half the city was dark because of a power cut,

Pusė miesto skendo tamsoje dėl nutrūkusio elektros tiekimo,

and I was living on the dark side.

o aš ir gyvenau tamsiojoje pusėje.

Now, Maui was terrified of the dark,

Taigi, Maui labai bijojo tamsos,

so I had to carry him up the stairs,

todėl turėdavau jį užnešti laiptais,

actually down the stairs first, for his walk,

iš tiesų, pirma nunešti žemyn pasivaikščioti,

and then bring him back up.

o tada vėl užnešti viršun.

I was also hauling gallons of bottles of water

Aš taip pat kasdien tampiau galonus vandens butelių

up to the seventh floor every day.

iki pat septinto aukšto.

And through all of this,

Ir tuo pat metu,

I had to hold a torch between my teeth.

turėdavau dantyse laikyti žibintuvėlį.

The stores nearby were out of flashlights

Parduotuvės netoliese buvo išpardavę visus žibintuvėlius,

and batteries and bread.

baterijas ir duoną.

For a shower, I walked 40 blocks

Nusiprausti po dušu eidavau 40 blokų

to a branch of my gym.

į savo sporto klubo filialą.

But these were not the major preoccupations of my day.

Bet tuo metu tai nebuvo didžiausi mano rūpesčiai.

It was just as critical for me to be the first person in

Man tuo pačiu buvo labai svarbu būti pirmu žmogumi,

at a cafe nearby with extension cords and chargers

kuris su ilgikliais ir krovikliais artimiausioje kavinėje

to juice my multiple devices.

pasikraus visus savo prietaisus.

I started to prospect under the benches of bakeries

Pradėjau žvalgytis elektros kištukų po kavinių suoleliais

and the entrances of pastry shops for plug points.

ir prie įėjimų į kepinių parduotuves.

I wasn't the only one.

Aš buvau ne vienintelė.

Even in the rain, people stood between Madison and 5th Avenue

Net lyjant, žmonės stovėdavo tarp Madison ir Penktosios Aveniu

under their umbrellas charging their cell phones

po skėčiais, kraudami savo mobilius telefonus

from outlets on the street.

iš elektros lizdų gatvėse.

Nature had just reminded us

Gamta ką tik mums priminė,

that it was stronger than all our technology,

kad ji stipresnė už bet kokias technologijas,

and yet here we were, obsessed about being wired.

bet štai, mes vistiek negalime būti neprisijungę.

I think there's nothing like a crisis

Manau, kad niekas, taip kaip sunkumai

to tell you what's really important and what's not,

neparodo, kas yra svarbu, o kas ne,

and Sandy made me realize that our devices

o Sandy privertė mane suprasti, kad mūsų prietaisai

and their connectivity matter to us

ir jų ryšys mums svarbu taip pat,

right up there with food and shelter.

kaip ir maistas bei pastogė.

The self as we once knew it no longer exists,

Vidinis aš, kurį žinojome anksčiau, nebeegzistuoja

and I think that an abstract, digital universe

ir aš manau, kad abstraktus, skaitmeninis pasaulis

has become a part of our identity,

tapo mūsų identiteto dalimi,

and I want to talk to you about what I think that means.

todėl noriu jums papasakoti, ką tai reiškia.

I'm a novelist, and I'm interested in the self

Aš esu rašytoja, mane domina vidinis aš,

because the self and fiction have a lot in common.

nes vidinis aš ir grožinė literatūra turi daug bendro.

They're both stories, interpretations.

Abu yra pasakojimai, interpretacijos.

You and I can experience things without a story.

Jūs ir aš galime patirti be pasakojimo.

We might run up the stairs too quickly

mes galbūt per greitai užbėgame laiptais

and we might get breathless.

ir mums užims kvapą.

But the larger sense that we have of our lives,

Bet bendras gyvenimo suvokimas, kurį mes jaučiame,

the slightly more abstract one, is indirect.

tas šiek tiek abstraktesnis, yra netiesioginis.

Our story of our life is based on direct experience,

Mūsų gyvenimo istorija yra paremta tiesioginiais potyriais,

but it's embellished.

tačiau ji pagražinta.

A novel needs scene after scene to build,

Romanas kuriamas scena po scenos,

and the story of our life needs an arc as well.

taip pat ir mūsų gyvenimo istorijai reikia siužetinės linijos.

It needs months and years.

Tam prireikia mėnesių ir metų.

Discrete moments from our lives are its chapters.

Atskiri gyvenimo momentai yra jo skyriai.

But the story is not about these chapters.

Bet pasakojimas yra ne tik šie skyriai.

It's the whole book.

Tai visa knyga.

It's not only about the heartbreak and the happiness,

Ji ne tik apie širdgėlą ir laimę,

the victories and the disappointments,

laimėjimus ir nusivylimus,

but it's because how because of these,

bet apie tai, kaip dėl šių dalykų,

and sometimes, more importantly, in spite of these,

o kartais, dar svarbiau, nepaisant jų,

we find our place in the world

mes atrandame savo vietą pasaulyje

and we change it and we change ourselves.

ir jį keisdami, keičiame save.

Our story, therefore, needs two dimensions of time:

Todėl mūsų istorijai reikia dviejų laiko plotmių:

a long arc of time that is our lifespan,

ilgos siužetinės linijos, kuri yra visas mūsų gyvenimas

and the timeframe of direct experience

ir tiesioginio patyrimo trukmės,

that is the moment.

kuri yra šis momentas.

Now the self that experiences directly

Vidinis aš, kuris patiria tiesiogiai,

can only exist in the moment,

gali egzistuoti tik tam tikru momentu,

but the one that narrates needs several moments,

bet pasakotojui reikia kelių momentų,

a whole sequence of them,

visos jų sekos,

and that's why our full sense of self

todėl pilnam savęs pajautimui

needs both immersive experience

reikia ir įtraukainčių potyrių,

and the flow of time.

ir laiko tėkmės.

Now, the flow of time is embedded in everything,

Laiko tėkmė yra visur,

in the erosion of a grain of sand,

smėlio smilties erozijoje,

in the budding of a little bud into a rose.

pumpure, pražystančiame į rožę.

Without it, we would have no music.

Be jos, nebūtų muzikos.

Our own emotions and state of mind

mūsų emocijos ir psichinė būsena

often encode time,

dažnai užšifruoja laiką,

regret or nostalgia about the past,

gailestį ar nostalgiją praeičiai,

hope or dread about the future.

viltį arba baimę dėl ateities.

I think that technology has altered that flow of time.

Manau, kad technologijos tą laiko tėkmę pakeitė.

The overall time that we have for our narrative,

Bendras laikas, kurį mes turime savo naratyvui,

our lifespan, has been increasing,

mūsų gyvenimas, ilgėja,

but the smallest measure, the moment, has shrunk.

bet mažiausias matavimo vienetas – momentas, sutrumpėjo.

It has shrunk because our instruments enable us

Jis sutrumpėjo, nes instrumentai mus įgalina

in part to measure smaller and smaller units of time,

matuoti vis mažesnius laiko vienetus,

and this in turn has given us a more granular understanding

o tai mums suteikė netolygesnį

of the material world,

materialaus pasaulio suvokimą,

and this granular understanding

ir šis netolygus suvokimas

has generated reams of data

sukūrė šūsnis informacijos,

that our brains can no longer comprehend

kurių mūsų smegenys nebegali suprasti

and for which we need more and more complicated computers.

ir kurioms reikalingi vis sudėtingesni kompiuteriai.

All of this to say that the gap

Visa tai sako, jog spraga tarp to,

between what we can perceive and what we can measure

ką mes galime suvokti ir to, ką galime išmatuoti,

is only going to widen.

tik gilės.

Science can do things with and in a picosecond,

Mokslas gali atlikti veiksmus per pikosekundę,

but you and I are never going to have the inner experience

bet aš ir jūs niekada neturėsime vidinio

of a millionth of a millionth of a second.

milijonosios sekundės dalies potyrio.

You and I answer only to nature's rhythm and flow,

Jūs ir aš atsiliepiame tik į gamtos ritmą ir tėkmę,

to the sun, the moon and the seasons,

saulę, mėnulį ir metų laikus,

and this is why we need that long arc of time

todėl mums ir reikia tos ilgos siužetinės linijos,

with the past, the present and the future

su praeitimi, dabartimi ir ateitimi,

to see things for what they are,

kad matytume dalykus kokie jie yra,

to separate signal from noise

kad atskirtume signalą nuo triukšmo

and the self from sensations.

ir vidinį aš nuo pojūčių.

We need time's arrow to understand cause and effect,

Mums reikia laiko rodyklės, kad suprastume priežastis ir rezultatus,

not just in the material world,

ne tik materialiajame pasaulyje,

but in our own intentions and our motivations.

bet ir savo ketinimuose bei stimuluose.

What happens when that arrow goes awry?

Kas atsitinka, kai ta rodyklė išsikreipia?

What happens when time warps?

Kas atsitinka, kai deformuojasi laikas?

So many of us today have the sensation

Daugelis mūsų dabar jaučiame,

that time's arrow is pointing everywhere

jog laiko rodyklė rodo visur

and nowhere at once.

ir niekur, tuo pačiu metu.

This is because time doesn't flow in the digital world

Taip yra todėl, kad skaitmaniniame pasaulyje laikas neteka taip,

in the same way that it does in the natural one.

kaip natūraliame.

We all know that the Internet has shrunk space

Mes visi žinome, kad internetas sumažino erdvę

as well as time.

ir laiką.

Far away over there is now here.

Ten toli dabar yra čia pat.

News from India is a stream on my smartphone app

Naujienos iš Indijos yra srautas mano išmaniojo telefono programėlėje,

whether I'm in New York or New Delhi.

man esant Niujorke ar Niu Delyje.

And that's not all.

Ir tai – ne viskas.

Your last job, your dinner reservations from last year,

Tavo paskutinė darbovietė, praėjusių metų rezervacijos vakarienei,

your former friends, lie on a flat plain with today's friends,

tavo buvę draugai yra tame pačiame lygyje su šiandienos draugais,

because the Internet also archives,

nes internetas taip pat archyvuoja

and it warps the past.

taip iškreipdamas praeitį.

With no distinction left between the past,

Be jokio likusio skirtumo tarp praeities,

the present and the future, and the here or there,

dabarties ir ateities, bei artimo ir tolimo,

we are left with this moment everywhere,

mes esame visur palikti su šiuo momentu,

this moment that I'll call the digital now.

šiuo momentu, kurį pavadinsiu skaitmenine dabartimi.

Just how can we prioritize

Kaip mes galime suteikti kažkam prioritetą

in the landscape of the digital now?

skaitmeninės dabarties fone?

This digital now is not the present,

Skaitmeninė dabartis nėra tiesiog dabartis,

because it's always a few seconds ahead,

nes ji visąlaik yra keliomis sekundėmis priekyje,

with Twitter streams that are already trending

Twitter'io srautais, kurie jau populiarėja

and news from other time zones.

ir naujienomis iš kitų laiko juostų.

This isn't the now of a shooting pain in your foot

Tai nėra momentas, kai pėdą perveria skausmas,

or the second that you bite into a pastry

ar sekundė, kai atsikandate pyragėlio,

or the three hours that you lose yourself in a great book.

ar tos trys valandos kurias praleidžiate skaitydami gerą knygą.

This now bears very little physical

Ši dabartis turi labai nedaug fizinio

or psychological reference to our own state.

ar psichologinio ryšio su mūsų pačių būsena.

Its focus, instead, is to distract us

Vietoje to, jos tikslas yra nukreipti mūsų dėmesį

at every turn on the road.

kiekviename posūkyje.

Every digital landmark is an invitation

Kiekvienas skaitmeninis orientyras kviečia

to leave what you are doing now to go somewhere else

mesti ką dabar darome ir eiti kažkur kitur,

and do something else.

daryti kažką kitą.

Are you reading an interview by an author?

Ar jūs skaitote rašytojo interviu?

Why not buy his book? Tweet it. Share it.

Kodėl nenusipirkus jo knygos? Paskelbite Twitter'yje. Pasidalinkite.

Like it. Find other books exactly like his.

Paspauskite „patinka“. Raskite kitas tokias pat knygas.

Find other people reading those books.

Raskite kitus žmones, skaitančius tokias knygas.

Travel can be liberating,

Kelionės gali išlaisvinti,

but when it is incessant, we become

bet kai jos nenutrūkstančios, mes tampame

permanent exiles without repose.

nuolatiniai nenuilstantys tremtiniai.

Choice is freedom, but not when it's constantly

Pasirinkimas yra laisvė, kol jis

for its own sake.

nėra tik dėl to, kad galima pasirinkti.

Not just is the digital now far from the present,

Skaitmeninė dabartis yra ne tik nutolusi nuo dabarties,

but it's in direct competition with it,

bet ji tiesiogiai su ja konkuruoja,

and this is because not just am I absent from it,

ir taip yra todėl, kad ne tik aš joje nedalyvauju,

but so are you.

bet ir jūs.

Not just are we absent from it, but so is everyone else.

Ne tik mes joje nedalyvaujame, bet ir visi kiti.

And therein lies its greatest convenience and horror.

Ir čia slypi jos didžiausias patogumas ir siaubas.

I can order foreign language books in the middle of the night,

Aš galiu vidury nakties užsisakyti knygas užsienio kalba,

shop for Parisian macarons,

nusipirkti paryžietiškų „macarons“

and leave video messages that get picked up later.

ir palikti video žinutes, kurias galima peržiūrėti vėliau.

At all times, I can operate

Visą laika aš galiu veikti

at a different rhythm and pace from you,

skirtingu ritmu ir greičiu negu tu,

while I sustain the illusion

tuo pačiu palaikydama iliuziją,

that I'm tapped into you in real time.

kad prisijungiau prie tavęs realiu laiku.

Sandy was a reminder

Sandy priminė,

of how such an illusion can shatter.

kaip lengvai tokios iliuzijos dūžta.

There were those with power and water,

Buvo žmonių, kurie turėto elektros energiją ir vandenį

and those without.

ir buvo tokių, kurie neturėjo.

There are those who went back to their lives,

Kai kurie grįžo į savo gyvenimus,

and those who are still displaced

o kai kurie vis dar buvo be vietos

after so many months.

praėjus daugeliui mėnesių.

For some reason, technology seems to perpetuate

Kažkodėl, technologijos sukuria iliuziją

the illusion for those who have it that everyone does,

tiems kurie kažką turi, kad ir visi kiti turi tai turėti,

and then, like an ironic slap in the face,

o tada, kaip ironiškas antausis,

it makes it true.

tai tampa realybe.

For example, it's said that there are more people

Pavyzdžiui, yra sakoma, kad Indijoje daugiau žmonių

in India with access to cell phones than toilets.

turi prieigą prie mobiliųjų telefonų, negu tualetų.

Now if this rift, which is already so great

jeigu šis plyšys, kuris daugelyje pasaulio vietų

in many parts of the world,

jau labai gilus,

between the lack of infrastructure and the spread of technology,

tarp infrastruktūrų trūkumo ir technologijų sklaidos,

isn't somehow bridged,

būtų užpildytas,

there will be ruptures between the digital

atsirastų lūžiai tarp skaitmeninio

and the real.

ir tikro.

For us as individuals who live in the digital now

Mums, kaip asmenims, gyvenantiems skaitmeninėje dabartyje

and spend most of our waking moments in it,

ir praleidžiantiems didžiąją dalį dienos joje,

the challenge is to live in two streams of time

metamas iššūkis gyventi dvejose laiko tėkmėse,

that are parallel and almost simultaneous.

kurios lygiagrečios viena kitai ir beveik vienalaikės.

How does one live inside distraction?

Kaip gyventi tokiame išsiblaškyme?

We might think that those younger than us,

Mes galime manyti, kad už mus jaunesni,

those who are born into this, will adapt more naturally.

tie kurie gimę tokiose sąlygose, adaptuosis daug natūraliau.

Possibly, but I remember my childhood.

Greičiausiai, bet aš atsimenu savo vaikystę.

I remember my grandfather revising

Atsimenu kaip mano senelis padėjo man

the capitals of the world with me.

pakartoti pasaulio sostines.

Buda and Pest were separated by the Danube,

Budą ir Peštą skyrė Dunojus,

and Vienna had a Spanish riding school.

o Vienoje buvo ispaniško jojimo mokykla.

If I were a child today, I could easily learn this information

Jei šiandien būčiau vaikas, šią informaciją man lengvai padėtų išmokti

with apps and hyperlinks,

programos ir nuorodos,

but it really wouldn't be the same,

bet tai būtų ne tas pats,

because much later, I went to Vienna,

nes daug vėliau, aš nuvykau į Vieną

and I went to the Spanish riding school,

ir apsilankiau ispaniško jojimo mokykloje

and I could feel my grandfather right beside me.

ir jaučiau savo senelį esant su manimi.

Night after night, he took me up on the terrace,

Vakarais, jis ant pečių nunešdavo mane į terasą

on his shoulders, and pointed out Jupiter

ir parodydavo man Jupiterį,

and Saturn and the Great Bear to me.

Saturną ir Didžiuosius Grįžulo Ratus.

And even here, when I look at the Great Bear,

Ir netgi čia, kai žiūriu į Didžiuosius Grįžulo Ratus,

I get back that feeling of being a child,

prisimenu tą jausmą, kaip būdama vaikas

hanging onto his head and trying to balance myself

laikiausi už jo galvos ir stengiausi išlaikyti pusiausvyrą

on his shoulder,

ant jo pečių

and I can get back that feeling of being a child again.

ir taip aš vėl galiu sugrąžinti buvimo vaiku jausmą.

What I had with my grandfather was wrapped

Mano ryšys su seneliu dažniausiai būdavo

so often in information and knowledge and fact,

apipintas informacija, žiniomis ir faktais,

but it was about so much more

tačiau jis buvo ir šis tas daugiau,

than information or knowledge or fact.

negu vien informacija, žinios ar faktai.

Time-warping technology challenges

Laiką iškreipiančios technologijos meta iššūkį

our deepest core,

mūsų giliausiai esybei,

because we are able to archive the past

nes mes sugebame archyvuoti praeitį,

and some of it becomes hard to forget,

kai kurias jos dalis sunku pamiršti,

even as the current moment

netgi kai dabartinis momentas

is increasingly unmemorable.

yra vis sunkiau įsimenamas.

We want to clutch, and we are left instead

Mes norime pagriebti, bet vietoje to,

clutching at a series of static moments.

griebiamės eilės statiškų momentų.

They're like soap bubbles that disappear when we touch them.

Jie yra kaip mulio burbulai, kurie išnyksta juos palietus.

By archiving everything, we think that we can store it,

Viską archyvuodami, manome, kad galime tai kaupti,

but time is not data.

bet laikas nėra informacija.

It cannot be stored.

Jo neina kaupti.

You and I know exactly what it means like

Aš ir jūs puikiai žinome, ką reiškia

to be truly present in a moment.

tikrai dalyvauti momente.

It might have happened while we were

Tai galėjo nutikti

playing an instrument,

grojant instrumentu

or looking into the eyes of someone we've known

arba žiūrint į akis žmogui,

for a very long time.

kurį labai seniai pažįstame.

At such moments, our selves are complete.

Tokiais momentais, mūsų esybės yra pilnos.

The self that lives in the long narrative arc

Esybė, kuri gyvena ilgojoje siužetinėje linijoje

and the self that experiences the moment

ir esybė, kuri patiria momentą

become one.

tampa viena.

The present encapsulates the past

Dabartis apima praeitį

and a promise for the future.

ir ateities pažadą.

The present joins a flow of time

Dabartis įsijungia į laiko tėkmę

from before and after.

iš anksčiau ir vėliau.

I first experienced these feelings with my grandmother.

Pirmą kartą patyriau šiuos jausmus su savo senele.

I wanted to learn to skip, and she found an old rope

Norėjau išmokti šokinėti per virvutę, todėl ji surado seną virvę,

and she tucked up her sari

pasiraitojo sarį

and she jumped over it.

ir per ją šokinėjo.

I wanted to learn to cook, and she kept me in the kitchen,

Norėjau išokti gaminti maistą, todėl ji mane laikė virtuvėje

cutting, cubing and chopping for a whole month.

visą mėnesį, liepdama raikyti, pjaustyti ir kapoti.

My grandmother taught me that things happen

Mano senelė išmokė, kad įvykiai užima laiką,

in the time they take, that time can't be fought,

o su laiku neina kovoti

and because it will pass and it will move,

ir todėl, kad jis praeis ir judės,

we owe the present moment our full attention.

mes privalome sutelkti visą dėmesį į esamąjį momentą.

Attention is time.

Dėmesys yra laikas.

One of my yoga instructors once said

Vienas mano jogos mokytojas kartą pasakė,

that love is attention,

kad meilė yra dėmesys

and definitely from my grandmother,

ir iš tiesų, mano močiutės

love and attention were one and the same thing.

meilė ir dėmesys buvo vienas ir tas pats dalykas.

The digital world cannibalizes time,

Skaitmeninis pasaulis suryja laiką,

and in doing so, I want to suggest

todėl noriu patarti,

that what it threatens

kad jis grąsina

is the completeness of ourselves.

mūsų pačių pilnatvei.

It threatens the flow of love.

Jis grasina meilės tėkmei.

But we don't need to let it.

Bet nebūtina jam tai leisti.

We can choose otherwise.

Mes galime pasirinkti kitaip.

We've seen again and again

Mes daug kartų pamatėme,

just how creative technology can be,

kokios išradingos gali būti technologijos,

and in our lives and in our actions,

todėl savo gyvenime ir veiksmuose

we can choose those solutions and those innovations

galime rinktis tuos sprendimus, tas naujoves

and those moments that restore the flow of time

ir tuos momentus, kurie atkuria laiko tėkmę,

instead of fragmenting it.

vietoje to, kad ją suskaidytų.

We can slow down and we can tune in

Dabar, mes galime nusiraminti ir prisijungti prie

to the ebb and flow of time.

laiko tėkmės atoslūgio.

We can choose to take time back.

Mes galime pasirinkti susigrąžinti laiką.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)