A new way to think about the transition to motherhood | Alexandra Sacks

Translator: Evelina Pugačiauskienė Reviewer: Adele Mikoliunaite

Prisimenate laikus, kai jus valdė hormonai ir nuotaika buvo nepastovi?

Kai oda buvo nusėta spuogais,

kai svoris augo greitai ir neįprastose vietose,

Do you remember a time when you felt hormonal and moody?

bet tuo pat metu

žmonės iš jūsų tikėjosi, kad elgsitės brandžiai.

Your skin was breaking out,

your body was growing in strange places and very fast,

Paauglystė, tiesa?

Tokie patys pokyčiai vyksta moterims, kai jos laukiasi.

and at the same time,

people were expecting you to be grown-up in this new way.

Mums atrodo normalu, kad paaugliai jaučiasi sumišę,

Teenagers, right?

Well, these same changes happen to a woman when she's having a baby.

bet kodėl taip negalvojame apie nėščiąsias?

And we know that it's normal for teenagers to feel all over the place,

Apie paauglio vystymąsi prirašyta daugybė vadovėlių,

so why don't we talk about pregnancy in the same way?

tačiau neturime nė vieno žodžio, apibūdinančio perėjimą į motinystę.

There are entire textbooks written about the developmental arc of adolescence,

Mums jo trūksta.

Esu psichiatrė, dirbu su nėščiomis ir pagimdžiusiomis moterimis –

and we don't even have a word to describe the transition to motherhood.

reprodukcijos psichiatrė.

Per dešimtmetį, kurį dirbu šioje srityje,

We need one.

pastebėjau tam tikrą tendenciją.

I'm a psychiatrist who works with pregnant and postpartum women,

Ji atrodo maždaug taip:

a reproductive psychiatrist,

man paskambina moteris,

kuri ką tik susilaukė kūdikio

and in the decade that I've been working in this field,

ir yra susirūpinusi.

I've noticed a pattern.

Sako: „Man nesiseka. Aš tuo nesimėgauju.

It goes something like this:

a woman calls me up,

Ar man pogimdyminė depresija?“

she's just had a baby,

and she's concerned.

Mintyse peržvelgiu šios ligos simptomus

She says, "I'm not good at this. I'm not enjoying this.

ir man tampa aišku, kad ji depresija neserga,

Do I have postpartum depression?"

tad taip jai ir pasakau.

Tačiau ji nenusiramina.

So I go through the symptoms of that diagnosis,

„Aš neturėčiau šitaip jaustis”, tvirtina ji.

and it's clear to me that she's not clinically depressed,

Todėl paklausiu jos: „O kokio jausmo tikėjaisi?”

and I tell her that.

But she isn't reassured.

Ji atsako: „Maniau, kad motinystė suteiks man pilnatvės ir laimės.

"It isn't supposed to feel like this," she insists.

So I say, "OK. What did you expect it to feel like?"

Galvojau, kad motiniški instinktai pasufleruos kaip man elgtis.

She says, "I thought motherhood would make feel whole and happy.

Tikėjausi, kad kūdikis man visuomet bus pirmoje vietoje.”

Tai – netikroviški lūkesčiai to,

I thought my instincts would naturally tell me what to do.

I thought I'd always want to put the baby first."

kaip ji turėtų jaustis tapusi mama.

Ir taip mano ne ji viena.

This -- this is an unrealistic expectation

Sulaukiau šimtų moterų skambučių su panašiais nuogąstavimais,

of what the transition to motherhood feels like.

jos nerimauja, kad kažkas negerai,

And it wasn't just her.

nes jos nepateisina tų lūkesčių.

I was getting calls with questions like this from hundreds of women,

Tačiau aš nežinojau kaip joms padėti,

nes pasakymas, kad jos neserga,

all concerned that something was wrong,

nepadėdavo joms pasijusti geriau.

because they couldn't measure up.

And I didn't know how to help them,

Norėjau rasti būdą, kaip šį tapsmą normalizuoti,

because telling them that they weren't sick

paaiškinti, kad diskomfortas ne visada reiškia ligą.

wasn't making them feel better.

I wanted to find a way to normalize this transition,

Todėl pasiryžau daugiau sužinoti apie motinystės psichologiją.

to explain that discomfort is not always the same thing as disease.

Deja, vadovėliuose informacijos radau nedaug,

nes gydytojai dažniausiai rašo apie ligą.

So I set out to learn more about the psychology of motherhood.

Tad ėmiau domėtis antropologija.

But there actually wasn't much in the medical textbooks,

Man prireikė dviejų metų, tačiau tarp retų spausdinių, esė,

because doctors mostly write about disease.

kurią 1973 m. parašė Dana Raphael,

So I turned to anthropology.

galiausiai radau žodžius, apibūdinančius jų būseną –

And it took me two years, but in an out-of-print essay

written in 1973 by Dana Raphael,

tapimo mama procesas.

Ne veltui šis tapimas mama primena paauglystę.

I finally found a helpful way to frame this conversation:

Abiem atvejais kūno pokyčiai ir hormonų svyravimai

matrescence.

It's not a coincidence that "matrescence" sounds like "adolescence."

žmogui sukelia tiek emocijų pakitimus,

tiek paveikia jo prisitaikymą gyventi.

Both are times when body morphing and hormone shifting

Kaip ir paauglystė, tapimo mama procesas nėra liga.

lead to an upheaval in how a person feels emotionally

Tačiau dėl to, kad šio termino nėra medicinos žodynuose

and how they fit into the world.

ir gydytojai nesupažindina žmonių su šiuo procesu,

And like adolescence, matrescence is not a disease,

jis painiojamas su daug rimtesne būkle –

pogimdymine depresija.

but since it's not in the medical vocabulary,

since doctors aren't educating people about it,

Remdamasi antropologijos literatūra

it's being confused with a more serious condition

apie tapimo mama procesą su savo pacientėmis kalbėjausi

called postpartum depression.

naudodama „stumk ir trauk” idėją.

I've been building on the anthropology literature

„Trauk” dalis skamba šitaip.

and have been talking about matrescence with my patients

Žmonių kūdikiai yra ypač nuo mūsų priklausomi.

using a concept called the "push and pull."

Skirtingai nuo kitų gyvūnų, mūsų kūdikiai nemoka vaikščioti,

Here's the pull part.

negali patys maitintis,

As humans, our babies are uniquely dependent.

jais labai sunku rūpintis.

Todėl evoliucija mums padėjo – turime hormoną oksitociną.

Unlike other animals, our babies can't walk,

they can't feed themselves,

Jis išsiskiria gimdant

they're very hard to take care of.

ir oda prie odos kontakto metu.

So evolution has helped us out with this hormone called oxytocin.

Vadinasi, jo lygis pakyla, net jei kūdikio ir negimdei.

It's released around childbirth

Oksitocinas padeda motinos smegenims susikoncentruoti, pritraukia jos dėmesį,

and also during skin-to-skin touch,

so it rises even if you didn't give birth to the baby.

kad kūdikis būtų jos pasaulio centre.

Oxytocin helps a human mother's brain zoom in, pulling her attention in,

Bet tuo pat metu jos protas stumia jį šalin,

so that the baby is now at the center of her world.

nes ji prisimena, jog yra ir kitų jos asmenybės dalių:

But at the same time, her mind is pushing away,

kiti santykiai,

because she remembers there are all these other parts to her identity --

darbas,

hobiai,

dvasinis ir intelektualus gyvenimas.

Jau nekalbant apie fizinius poreikius:

other relationships,

pamiegoti, pavalgyti, pasportuoti,

her work,

hobbies,

užsiimti seksu,

a spiritual and intellectual life,

nueiti į tuoletą,

not to mention physical needs:

vienai...

to sleep, to eat, to exercise,

(Juokas)

jei tai įmanoma.

Tai –emociniai tapimo mama svyravimai.

to have sex,

to go to the bathroom,

alone --

Tokią įtampą jautė man skambinusios moterys.

(Laughter)

if possible.

This is the emotional tug-of-war of matrescence.

Štai kodėl jos manė, kad serga.

Jei moterys suprastų natūralų tapimo mama progresą,

This is the tension the women calling me were feeling.

It's why they thought they were sick.

jei žinotų, kad daugumai žmonių sunku išgyventi šį „stumk ir trauk” procesą,

If women understood the natural progression of matrescence,

jei jos žinotų, kad tokiomis aplinkybėmis

if they knew that most people found it hard to live inside this push and pull,

ambivalentiškumas yra normalu ir nereikia jo gėdytis,

jos nebesijaustų tokios vienišos, jaustųsi mažiau stigmatizuojamos

if they knew that under these circumstances,

ambivalence was normal and nothing to be ashamed of,

ir, manau, kad tai netgi sumažintų pogimdyminės depresijos rodiklius.

they would feel less alone,

Norėčiau vieną dieną tai panagrinėti.

they would feel less stigmatized,

Aš tikiu pokalbių terapija,

and I think it would even reduce rates of postpartum depression.

tad, jei norime pakeisti tai, kaip mūsų kultūra supranta

šį perėjimą į motinystę,

I'd love to study that one day.

moterims reikia kalbėtis vienai su kita,

I'm a believer in talk therapy,

ne tik su manimi.

so if we're going to change the way our culture understands

Mamos, kalbėkitės apie savo tapimo mama procesą

this transition to motherhood,

women need to be talking to each other,

su kitomis mamomis, su draugėmis

not just me.

ir su savo partneriu, jei tokį turite,

So mothers, talk about your matrescence

kad jie suprastų savo pačių tapsmą

with other mothers, with your friends,

ir geriau palaikytų jus.

Bet svarbu ne tik apsaugoti savo santykius.

and, if you have one, with your partner,

so that they can understand their own transition

Išsaugojusios atskirą savo asmenybės dalį,

and better support you.

taip pat suteikiate galimybę vaikui vystyti savo asmenybę.

But it's not just about protecting your relationship.

When you preserve a separate part of your identity,

Kai gimsta kūdikis, gimsta ir mama,

you're also leaving room for your child to develop their own.

kiekvienas savaip pažeidžiamas.

Tapimo mama procesas yra gilus,

When a baby is born, so is a mother,

bet tuo pačiu sunkus,

todėl jis – žmogiškas.

each unsteady in their own way.

Ačiū.

(Plojimai)

Matrescence is profound,

but it's also hard,

and that's what makes it human.

Thank you.

(Applause)