Ben Saunders: To the South Pole and back — the hardest 105 days of my life

Translator: Aušrinė Balkaitytė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

So in the oasis of intelligentsia that is TED,

Taigi TED inteligentijos oazėje,

I stand here before you this evening

aš stoviu prieš jus šį vakarą

as an expert in dragging heavy stuff around cold places.

kaip sunkių daiktų tampymo po šaltas vietoves ekspertas.

I've been leading polar expeditions for most of my adult life,

Didžiąją gyvenimo dalį aš vadovauju poliarinėms ekspedicijoms,

and last month, my teammate Tarka L'Herpiniere and I

o praėjusį mėnesį kartu su kolega Tarka L'Herpiniere

finished the most ambitious expedition I've ever attempted.

užbaigėme ambicingiausią mano kada bandytą ekspediciją.

In fact, it feels like I've been transported straight here

Tiesą sakant, jaučiuosi tarsi būčiau atgabentas čia

from four months in the middle of nowhere,

po 4 mėnesių praleistų pasaulio pakraštyje,

mostly grunting and swearing, straight to the TED stage.

kur urzgiau ir keikiausi, tiesiai čia ant TED scenos.

So you can imagine that's a transition that hasn't been entirely seamless.

Kaip galite įsivaizduoti, pereinamasis laikotarpis nebuvo visiškai sklandus.

One of the interesting side effects

Vienas įdomus šalutinis efektas yra tai,

seems to be that my short-term memory is entirely shot.

jog mano trumpalaikė atmintis tapo visiškai trumpa.

So I've had to write some notes

Todėl turėjau pasižymėti keletą pastabų,

to avoid too much grunting and swearing in the next 17 minutes.

kad išvengčiau urzgimo ir keikimosi per ateinančias 17 minučių

This is the first talk I've given about this expedition,

Čia yra pirmoji mano kalba apie šią ekspediciją,

and while we weren't sequencing genomes or building space telescopes,

ir nors mes netyrėme genomų sekos ir nestatėme kosmoso teleskopų,

this is a story about giving everything we had to achieve something

tai pasakojimas apie visko, ką turėjome, atidavimą tam, kad įgyvendintumėme tai,

that hadn't been done before.

kas anksčiau nebuvo pasiekta.

So I hope in that you might find some food for thought.

Taigi, tikiuosi, kad ir jūs rasite peno mintims.

It was a journey, an expedition in Antarctica,

Tai buvo kelionė, ekspedicija į Antarktidą – šalčiausią,

the coldest, windiest, driest and highest altitude continent on Earth.

vėjuočiausią, sausiausią ir aukščiausiai virš jūros lygio esantį žemyną.

It's a fascinating place. It's a huge place.

Tai užburianti vieta. Ir be galo didelė.

It's twice the size of Australia,

Dvigubai didesnė už Australiją.

a continent that is the same size as China and India put together.

Tai žemynas, kuris užimą tokį patį plotą kaip Kinija ir Indija sudėjus kartu.

As an aside, I have experienced

Nukrypstant nuo temos, pastebėjau

an interesting phenomenon in the last few days,

įdomų reiškinį pastarosiomis dienomis,

something that I expect Chris Hadfield may get at TED in a few years' time,

tai, ko kelių metų bėgyje gali sulaukti ir Chris Hadfield, atvykęs į TED,

conversations that go something like this:

pokalbius, kurie skamba taip:

"Oh, Antarctica. Awesome.

"O, Antarktida! Šaunu.

My husband and I did Antarctica with Lindblad for our anniversary."

Kartu su vyru metinių proga buvome Antarktidoje lydimi Lindblad."

Or, "Oh cool, did you go there for the marathon?"

arba: "O, šaunu! Ar vykai ten dėl maratono?"

(Laughter)

(Juokas)

Our journey was, in fact, 69 marathons back to back

Iš tiesų, mūsų kelionė - tai 69 nenutrūkstami maratonai

in 105 days, an 1,800-mile round trip on foot from the coast of Antarctica

per 105 dienas, 2897 km kelionė pėsčiomis nuo Antarktidos pakrantės

to the South Pole and back again.

iki Pietų ašigalio ir atgal.

In the process, we broke the record

Kelionės metu viršijome rekordą

for the longest human-powered polar journey in history by more than 400 miles.

už ilgiausią žmogaus jėgomis įveiktą poliarinę kelionę daugiau nei 650 km.

(Applause)

(Plojimai)

For those of you from the Bay Area,

Tiems iš jūsų, kurie esate iš San Fransisko įlankos,

it was the same as walking from here to San Francisco,

tai būtų tas pats, kaip nueiti nuo čia iki ten,

then turning around and walking back again.

apsisukti ir grįžti.

So as camping trips go, it was a long one,

Taigi, kaip stovyklavimas, tai buvo itin ilgas.

and one I've seen summarized most succinctly here

Ir jį mačiau labai glaustai apibendrintą

on the hallowed pages of Business Insider Malaysia.

pagarbintuose Business Insider Malaysia puslapiuose.

["Two Explorers Just Completed A Polar Expedition That Killed Everyone The Last Time It Was Attempted"]

["Du tyrėjai įveikė poliarinę ekspediciją, kurios metu ankstesnė įgula žuvo"]

Chris Hadfield talked so eloquently

Chris Hadfield išraiškingai kalbėjo

about fear and about the odds of success, and indeed the odds of survival.

apie baimę ir sėkmės tikimybę bei, žinoma, išgyvenimo tikimybę.

Of the nine people in history that had attempted this journey before us,

Iš 9 žmonių per visą istoriją, kurie prieš mus bandė šią kelionę,

none had made it to the pole and back,

nei vienam nepavyko pasiekti ašigalio ir grįžti,

and five had died in the process.

5 iš jų mirė pakeliui.

This is Captain Robert Falcon Scott.

Tai kapitonas Robert Falcon Scott.

He led the last team to attempt this expedition.

Jis vadovavo paskutinei komandai, vykdžiusiai ekspediciją.

Scott and his rival Sir Ernest Shackleton,

Scott ir jo varžovas seras Ernest Shackleton,

over the space of a decade,

kuriuos skyrė dešimtmetis,

both led expeditions battling to become the first to reach the South Pole,

abu vedė ekspedicijas, rungdamiesi tapti pirmais pasiekusiais Pietų ašigalį

to chart and map the interior of Antarctica,

bei nubrėžusiais vidinius Antarktidos žemėlapius,

a place we knew less about, at the time,

vietos, apie kurią tuomet žinojome mažiau

than the surface of the moon,

nei apie mėnulio paviršių,

because we could see the moon through telescopes.

nes jį galėdavome matyti per teleskopus.

Antarctica was, for the most part, a century ago, uncharted.

Antarktida dar prieš šimtmetį neturėjo didžiosios dalies žemėlapių.

Some of you may know the story.

Kai kurie žinote šią istoriją.

Scott's last expedition, the Terra Nova Expedition in 1910,

Paskutinė Scott ekspedicija – Terra Nova 1910-aisiais –

started as a giant siege-style approach.

prasidėjo kaip milžiniškas apgulties tipo puolimas.

He had a big team using ponies,

Jis turėjo komandą su lenktyniniais arkliais,

using dogs, using petrol-driven tractors,

šunimis, benzinu varomais traktoriais,

dropping multiple, pre-positioned depots of food and fuel

iš anksto nustatytose vietose mėtant po kelias maisto ir kuro saugyklas,

through which Scott's final team of five would travel to the Pole,

pro kurias Scott galutinė 5 žmonių komanda keliautų iki ašigalio,

where they would turn around and ski back to the coast again on foot.

kur apsisukę parčiuožtų atgal iki pakrantės pėsčiomis.

Scott and his final team of five

Scott ir jo 5 žmonių komanda

arrived at the South Pole in January 1912

Pietų ašigalį pasiekė 1912-ųjų sausį

to find they had been beaten to it by a Norwegian team led by Roald Amundsen,

ir rado, jog juos aplenkė norvegų komanda, vadovaujama Roald Amundsen,

who rode on dogsled.

kurie keliavo su šunų kinkiniais.

Scott's team ended up on foot.

Scott komanda turėjo grįžti pėsčiomis.

And for more than a century this journey has remained unfinished.

Ir daugiau nei 100 metų šita kelionė liko neužbaigta.

Scott's team of five died on the return journey.

Scott komanda grįždami žuvo.

And for the last decade,

Ir paskutinį dešimtmetį

I've been asking myself why that is.

aš savęs klausinėjau, kodėl taip nutiko?

How come this has remained the high-water mark?

Kaip tai galėjo likti aukščiausiu pasiekimu?

Scott's team covered 1,600 miles on foot.

Scott komanda pėsčiomis įveikė 2570 km

No one's come close to that ever since.

Niekam nuo tada nepavyko priartėti.

So this is the high-water mark of human endurance,

Taigi čia yra viršutinė riba žmogaus ištvermės,

human endeavor, human athletic achievement

pastangų ir atletinių pasiekimų

in arguably the harshest climate on Earth.

be abejonės atšiauriausiame Žemės taške.

It was as if the marathon record

Atrodė, tarsi tai būtų maratono rekordas,

has remained unbroken since 1912.

kurio niekas neįveikė nuo 1912-ųjų.

And of course some strange and predictable combination of curiosity,

Ir žinoma, keista, bet nuspėjama smalsumo, užsispyrimo

stubbornness, and probably hubris

ir, matyt, išdidumo kombinacija

led me to thinking I might be the man to try to finish the job.

leido man pagalvoti, jog aš galėčiau būti tas, kuris užbaigs pradėtą darbą.

Unlike Scott's expedition, there were just two of us,

Skirtingai nuo Scott ekspedicijos, mes buvome tik dviese -

and we set off from the coast of Antarctica in October last year,

praėjusių metų spalį pradėjome kelionę nuo Antarktidos pakrantės,

dragging everything ourselves,

viską tempdamiesi patys,

a process Scott called "man-hauling."

vyrų kinkiniu, kaip tai pavadino Scott.

When I say it was like walking from here to San Francisco and back,

Kai sakau, kad čia tas pats kas nueiti į San Francisco ir atgal,

I actually mean it was like dragging something that weighs a shade more

iš tikrųjų, turiu omeny, kad tai buvo tempimas kažko panašaus į

than the heaviest ever NFL player.

sunkiausią NFL žaidėją.

Our sledges weighed 200 kilos,

Mūsų rogės pradžioje svėrė po 200 kg,

or 440 pounds each at the start,

tiksliau po 440 svarų,

the same weights that the weakest of Scott's ponies pulled.

tokį patį svorį tempė silpniausias Scott arklys.

Early on, we averaged 0.5 miles per hour.

Iš pradžių judėjome apie 0,8 km/h.

Perhaps the reason no one had attempted this journey until now,

Turbūt viena iš priežasčių, kodėl niekas iki šiol nebandė šios kelionės

in more than a century,

įveikti daugiau nei 100m.,

was that no one had been quite stupid enough to try.

buvo ta, kad niekas nebuvo pakankamai kvailas, kad to imtųsi.

And while I can't claim we were exploring

Ir nors negaliu teigti, jog mes tyrinėjome

in the genuine Edwardian sense of the word —

tikrąja ta žodžio prasme -

we weren't naming any mountains or mapping any uncharted valleys —

nedavėme vardų kalnams, nepiešėme naujų slėnių žemėlapių -

I think we were stepping into uncharted territory in a human sense.

manau, jog vis tiek žengėme į neatrastas teritorijas žmogiškąja prasme.

Certainly, if in the future we learn there is an area of the human brain

Žinoma, jei ateityje atrastume, jog smegenyse yra tam tikra vieta,

that lights up when one curses oneself,

kuri aktyvuojasi, kai žmogus save keikia,

I won't be at all surprised.

aš visai nenustebčiau.

You've heard that the average American spends 90 percent of their time indoors.

Esate girdėję, kad vidutinis amerikietis praleidžia 90% savo laiko viduje.

We didn't go indoors for nearly four months.

Mes lauke išbuvome beveik keturis mėnesius.

We didn't see a sunset either.

Ir nematėme nei vieno saulėlydžio.

It was 24-hour daylight.

Tai buvo 24 valandų diena.

Living conditions were quite spartan.

Gyvenimo sąlygos buvo gana spartietiškos.

I changed my underwear three times in 105 days

Per 105 dienos savo apatinius keičiau tik 3 kartus,

and Tarka and I shared 30 square feet on the canvas.

o su Tarka dalinomės 2,8 kv.m. pakloto.

Though we did have some technology that Scott could never have imagined.

Vis dėlto mes turėjome įrangos, kurios Scott net įsivaizduoti negalėjo.

And we blogged live every evening from the tent via a laptop

Kiekvieną vakarą rašydavome dienoraštį kompiuterio ir pagal užsakymą

and a custom-made satellite transmitter,

pagaminto palydovinio siųstuvo pagalba,

all of which were solar-powered:

kurie turėjo saulės baterijas:

we had a flexible photovoltaic panel over the tent.

turėjom lankstų fotoelementų skydelį virš palapinės.

And the writing was important to me.

O rašymas man buvo ypatingai svarbus.

As a kid, I was inspired by the literature of adventure and exploration,

Dar būdamas vaikas žavėjausi nuotykine literatūra,

and I think we've all seen here this week

ir manau, kad šią savaitę visi pamatėme

the importance and the power of storytelling.

istorijų pasakojimo svarbą ir galią.

So we had some 21st-century gear,

Taip, mes turėjome XXI a. įrangos,

but the reality is that the challenges that Scott faced

bet nepaisant to susidūrėme su tais pačiais iššūkiais,

were the same that we faced:

su kuriais susidūrė Scott:

those of the weather and of what Scott called glide,

oro ir to, ką Scott pavadino sklendimu,

the amount of friction between the sledges and the snow.

trinties tarp slidžių ir sniego dydis.

The lowest wind chill we experienced was in the -70s,

Žemiausia jutiminė temperatūra, su kuria susidūrėme, buvo -70,

and we had zero visibility, what's called white-out,

ir didžiąją kelionės dalį turėjome nulinį matomumą,

for much of our journey.

vadinamąjį visišką baltumą.

We traveled up and down one of the largest

Keliavome aukštyn – žemyn didžiausiu

and most dangerous glaciers in the world, the Beardmore glacier.

ir pavojingiausiu pasaulyje Birdmoro ledynu.

It's 110 miles long; most of its surface is what's called blue ice.

Jis 177 km ilgio, o didžioji paviršiaus dalis – mėlynasis ledas.

You can see it's a beautiful, shimmering steel-hard blue surface

Kaip matote, tai gražus, mirgantis plieno kietumo, mėlynas paviršius

covered with thousands and thousands of crevasses,

padengtas tūkstančiais įtrūkimų,

these deep cracks in the glacial ice up to 200 feet deep.

kai kurie jų gali siekti iki 60 m gylį.

Planes can't land here,

Lėktuvai čia nusileisti negali,

so we were at the most risk,

todėl didžiausias pavojus grėsė tuomet,

technically, when we had the slimmest chance of being rescued.

techniškai, kai turėjome mažiausiai šansų būti išgelbėti.

We got to the South Pole after 61 days on foot,

Pietų ašigalį pasiekėme 61-ą keliavimo pėsčiomis dieną,

with one day off for bad weather,

su viena poilsio diena dėl blogo oro,

and I'm sad to say, it was something of an anticlimax.

liūdna, bet tai buvo kažkas priešingo kulminacijai.

There's a permanent American base,

Ten yra nuolatinė amerikiečių bazė,

the Amundsen-Scott South Pole Station at the South Pole.

Amundsen - Scott Pietų ašigalio stotis.

They have an airstrip, they have a canteen,

Jie turi pakilimo taką, valgyklą,

they have hot showers,

karštus dušus,

they have a post office, a tourist shop,

pašto tarnybą, parduotuvę turistams,

a basketball court that doubles as a movie theater.

krepšinio aikštelę, kurią galima paversti kino teatru.

So it's a bit different these days,

Tad šiais laikais viskas kiek kitaip,

and there are also acres of junk.

ten plyti ir laukai šiukšlių.

I think it's a marvelous thing

Mane stebina tai, kad

that humans can exist 365 days of the year

žmonės gali egzistuoti 365 dienas per metus

with hamburgers and hot showers and movie theaters,

su mėsainiais, karštu dušu ir kino teatru,

but it does seem to produce a lot of empty cardboard boxes.

bet panašu, kad tai prigamina daug tuščių kartoninių dėžių.

You can see on the left of this photograph,

Kairėje nuotraukos pusėje matosi

several square acres of junk

keli kvadr. akrai šiukšlių

waiting to be flown out from the South Pole.

laukiančių, kol bus išskraidintos iš Pietų ašigalio.

But there is also a pole at the South Pole,

Tačiau Pietų ašigalyje iš tikro yra paminklinis stulpas,

and we got there on foot, unassisted,

kurį mes pasiekėme pėsčiomis, niekieno nelydimi,

unsupported, by the hardest route,

pačiu sunkiausiu maršrutu,

900 miles in record time,

1450 km per rekordišką laiką,

dragging more weight than anyone in history.

tempiant nepalyginamai daugiau svorio.

And if we'd stopped there and flown home,

Ir jei būtume sustoję ir išskridę namo,

which would have been the eminently sensible thing to do,

kas būtų buvę itin logiška,

then my talk would end here

tuomet mano kalba čia ir pasibaigtų,

and it would end something like this.

o pabaiga būtų tokia:

If you have the right team around you, the right tools, the right technology,

Jei turi puikią komandą, gerą įrangą ir įrankius,

and if you have enough self-belief and enough determination,

jei nestokoji tikėjimo savimi ir pasiryžimo,

then anything is possible.

tuomet viskas įmanoma.

But then we turned around,

Bet mes apsisukome grįžti,

and this is where things get interesting.

ir čia viskas patampa įdomiau.

High on the Antarctic plateau,

Aukštai ant Antarktidos plokščiakalnio,

over 10,000 feet, it's very windy, very cold, very dry, we were exhausted.

virš 3 km aukštyje, itin vėjuota, šalta, sausa, o mes išsekę.

We'd covered 35 marathons,

Įveikėme 35 maratonus

we were only halfway,

ir tai buvo tik pusiaukelė.

and we had a safety net, of course,

Žinoma, mus galėjo pasiekti specialūs

of ski planes and satellite phones

lėktuvai, turėjome palydovinius telefonus,

and live, 24-hour tracking beacons that didn't exist for Scott,

ir tiesioginius, visą parą veikiančius sekimo įrenginius, ko neturėjo Scott.

but in hindsight,

Tačiau žiūrint atgal,

rather than making our lives easier,

vietoj to, kad palengvintų mūsų kelionę,

the safety net actually allowed us

apsauginės priemonės leido mums

to cut things very fine indeed,

vaikščioti itin plona riba,

to sail very close to our absolute limits as human beings.

laviruoti labai arti mūsų kaip žmonių absoliučių ribų.

And it is an exquisite form of torture

Tai rafinuotas kankinimo būdas -

to exhaust yourself to the point of starvation day after day

išsekinti save iki visiško bado, kasdien

while dragging a sledge full of food.

tempiant roges pilnas maisto.

For years, I'd been writing glib lines in sponsorship proposals

Daugelį metų rašiau iškalbingas eilutes, prašydamas paramos,

about pushing the limits of human endurance,

apie žmogaus ištvermės limitų bandymą,

but in reality, that was a very frightening place to be indeed.

tačiau realybėje tai buvo daug baisiau.

We had, before we'd got to the Pole,

Prieš pasiekiant ašigalį,

two weeks of almost permanent headwind, which slowed us down.

porą savaičių pūtė priešpriešinis vėjas, taip mus labai sulėtindamas.

As a result, we'd had several days of eating half rations.

To pasekoje, keletą dienų valgėme tik po pusę porcijos.

We had a finite amount of food in the sledges to make this journey,

Kelionei turėjome baigtinį kiekį maisto,

so we were trying to string that out

todėl stengėmės išsidėlioti valgymus,

by reducing our intake to half the calories we should have been eating.

dvigubai sumažindami mums priklausiusį kalorijų kiekį.

As a result, we both became increasingly hypoglycemic —

Mums išsivystė hipoglikemija -

we had low blood sugar levels day after day —

gliukozės kiekis mūsų kraujyje buvo per mažas -

and increasingly susceptible to the extreme cold.

ir jautriai reaguodavome į itin šaltą orą.

Tarka took this photo of me one evening

Tarka nufotografavo mane vieną vakarą,

after I'd nearly passed out with hypothermia.

kai aš vos nenualpau dėl hipotermijos.

We both had repeated bouts of hypothermia, something I hadn't experienced before,

Prasidėjo besikartojantys hipotermijos priepuoliai, ko aš dar nebuvau patyręs,

and it was very humbling indeed.

kas privertė paminti savo išdidumą.

As much as you might like to think, as I do,

Kad ir kaip norėtųsi manyti,

that you're the kind of person who doesn't quit,

kad nesi tas, kuris viską meta,

that you'll go down swinging,

kad tau viskas vyks kaip per sviestą,

hypothermia doesn't leave you much choice.

hipotermija nepalieka pasirinkimo.

You become utterly incapacitated.

Patampi visiškai nedarbingas.

It's like being a drunk toddler.

Tarsi girtas pyplys.

You become pathetic.

Tampi apgailėtinas.

I remember just wanting to lie down and quit.

Pamenu norėjau viską mesti ir tiesiog gulėti.

It was a peculiar, peculiar feeling,

Tai labai savotiškas jausmas

and a real surprise to me to be debilitated to that degree.

ir didelis nustebimas nusilpti iki tokio lygio.

And then we ran out of food completely,

Ir tuomet išseko mūsų maisto atsargos,

46 miles short of the first of the depots

likus 74 km iki pirmos mūsų bazės,

that we'd laid on our outward journey.

kurią palikome išvykdami.

We'd laid 10 depots of food,

Palikome 10 maisto bazių,

literally burying food and fuel, for our return journey —

iš tikro užkasdami maistą ir kurą grįžimui -

the fuel was for a cooker so you could melt snow to get water —

kuras buvo skirtas virimo aparatui, kuriuo tirpdėm sniegą vandeniui -

and I was forced to make the decision to call for a resupply flight,

ir aš buvau priverstas paskambinti, kad papildytų mūsų atsargas,

a ski plane carrying eight days of food to tide us over that gap.

lėktuvas atgabeno maisto 8-ioms dienoms, kaip tik kol pasieksime bazę.

They took 12 hours to reach us from the other side of Antarctica.

Kol atskrido iš kitos Antarktidos pusės, jie užtruko 12 valandų.

Calling for that plane was one of the toughest decisions of my life.

Išsikviesti lėktuvą buvo vienas sunkiausių sprendimų mano gyvenime.

And I sound like a bit of a fraud standing here now with a sort of belly.

Ir turbūt skambu kaip melagis, stovėdamas čia su pilvuku.

I've put on 30 pounds in the last three weeks.

Per pastarąsias 3 savaites priaugau 14 kg.

Being that hungry has left an interesting mental scar,

Badas paliko ir tam tikrą protinį randą,

which is that I've been hoovering up every hotel buffet that I can find.

štai kodėl aš siaubiu kiekvieno viešbučio švedišką stalą.

(Laughter)

(Juokas)

But we were genuinely quite hungry, and in quite a bad way.

Bet mes tikrai buvome gan alkani ir ne pačios geriausios formos.

I don't regret calling for that plane for a second,

Aš nei sekundei nesigailiu, kad iškviečiau lėktuvą,

because I'm still standing here alive,

nes aš vis dar stoviu gyvas prieš jus,

with all digits intact, telling this story.

su visomis galūnėmis, ir pasakoju istoriją.

But getting external assistance like that was never part of the plan,

Bet aš niekada neplanavau kviesti išorinę pagalbą,

and it's something my ego is still struggling with.

mano ego vis dar tam priešinasi.

This was the biggest dream I've ever had,

Tai buvo didžiausia mano svajonė

and it was so nearly perfect.

ir ji buvo beveik tobulai įgyvendinta.

On the way back down to the coast,

Grįžtant link pakrantės

our crampons — they're the spikes on our boots

mūsų kapliukai - spygliai ant batų,

that we have for traveling over this blue ice on the glacier —

kuriuos naudojame keliaujant mėlynuoju ledyno ledu -

broke on the top of the Beardmore.

sulūžo Birdmoro viršūnėje.

We still had 100 miles to go downhill

Mums dar reikėjo nusileisti 160 km

on very slippery rock-hard blue ice.

itin slidžiu, akmens kietumo ledu.

They needed repairing almost every hour.

Taisėme juos kas valandą.

To give you an idea of scale,

Kad geriau suvoktumėte situaciją,

this is looking down towards the mouth of the Beardmore Glacier.

čia vaizdas žiūrint žemyn link Beardmore ledyno žiočių.

You could fit the entirety of Manhattan in the gap on the horizon.

Horizonte matomame tarpe tilptų visas Manhattan miestas.

That's 20 miles between Mount Hope and Mount Kiffin.

Tai 32 km tarp Vilties ir Kifino kalnų.

I've never felt as small as I did in Antarctica.

Dar niekad nesijaučiau toks mažas kaip Antarktidoje.

When we got down to the mouth of the glacier,

Kai pasiekėme ledyno žiotis,

we found fresh snow had obscured the dozens of deep crevasses.

supratome, jog šviežias sniegas uždengė didelę dalį įtrūkimų.

One of Shackleton's men described crossing this sort of terrain

Vienas iš Shackleton vyrų apibūdino ėjimą šia vietove

as like walking over the glass roof of a railway station.

tarsi vaikščiojimą stikliniu geležinkelio stoties stogu.

We fell through more times than I can remember,

Įkritome daugiau kartų nei galiu prisiminti,

usually just putting a ski or a boot through the snow.

dažnai tiesiog įkišdami kur slidę ar koją.

Occasionally we went in all the way up to our armpits,

Keletą kartų įkritome iki pat pažastų,

but thankfully never deeper than that.

bet, ačiū Dievui, nei karto giliau.

And less than five weeks ago, after 105 days,

Mažiau nei prieš 5 savaites, po 105 dienų,

we crossed this oddly inauspicious finish line,

kirtome šią keistai nedraugišką finišo liniją,

the coast of Ross Island on the New Zealand side of Antarctica.

Roso salos pakrantę iš Naujosios Zelandijos pusės.

You can see the ice in the foreground

Pirmame plane matote ledą

and the sort of rubbly rock behind that.

ir už jos akmeninę sieną.

Behind us lay an unbroken ski trail of nearly 1,800 miles.

Už mūsų nusidriekia beveik 3000 km kelias.

We'd made the longest ever polar journey on foot,

Mes įveikėme ilgiausią poliarinę kelionę pėsčiomis,

something I'd been dreaming of doing for a decade.

tai apie ką svajojau gerą dešimtmetį.

And looking back,

Ir žvelgiant atgal,

I still stand by all the things

aš vis dar laikausi savo nuomonės,

I've been saying for years

kurią kartoju jau daug metų,

about the importance of goals

dėl tikslų svarbos

and determination and self-belief,

ir pasiryžimo bei tikėjimo savimi.

but I'll also admit that I hadn't given much thought to what happens

Turiu pripažinti, nedaug mąsčiau apie tai, kas nutinka,

when you reach the all-consuming goal

kai pasiekiame nežabotus tikslus,

that you've dedicated most of your adult life to,

kuriems paskyrėme didžiąją gyvenimo dalį,

and the reality is that I'm still figuring that bit out.

iš tiesų, aš vis dar bandau tai išsiaiškinti.

As I said, there are very few superficial signs that I've been away.

Kaip minėjau, yra labai nedaug išorinių požymių, kad buvau išvykęs.

I've put on 30 pounds.

Priaugau 14 kg.

I've got some very faint, probably covered in makeup now, frostbite scars.

Turiu keletą neryškių, dabar paslėptų makiažo, nušalimo randų.

I've got one on my nose, one on each cheek, from where the goggles are,

Vieną turiu ant nosies, po vieną ant žandų, kur buvo akiniai.

but inside I am a very different person indeed.

Bet viduje aš visiškai kitas žmogus.

If I'm honest,

Atvirai sakant,

Antarctica challenged me and humbled me so deeply

Antarktida metė man tokį iššūkį ir privertė nusižeminti,

that I'm not sure I'll ever be able to put it into words.

kad nesu tikras ar kada gebėsiu tai išreikšti žodžiais.

I'm still struggling to piece together my thoughts.

Man vis dar sunkiai sekasi sujungti savo mintis.

That I'm standing here telling this story

Šiandien stovėdamas čia ir dalindamasis savo istorija

is proof that we all can accomplish great things,

tik patvirtinu, kad visi galime pasiekti didelius dalykus,

through ambition, through passion,

būdami ambicingi, entuziastingi,

through sheer stubbornness,

užsispyrę kaip ožiai,

by refusing to quit,

atsisakydami mesti,

that if you dream something hard enough, as Sting said,

Ir kaip sakė Sting, jei labai apie kažką svajosi,

it does indeed come to pass.

tai iš tikrųjų išsipildys.

But I'm also standing here saying, you know what,

Ir dar aš stoviu čia norėdamas atkreipti dėmesį, žinote tą pasakymą,

that cliche about the journey being more important than the destination?

kad kelionė yra svarbesnė už jos tikslą?

There's something in that.

Tame yra tiesos.

The closer I got to my finish line,

Kuo labiau artėjau prie finišo,

that rubbly, rocky coast of Ross Island,

tos akmenuotos Roso salos pakrantės,

the more I started to realize that the biggest lesson

tuo labiau suvokiau, kad didžiausia pamoka,

that this very long, very hard walk might be teaching me

kurios mane moko ši ilga ir sunki kelionė, yra paprasta –

is that happiness is not a finish line,

laimė nėra finišo linija,

that for us humans,

mums žmonėms

the perfection that so many of us seem to dream of

ta išsvajota tobulybė

might not ever be truly attainable,

gali būti niekada pilnai nepasiekiama,

and that if we can't feel content here, today, now, on our journeys

ir jei mes negebame būti patenkinti čia, šiandien, dabar, kelionių metu

amidst the mess and the striving that we all inhabit,

apsupti netvarkos ir nuolatinio siekimo, kuriuo visi gyvename,

the open loops, the half-finished to-do lists,

neužbaigtų ciklų, pusiau įvykdytų darbų sąrašų,

the could-do-better-next-times,

kitą-kartą-galėčiau-geriau,

then we might never feel it.

tuomet niekad to nepajusime.

A lot of people have asked me, what next?

Daugelis manęs klausia, o kas toliau?

Right now, I am very happy just recovering and in front of hotel buffets.

Šiuo metu aš labai džiaugiuosi atgaudamas jėgas ir tuštindamas viešbučių valgyklas.

But as Bob Hope put it,

Bet kaip sakė Bob Hope,

I feel very humble,

aš labai nuolankus,

but I think I have the strength of character to fight it. (Laughter)

bet manau, kad esu stipraus charakterio su tuo kovoti. (Juokas)

Thank you.

Ačiū!

(Applause)

(Plojimai)