Why I fight for the education of refugee girls (like me) | Mary Maker

Translator: Rasa Nada Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

We do not choose where to be born.

Mes negalime pasirinkti gimtinės.

We do not choose who our parents are.

Negalime pasirinkti tėvų,

But we do choose how we are going to live our lives.

tačiau tai, kaip gyvensime savo gyvenimą yra mūsų pasirinkimas.

I did not choose to be born in South Sudan,

Tai, kad gimiau Pietų Sudane – konfliktų

a country rife with conflict.

draskomoje šalyje – ne mano pasirinkimas.

I did not choose my name --

Savo vardo aš taip pat nesirinkau pati –

Nyiriak,

„Nyiriak“

which means "war."

reiškia „karą“.

I've always rejected it

Visada kračiausi jo ir

and all the legacy it was born into.

ir jo prasmės.

I choose to be called Mary.

Noriu, kad mane vadintų Mary.

As a teacher, I've stood in front of 120 students,

Būdama mokytoja, esu kalbėjusi 120 mokinių auditorijai,

so this stage does not intimidate me.

tad ši scena manęs nė kiek negąsdina.

My students come from war-torn countries.

Mano mokiniai – iš karų draskomų šalių.

They're so different from each other,

Visi jie skirtingi,

but they have one thing in common:

bet kai kas juos visus ir sieja:

they fled their homes in order to stay alive.

jiems teko palikti savo namus tam, kad išgyventų.

Some of them belong to parents back home in South Sudan

Kai kurių iš jų tėvai Pietų Sudane

who are killing each other

tiesiog žudo vieni kitus,

because they belong to a different tribe or they have a different belief.

nes priklauso skirtingoms gentims ar išpažįsta skirtingus tikėjimus.

Others come from other African countries devastated by war.

Kai kurie mano mokiniai – iš karo nuniokotų kitų Afrikos šalių.

But when they enter my class, they make friends,

Mano pamokoje jie susiranda draugų,

they walk home together,

kartu eina namo,

they do their homework together.

kartu ruošia namų darbus.

There is no hatred allowed in my class.

Mano pamokoje nėra sąlygų kilti neapykantai.

My story is like that of so many other refugees.

Mano pačios istorija panaši į daugybės kitų pabėgėlių istorijas.

The war came when I was still a baby.

Karas kilo, kai buvau visai maža.

And my father,

Mano tėvas,

who had been absent in most of my early childhood,

kurio beveik nemačiau visą savo ankstyvąją vaikystę,

was doing what other men were doing:

užsiėmė tuo, kuo ir kiti vyrai:

fighting for the country.

kariavo už savo šalį.

He had two wives and many children.

Jis turėjo dvi žmonas ir būrį vaikų.

My mother was his second wife,

Mano motina buvo antroji jo žmona,

married to him at the age of 16.

ištekėjusi už jo būdama šešiolikos.

This is simply because my mother came from a poor background,

Kilusi iš neturtingos šeimos, kito pasirinkimo

and she had no choice.

ji neturėjo,

My father, on the other hand, was rich.

kai tuo tarpu mano tėvas buvo turtingas,

He had many cows.

laikė daug karvių.

Gunshots were the order of the day.

Ginklų šūviai buvo įprasta kasdienybės dalis.

My community was constantly under attack.

Mūsų bendruomenė buvo nuolat puldinėjama.

Communities would fight each other as they took water along the Nile.

Bendruomenės pjaudavosi tarpusavyje, semdamos vandenį iš Nilo.

But that was not all.

Bet tai dar ne viskas.

Planes would drop the spinning and terrifying bombs

Lėktuvai mėtė zvimbiančias, siaubą varančias bombas,

that chopped off people's limbs.

kurios nurėždavo galūnes.

But the most terrifying thing for every single parent

Vis dėlto, didžiausias visų tėvų siaubas

was to see their children being abducted and turned into young soldiers.

buvo vaikų grobimas ir jų vertimas kariais.

My mother dug a trench

Mano motina išsikasė griovį,

that soon became our home.

kuris netruko tapti mūsų namais.

But yet, we did not feel protected.

Tačiau nei jame negalėjome jaustis saugiai.

She had to flee in search of a safe place for us.

Jai teko eiti ieškoti saugesnės vietos.

I was four years old, and my younger sister was two.

Man buvo ketveri, jaunesniąjai seseriai – dveji,

We joined a huge mass of people,

kai prisijungėme prie minios ir

and together we walked for many agonizing days

visi kartu pėsčiomis ėjome daugybę dienų,

in search of a secure place.

ieškodami saugios vietos.

But we could barely rest

Vos tik sustojome pailsėti,

before we were attacked again.

kai vėl buvome užpulti.

I remember my mother was pregnant,

Pamenu, kad mano motina tada laukėsi,

when she would take turns to carry me and my younger sister.

ir pakaitom nešė tai mane, tai mano mažesnę seserį.

We finally made it across the Kenyan border, yes.

Galiausiai kirtome sieną su Kenija.

But that was the longest journey that I have ever had in my whole life.

Tai buvo pati ilgiausia mano gyvenimo kelionė.

My feet were raw with blisters.

Mano kojų pėdos degė nuo atvirų žaizdų.

To our surprise,

Mūsų nuostabai,

we found other family members who had fled into the camp earlier on,

stovykloje sutikome šeimos narius, kurie anksčiau už mus pasiekė stovyklą,

where you all are today,

kurioje čia visi esate –

the Kakuma camp.

Kakuma stovyklą.

Now, I want you all to be very quiet just for a moment.

Prašau visų visiškos tylos –

Do you hear that?

ar girdite?

The sound of silence.

Tylos garsas.

No gunshots.

Jokių ginklų šūvių.

Peace, at last.

Pagaliau – taika.

That was my first memory of this camp.

Toks mano pirmasis prisiminimas, atvykus į šią stovyklą.

When you move from a war zone

Kai iš karo zonos

and come to a secure place like Kakuma,

patenki į saugią vietą, kaip kad Kakuma –

you've really gone far.

tai jau didelis pasiekimas.

I only stayed in the camp for three years, though.

Stovykloje praleidau vos trejus metus.

My father, who had been absent in most of my early childhood,

Tėvas, kurio beveik visą mano ankstyvąją vaikystę nebuvo šalia,

came back into my life.

staiga grįžo į mano gyvenimą.

And he organized for me to move with my uncle

Jis suorganizavo mano perkėlimą į dėdės namus

to our family in Nakuru.

Nakuru.

There, I found my father's first wife,

Ten jau gyveno tėvo pirmoji žmona su

my half sisters and my half brothers.

mano netikromis seserimis ir broliais.

I got enrolled in school.

Pradėjau lankyti mokyklą.

I remember my first day in school -- I could sing and laugh again --

Pamenu pirmąją dieną joje – vėl galėjau dainuoti ir juoktis.

and my first set of school uniforms, you bet.

Žinoma, pamenu ir savo pirmąją mokyklinę uniformą.

It was amazing.

Viskas buvo puiku,

But then I came to realize

kol supratau,

that my uncle did not find it fit for me to go to school,

kad mano dėdei nepatiko faktas, kad lankau mokyklą,

simply because I was a girl.

nes esu mergaitė.

My half brothers were his first priority.

Mano netikri broliai jam buvo svarbesni.

He would say, "Educating a girl is a waste of time."

Dėdė sakydavo, kad mergaičių švietimas – laiko švaistymas.

And for that reason, I missed many days of school,

Praleidau daug pamokų,

because the fees were not paid.

nes niekas už jas nemokėdavo.

My father stepped in

Tada įsikišo mano tėvas

and organized for me to go to boarding school.

ir išsiuntė mane mokytis į pensioną.

I remember the faith that he put in me over the couple of years to come.

Pamenu, kaip jis įkvėpė man pasitikėjimo ateinantiems keleriems metams, sakydamas:

He would say, "Education is an animal that you have to overcome.

„Mokslas – kaip žveris, kurį turi prisijaukinti.

With an education, you can survive.

Išgyvensi, jei busi išsilavinusi.

Education shall be your first husband."

Mokslas bus tavo pirmuoju vyru.“

And with these words came in his first big investment.

Tokiais žodžiais pirmą kartą pajutau jo globą.

I felt lucky!

Jaučiausi laiminga!

But I was missing something:

Vis dėlto, kai ko man trūko:

my mother.

motinos.

My mother had been left behind in the camp,

Ji liko stovykloje

and I had not seen her since I left it.

ir nuo tada jos nebuvau mačiusi.

Six years without seeing her was really long.

Šeši nesimatymo metai – be galo daug.

I was alone,

Buvau viena

in school,

mokykloje,

when I heard of her death.

kai sužinojau, kad ji mirė.

I've seen many people back in South Sudan

Pietų Sudane matydavau daug

lose their lives.

mirštančiųjų.

I've heard from neighbors

Iš kaimynų girdėdavau,

lose their sons, their husbands,

kaip jie netenka sūnų, vyrų,

their children.

vaikų.

But I never thought that that would ever come into my life.

Tik niekada nebuvau pagalvojusi, kad taip atsitiks ir man.

A month earlier, my stepmother,

Mėnesį prieš tai pasimirė mano pamotė,

who had been so good to me back in Nakuru, died first.

kuri man buvo be galo gera namuose Nakuru.

Then I came to realize that after giving birth to four girls,

Po truputį suvokiau, kad, pagimdžiusi keturias dukteris,

my mother had finally given birth to something

mano motina pagaliau susilaukė to,

that could have made her be accepted into the community --

kas ją būtų padarę pilnaverte bendruomenės nare –

a baby boy,

sūnaus,

my baby brother.

mano broliuko.

But he, too,

Deja, jis taip pat

joined the list of the dead.

mirė.

The most hurting part for me

Skaudžiausia buvo tai, kad

was the fact that I wasn't able to attend my mother's burial.

negalėjau dalyvauti savo motinos laidotuvėse.

I wasn't allowed.

Man buvo uždrausta.

They said her family did not find it fit

Man buvo pasakyta, kad jos giminės manė netinkama,

for her children, who are all girls, to attend her burial,

jos vaikams – visos buvo mergaitės – dalyvauti laidotuvėse,

simply because we were girls.

nes jos – mergaitės.

They would lament to me and say,

Raudodami jie man pasakė:

"We are sorry, Mary, for your loss.

„Mary, užjaučiame dėl netekties.

We are sorry that your parents never left behind any children."

Kaip gaila, kad tavo tėvai taip ir nesusilaukė vaikų.“

And I would wonder:

Tai mane privertė susimąstyti:

What are we?

tai kas tada mes tokios?

Are we not children?

Nejaugi mes – ne vaikai?

In the mentality of my community,

Mano bendruomenėje įprasta,

only the boy child counted.

kad tik berniukas laikomas vaiku.

And for that reason, I knew this was the end of me.

Supratau, kad man – galas.

But I was the eldest girl.

Betgi buvau vyriausioji duktė

I had to take care of my siblings.

ir privalėjau pasirūpinti seserimis.

I had to ensure they went to school.

Privalėjau užtikrinti jų išsilavinimą.

I was 13 years old.

Man buvo trylika.

How could I have made that happen?

Kaip galėjau tą padaryti?

I came back to the camp to take care of my siblings.

Grįžau į stovyklą rūpintis seserimis.

I've never felt so stuck.

Jaučiausi visiškai įstrigusi,

But then, one of my aunts, Auntie Okoi,

kai staiga viena iš mano tetų – tetulė Okoi,

decided to take my sisters.

nutarė pasiimti mano seseris.

My father sent me money from Juba for me to go back to school.

Tėvas iš Juba atsiuntė pinigų, kad vėl pradėčiau mokytis.

Boarding school was heaven, but it was also so hard.

Pensionas pasirodė kaip rojus, bet iš kitos pusės buvo labai sunku.

I remember during the visiting days when parents would come to school,

Pamenu lankymo dienas, kuomet tėvai suvažiuodavo į mokyklą,

and my father would miss.

o manasis nepasirodydavo,

But when he did come,

bet kai galiausiai atvažiavo,

he repeated the same faith in me.

pakartojo, kad tiki manim.

This time he would say,

Šįkart tokiais žodžiais:

"Mary, you cannot go astray,

„Mary, negali iškrypti iš kelio,

because you are the future of your siblings."

nes nuo tavęs priklauso tavo seserų ateitis.“

But then, in 2012,

Tada, 2012 metais,

life took away the only thing that I was clinging on.

gyvenimas iš manęs atėmė vienintelį mano ramstį –

My father died.

mirė tėvas.

My grades in school started to collapse,

Mano pažymiai suprastėjo,

and when I sat for my final high school exams in 2015,

o kai reikėjo laikyti baigiamuosius egzaminus 2015 metais,

I was devastated to receive a C grade.

buvau sugniuždyta, gavusi C.

OK, I keep telling students in my class,

Pati pabrėžiu savo pamokose, kad

"It's not about the A's; it's about doing your best."

tikslas – ne aukščiausias pažymys, o pastangos,

That was not my best.

bet tik ne šiuo atveju.

I was determined.

Buvau užsispyrusi,

I wanted to go back and try again.

norėjau iš naujo perlaikyti egzaminus.

But my parents were gone.

Deja, nebeturėjau tėvų,

I had no one to take care of me,

nebuvo kam manimi rūpintis,

and I had no one to pay that fee.

kam sumokėti mokestį.

I felt so hopeless.

Jaučiausi beviltiškai,

But then, one of my best friends,

kol staiga viena iš mano artimiausių draugių –

a beautiful Kenyan lady, Esther Kaecha,

nuostabi kenietė Esther Kaecha –

called me during this devastating moment,

paskambino šiuo sunkiu momentu, sakydama:

and she was like, "Mary, you have a strong will.

„Mary, esi užsispyrusi.

And I have a plan, and it's going to work."

Aš kai ką sugalvojau. Viskas bus gerai, pamatysi.“

OK, when you're in those devastating moments, you accept anything, right?

Tokiais momentais esame pasiryžę viskam, ar ne?

So the plan was, she organized some travel money

Ji sumokėjo už mūsų kelionę

for us to travel to Anester Victory Girls High School.

į Anester Victory vidurinę mokyklą mergaitėms.

I remember that day so well.

Puikiai pamenu tą dieną.

It was raining when we entered the principal's office.

Į direktoriaus kabinetą įžengėme šlapios

We were shaking like two chickens that had been rained on,

kaip du lietaus permerkti viščiukai.

and we looked at him.

Mums pažiūrėjus į jį,

He was asking, "What do you want?"

jis paklausė, ko mes norim.

And we looked at him with the cat face.

Nekaltai žvelgdamos į jį, pasakėme,

"We just want to go back to school."

kad norime vėl mokytis.

Well, believe it or not, he not only paid our school fees

Patikėsit, ar ne, bet jis sumokėjo ne tik mokestį už mūsų mokslą,

but also our uniform and pocket money for food.

bet ir už mūsų uniformas bei kišenpinigius.

Clap for him.

Jis nusipelno plojimų.

(Applause)

(Plojimai)

When I finished my high school career,

Baigusi vidurinę,

I became the head girl.

buvau pirmūne.

And when I sat for the KCSE for a second time,

Perlaikius baigiamuosius egzaminus.

I was able to receive a B minus. Clap.

Gavau B su minusu. Galite paploti.

(Applause)

(Plojimai)

Thank you.

Ačiū.

So I really want to say thank you to Anester Victory, Mr. Gatimu

Noriu padėkoti Anester Victory mokyklai, ponui Gatimu

and the whole Anester fraternity for giving me that chance.

ir visai Anester bendruomenei už man suteiktą antrąjį šansą.

From time to time,

Retkarčiais

members of my family will insist that my sister and I should get married

mano giminės pradeda reikalauti, kad mudvi su seseria ištekėtume,

so that somebody will take care of us.

kad būtų, kas mumis pasirūpina.

They will say,

Kartais jie mums praneša,

"We have a man for you."

kad rado jaunikį.

I really hate the fact that people took us as property rather than children.

Negaliu pakęsti minties, kad buvome laikomos daiktais, o ne vaikais.

Sometimes they will jokingly say,

Kartais jie juokauja,

"You are going to lose your market value

kad kuo daugiau mokomės, tuo labiau

the more educated you become."

krenta mūsų rinkos vertė.

But the truth is,

Deja, tiesa tokia, kad

an educated woman is feared in my community.

bendruomenę gąsdina išsilavinusi moteris.

But I told them, this is not what I want.

Aš jiems paaiškinau, kad man to nereikia.

I don't want to get kids at 16 like my mother did.

Nenoriu susilaukti vaikų, būdama šešiolikos, kaip mano motina.

This is not my life.

Mano gyvenimas – ne toks.

Even though my sisters and I are suffering,

Kad ir labai sunku man ir mano seserims,

there's no way we are heading in that direction.

šis kelias – tikrai ne mums.

I refuse to repeat history.

Istorijos aš nekartosiu.

Educating a girl will create equal and stable societies.

Išsilavinusios mergaitės taps lygiateisės ir stabilios visuomenės pagrindu,

And educated refugees will be the hope

o išsilavinę pabėgėliai kada nors padės

of rebuilding their countries someday.

atstatyti savo šalis.

Girls and women have a part to play in this

Čia tiek mergaitės, tiek moterys atlieka tokios pačios svarbos vaidmenį,

just as much as men.

kaip ir vyrai.

Well, we have men in my family that encourage me to move on:

Mano šeimoje yra ir mane palaikančių vyrų –

my half brothers and also my half sisters.

tai mano netikri broliai. Mane skatina ir netikros seserys.

When I finished my high school career,

Baigusi vidurinę,

I moved my sisters to Nairobi, where they live with my stepsister.

apgyvendinau savo seseris Nairobyje su mano įsesere –

They live 17 people in a house.

name, kuriame gyvena 17 žmonių.

But don't pity us.

Užuojautos mums nereikia.

The most important thing is that they all get a decent education.

Svarbiausia – kad jos įgytų gerą išsilavinimą.

The winners of today

Šiandien laimi tas,

are the losers of yesterday,

kuris pralaimėjo vakar,

but who never gave up.

bet nenuleido rankų.

And that is who we are,

Tai – apie mus,

my sisters and I.

mane ir mano seseris.

And I'm so proud of that.

Tuo be galo didžiuojuosi.

My biggest investment in life --

Didžiausias mano įnašas į gyvenimą –

(Applause)

(Plojimai)

is the education of my sisters.

tai mano seserų išsilavinimas.

Education creates an equal and fair chance for everyone to make it.

Išsilavinimas visiems suteikia vienodas ir teisingas galimybes išgyventi.

I personally believe education is not all about the syllabus.

Aš asmeniškai išsilavinimo neprilyginu tvarkaraščio laikymuisi.

It's about friendship.

Išsilavinimas – tai draugystė.

It's about discovering our talents.

Tai savųjų talentų atpažinimas,

It's about discovering our destiny.

savojo likimo atskleidimas.

I will, for example, not forget the joy that I had

Pavyzdžiui, niekada nepamiršiu pirmųjų

when I first had singing lessons in school,

muzikos pamokų suteikto džiaugsmo – dainavimas

which is still a passion of mine.

iki šiol yra mano aistra.

But I wouldn't have gotten that

Šio džiaugsmo niekur kitur

anywhere else.

nebūčiau gavusi.

As a teacher, I see my classroom as a laboratory

Pati būdama mokytoja, į savo pamokas žvelgiu kaip į laboratoriją,

that not only generates skills and knowledge

kur auginami ne tik įgūdžiai ir pažinimas,

but also understanding and hope.

bet ir supratimas bei viltis.

Let's take a tree.

Pažiūrėkime į medį.

A tree may have its branches cut,

Galima nukirsti jo šakas,

but give it water, and it will grow new branches.

bet jį palaisčius, jis išsiaugins naujas.

For the child of war,

Vaiko iš karo nualintos šalies

an education can turn their tears of loss into a passion for peace.

praradimo ašaras mokslas gali paversti taikos troškimu.

And for that reason, I refuse to give up on a single student in my class.

Dėl šios priežasties niekada nenusisuku nė nuo vieno savo mokinio.

(Applause)

(Plojimai)

Education heals.

Mokslas turi gydančią galią.

The school environment

Mokyklinė aplinka

gives you a focus to focus ahead.

padeda susikaupti ateityje.

Let's take it this way:

Pažiūrėkime šitaip:

when you're busy solving mathematical equations,

sprendžiant matematikos lygtis

and you are memorizing poetry,

ar mokantis eilėraštį

you forget the violence that you witnessed back home.

pamiršti smurtą, matytą gimtinėje.

And that is the power of education.

Tai – mokslo galia.

It creates this place for peace.

Švietimas sukuria taikią aplinką.

Kakuma is teeming with learners.

Kakuma – pilnut pilnutėlė mokinių:

Over 85,000 students are enrolled in schools here,

stovyklos mokyklose mokosi virš 85 000 mokinių –

which makes up 40 percent of the refugee population.

tai 40% visų papėgėlių.

It includes children who lost years of education because of the war back home.

Jų tarpe yra vaikų, kurie praleido ne vienerius mokslo metus dėl karo jų šalyse.

And I want to ask you a question:

Noriu jūsų paklausti:

If education is about building a generation of hope,

jei švietimas augina vilties teikiančią kartą,

why are there 120 students packed in my classroom?

kodėl mano klasėje turi susigrūdę sėdėti net 120 mokinių?

Why is it that only six percent of the primary school students

Kodėl tik 6% pradinukų

are making it to high school,

turi galimybę patekti

simply because we do not have enough places for them?

į vidurines mokyklas, nes nėra vietų klasėse?

And why is it that only one percent of the secondary school graduates

Kodėl vos 1% baigusiųjų mokyklą

are making it to university?

įstoja į universitetus?

I began by saying that I am a teacher.

Pradėjau savo kalbą nuo to, kad esu mokytoja,

But once again, I have become a student.

tačiau ir pati vėl tapau mokine –

In March, I moved to Rwanda

kovo mėnesį persikėliau į Ruandą

on a scholarship program called "Bridge2Rwanda."

pagal stipendijų programą „Tiltas į Ruandą“.

It prepares scholars for universities.

Ši programa ruošia mokslo universitetų dėstytojus.

They are able to get a chance to compete for universities abroad.

Jie turi galimybę patekti ir į užsienio universitetus.

I am now having teachers telling me what to do,

Pati dabar turiu mokytojus, kurie man duoda užduotis,

instead of the other way round.

o ne atvirkščiai.

People are once again investing in me.

Žmonės vėl deda savo viltis į mane.

So I want to ask you all to invest in young refugees.

Visų jūsų noriu paprašyti suteikti galimybę jauniems pabėgėliams.

Think of the tree that we mentioned earlier.

Prisiminkite medį, apie kurį kalbėjome.

We are the generation to plant it,

Mūsų karta turi jį pasodinti,

so that the next generation can water it,

kad naujoji karta galėtų jį laistyti,

and the one that follows will enjoy the shade.

o karta, kuri pakeis pastarąją mėgausis jo suteikiamu pavėsiu.

They will reap the benefits.

Tai jie skins vaisius,

And the greatest benefit of them all

saldžiausias iš kurių –

is an education that will last.

ilgalaikis švietimas.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)