What gives a dollar bill its value? - Doug Levinson

Kas suteikia doleriui jo vertę? - Dagas Levinsonas

Translator: Mykolas Mirzinkevičius Reviewer: Monika Ciurlionyte

If you tried to pay for something with a piece of paper,

Jei bandytum susimokėti už kažką,

paduodamas popieriaus lapą,

you might run into some trouble.

susilauktum bėdos.

Unless, of course, the piece of paper was a hundred dollar bill.

Žinoma, nebent tas popieriaus lapas

būtų šimto dolerių kupiūra.

But what is it that makes that bill so much more interesting and valuable

Bet kas gi paverčia tą kupiūrą

kur kas įdomesne ir vertingesne

than other pieces of paper?

už kitus popierinius lapelius?

After all, there's not much you can do with it.

Šiaip ar taip, su ja nedaug ką ir benuveiksi.

You can't eat it.

Jos nesuvalgysi.

You can't build things with it.

Iš jos nieko nepasigaminsi.

And burning it is actually illegal.

O jos sudeginimas yra draudžiamas įstatymo.

So what's the big deal?

Taigi, kodėl ji tokia svarbi?

Of course, you probably know the answer.

Žinoma, jūs jau, turbūt, žinote atsakymą.

A hundred dollar bill is printed by the government

Šimto dolerių kupiūrą spausdina vyriausybė,

and designated as official currency,

kuri doleriui suteikia oficialios valiutos vardą,

while other pieces of paper are not.

kuomet kiti popieriniai lapeliai šio vardo neturi.

But that's just what makes them legal.

Bet tai tik paverčia dolerio kupiūrą legalia.

What makes a hundred dollar bill valuable, on the other hand,

Kita vertus, šimto dolerių kupiūros vertę nusako

is how many or few of them are around.

kupiūrų skaičius apyvartoje.

Throughout history, most currency, including the US dollar,

Per visą istoriją, didžioji valiutos dalis,

įskaitant ir amerikos dolerį,

was linked to valuable commodities

buvo pririšta prie tos pačios vertės produkto

and the amount of it in circulation

ir jos kiekis apyvartoje

depended on a government's gold or silver reserves.

priklausė nuo vyriausybės aukso arba sidabro atsargų.

Bet 1971-ais JAV panaikinus šią sistemą,

But after the US abolished this system in 1971,

the dollar became what is known as fiat money,

doleris tapo dekretiniu pinigu,

kas reiškė, kad jis nebebuvo pririštas prie jokių išorinių išteklių,

meaning not linked to any external resource

but relying instead solely on government policy

tačiau tapo priklausomu tik nuo vyriausybės sprendimo

to decide how much currency to print.

kokį valiutos kiekį spausdinti.

Which branch of our government sets this policy?

Taigi, kuri vyriausybės šaka tai nusprendžia?

The Executive, the Legislative, or the Judicial?

Vykdomoji, leidžiamoji ar teisminė?

The surprising answer is: none of the above!

Atsakymas nustebins- nei viena iš jų!

In fact, monetary policy is set by an independent Federal Reserve System,

Tiesą sakant, pinigų politiką nustato

nepriklausoma Federalinė rezervo sistema

or the Fed,

(arba Fedas),

made up of 12 regional banks in major cities around the country.

sudaryta iš 12 regioninių bankų

išsidėsčiusių pagrindiniuose šalies miestuose.

Its board of governors,

Valdytojų taryba,

which is appointed by the president and confirmed by the Senate,

paskirta prezidento

ir patvirtinta Senato,

atsiskaito Kongresui,

reports to Congress,

and all the Fed's profit goes into the US Treasury.

ir visas Fedo pelnas keliauja į JAV įždą.

But to keep the Fed from being influenced

Bet siekiant apsaugoti Fedą nuo

by the day-to-day vicissitudes of politics,

kasdien vis kintančių politikų sprendimų,

it is not under the direct control of any branch of government.

jis nėra tiesiogiai valdomas kurios nors valdžios šakos.

Why doesn't the Fed just decide to print infinite hundred dollar bills

Taigi, kodėl Fedas tiesiog nenusprendžia

išspausdinti neribotą skaičių dolerio kupiūrų

to make everyone happy and rich?

ir taip visus paversti laimingais bei turtingais?

Na, tokiu atveju doleris taptu bevertis.

Well, because then the bills wouldn't be worth anything.

Think about the purpose of currency,

Prisiminkite, kam skirta valiuta-

which is to be exchanged for goods and services.

atsiskaityti už daiktus ir paslaugas.

If the total amount of currency in circulation

Jei bendras valiutos kiekis apyvartoje

increases faster than the total value of goods and services in the economy,

padidės greičiau nei bendra daiktų ir paslaugų vertė

ekonomikoje,

then each individual piece will be able

tada su ta pačia pinigų suma

to buy a smaller portion of those things than before.

galėsite įsigyti mažesnį kiekį daiktų nei prieš tai.

This is called inflation.

Tai vadinama infliacija.

On the other hand,

Kitu atveju,

if the money supply remains the same,

jei pinigų atsargos išlieka tokios pačios,

while more goods and services are produced,

kuomet daugėja pagamintų daiktų ir suteiktų paslaugų skaičius,

each dollar's value would increase

kiekvieno dolerio vertė padidės,

in a process known as deflation.

sukeldama defliacijos procesą.

So which is worse?

Kuris iš šių procesų yra blogesnis?

Too much inflation

Per didelė infliacija

means that the money in your wallet today will be worth less tomorrow,

reiškia, kad šiandien jūsų turimi pinigai

rytoj bus verti mažiau,

making you want to spend it right away.

taip priversdama jus kuo greičiau išleisti santaupas.

Tai paskatintų verslo plėtrą,

While this would stimulate business, it would also encourage overconsumption,

bet tuo pačiu sukeltų perteklių

or hoarding commodities, like food and fuel,

ir prekių, kaip kuras ir maistas, kaupimą,

raising their prices

jų kainų augimą,

and leading to consumer shortages and even more inflation.

imtų trūkti vartotojų, o tai tik dar labiau sustiprintų infliaciją.

But deflation would make people want to hold onto their money,

Bet defliacija skatina žmones

kaupti savo pinigus

and a decrease in consumer spending

ir vartotojų išleidžiamų pinigų kiekio sumažėjimas

would reduce business profits,

sumažins ir verslo pajamas,

leading to more unemployment and a further decrease in spending,

kas prives prie darbo vietų naikinimo

ir dar didesnio išlaidų mažėjimo,

causing the economy to keep shrinking.

bei privers ekonomiką ir toliau trauktis.

So most economists believe that while too much of either is dangerous,

Todėl daugelis ekonomistų teigia,

kad didesnė vieno ar kito proceso dalis yra pavojinga,

a small, consistent amount of inflation is necessary to encourage economic growth.

maža, nuosekli infliacija

yra būtina, siekiant ekonomikos augimo.

The Fed uses vast amounts of economic data

Fedas, pasitelkdamas ekonomikos stebėjimus,

to determine how much currency should be in circulation,

nusprendžia kiek valiutos turi būti apyvartoje,

including previous rates of inflation,

atsižvelgdamas į ankstesnius infliacijos skaičius,

international trends, and the unemployment rate.

tarptautinius rinkos pokyčius

ir nedarbingumo skaičių.

Like in the story of Goldilocks,

Kaip ir pasakoje apie Auksaplaukę,

they need to get the numbers just right

jie privalo nustatyti teisingus skaičius,

in order to stimulate growth and keep people employed,

norėdami skatinti ekonomikos augimą ir išsaugoti darbo vietas,

without letting inflation reach disruptive levels.

ir neleisdami infliacijai pasiekti pavojingą lygį.

The Fed not only determines

Fedas ne tik nusprendžia

how much that paper in your wallet is worth

kiek popierėliai, esantys jūsų piniginėje, yra verti,

but also your chances of getting or keeping the job

bet taip pat nulemia jūsų šansus gauti ir išsaugoti

where you earn it.

savo darbo vietą