The surprising origins of the word “lesbian” - Diane J. Rayor

Translator: Milda Varnienė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

More than 2,500 years ago,

Daugiau nei prieš 2500 metų

one of ancient Greece’s most celebrated popstars and erotic poets

viena žymiausių senovės Graikijos popžvaigždžių ir erotinių poečių

enraptured listeners.

nepaprastai žavėjo klausytojus.

In one legend, a prominent Athenian heard his nephew singing one of their songs

Pasak legendos, žymus atėnietis išgirdo savo sūnėną dainuojant vieną jos dainų

and enjoyed it so much that he asked the boy to teach it to him—

ir jam taip ji patiko, kad jis paprašė berniuko išmokyti jį jos:

“So that I may learn it and die,” he said.

“Tam, kad jos išmokęs, galėčiau numirti“, – pasakė jis.

So, who was this revered figure?

Taigi kas buvo ši garbinama figūra?

Her name was Sappho.

Jos vardas buvo Sapfo.

She lived on the Greek island of Lesbos around 600 BCE.

Ji gyveno Graikijos Lesbo saloje apie 600 m. p. m. e.

Like other singer-songwriters of the time,

Kaip ir kiti to meto dainų kūrėjai ir atlikėjai,

she sang while playing the lyre,

ji dainavo grodama lyra,

a stringed instrument from which the term “lyrics” is derived.

styginiu instrumentu, iš kurio kilo terminas „lyrika“.

But Sappho lyrics offered a uniquely intimate perspective

Bet Sapfo lyrika siūlė išskirtinai intymią perspektyvą

on love, passion, and longing.

į meilę, aistrą ir ilgesį.

She’s the first on record to combine the words “bitter” and “sweet,” for instance,

Ji pirmoji sujungė žodžius „kartus“ ir „saldus“, pavyzdžiui,

to describe at once the thrills and devastations of romance.

aprašydama drauge meilės džiaugsmus ir nusivylimus.

Sappho was an aristocrat thought to have married a man,

Sapfo buvo aristokratė, kuri manoma buvo ištekėjusi už vyro,

though none of her surviving work mentions him.

nors nė vienas iš jos išlikusių kūrinių jo nemini.

It does reference other family as well as festivals,

Jie mini kitus šeimos narius, taip pat šventes,

colorful clothing, and growing old.

spalvingus apdarus ir senatvę.

But Sappho is best known for her lyrics about homoerotic desire for women.

Bet Sapfo geriausiai žinoma dėl savo eilių apie homoerotinę aistrą moterims.

In one song, as her female companion departs tearfully, Sappho says,

Vienoje dainoje, kai jos draugė su ašaromis išvyksta, Sapfo sako:

“let me remind you / ... the lovely times we shared.”

„leisk man tau priminti / ...gražius laikus, kuriais dalinomės.“

She describes flower garlands, perfumes, “and,” she says,

Ji aprašo gėlių girliandas, kvepalus, „ir, – ji sako, –

“on soft beds / ... you quenched your desire.”

ant minkštų patalų / ...tu numalšinai savo aistrą“.

In another, she describes a friend in a distant city,

Kitoje dainoje ji aprašo draugę tolimame mieste:

“Pacing far away, her gentle heart devoured by powerful desire,

„Žingsniuodama tolyn, jos švelni širdis, apimta galingos aistros,

she remembers slender Atthis.”

ji prisimena grakščią Atthis.“

The word “Lesbian” means someone from Lesbos,

Žodis „lesbietė“ reiškia kažką iš Lesbo,

but, because of Sappho, it now also describes a woman who’s gay.

bet dėl Sapfo jis šiandien taip pat nurodo moterį, kuri yra homoseksuali.

In ancient Greece, the norm was for everyone to marry and have children.

Senovės Graikijoje buvo laikoma norma, kad visi susituoktų ir turėtų vaikų.

While men were usually permitted to have homosexual relationships

Nors vyrams paprastai buvo leidžiama turėti homoseksualių santykių,

based on their status, women weren’t.

priklausomai nuo jų statuso, moterims tai nebuvo leistina.

But it appears that, on Lesbos at this time,

Tačiau atrodo, kad Lesbo saloje tuo metu

aristocratic women generally had more freedom.

aristokratės moterys apskritai turėjo daugiau laisvės.

Yet the details of Sappho’s life remain mysterious,

Bet Sapfo gyvenimo detalės lieka paslaptyje,

partially because only fragments of her poetry survive.

iš dalies todėl, kad tik fragmentai jos poezijos yra išlikę.

In ancient times, however, so much of it persisted

Tačiau senovėje jos poezijos buvo tiek daug,

that it seemed it would last forever.

kad atrodė, jog ji gyvuos amžinai.

Admirers performed Sappho cover songs and committed her poetry

Gerbėjai perdainuodavo Sapfo dainas ir perrašinėdavo jos poeziją

to papyrus, parchment, and pottery.

papiruse, pergamente ir molyje.

Three centuries after Sappho’s death,

Praėjus trims šimtmečiams po Sapfo mirties,

a Greek author declared that her words would endure

graikų autorius pareiškė, kad jos žodžiai išliks

“as long as ships sail from the Nile.”

„tol, kol laivai plauks iš Nilo“.

Another century later,

Dar po šimtmečio

the Library of Alexandria housed nine scrolls of her work,

Aleksandrijos biblioteka saugojo devynis jos darbų ritinius,

numbering over 10,000 lines.

sudarančius daugiau nei 10 000 eilučių.

But natural forces eroded the collection.

Tačiau gamtos jėgos suardė šią kolekciją.

And monks, tasked with preserving ancient writing,

Ir vienuoliai, kuriems buvo skirta saugoti senovės raštiją,

likely neglected or destroyed her work.

greičiausiai apleido arba sunaikino jos darbus.

One 2nd century Christian leader called Sappho

Vienas II a. krikščionių lyderis pavadino Sapfo

“a whore who sang about her own licentiousness.”

„kekše, kuri dainuoja apie savo pačios paleistuvystę.“

Later, a Pope and Archbishop ordered her poetry burned.

Vėliau popiežius ir arkivyskupas liepė sudeginti jos poeziją.

Almost all of it had vanished by the Middle Ages.

Beveik visa ji pradingo iki Viduramžių.

Then, about a century ago,

Tuomet maždaug prieš šimtmetį

people began rediscovering Sappho’s poetry—

žmonės pradėjo iš naujo atrasti Sapfo poeziją –

in locations like an ancient Egyptian garbage dump.

tokiose vietose kaip senovės Egipto šiukšlių sąvartynas.

Now, we have around 700 lines,

Šiandien mes turime apie 700 eilučių,

representing less than 10% of Sappho’s total known work.

reprezentuojančių mažiau nei 10% visos žinomos Sapfo kūrybos.

We only have one complete poem of hers.

Mes turime tik vieną pilną jos poemą.

About a dozen others are substantial, but most are mere fragments.

Dar keliolika kitų yra reikšmingos, bet dauguma yra tik fragmentai.

New pieces of Sappho’s songs probably will be found.

Naujos Sapfo dainų dalys tikriausiai bus rastos.

Some may already be sitting in museum archives,

Kai kurios galbūt jau dabar laukia muziejų archyvuose

to be revealed when technology allows scholars

būti atrastos, kai technologijos leis mokslininkams

to read through scrolls too fragile to unroll.

skaityti ritinius, kurie yra pernelyg trapūs, kad būtų išvynioti.

What we are currently left with is an incomplete record—

Tai, kas šiandien mums liko, yra nepilni duomenys

and many historical rumors.

ir daug istorinių gandų.

Ovid insisted that Sappho fell in love with a ferryman

Ovidijus tvirtino, kad Sapfo įsimylėjo keltininką

and, upon being rejected, leapt from a cliff to her death.

ir jo atmesta nusižudė nušokdama nuo uolos.

Another tale asserts that she ran a girls’ school

Kita istorija tvirtina, kad ji vadovavo mergaičių mokyklai

and those mentioned in her poems were merely students

ir moterys, minimos jos poemose, buvo tik studentės,

for whom she felt platonic affection.

kurioms ji jautė platoniškus jausmus.

Current consensus is that these stories,

Šiuo metu sutariama, kad šios istorijos,

which ridicule Sappho or deny her work’s homoeroticism,

pajuokiančios Sapfo ar neigiančios jos kūrybos homoerotiškumą,

are probably all untrue artifacts of misogyny and homophobia.

tikriausiai yra neteisingi misoginijos ir homofobijos artefaktai.

Despite the distortions of the intervening millennia,

Nepaisant šių iškraipymų per praėjusius tūkstantmečius,

Sappho’s words reach across time and resonate today.

Sapfo žodžiai keliauja per laiką ir rezonuoja šiandien.

More than 2,000 years ago, she wrote:

Daugiau nei prieš 2000 metų jį rašė:

“I say someone in another time will remember us”

„Aš sakau kažkas kitais laikais mus prisimins.“

And, thankfully, we do.

Ir, laimei, mes atmenam.