A brief history of the devil - Brian A. Pavlac

Translator: Indrė Cholopovaitė

Satan, the beast crunching sinners’ bones in his subterranean lair.

Šėtonas, žvėris, traiškantis nusidėjėlių kaulus savo požėminėje slėptuvėje.

Lucifer, the fallen angel raging against the established order.

Liuciferis, puolęs angelas, siautėjantis prieš nusistovėjusią tvarką.

Mephistopheles, the trickster striking deals with unsuspecting humans.

Mefistofelis, sukčius, smogiantis į nieko neįtariančius žmones.

These three divergent devils are all based on Satan of the Old Testament,

Šie trys velniai pagrįsti Senojo Testamento Šėtonu,

an angelic member of God’s court who torments Job in the Book of Job.

angelišku Dievo teismo nariu, kuris Jobo knygoje kankina Jobą.

But unlike any of these literary devils,

Bet priešingai nei bet kuris iš šių literatūrinių velnių,

the Satan of the Bible was a relatively minor character,

Biblijos Šėtonas buvo palyginti nereikšmingas personažas,

with scant information about his deeds or appearance.

apie kurio darbus ar išvaizdą nėra daug informacijos.

So how did he become the ultimate antagonist, with so many different forms?

Taigi, kaip jis tapo pagrindiniu tiek daug formų turinčiu antagonistu?

In the New Testament, Satan saw a little more action:

Naujajame Testamente, Šėtonas ėmėsi šiek tiek daugiau veiksmų:

tempting Jesus, using demons to possess people,

gundė Jėzų, pasinaudodamas demonais, kad apsėstų žmones,

and finally appearing as a giant dragon who is cast into hell.

ir galiausiai apsireiškė kaip didelis drakonas, kuris buvo įmestas į pragarą.

This last image particularly inspired medieval artists and writers,

Pastarasis įvaizdis ypač įkvėpė viduramžių menininkus ir rašytojus,

who depicted a scaled, shaggy-furred creature with overgrown toenails.

vaizdavusius žvynuotą, raukšlėtą, plaukuotą padarą peraugusiais kojų nagais.

In Michael Pacher’s painting of St. Augustine and the Devil,

Michaelio Pacherio Šv. Augustino ir velnio paveiksle,

the devil appears as an upright lizard—

velnias atrodo kaip stačias driežas

with a second miniature face glinting on his rear and.

su užpakalinėje dalyje žvilgančiu antruoju miniatiūriniu veidu.

The epitome of these monster Satans

Šių monstrų Šėtonų įsikūnijimas

appeared in Italian poet Dante Alighieri’s “Inferno.”

buvo aprašytas italų poeto Dantės Aligjero „Pragare“.

Encased in the ninth circle of hell,

Devintojo pragaro rato apsuptyje,

Dante’s Satan is a three-headed, bat-winged behemoth who feasts on sinners.

Dantės Šėtonas su trim galvom ir šikšknosparnio sparnais, ėda nusidėjėlius.

But he’s also an object of pity:

Tačiau jis taip pat yra gailesčio objektas:

powerless as the panicked beating of his wings

bėjėgis, nes panikuojantis sparnų plakimas

only encases him further in ice.

jį tik dar labiau apgaubia ledu.

The poem’s protagonist escapes from hell by clambering over Satan’s body,

Pagrindinis poemos veikėjas pabėga iš pragaro perlipdamas per Šėtono kūną,

and feels both disgust and sympathy for the trapped beast—

ir jaučia tiek pasibjaurėjimą, tiek užuojautą įkalintam žvėriui...

prompting the reader to consider the pain of doing evil.

skatindamas skaitytoją susimąstyti apie blogio darymo skausmą.

By the Renaissance, the devil started to assume a more human form.

Renesanso laikais velnias pradėjo įgauti labiau žmogišką pavidalą.

Artists painted him as a man with cloven hooves and curling horns

Menininkai jį vaizdavo kaip žmogų su kanopomis ir susuktais ragais,

inspired by Pan, the Greek god of the wild.

kurį įkvėpė Panas, graikų laukinės gamtos dievas.

In his 1667 masterpiece “Paradise Lost,”

Savo 1667 m. sukurtame šedevre „Prarastasis rojus“

English poet John Milton depicted the devil as Lucifer,

anglų poetas Džonas Miltonas pavaizdavo velnią kaip Liuciferį,

an angel who started a rebellion on the grounds that God is too powerful.

angelą, pradėjusį sukilimą, motyvuodamas, kad Dievas yra per daug galingas.

Kicked out of heaven, this charismatic rebel becomes Satan,

Išvarytas iš dangaus, šis charizmatiškas maištininkas patampa Šėtonu,

and declares that he’d rather rule in hell than serve in heaven.

ir pareiškia, kad verčiau valdys pragarą nei tarnaus danguje.

Milton’s take inspired numerous depictions of Lucifer as an ambiguous figure,

Miltono pavyzdys įkvėpė aibę Liuciferio vaizdinių kaip dviprasmiškos figūros,

rather than a purely evil one.

o ne vien tik blogio.

Milton’s Lucifer later became an iconic character for the Romantics of the 1800s,

Vėliau Miltono Liuciferis tapo kultiniu XIX a. romantikų personažu,

who saw him as a hero who defied higher power in pursuit of essential truths,

laikiusių jį herojumi, nepritariančiu aukšt. valdžiai, siekiančiu svarbių tiesų,

with tragic consequences.

su tragiškomis pasekmėmis.

Meanwhile, in the German legend of Doctor Faust,

Tuo tarpų vokiečių legendoje apie daktarą Faustą,

which dates to the 16th century,

kuri buvo sukurta XVI a.,

we get a look at what happens when the devil comes to Earth.

pasakojama, kas atsitinka, kai velnias atvyksta į Žemę.

Faust, a dissatisfied scholar,

Faustas, nepatenkintas mokslininkas,

pledges his soul to the devil in exchange for bottomless pleasure.

pažada savo sielą velniui mainais į begalinį malonumą.

With the help of the devil’s messenger Mephistopheles,

Su velnio pasiuntinio Mefistofelio pagalba,

Faust quickly seizes women, power, and money—

Faustas greitai užgrobia moteris, valdžią ir pinigus,

only to fall into the eternal fires of hell.

bet tik tam, kad patektų į amžiną pragaro ugnį.

Later versions of the story show Mephistopheles in different lights.

Vėlesnėse istorijos versijose Mefistofelis rodomas skirtingose šviesose.

In Christopher Marlowe's account,

Kristoferio Marlou pasakojime,

a cynical Doctor Faustus is happy to strike a deal with Mephistopheles.

ciniškas daktaras Faustas džiaugiasi sudaręs sandorį su Mefistofeliu.

In Johann Wolfgang van Goethe’s version,

Johano Volfgango Getės versijoje,

Mephistopheles tricks Faust into a grisly deal.

Mefistofelis įkalba Faustą į žiaurų sandėrį.

Today, a Faustian bargain refers to a trade that sacrifices integrity

Šiandien Fausto sandėris reiškia prekybą, dėl kurios aukojamas sąžiningumas

for short-term gains.

dėl trumpalaikės naudos.

In stagings of Goethe’s play,

Getės pjesės pastatymuose,

Mephistopheles appeared in red tights and cape.

Mefistofelis pasirodė su raudomis pėdkelnėmis ir apsiaustu.

This version of the devil was often played as a charming trickster—

Ši velnio versija dažnai buvo vaidinama kaip žavus apgavikas,

one that eventually paraded through comic books,

kuris galiausiai išdykavo komiksuose,

advertising, and film in his red suit.

reklamose ir filmuose su raudonu kostiumu.

These three takes on the devil are just the tip of the iceberg:

Šie trys velnio pavyzdžiai yra tik ledkalnio viršūnė:

the devil continues to stalk the public imagination to this day,

velnias ir toliau persekioja visuomenės vaizduotę,

tempting artists of all kinds to render him

viliodamas įvairius menininkus vaizduoti jį

according to new and fantastical visions.

pagal naujas ir fantastiškas vizijas.