The “myth” of the boiling frog

Translator: Vesta Šegždaitė Reviewer: Adele Mikoliunaite

Two frogs are minding their own business in the swamp when WHAM—

Dvi varlės tupėjo savo pelkėje, kai BAM -

they’re kidnapped.

jas pagrobė.

They come to in a kitchen, captives of a menacing chef.

Jos virtuvėje, grėsmingo virėjo nelaisvėje.

He boils up a pot of water and lobs one of the frogs in.

Jis užverdą puodą vandens ir įmetą varlę.

But it’s having none of this.

Varlei tai nepatinka.

The second its toes hit the scalding water it jumps right out the window.

Vos tik pirštai paliečia karštą vandenį, ji iššoka per langą.

The chef refills the pot, but this time he doesn’t turn on the heat.

Virėjas ir vėl pripildo puodą vandens, tačiau jo neužverda.

He plops the second frog in, and this frog’s okay with that.

Jis įmeta antrą varlę, o ši neprieštarauja.

The chef turns the heat on, very low, and the temperature of water slowly rises.

Virėjas įjungia mažą kaitrą, vandens temperatūra lėtai kyla.

So slowly that the frog doesn’t notice.

Taip lėtai, jog varlė nė nepastebi.

In fact, it basks in the balmy water.

Tiesą sakant, ji mėgaujasi drungnu vandeniu.

Only when the surface begins to bubble does the frog realize: it’s toast.

Tik pamačiusi vandens burbuliukus paviršiuje, varlė supranta, jog išvirė.

What’s funny about this parable is that it’s not scientifically true... for frogs.

Ši parabolė juokinga tuo, jog nėra moksliškai pagrįsta... su varlėmis.

In reality, a frog will detect slowly heating water and leap to safety.

Iš tiesų varlė pastebės lėtai šylantį vandenį ir nušoks į saugią vietą.

Humans, on the other hand, are a different story.

Tačiau su žmonėmis visai kitaip.

We’re perfectly happy to sit in the pot and slowly turn up the heat,

Mes esame laimingi sėdėdami lėtai kaistančiame puode,

all the while insisting it isn’t our hand on the dial,

primygtinai teigdami, jog ne mes valdome kaitrą,

arguing about whether we can trust thermometers,

ginčydamiesi, ar termometrais galima pasitikėti,

and questioning— even if they’re right, does it matter?

ir klausdami: net jei jie teisūs, ar tai svarbu?

It does.

Taip, tai svarbu.

Since 1850, global average temperatures have risen by 1 degree Celsius.

Nuo 1850-ųjų vidutinė pasaulio paviršiaus temperatūra pakilo 1 Celcijaus laipsniu.

That may not sound like a lot, but it is.

Gal ir neatrodo labai daug, bet yra.

Why? 1 degree is an average.

Kodėl? 1 laipsnis – tai vidurkis.

Many places have already gotten much warmer than that.

Daugumoje vietų įšilę kur kas labiau.

Some places in the Arctic have already warmed 4 degrees.

Kai kur Arktyje temperatūra pakilusi 4 laipsniais.

If global average temperatures increase 1 more degree,

Jei vidutinė pasaulinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu,

the coldest nights in the Arctic might get 10 degrees warmer.

šalčiausios naktys Arktyje pašils 10-čia laipsnių.

The warmest days in Mumbai might get 5 degrees hotter.

Šilčiausios dienos Mumbajuje gali tapti 5 laipsniais karštesnės.

So how did we get here?

Taigi, kaip čia atsiradome?

Almost everything that makes modern life possible relies on fossil fuels:

Beveik viskas, dėl ko modernus gyvenimas įmanomas, priklauso nuo iškastinio kuro:

coal, oil, and gas full of carbon from ancient organic matter.

anglies, naftos ir dujų pilnų anglies, gautos iš senovinių organinių medžiagų.

When we burn fossil fuels,

Kai deginame iškastinį kurą,

we release carbon dioxide that builds up in our atmosphere,

mes išleidžiame anglies dioksidą, kuris kaupiasi atmosferoje,

where it remains for hundreds or even thousands of years,

kur išlieka šimtus ar net tūkstančius metų,

letting heat in, but not out.

įleisdamas šilumą, bet jos neišleisdamas.

The heat comes from sunlight, which passes through the atmosphere to Earth,

Šilumą skleidžia saulės šviesa, kuri per atmosferą patenka į Žemę,

where it gets absorbed and warms everything up.

į ją susigeria ir viską sušildo.

Warm objects emit infrared radiation, which should pass back out into space,

Šilti objektai skleidžia infraraudonuosius spindulius,

kurie turėtų grįžti atgal į kosmosą,

because most atmospheric gases don’t absorb it.

nes dauguma atmosferos dujų jų nesugeria.

But greenhouse gases— carbon dioxide and methane—

Tačiau šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) –

anglies dioksidas ir metanas,

do absorb infrared wavelengths.

sugeria infraraudonųjų spindulių bangas.

So when we add more of those gases to the atmosphere,

Tad, kai išleidžiame daugiau šių bangų į atmosferą,

less heat makes it back out to space, and our planet warms up.

mažiau šilumos grįžta į kosmosą ir mūsų planeta šyla.

If we keep emitting greenhouse gases at our current pace,

Jei ir toliau skleisime ŠESD dujas tokiu tempu,

scientists predict temperatures will rise 4 degrees

mokslininkai žada temperatūros kilimą 4 laipsniais

from their pre-industrial levels by 2100.

nuo priešindustrinio lygio iki 2100-ųjų.

They’ve identified 1.5 degrees of warming—

Jie nustatė 1,5 laipsnio atšilimą –

global averages half a degree warmer than today’s—

vidutiniškai 0,5 laipsnio šiltesnį pasaulio vidurkį nei šiandien –

as a threshold beyond which the negative impacts of climate change

kaip ribą, kurią peržengus, neigiamas klimato kaitos poveikis

will become increasingly severe.

taps vis skaudesnis.

To keep from crossing that threshold,

Kad neperžengtume šios ribos

we need to get our greenhouse gas emissions down to zero

mums reikia sumažinti ŠESD kiekį iki nulio

as fast as possible.

kaip galima greičiau.

Or rather, we have to get emissions down to what's called net zero,

Arba turime sumažinti teršalų kiekį iki grynojo nulio,

meaning we may still be putting some greenhouse gases into the atmosphere,

kas reikštų, kad mes skleidžiame kažkiek ŠESD į atmosferą,

but we take out as much as we put in.

tačiau pasiimame tiek pat kiek ir išleidžiame.

This doesn’t mean we can just keep emitting and sequester all that carbon—

Tai nereiškia, kad galime ir toliau išmesti ir sekvestruoti visą anglį,

we couldn’t keep up with our emissions through natural methods,

mums nepavyktų pasivyti išmetamų teršalų natūraliais metodais,

and technological solutions would be prohibitively expensive

o technologiniai sprendimai būtų pernelyg brangūs

and require huge amounts of permanent storage.

ir reikalautų didelio kiekio nuolatinių talpyklų.

Instead, while we switch from coal, oil, and natural gas

Vietoj to, kol pereiname nuo anglių, naftos ir gamtinių dujų

to clean energy and fuels, which will take time,

iki švarios energijos ir kuro, kas užtruks,

we can mitigate the damage by removing carbon from the atmosphere.

galime sumažinti žalą šalinant anglies dioksidą iš atmosferos.

Jumping out of the proverbial pot isn’t an option,

Iššokimas iš tariamo puodo nėra išeitis,

but we can do something the frogs can’t:

tačiau mes galime tai, ko negali varlės:

reach over, and turn down the heat.

patys sumažintį kaitrą.