Bob Mankoff: Anatomy of a New Yorker cartoon

Translator: Joseph Geni Reviewer: Morton Bast

Translator: Kristina Baškytė Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

I'm going to be talking about designing humor,

Aš kalbėsiu apie humoro pavaizdavimą,

which is sort of an interesting thing, but it goes

kas išties yra įdomu, bet taip pat bus

to some of the discussions about constraints,

apie jo ribas, ir kaip

and how in certain contexts, humor is right,

kai kuriomis aplinkybėmis humoras yra gerai,

and in other contexts it's wrong.

o kitomis aplinkybėmis – blogai.

Now, I'm from New York,

Na, aš iš Niujorko,

so it's 100 percent satisfaction here.

tai pasitenkinimas čia 100 procentų.

Actually, that's ridiculous, because when it comes to humor,

Tiesą sakant, tai absurdiška, nes kai kalbame apie humorą,

75 percent is really absolutely the best you can hope for.

75 procentai yra geriausia, ko galime tikėtis.

Nobody is ever satisfied 100 percent with humor

Niekas niekada nėra 100 procentų patenkintas dėl humoro

except this woman.

išskyrus šią moterį.

(Video) Woman: (Laughs)

(Video) Moteris: (juokiasi)

Bob Mankoff: That's my first wife.

B.M.: Tai mano pirmoji žmona.

(Laughter)

(Juokas.)

That part of the relationship went fine.

Ta santykių dalis buvo gera.

(Laughter)

(Juokas.)

Now let's look at this cartoon.

Dabar pažiūrėkime į šią karikatūrą.

One of the things I'm pointing out is that

Vienas iš dalykų, kuriuos rodau,

cartoons appear within the context

yra tai, kad karikatūros pasirodo

of The New Yorker magazine,

„New Yorker“ žurnalo kontekste

that lovely Caslon type, and it seems

su mielu Caslon šifru, ir ši atrodo

like a fairly benign cartoon within this context.

gana švelni karikatūra šiame kontekste.

It's making a little bit fun of getting older,

Čia truputį juokaujama apie senėjimą ir na,

and, you know, people might like it.

žinot, galbūt žmonėm patiks.

But like I said, you cannot satisfy everyone.

Bet kaip jau minėjau, negali visiems įtikti.

You couldn't satisfy this guy.

Tu negalėjai įtikti šiam vyrukui.

"Another joke on old white males. Ha ha. The wit.

„Dar vienas juokelis apie senus baltaodžius. Ha. Koks sąmojis.

It's nice, I'm sure to be young and rude,

Tikiu, gera būti jaunu ir grubiu,

but some day you'll be old, unless you drop dead as I wish."

bet vieną dieną tu pasensi, nebent krisi negyvas, kaip tikiuosi.“

(Laughter)

(Juokas.)

The New Yorker is rather a sensitive environment,

„New Yorker“ yra gana įžeidi aplinka,

very easy for people to get their nose out of joint.

labai lengva žmonėms įsižeisti.

And one of the things that you realize

Ir vienas dalykas, kurį supranti,

is it's an unusual environment.

tai neįprasta aplinka.

Here I'm one person talking to you.

Štai, aš vienas kalbu su jumis.

You're all collective. You all hear each other laugh and know each other laugh.

Jūs esate kartu. Jūs girdit vienas kito juoką ir jį pažįstat.

In The New Yorker, it goes out to a wide audience,

„The New Yorker“ skirtas plačiai auditorijai

and when you actually look at that,

ir, kai jūs pažiūrit į šitą,

and nobody knows what anybody else is laughing at,

niekas nežino iš ko kiti juokiasi,

and when you look at that the subjectivity involved in humor

ir, kai jūs žiūrite į šitą, subjektyvumas slypintis humore

is really interesting.

tikrai yra įdomus.

Let's look at this cartoon.

Žvilgtelėkime į šią karikatūrą.

"Discouraging data on the antidepressant."

„Nepatenkinami antidepresanto rezultatai.“

(Laughter)

(Juokas.)

Indeed, it is discouraging.

Išties, jie nepatenkinami.

Now, you would think, well, look,

Na, galvotume, na štai,

most of you laughed at that.

dauguma juokėtės iš šito, tiesa?

Right? You thought it was funny.

Jums tai pasirodė juokinga.

In general, that seems like a funny cartoon,

Na, tai atrodo juokinga karikatūra,

but let's look what online survey I did.

bet pažiūrėkim į mano padarytą internetinę apklausą.

Generally, about 85 percent of the people liked it.

Apie 85 proc. žmonių tai patiko.

A hundred and nine voted it a 10, the highest. Ten voted it one.

109 įvertino jį aukščiausiai,10 balų. 10 žmonių jį įvertino vienetu.

But look at the individual responses.

Bet pažvelkim į individualius atsakymus.

"I like animals!!!!!" Look how much they like them.

„Aš myliu gyvūnus!!“ Štai kaip jiems jie patinka.

(Laughter)

(Juokas.)

"I don't want to hurt them. That doesn't seem very funny to me."

„Aš nenoriu jų skriausti. Šitas man visai nejuokingas.“

This person rated it a two.

Šis žmogus įvertino jį dvejetu.

"I don't like to see animals suffer -- even in cartoons."

„Man nepatinka žiūrėti į kenčiančius gyvūnus – net karikatūrose.“

To people like this, I point out we use anesthetic ink.

Tokiems žmonėms primenu, kad naudojame nuskausminamąjį rašalą.

Other people thought it was funny.

Kitiems tai pasirodė juokinga.

That actually is the true nature of the distribution of humor

Tai, tiesą sakant, yra humoro pasiskirstymo esmė,

when you don't have the contagion of humor.

kai neturi tam humorui įtakos.

Humor is a type of entertainment.

Humoras yra pramogos atmaina.

All entertainment contains a little frisson of danger,

Visos pramogos turi truputį azarto,

something that might happen wrong,

kažko, kas gal pasisuks nelaukiama kryptim,

and yet we like it when there's protection.

ir visgi, mums patinka, kai yra apsauga.

That's what a zoo is. It's danger. The tiger is there.

Būtent toks yra zoologijos sodas. Pavojingas. Yra tigras.

The bars protect us. That's sort of fun, right?

Grotos mus saugo. Smagu, tiesa?

That's a bad zoo.

Čia blogas zoologijos sodas.

(Laughter)

(Juokas.)

It's a very politically correct zoo, but it's a bad zoo.

Labai politiškai korektiškas, bet blogas zoologijos sodas.

But this is a worse one.

Bet šis yra dar blogesnis.

(Laughter)

(Juokas.)

So in dealing with humor in the context of The New Yorker,

Taigi, tvarkantis su humoru „New Yorker“ kontekste,

you have to see, where is that tiger going to be?

jūs turite žiūrėti, kur bus tigras?

Where is the danger going to exist?

Kur tas pavojus atsiras?

How are you going to manage it?

Kaip jūs jį suvaldysite?

My job is to look at 1,000 cartoons a week.

Mano darbas yra peržvelgti 1 000 karikatūrų kas savaitę.

But The New Yorker only can take 16 or 17 cartoons,

Bet „New Yorker“ gali priimti tik 16 ar 17 karikatūrų,

and we have 1,000 cartoons.

ir mes jų turime 1 000.

Of course, many, many cartoons must be rejected.

Žinoma, daugelio karikatūrų turi būti atsisakyta.

Now, we could fit more cartoons in the magazine

Na, mes galėtume įtalpinti daugiau karikatūrų į žurnalą,

if we removed the articles.

jei pašalintume straipsnius.

(Laughter)

(Juokas.)

But I feel that would be a huge loss,

Bet manau, tai būtų didelė netektis,

one I could live with, but still huge.

su kuria galėčiau gyventi, bet vis tiek didelė.

Cartoonists come in through the magazine every week.

Karikatūristai apsilanko redakcijoje kiekvieną savaitę.

The average cartoonist who stays with the magazine

Vidutinis karikatūristas, samdomas žurnalo

does 10 or 15 ideas every week.

atlieka 10 ar 15 idėjų per savaitę.

But they mostly are going to be rejected.

Bet dauguma jų bus atsisakyta.

That's the nature of any creative activity.

Tai bet kokio kūrybingo užsiėmimo esmė.

Many of them fade away. Some of them stay.

Dauguma jų išblėsta. Kai kurie lieka.

Matt Diffee is one of them.

Matt Diffee yra vienas iš jų.

Here's one of his cartoons.

Štai viena jo karikatūra.

(Laughter)

(Juokas.)

Drew Dernavich. "Accounting night at the improv."

Drew Dernavich. „Apskaitos vedimo vakaras improvizuojant.“

"Now is the part of the show when we ask the audience

„Na, dabar tai šou dalis, kurios metu

to shout out some random numbers."

prašome publikos sušukti kelis atsitiktinius skaičius.“

Paul Noth. "He's all right. I just wish he were a little more pro-Israel."

Paul Noth. „Visai neblogas. Tik norėčiau, kad jis būtų palankesnis Izraeliui.“

(Laughter)

(Juokas.)

Now I know all about rejection,

Na, aš viską žinau apie atmetimą,

because when I quit -- actually, I was booted out of -- psychology school

nes kai aš išėjau – tiesą sakant, buvau išspirtas – iš psichologijos mokyklos,

and decided to become a cartoonist, a natural segue,

ir natūraliai nusprendžiau tapti karikatūristu,

from 1974 to 1977 I submitted 2,000 cartoons to The New Yorker,

nuo 1974 iki 1977 aš pateikiau 2 000 karikatūrų „New Yorker“,

and got 2,000 cartoons rejected by The New Yorker.

ir „New Yorker“ atmetė 2 000 karikatūrų.

At a certain point, this rejection slip, in 1977 --

Tam tikru momentu šis atmetimo lapelis –

[We regret that we are unable to use the enclosed material. Thank you for giving us the opportunity to consider it.] —

[Gaila, negalėjome panaudoti pridėtos medžiagos. Dėkojame už progą ją apsvarstyti.] –

magically changed to this.

magiškai virto štai kuo:

[Hey! You sold one. No shit! You really sold a cartoon to the fucking New Yorker magazine.]

[Ei! Tu ją pardavei. Rimtai! Tu tikrai pardavei karikatūrą suknistam „New Yorker“.]

(Laughter)

(Juokas.)

Now of course that's not what happened,

Na, žinoma, taip neatsitiko,

but that's the emotional truth.

bet tai emocinė tiesa.

And of course, that is not New Yorker humor.

Ir žinoma, tai ne „New Yorker“ humoras.

What is New Yorker humor?

Kas yra „New Yorker“ humoras?

Well, after 1977, I broke into The New Yorker and started selling cartoons.

Na, po 1977-tų įsiveržiau į „New Yorker“ ir pradėjau pardavinėti karikatūras.

Finally, in 1980, I received the revered

Pagaliau, 1980-aisiais aš gavau trokštamą

New Yorker contract,

„New Yorker“ kontraktą,

which I blurred out parts because it's none of your business.

ir kuriame paslėpiau kai kurias dalis, nes tai ne jūsų reikalas.

From 1980. "Dear Mr. Mankoff, confirming the agreement

1980-ieji. „Brangus pone Mankoff, patvirtinant susitarimą

there of -- " blah blah blah blah -- blur --

dėl“ – bla bla bla bla – pašalinta –

"for any idea drawings."

„dėl bet kokių idėjinių piešinių.“

With respect to idea drawings, nowhere in the contract

Su visa pagarba idėjiniams piešiniams, niekur kontrakte

is the word "cartoon" mentioned.

nėra paminėtas žodis „karikatūra“.

The word "idea drawings," and that's the sine qua non of New Yorker cartoons.

Žodis „idėjiniai piešiniai“ ir yra „New Yorker“ karikatūrų esmė.

So what is an idea drawing? An idea drawing is something

Tai kas yra idėjinis piešinys? Idėjinis piešinys yra kažkas,

that requires you to think.

kas verčia jus galvoti.

Now that's not a cartoon. It requires thinking

Tai ne karikatūra. Tam reikia, kad galvotų

on the part of the cartoonist and thinking on your part

ir karikatūristas, ir jūs pats,

to make it into a cartoon.

kad iš to atsirastų karikatūra.

(Laughter)

(Juokas.)

Here are some, generally you get my cast of cartoon mind.

Štai keletas, nusakančių mano tipo karikatūras.

"There is no justice in the world. There is some justice in the world. The world is just."

„Pasaulyje nėra teisybės. Šiek tiek yra teisybės pasaulyje. Pasaulis teisingas.“

This is What Lemmings Believe.

Šitas yra Kuo tiki lemingai.

(Laughter)

(Juokas.)

The New Yorker and I, when we made comments,

Po to, kai „New Yorker“ ir aš pridėjome komentarus,

the cartoon carries a certain ambiguity about what it actually is.

karikatūra turi tam tikro dviprasmiškumo apie tai, kas ji yra iš tiesų.

What is it, the cartoon? Is it really about lemmings?

Kas ta karikatūra? Ar ji tikrai apie lemingus?

No. It's about us.

Ne. Ji yra apie mus.

You know, it's my view basically about religion,

Jūs žinote esminį mano požiūrį apie religiją,

that the real conflict and all the fights between religion

kad tikrasis konfliktas ir visos tos kovos tarp religijų

is who has the best imaginary friend.

yra dėl to, kas turi geriausią įsivaizduojamą draugą.

(Laughter)

(Juokas.)

And this is my most well-known cartoon.

Ir tai geriausiai žinoma mano karikatūra.

"No, Thursday's out. How about never — is never good for you?"

„Ne, ketvirtadienis netinka. Kaip dėl niekados – ar niekada jums tinka?“

It's been reprinted thousands of times, totally ripped off.

Ji buvo perspausdinta tūkstančius kartų, kopijuojama.

It's even on thongs,

Yra net ant siaurikių,

but compressed to "How about never — is never good for you?"

bet sutrumpinta iki „Kaip dėl niekados – ar niekada jums tinka?“

Now these look like very different forms of humor

Tai atrodo labai skirtingos humoro formos,

but actually they bear a great similarity.

bet iš tiesų jos turi didelį panašumą.

In each instance, our expectations are defied.

Kiekvienu atveju mūsų lūkesčiai sužlugdomi.

In each instance, the narrative gets switched.

Kiekvienu atveju, pasakojimas pasikeičia.

There's an incongruity and a contrast.

Čia yra nesuderinamumas ir kontrastas.

In "No, Thursday's out. How about never — is never good for you?"

„Ne, ketvirtadienis netinka. Kaip dėl niekados...“

what you have is the syntax of politeness

Čia randate mandagumo sintaksę

and the message of being rude.

ir žinutę apie buvimą nemandagiu.

That really is how humor works. It's a cognitive synergy

Būtent taip veikia humoras. Tai pažintinis bendradarbiavimas,

where we mash up these two things which don't go together

kur mes sugrūdame tuos nesuderinamus dalykus,

and temporarily in our minds exist.

ir jie laikinai egzistuoja mūsų mintyse.

He is both being polite and rude.

Jis yra kartu mandagus ir nemandagus.

In here, you have the propriety of The New Yorker

Čia jūs turite „New Yorker“ padorumą

and the vulgarity of the language.

ir kalbos vulgarumą.

Basically, that's the way humor works.

Vienu žodžiu, taip veikia humoras.

So I'm a humor analyst, you would say.

Jūs galėtumėte sakyti, kad esu humoro analitikas.

Now E.B. White said, analyzing humor is like dissecting a frog.

Na, kaip sakė E.B. White, humoro analizavimas – kaip varlės skrodimas.

Nobody is much interested, and the frog dies.

Niekam nėra labai įdomu, ir varlė miršta.

Well, I'm going to kill a few, but there won't be any genocide.

Na, aš numarinsiu keletą jų, bet nebus jokio genocido.

But really, it makes me —

Bet išties, tai mane priverčia –

Let's look at this picture. This is an interesting picture,

Pažiūrėkim į šią iliustraciją. Tai įdomi

The Laughing Audience.

iliustracija: „Besijuokianti publika.“

There are the people, fops up there,

Čia žmonės, puošeivos viršuje,

but everybody is laughing, everybody is laughing

bet visi juokiasi, visi juokiasi,

except one guy.

išskyrus šį vyruką.

This guy. Who is he? He's the critic.

Šis vyrukas. Kas jis? Jis kritikas,

He's the critic of humor,

Jis yra humoro kritikas,

and really I'm forced to be in that position,

ir aš tikrai priverstas būti toje pozicijoje,

when I'm at The New Yorker, and that's the danger

kai esu „New Yorker“, ir yra pavojus,

that I will become this guy.

kad tapsiu šiuo vyruku.

Now here's a little video made by Matt Diffee, sort of

Na, čia trumpas filmukas, padarytas Matt Diffee, maždaug

how they imagine if we really exaggerated that.

kaip jie įsivaizduoja, jei mes tai gerokai perdėtume.

(Video) Bob Mankoff: "Oooh, no.

(Video) Bob Mankoff: „Oooo, ne.

Ehhh.

Ehhh.

Oooh. Hmm. Too funny.

Ooo. Mmm. Per daug juokinga.

Normally I would but I'm in a pissy mood.

Paprastai leisčiau, bet esu prastos nuotaikos.

I'll enjoy it on my own. Perhaps.

Pasidžiaugsiu pats sau. Galbūt.

No. Nah. No.

Ne. Nea. Ne.

Overdrawn. Underdrawn.

Per daug. Per mažai.

Drawn just right, still not funny enough.

Nupiešta teisingai, bet nepakankamai juokinga.

No. No.

Ne. Ne.

For God's sake no, a thousand times no.

Dėl Dievo meilės, ne, tūkstantį kartų ne.

(Music)

(Muzika.)

No. No. No. No. No. [Four hours later]

Ne. Ne. Ne. Ne. Ne. [Po keturių valandų.]

Hey, that's good, yeah, whatcha got there?

O, taip, gerai, tai ką gi čia turi?

Office worker: Got a ham and swiss on rye?BM: No.

Norit kumpio ir sūrio su rugine duona? BM: Ne.

Office worker: Okay. Pastrami on sourdough?BM: No.

Gerai. Pastrami mėsa su bandele? BM: Ne.

Office worker: Smoked turkey with bacon?BM: No.

Rūkyta vištiena su bekonu? BM: Ne.

Office worker: Falafel?BM: Let me look at it.

Falafelio? BM: Duok man pažiūrėti.

Eh, no.

Eh, ne.

Office worker: Grilled cheese?BM: No.

Gruzdinto sūrio? BM: Ne.

Office worker: BLT?BM: No.

„BLT?“ BM: Ne.

Office worker: Black forest ham and mozzarella with apple mustard?BM: No.

Kumpis ir mocarela su obuolių garstyčiom? BM: Ne.

Office worker: Green bean salad?BM: No.

Žaliųjų pupelių salotos? BM: Ne.

(Music)

(Muzika.)

No. No.

Ne. Ne.

Definitely no. [Several hours after lunch]

Tikrai ne. [Kelios valandos po pietų]

(Siren)

(Sirena.)

No. Get out of here.

Ne. Dink iš čia.

(Laughter)

(Juokas.)

That's sort of an exaggeration of what I do.

Na, čia šiek tiek perdėta apie tai, ką veikiu.

Now, we do reject, many, many, many cartoons,

Mes atsisakome daug, daug, daug karikatūrų, tiek daug,

so many that there are many books called "The Rejection Collection."

kad yra daugybė knygų, pavadintų „Atsisakytųjų kolekcija.“

"The Rejection Collection" is not quite New Yorker kind of humor.

„Atsisakytųjų kolekcija“ nevisiškai yra „New Yorker“ tipo humoras.

And you might notice the bum on the sidewalk here

Ir čia jūs pastebėsite valkatą ant šaligatvio,

who is boozing and his ventriloquist dummy is puking.

kuris geria, o jo pilvakalbio lėlė vemia.

See, that's probably not going to be New Yorker humor.

Matot, tai turbūt nebus „New Yorker“ humoras.

It's actually put together by Matt Diffee, one of our cartoonists.

Šį rinkinį sudarė Matt Diffee, vienas mūsų karikatūristų.

So I'll give you some examples of rejection collection humor.

Taigi, aš jums pateiksiu keletą atsisakymo kolekcijos humoro pavyzdžių.

"I'm thinking about having a child."

„Manau, turėsiu vaiką.“

(Laughter)

(Juokas.)

There you have an interesting -- the guilty laugh,

Čia jūs įdomiai juokiatės – kaltu juoku,

the laugh against your better judgment.

juoku, prieštaraujančiu jūsų požiūriui.

(Laughter)

(Juokas.)

"Ass-head. Please help."

„Subingalvis. Padėkite, prašau.“

(Laughter)

(Juokas.)

Now, in fact, within a context of this book,

Na, faktiškai, šiame knygos kontekste,

which says, "Cartoons you never saw and never will see

kuris yra „Karikatūros, kurių niekada nematėte ir nematysite

in The New Yorker," this humor is perfect.

„New Yorker“ žurnale", toks humoras yra idealus.

I'm going to explain why.

Paaiškinsiu kodėl.

There's a concept about humor about it being

Manoma, kad humoras yra

a benign violation.

švelnus pažeidimas.

In other words, for something to be funny, we've got to think

Kitaip sakant, kad kažkas būtų juokinga,

it's both wrong and also okay at the same time.

mes turime galvoti, kad tai yra blogai ir kartu gerai tuo pačiu metu.

If we think it's completely wrong, we say, "That's not funny."

Jei manote, kad tai visiškai blogai, sakysim „Nejuokinga“.

And if it's completely okay, what's the joke? Okay?

O jei visiškai gerai, kur juokavimas? Suprantate?

And so, this benign, that's true of "No, Thursday's out. How about never — is never good for you?"

Tokia „Ne, ketvirtadienis netinka. Kaip dėl niekados...“ esmė.

It's rude. The world really shouldn't be that way.

Tai nemandagu. Pasaulis toks neturėtų būti.

Within that context, we feel it's okay.

Šiame kontekste mums jis atrodo gerai.

So within this context, "Asshead. Please help"

Taigi šiame kontekste „Subingalvis. Padėkite, prašau“

is a benign violation.

yra švelnus pažeidimas.

Within the context of The New Yorker magazine ...

„New Yorker“ žurnalo kontekste...

"T-Cell Army: Can the body's immune response

„T limfocitų armija: ar gali kūno imuniteto reakcija

help treat cancer?" Oh, goodness.

padėti išgydyti vėžį?“ O varge.

You're reading about this smart stuff,

Jūs skaitot tą protingą skaitalą,

this intelligent dissection of the immune system.

tą protingą imuniteto sistemos analizę.

You glance over at this, and it says,

Jūs žvilgtelite čia, o jis sako:

"Asshead. Please help"? God.

„Subingalvis. Padėkite, prašau“? Dieve.

So there the violation is malign. It doesn't work.

Taigi čia pažeidimas yra piktybinis. Jis neveikia.

There is no such thing as funny in and of itself.

Nėra tokio dalyko, kuris pats savaime būtų juokingas.

Everything will be within the context and our expectations.

Viskas bus su kontekstu ir su mūsų lūkesčiais.

One way to look at it is this.

Yra vienas būdas į tai žiūrėti.

It's sort of called a meta-motivational theory about how we look,

Tai maždaug vadinama meta-motyvacine teorija kaip mes žiūrime, teorija

a theory about motivation and the mood we're in

apie motyvaciją ir mūsų esamą nuotaiką

and how the mood we're in determines the things we like

ir kaip mūsų nuotaika nustato dalykus, kuriuos mėgstam

or dislike.

arba nemėgstam.

When we're in a playful mood, we want excitement.

Kai mes jaučiamės žaismingi, mes norime įkarščio.

We want high arousal. We feel excited then.

Mes norime smarkiai susijaudinti. Tada jaučiamės įsikarščiavę.

If we're in a purposeful mood, that makes us anxious.

Jeigu mes turime tikslą, jis skatina nekantrauti.

"The Rejection Collection" is absolutely in this field.

„Atsisakytųjų kolekcija“ yra absoliučiai šioje kategorijoje.

You want to be stimulated. You want to be aroused.

Jūs norite būti stimuliuojami ir sujaudinti.

You want to be transgressed.

Jūs norite peržengti ribas.

It's like this, like an amusement park.

Tai panašu į pramogų parką.

Voice: Here we go. (Screams)

Balsas: Na, važiuojame. (Klykia.)

He laughs. He is both in danger and safe,

Jis juokiasi. Jis yra pavojuje ir taip pat yra saugus,

incredibly aroused. There's no joke. No joke needed.

neįtikėtinai sujaudintas. Čia nėra juokavimo. Jo ir nereikia.

If you arouse people enough and get them stimulated enough,

Jeigu jūs pakankamai sujaudinsite ir stimuliuosite žmones,

they will laugh at very, very little.

jie juoksis iš bet ko.

This is another cartoon from "The Rejection Collection."

Tai kita karikatūra iš „Atsisakytųjų kolekcijos“.

"Too snug?"

„Nespaudžia?“

That's a cartoon about terrorism.

Tai karikatūra apie terorizmą.

The New Yorker occupies a very different space.

„New Yorker“ užima visai kitokią vietą.

It's a space that is playful in its own way, and also purposeful,

Tai vieta, kuri savaip žaisminga, ir taip pat turinti tikslą,

and in that space, the cartoons are different.

ir toje vietoje karikatūros yra kitokios.

Now I'm going to show you cartoons The New Yorker did

Na, dabar parodysiu „New Yorker“ karikatūras

right after 9/11, a very, very sensitive area when humor could be used.

tiesiai po rugsėjo 11, labai labai jautrios temos, kai naudojamas humoras.

How would The New Yorker attack it?

Kaip „New Yorker“ atakuotų?

It would not be with a guy with a bomb saying, "Too snug?"

Tai tikrai nebūtų vaikinas su bomba, klausiantis: „Nespaudžia?“

Or there was another cartoon I didn't show because

Arba kita karikatūra, kurios nerodžiau, nes

actually I thought maybe people would be offended.

tiesą sakant, maniau kad žmonės įsižeis.

The great Sam Gross cartoon, this happened

Didžioji Sam Gross karikatūra, gimusi

after the Muhammad controversy where it's Muhammad in heaven,

po kilusio ginčo dėl Mahometo, kur Mahometas danguje,

the suicide bomber is all in little pieces,

savižudis sprogdintojas sprogęs į mažus gabaliukus

and he's saying to the suicide bomber,

ir jis sako savižudžiui sprogdintojui:

"You'll get the virgins when we find your penis."

„Gausi nekaltas mergeles, kai rasim tavo penį.“

(Laughter)

(Juokas.)

Better left undrawn.

Geriau palikti nenupieštą.

The first week we did no cartoons.

Pirmą savaitę mes neleidome karikatūrų.

That was a black hole for humor, and correctly so.

Tai buvo juodoji skylė humorui, ir tai teisinga.

It's not always appropriate every time.

Ne visuomet jis tinkamas.

But the next week, this was the first cartoon.

Bet kitą savaitę, ši buvo pirmoji karikatūra.

"I thought I'd never laugh again. Then I saw your jacket."

„Maniau, kad niekada nesijuoksiu. Tada pamačiau tavo švarką.“

It basically was about, if we were alive,

Ji buvo apie tai, kad jeigu mes gyvi,

we were going to laugh. We were going to breathe.

mes juoksimės. Mes kvėpuosime.

We were going to exist. Here's another one.

Mes egzistuosime. Štai kitas.

"I figure if I don't have that third martini, then the terrorists win."

„Manau, kad jei neimsiu trečio martinio, tai teroristai laimės.“

These cartoons are not about them. They're about us.

Šios karikatūros ne apie juos. Jos yra apie mus.

The humor reflects back on us.

Humoras atsispindi tiesiai į mus.

The easiest thing to do with humor, and it's perfectly legitimate,

Lengviausias dalykas ką galima padaryti su humoru, ir tai visiškai legalu,

is a friend makes fun of an enemy.

yra tai, kai draugas šaiposi iš priešo.

It's called dispositional humor.

Tai vadinama perkeltiniu humoru.

It's 95 percent of the humor. It's not our humor.

Tai 95 procentai humoro. Tai ne mūsų humoras.

Here's another cartoon.

Štai kita karikatūra.

"I wouldn't mind living in a fundamentalist Islamic state."

„Aš nieko prieš gyventi fundamentalioje islamiškoje valstybėje.“

(Laughter)

(Juokas.)

Humor does need a target.

Humorui reikia taikinio.

But interestingly, in The New Yorker, the target is us.

Bet, įdomiausia, „New Yorker“ žurnale taikinys esame mes.

The target is the readership and the people who do it.

Taikinys yra skaitytojai.

The humor is self-reflective

Humoras atspindi mus

and makes us think about our assumptions.

ir priverčia galvoti apie mūsų prielaidas.

Look at this cartoon by Roz Chast, the guy reading the obituary.

Žvilgtelėkite į šią Roz Chast karikatūrą, vyrukas skaitantis nekrologus.

"Two years younger than you, 12 years older than you,

„Dviem metais jaunesnis, 12 metų vyresnis,

three years your junior, your age on the dot,

trejais metais jaunesnis, būtent tavo amžiaus,

exactly your age."

tiksliai tavo amžiaus.“

That is a deeply profound cartoon.

Tai ypač įžvalgi karikatūra.

And so The New Yorker is also trying to, in some way,

Ir „New Yorker“ taip pat bando savaip

make cartoons say something besides funny

priversti karikatūras sakyti kažką ne tik juokingo,

and something about us. Here's another one.

bet ir kažką apie mus. Štai kitas.

"I started my vegetarianism for health reasons,

„Aš pradėjau vegetarizmą dėl sveikatos,

Then it became a moral choice, and now it's just to annoy people."

tada tai tapo moraliniu pasirinkimu, o dabar tik žmonėms erzinti.“

(Laughter)

(Juokas.)

"Excuse me — I think there's something wrong with this

„Atsiprašau – manau, kad kažkas negerai su šituo,

in a tiny way that no one other than me would ever be able to pinpoint."

kažkas tokio mažo, kad nė vienas išskyrus mane, niekada nesugebėtų to rasti.“

So it focuses on our obsessions, our narcissism,

Taigi, tai taikosi į mūsų manijas, mūsų narcisizmą,

our foils and our foibles, really not someone else's.

mūsų nesėkmes ir silpnybes, ne kažkieno kito.

The New Yorker demands

„New Yorker“ reikalauja

some cognitive work on your part,

jūsų pastangų pažinimui,

and what it demands is what Arthur Koestler,

o tam reikia to, ką Arthur Koestler,

who wrote "The Act of Creation" about the relationship

kuris parašė „Kūrimo aktą“ apie ryšį

between humor, art and science,

tarp humoro, meno ir mokslo,

is what's called bisociation.

vadinama bisociacija.

You have to bring together ideas from different frames of reference,

Jūs turite sujungti idėjas, kilusias iš skirtingų šaltinių,

and you have to do it quickly to understand the cartoon.

ir jūs turite tai padaryti greitai, norėdami suprasti karikatūrą.

If the different frames of reference don't come together

Jeigu skirtingi šaltiniai nesusijungia

in about .5 seconds, it's not funny,

per maždaug 0,5 sekundės, tai nejuokinga,

but I think they will for you here.

bet, manau, jie jums bus.

Different frames of reference.

Skirtingi šaltiniai.

"You slept with her, didn't you?"

„Tu su ja miegojai, ar ne?“

(Laughter)

(Juokas.)

"Lassie! Get help!!"

„Lese! Kviesk pagalbą!“

(Laughter)

(Juokas.)

It's called French Army Knife.

Jis vadinamas prancūzų armijos peiliu.

(Laughter)

(Juokas.)

And this is Einstein in bed. "To you it was fast."

Ir štai Einšteinas lovoje: „Tau tai buvo greitai“.

(Laughter)

(Juokas.)

Now there are some cartoons that are puzzling.

Na, kai kurios karikatūros painokos.

Like, this cartoon would puzzle many people.

Pavyzdžiui, ši supainiotų daugelį žmonių.

How many people know what this cartoon means?

Kiek žmonių žino, ką ši karikatūra reiškia?

The dog is signaling he wants to go for a walk.

Šuo rodo, kad jis nori eit pasivaikščioti.

This is the signal for a catcher to walk the dog.

Tai signalas gaudytojui išvesti šunį pasivaikščioti.

That's why we run a feature in the cartoon issue every year

Štai kodėl kasmet leidžiame teminę karikatūrą,

called "I Don't Get It: The New Yorker Cartoon I.Q. Test."

pavadinimu „Nesuprantu: „New Yorker“ karikatūros I.Q. testas“

(Laughter)

(Juokas.)

The other thing The New Yorker plays around with

Kita, su kuo žaidžia „New Yorker“,

is incongruity, and incongruity, I've shown you,

yra neatitikimas, ir neatitikimas, kaip jums jau rodžiau,

is sort of the basis of humor.

yra tam tikras humoro pagrindas.

Something that's completely normal or logical isn't going to be funny.

Kažkas, kas visiškai normalu ar logiška, nebus juokinga.

But the way incongruity works is, observational humor

Bet veikiant neatitikimui, stebimasis humoras

is humor within the realm of reality.

yra humoras, priklausantis realybei.

"My boss is always telling me what to do." Okay?

„Man bosas nuolat sako ką daryti.“ Suprantat?

That could happen. It's humor within the realm of reality.

Taip gali nutikti. Tai humoras priklausantis tikrovei.

Here, cowboy to a cow:

Čia, kaubojus karvei:

"Very impressive. I'd like to find 5,000 more like you."

„Labai įspūdinga. Norėčiau rasti 5000 tokių kaip tu.“

We understand that. It's absurd. But we're putting the two together.

Mes tai suprantame. Tai absurdas. Bet mes sudedame du.

Here, in the nonsense range:

Šis, priklausantis nesąmonių kategorijai:

"Damn it, Hopkins, didn't you get yesterday's memo?"

„Po galais, Hopkinsai, ar negavai vakarykščio pranešimo?“

Now that's a little puzzling, right? It doesn't quite come together.

Na, šis truputį stebina, tiesa? Jis nelabai suprantamas.

In general, people who enjoy more nonsense,

Apskritai, žmonės, kuriems patinka daugiau nesąmonių,

enjoy more abstract art,

mėgsta daugiau abstraktų meną,

they tend to be liberal, less conservative, that type of stuff.

jie paprastai būna liberalūs, mažiau konservatyvūs ir panašiai.

But for us, and for me, helping design the humor,

Bet mums ir man, padedantiems vaizduoti humorą

it doesn't make any sense to compare one to the other.

atrodo nesąmonė lyginti vieną su kitu.

It's sort of a smorgasbord that's made all interesting.

Tai lyg furšetas, kuris įdomiai surengtas.

So I want to sum all this up with a caption to a cartoon,

Taigi, aš norėčiau viską apibendrinti su karikatūros antrašte,

and I think this sums up the whole thing, really,

ir, manau, ji viską tikrai apibendrina

about The New Yorker cartoons.

apie „New Yorker“ karikatūras.

"It sort of makes you stop and think, doesn't it."

„Tai priverčia tave sustoti ir pagalvoti, ar ne?“

(Laughter)

(Juokas.)

And now, when you look at New Yorker cartoons,

Ir kai pamatysite „New Yorker“ karikatūras,

I'd like you to stop and think a little bit more about them.

sustokit ir daugiau pagalvokite apie jas.

Thank you.

Ačiū jums.

(Applause)

(Plojimai.)

Thank you. (Applause)

Ačiū jums. (Plojimai.)