How we can make crops survive without water | Jill Farrant

Translator: Martynas Malikėnas Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

I believe that the secret to producing extremely drought-tolerant crops,

Aš tikiu, jog paslaptis, kaip užauginti ekstremaliai sausrai atsparius augalus,

which should go some way to providing food security in the world,

kurie užtikrintų maisto išteklius visame pasaulyje,

lies in resurrection plants,

slypi prisikeliančiuose augaluose,

pictured here, in an extremely droughted state.

pavaizduotuose čia, ekstremaliai sausringoje valstijoje.

You might think that these plants look dead,

Galite manyti, jog šie augalai yra negyvi,

but they're not.

bet taip nėra.

Give them water,

Duokite jiems vandens,

and they will resurrect, green up, start growing, in 12 to 48 hours.

ir jie prisikels, sužydės, pradės augti per 12-48 valandas.

Now, why would I suggest

Taigi, kodėl aš siūlyčiau

that producing drought-tolerant crops will go towards providing food security?

auginti sausrai atsparius augalus, kurie užtikrintų maisto aprūpinimą?

Well, the current world population is around 7 billion.

Na, dabartinė žemės populiacija yra apie 7 milijardai.

And it's estimated that by 2050,

Spėjama, jog atėjus 2050 m.,

we'll be between 9 and 10 billion people,

žemėje bus nuo 9 iki 10 milijardų žmonių,

with the bulk of this growth happening in Africa.

su didžiausia šio augimo dalimi vykstančia Afrikoje.

The food and agricultural organizations of the world

Pasaulio maisto ir žemdirbystės organizacijos

have suggested that we need a 70 percent increase

pasiūlė, jog mum reikia 70 procentų padidėjimo

in current agricultural practice

dabartinėje žemdirbystės praktikoje, jog būtų

to meet that demand.

išpildyta paklausa.

Given that plants are at the base of the food chain,

Dėl to, kad augalai yra pagrindas maisto grandinėje,

most of that's going to have to come from plants.

didžioji dalis to turės atkeliauti iš augalų.

That percentage of 70 percent

Dalis iš tų 70 procentų

does not take into consideration the potential effects of climate change.

nepaiso galimų poveikių, kuriuos gali sukelti klimato kaita.

This is taken from a study by Dai published in 2011,

Tai paimta iš Dai studijų, publikuotų 2011 m.,

where he took into consideration

kada jis atkreipė dėmesį

all the potential effects of climate change

į visus potencialius klimato kaitos poveikius

and expressed them -- amongst other things --

ir juos išreiškė – be kitų dalykų –

increased aridity due to lack of rain or infrequent rain.

padidėjęs sausumas dėl lietaus stokos ar nelietingumo.

The areas in red shown here,

Čia rodomose raudonose zonose

are areas that until recently

yra vietos, kurios neseniai

have been very successfully used for agriculture,

buvo labai sėkmingai naudojamos žemdirbystei,

but cannot anymore because of lack of rainfall.

tačiau jau yra nebenaudojamos dėl lietaus stokos.

This is the situation that's predicted to happen in 2050.

Tai yra situacija, kuri, spėjama, įvyks 2050 m.

Much of Africa, in fact, much of the world,

Dalis Afrikos ir didelė dalis pasaulio

is going to be in trouble.

greitai bus didelėje bėdoje.

We're going to have to think of some very smart ways of producing food.

Turėsime sugalvoti labai gudrius būdus, kaip užsiauginti maisto.

And preferably among them, some drought-tolerant crops.

Ir tarp jų labiausiai norima dalies sausrai atsparių augalų.

The other thing to remember about Africa is

Kitas dalykas, atsimenant Afriką yra,

that most of their agriculture is rainfed.

kad didžioji dalis jų žemdirbystės palaikoma lietumi.

Now, making drought-tolerant crops is not the easiest thing in the world.

Užauginti sausrai atsparius augalus nėra pats lengviausias dalykas.

And the reason for this is water.

To priežastis – vanduo.

Water is essential to life on this planet.

Vanduo yra būtinas gyvybei.

All living, actively metabolizing organisms,

Visi gyvi, aktyūs organizmai,

from microbes to you and I,

nuo mikrobų iki manęs ir tavęs,

are comprised predominately of water.

daugiausia yra sudaryti iš vandens.

All life reactions happen in water.

Visos gyvybės reakcijos vyksta vandenyje.

And loss of a small amount of water results in death.

Ir maža vandens netektis gali reikšti mirtį.

You and I are 65 percent water --

Aš ir tu esame 65 procentai vandens –

we lose one percent of that, we die.

prarasime tą 1 procentą – mirsime

But we can make behavioral changes to avoid that.

Bet mūsų elgesys gali pakisti, kad to išvengtume.

Plants can't.

Augalai to negali.

They're stuck in the ground.

Jie įstrigę žemėje.

And so in the first instance they have a little bit more water than us,

Visų pirma, jie turi daugiau vandens už mus,

about 95 percent water,

apie 95 procentus vandens,

and they can lose a little bit more than us,

ir jie gali prarasti truputį daugiau nei mes,

like 10 to about 70 percent, depending on the species,

nuo 10 iki maždaug 70 procentų, priklausomai nuo rūšies,

but for short periods only.

bet tik labai trumpai.

Most of them will either try to resist or avoid water loss.

Dauguma bandys išvengti ar atsispirti vandens praradimui.

So extreme examples of resistors can be found in succulents.

Ryškiausi atsispiriančiųjų pavyzdžiai gali būti randami sukulentuose.

They tend to be small, very attractive,

Jie būna maži, labai patrauklūs,

but they hold onto their water at such great cost

bet saugo vandenį taip stipriai, kad turi už tai atsipirkti

that they grow extremely slowly.

itin lėtais augimo tempais.

Examples of avoidance of water loss are found in trees and shrubs.

Vandens praradimo vengimas randamas medžiuose ir krūmuose.

They send down very deep roots,

Jie išleidžia labai ilgas šaknis,

mine subterranean water supplies

išgauna podirvio vandenį

and just keep flushing it through them at all times,

ir visad naudojasi šiuo vandeniu,

keeping themselves hydrated.

palaiko savo drėgmę.

The one on the right is called a baobab.

Medis dešinėje vadinamas baobabu.

It's also called the upside-down tree,

Jis dar vadinamas apverstu-medžiu,

simply because the proportion of roots to shoots is so great

paprasčiausiai dėl to, kad proporcija tarp šaknų ir šakų yra tokia didelė,

that it looks like the tree has been planted upside down.

jog net atrodo, kad medis pasodintas aukštyn kojomis.

And of course the roots are required for hydration of that plant.

Žinoma, šaknys yra reikalingos, jog palaikytų augalui drėkinimą.

And probably the most common strategy of avoidance is found in annuals.

Tikriausiai pati dažniausia nepraradimo strategija yra vienmečiuose augaluose.

Annuals make up the bulk of our plant food supplies.

Vienmečiai sudaro didelę dalį mūsų augalinio maisto šaltinio.

Up the west coast of my country,

Mano šalies vakarų pakrantėje

for much of the year you don't see much vegetation growth.

didelę metų dalį nematome daug augančios žalumos.

But come the spring rains, you get this:

Bet tik ateina pavasario lietus, matome

flowering of the desert.

žydinčias dykumas.

The strategy in annuals,

Strategija vienmečiuose tokia,

is to grow only in the rainy season.

kad jie auga tik lietingu sezonu.

At the end of that season they produce a seed,

To sezono pabaigoje jie užaugina sėklas,

which is dry, eight to 10 percent water,

kurios yra sausos, 8-10 proc. vandens,

but very much alive.

bet lygiai tiek pat gyvos.

And anything that is that dry and still alive,

Ir viską, kas yra tokie sausi ir vis dar gyvi,

we call desiccation-tolerant.

vadiname džiūvimą toleruojančiais.

In the desiccated state,

Sausoje būsenoje

what seeds can do is lie in extremes of environment

sėklos gali išlikti sunkiomis sąlygomis

for prolonged periods of time.

ilgesnį laiko tarpsnį.

The next time the rainy season comes,

Kitą kartą atėjus lietaus sezonui,

they germinate and grow,

jos sudygsta ir auga,

and the whole cycle just starts again.

ir visas ciklas prasideda iš naujo.

It's widely believed that the evolution of desiccation-tolerant seeds

Yra plačiai manoma, jog sausų sėklų evoliucija atsakinga

allowed the colonization and the radiation

už žydinčių augalų kolonizaciją,

of flowering plants, or angiosperms, onto land.

arba už gaubtasėklių žydėjimą žemėje.

But back to annuals as our major form of food supplies.

Bet grįžkime prie vienmečių, kaip mūsų pagrindinio maisto šaltinio.

Wheat, rice and maize form 95 percent of our plant food supplies.

Kviečiai, ryžiai, kukurūzai sudaro 95 proc. visų augalinio maisto išteklių.

And it's been a great strategy

Ir tai buvo puiki strategija,

because in a short space of time you can produce a lot of seed.

nes gana greitai galima užauginti labai daug sėklų.

Seeds are energy-rich so there's a lot of food calories,

Sėklos yra turtingos energija, todėl jos kaloringos,

you can store it in times of plenty for times of famine,

galime jas kaupti, kai jų netrūksta, arba bado metu,

but there's a downside.

bet yra blogoji pusė.

The vegetative tissues,

Augaliniai audiniai,

the roots and leaves of annuals,

vienmečių šaknys ir lapai,

do not have much

nepasižymi savybėmis,

by way of inherent resistance, avoidance or tolerance characteristics.

kurios būdingos vandens praradimui, atsparumui ar toleravimui.

They just don't need them.

Jiems to tiesiog nereikia.

They grow in the rainy season

Jie auga lietingu sezonu

and they've got a seed to help them survive the rest of the year.

ir jie turi sėklą, kuri padeda išgyventi likusius metus.

And so despite concerted efforts in agriculture

Taigi nepaisant vieningų pastangų žemdirbystėje

to make crops with improved properties

padaryti augalus atsparesniais

of resistance, avoidance and tolerance --

vandens praradimui, sausumo tolerancijai,

particularly resistance and avoidance

o ypač vandens praradimui,

because we've had good models to understand how those work --

nes mes turėjome modelius, kurie padėjo suprast jų veikimą,

we still get images like this.

mes vis vien gauname tokius vaizdus.

Maize crop in Africa,

Kukurūzų laukas Afrikoje,

two weeks without rain

dvi savaitės be lietaus

and it's dead.

ir visa tai pražuvo.

There is a solution:

Yra išeitis:

resurrection plants.

prisikeliantys augalai.

These plants can lose 95 percent of their cellular water,

Pastarieji gali prarasti 95 proc. savo ląstelinio vandens,

remain in a dry, dead-like state for months to years,

išlikti sausais, tarsi negyvose būsenose mėnesius ar net metus,

and give them water,

o gavę vandens

they green up and start growing again.

jie sužaliuoja ir pradeda augti.

Like seeds, these are desiccation-tolerant.

Kaip sėklos, jie yra džiūvimą toleruojantys.

Like seeds, these can withstand extremes of environmental conditions.

Kaip sėklos, jie gali ištverti gamtos sunkumus.

And this is a really rare phenomenon.

Ir tai yra gana retas fenomenas.

There are only 135 flowering plant species that can do this.

Yra tik 135 žydinčių augalų rūšys, kurios gali tai padaryti.

I'm going to show you a video

Parodysiu jums vaizdo įrašą,

of the resurrection process of these three species

kaip prisikelia šios trys skirtingos rūšys

in that order.

tokia eile.

And at the bottom,

O apačioje

there's a time axis so you can see how quickly it happens.

yra laiko ašis, kad suprastumėt, kaip greit tai vyksta.

(Applause)

(Plojimai.)

Pretty amazing, huh?

Nuostabu, ar ne?

So I've spent the last 21 years trying to understand how they do this.

Taigi aš praleidau 21 metus bandydama suprasti, kaip tai veikia.

How do these plants dry without dying?

Kaip jie išdžiūna nemirdami?

And I work on a variety of different resurrection plants,

Ir aš dirbu su daugybe skirtingų prisikeliančių augalų,

shown here in the hydrated and dry states,

kaip matote, drėgnose ir sausose būsenose,

for a number of reasons.

dėl tam tikrų priežasčių.

One of them is that each of these plants serves as a model

Viena iš jų, kad kiekvienas augalas veikia kaip modelis

for a crop that I'd like to make drought-tolerant.

augalui, kurį noriu padaryti sausrą toleruojančiu.

So on the extreme top left, for example, is a grass,

Taigi viršuje, kairėje, pavyzdžiui, yra žolė,

it's called Eragrostis nindensis,

ji vadinama Eragrostis nindensis,

it's got a close relative called Eragrostis tef --

ji turi artimą giminaitį Eragrostis tef –

a lot of you might know it as "teff" --

daugeliui jūsų jis žinomas kaip posmilgės –

it's a staple food in Ethiopia,

tai pagrindinis maistas Etiopijoje,

it's gluten-free,

jis yra be gliuteno,

and it's something we would like to make drought-tolerant.

ir tai yra kažkas, ką norime paversti sausrą toleruojančiu.

The other reason for looking at a number of plants,

Kita priežastis žiūrėti į daugybę kitų augalų

is that, at least initially,

yra, kad, bent iš pradžių,

I wanted to find out: do they do the same thing?

norėjau sužinoti: ar jie atlieka tą patį dalyką?

Do they all use the same mechanisms

Ar naudojasi tais pačiais būdais,

to be able to lose all that water and not die?

kad galėtų prarasti visą savo vandenį ir nemirtų?

So I undertook what we call a systems biology approach

Aš ėmiausi vadinamojo sisteminės biologijos metodo,

in order to get a comprehensive understanding

kad turėtume visapusį supratimą

of desiccation tolerance,

apie atsparumą džiūvimui,

in which we look at everything

kur mes žiūrime į viską,

from the molecular to the whole plant, ecophysiological level.

nuo molekulės iki viso augalo, ekofiziologinio lygio.

For example we look at things like

Pavyzdžiui, mes žiūrime į

changes in the plant anatomy as they dried out

augalų anatomijos pokyčius, kai jie išdžiuvo

and their ultrastructure.

ir jų ultrastruktūrą.

We look at the transcriptome, which is just a term for a technology

Mes žiūrime į transkriptomą, tai yra pavadinimas technologijų,

in which we look at the genes

kuriose mes žiūrim į genus,

that are switched on or off, in response to drying.

kurie yra įjungti arba ne, reaguojant į džiūvimą.

Most genes will code for proteins, so we look at the proteome.

Daugelis genų koduos baltymus, todėl žiūrime į proteomą.

What are the proteins made in response to drying?

Kokie baltymai yra gaminami reaguojant į džiūvimą?

Some proteins would code for enzymes which make metabolites,

Kai kurie baltymai koduoja fermentus, kurie sudaro metabolitus,

so we look at the metabolome.

todėl žiūrime į metabolomą.

Now, this is important because plants are stuck in the ground.

Tai yra svarbu, nes augalai yra įstrigę žemėje.

They use what I call a highly tuned chemical arsenal

Jie naudojasi, ką aš vadinu, gerai suderintu chemikalų arsenalu,

to protect themselves from all the stresses of their environment.

kad apsisaugotų nuo aplinkos sunkumų.

So it's important that we look

Taigi svarbu, kad žiūrėtume į

at the chemical changes involved in drying.

cheminius pokyčius augalui džiūnant.

And at the last study that we do at the molecular level,

Ir paskutiniame tyrime, atliekamame molekulių lygyje,

we look at the lipidome --

mes žiūrime į lipidomą –

the lipid changes in response to drying.

lipidų pokyčius, vykstančius džiūnant.

And that's also important

Tai irgi yra svarbu,

because all biological membranes are made of lipids.

nes visos biologinės membranos yra sudarytos iš lipidų.

They're held as membranes because they're in water.

Jie veikia kaip membranos, nes jie yra vandenyje.

Take away the water, those membranes fall apart.

Atimk vandenį, tos membranos sugriūna.

Lipids also act as signals to turn on genes.

Lipidai irgi veikia kaip signalai, kad įjungtų genus.

Then we use physiological and biochemical studies

Tada mes naudojame fiziologines ir biochemines studijas

to try and understand the function of the putative protectants

bandydami suprasti spėjamų apsaugotojų funkciją,

that we've actually discovered in our other studies.

kurią atradome kituose mūsų tyrimuose.

And then use all of that to try and understand

Ir naudoti visa tai bandant suprasti,

how the plant copes with its natural environment.

kaip augalas geba susidoroti su natūralia aplinka.

I've always had the philosophy that I needed a comprehensive understanding

Aš visados maniau, jog man reikia išsamaus džiūvimo

of the mechanisms of desiccation tolerance

tolerancijos mechanizmo supratimo,

in order to make a meaningful suggestion for a biotic application.

kad galėčiau sukurti sėkmingą pasiūlymą biotiniam pritaikymui.

I'm sure some of you are thinking,

Daugelis iš jūsų dabar galvoja,

"By biotic application,

„biotinis pritaikymas, ar

does she mean she's going to make genetically modified crops?"

tai reiškia, kad ji gamins genetiškai modifikuotus augalus?“

And the answer to that question is:

Atsakymas į šį klausimą yra:

depends on your definition of genetic modification.

priklauso nuo „genetiškai modifikuotas“ apibrėžimo.

All of the crops that we eat today, wheat, rice and maize,

Visi augalai, kurios valgome, kviečiai, žolės, kukurūzai

are highly genetically modified from their ancestors,

yra stipriai genetiškai modifikuoti iš savo protėvių,

but we don't consider them GM

bet mes jų nelaikom GM,

because they're being produced by conventional breeding.

nes jie yra gaminami paprastuoju veisimu.

If you mean, am I going to put resurrection plant genes into crops,

Ar aš ketinu įdėti prisikėlimo genus į augalus?

your answer is yes.

Atsakymas yra taip.

In the essence of time, we have tried that approach.

Per visą savo laiką bandėme ir šį metodą.

More appropriately, some of my collaborators at UCT,

Tiksliau, kai kurie mano kolegos iš Keiptauno universiteto,

Jennifer Thomson, Suhail Rafudeen,

Jennifer Thompson, Suhail Rafudeen,

have spearheaded that approach

vadovavo atliekant tą metodą.

and I'm going to show you some data soon.

Ir greit jum parodysiu duomenų.

But we're about to embark upon an extremely ambitious approach,

Bet greitai mes pradėsime naują labai ambicingą metodą,

in which we aim to turn on whole suites of genes

kuriame mes tikimės įjungti visus genų rinkinius,

that are already present in every crop.

kurie jau ir taip yra kiekviename augale.

They're just never turned on under extreme drought conditions.

Jie tiesiog niekada neįjungti esant žiaurioms sausros sąlygoms.

I leave it up to you to decide

Palieku jums nuspręsti,

whether those should be called GM or not.

ar jie visgi vadintini GM ar ne.

I'm going to now just give you some of the data from that first approach.

Duosiu jums dalį duomenų iš mūsų pirmojo metodo.

And in order to do that

Ir kad juos suprastumėte,

I have to explain a little bit about how genes work.

turiu paaiškinti šiek tiek, kaip veikia genai.

So you probably all know

Taigi visi jūs turbūt žinote,

that genes are made of double-stranded DNA.

kad genai yra sudaryti iš DNR.

It's wound very tightly into chromosomes

Jie susisukę tankiai į chromosomas,

that are present in every cell of your body or in a plant's body.

kurios yra kiekvienoje ląstelėje, mūsų ir augalo ląstelėse.

If you unwind that DNA, you get genes.

Jei išvyniosime DNR, gausime genus.

And each gene has a promoter,

Ir kiekvienas genas turi propaguotoją,

which is just an on-off switch,

kuris tiesiog yra įjungtas-išjungtas mygtukas,

the gene coding region,

genų kodavimo zoną

and then a terminator,

ir tada terminatorių,

which indicates that this is the end of this gene, the next gene will start.

kuris pasako, kad tai yra geno pabaiga, kitas genas prasideda čia.

Now, promoters are not simple on-off switches.

Propaguotojai nėra paprasti įjungtas-išjungas mygtukai.

They normally require a lot of fine-tuning,

Jie dažnai reikalauja daug tikslaus derinimo,

lots of things to be present and correct before that gene is switched on.

daug reikalingų dalykų, prieš įjungiant genui.

So what's typically done in biotech studies

Taigi kas tipiškai atliekama biotechnologijų studijose,

is that we use an inducible promoter,

mes naudojame indukuojamą propaguotoją,

we know how to switch it on.

mes žinome kaip jį įjungti.

We couple that to genes of interest

Mes sukabiname juos į dominančius genus

and put that into a plant and see how the plant responds.

ir įdedame į augalus, stebime, koks yra atsakas.

In the study that I'm going to talk to you about,

Tyrime, apie kurį jums pasakosiu,

my collaborators used a drought-induced promoter,

kolegos naudojo sausrą indukuojančius propaguotojus,

which we discovered in a resurrection plant.

kuriuos mes radome prisikeliančiuose augaluose.

The nice thing about this promoter is that we do nothing.

Geroji šio propaguotojo dalis, kad mums nereikia daryti nieko.

The plant itself senses drought.

Augalas pats jaučia sausrą.

And we've used it to drive antioxidant genes from resurrection plants.

Ir mes naudojom tai, kad ištrauktume antioksidantinius genus iš augalo.

Why antioxidant genes?

Kodėl antioksidantiniai genai?

Well, all stresses, particularly drought stress,

Na, visi sunkumai, ypač sausros sunkumai,

results in the formation of free radicals,

sukelia laisvų radikalų kūrimąsi,

or reactive oxygen species,

arba reaktingas deguonies atmainas,

which are highly damaging and can cause crop death.

kurios stipriai žaloja augalą, ir dėl to jis gali mirti.

What antioxidants do is stop that damage.

Antioksidantai sustabdo tą žalą.

So here's some data from a maize strain that's very popularly used in Africa.

Štai truputis duomenų iš kukurūzų atmainos, kuri itin populiari Afrikoje.

To the left of the arrow are plants without the genes,

Rodyklės kairėje yra augalai be genų,

to the right --

dešinėje –

plants with the antioxidant genes.

augalai su antioksidantiniais genais.

After three weeks without watering,

Po trijų savaičių be vandens

the ones with the genes do a hell of a lot better.

tie su genais išliko daug geriau, nei tie be genų.

Now to the final approach.

Dabar paskutinis metodas.

My research has shown that there's considerable similarity

Mano paieškos parodė, jog yra aiškių mechanizmų

in the mechanisms of desiccation tolerance in seeds and resurrection plants.

panašumų tarp džiūvimo tolerancijos sėklose ir prisikeliančių augalų.

So I ask the question,

Taigi keliu klausimą,

are they using the same genes?

ar jie naudoja tą patį geną?

Or slightly differently phrased,

Arba šiek tiek perfrazuotai,

are resurrection plants using genes evolved in seed desiccation tolerance

ar prisikeliantys augalai naudoja genus, kilusius iš sėklų džiūvimo tolerancijos,

in their roots and leaves?

savo lapuose ir šaknyse?

Have they retasked these seed genes

Ar jie skyrė naują darbą sėklų genams

in roots and leaves of resurrection plants?

prisikeliančių augalų lapuose ir šaknyse?

And I answer that question,

Aš atsakau,

as a consequence of a lot of research from my group

kaip pasekmė mano grupės plačių tyrimų

and recent collaborations from a group of Henk Hilhorst in the Netherlands,

ir bendradarbiavimu su Henko Hihhorsto grupe Nyderlanduose,

Mel Oliver in the United States

Mel Oliver Jungtinėse Karalystėje

and Julia Buitink in France.

ir Julia Buitnik Prancūzijoje.

The answer is yes,

Atsakymas yra taip,

that there is a core set of genes that are involved in both.

yra ryški grupė genų, kuri atsakinga už abu.

And I'm going to illustrate this very crudely for maize,

Ir pailiustruosiu tai labai grubiai kukurūzams,

where the chromosomes below the off switch

kur chromosomos žemiau išjungimo mygtuko

represent all the genes that are required for desiccation tolerance.

atstovauja visus genus, kurie reikalingi džiūvimo tolerancijai.

So as maize seeds dried out at the end of their period of development,

Taigi, kai kukurūzų sėklos išdžiuvo jų vystymosi pabaigoje,

they switch these genes on.

jie įjungė šiuos genus.

Resurrection plants switch on the same genes

Prisikeliantys augalai įjungia tuos pačius genus,

when they dry out.

kai jie išdžiūna.

All modern crops, therefore,

Visi modernūs javai dėl to

have these genes in their roots and leaves,

turi šiuos genus savo lapuose ir šaknyse,

they just never switch them on.

tik jie niekada jų neįjungia.

They only switch them on in seed tissues.

Jie juos įjungia tik sėklų audiniuose.

So what we're trying to do right now

Ką mes bandome padaryti dabar,

is to understand the environmental and cellular signals

yra suprasti aplinkos ir ląstelinius signalus,

that switch on these genes in resurrection plants,

kurie įjungia tuos genus prisikeliančiuose augaluose,

to mimic the process in crops.

kad atkurtų procesus augaluose.

And just a final thought.

Ir paskutinė mintis.

What we're trying to do very rapidly

Ką mes bandome padaryti labai sparčiai,

is to repeat what nature did in the evolution of resurrection plants

yra atkartoti, ką gamta padarė per evoliuciją prisikeliančiuose augaluose

some 10 to 40 million years ago.

prieš 10-40 milijonų metų.

My plants and I thank you for your attention.

Mano augalai ir aš dėkoju už jūsų dėmesį.

(Applause)

(Plojimai.)