Thomas Piketty: New thoughts on capital in the twenty-first century

Translator: Andrius Družinis-Vitkus Reviewer: Sigita Šimkutė-Macanko

It's very nice to be here tonight.

Labai smagu šiandien čia būti.

So I've been working on the history of income

Pastaruosius 15 metų dirbau tirdamas

and wealth distribution for the past 15 years,

pajamų ir turto pasiskirstymą

and one of the interesting lessons

ir vienas iš įdomių dalykų,

coming from this historical evidence

kurį parodė istorinė informacija,

is indeed that, in the long run,

yra tai, kad išties, ilgajame laikotarpyje

there is a tendency for the rate of return of capital

egzistuoja tendencija, kad kapitalo grąža

to exceed the economy's growth rate,

ima viršyti ekonomikos augimo tempą,

and this tends to lead to high concentration of wealth.

ir tai lemia didžiulį turto susikoncentravimą.

Not infinite concentration of wealth,

Ne visišką turto susikoncentravimą,

but the higher the gap between r and g,

bet kuo didesnis skirtumas tarp r ir g,

the higher the level of inequality of wealth

link tuo didesnės pajamų nelygybės

towards which society tends to converge.

visuomenė bus linkusi judėti.

So this is a key force that I'm going to talk about today,

Tai yra esminė jėga, apie kurią šiandien kalbėsiu,

but let me say right away

bet leiskite pasakyti iškart,

that this is not the only important force

kad tai nėra vienintelė svarbi jėga

in the dynamics of income and wealth distribution,

pajamų ir turto pasiskirstymo dinamikoje

and there are many other forces that play

ir yra daug kitų jėgų,

an important role in the long-run dynamics

kurios yra svarbios pajamų ir turto pasiskirstymo dinamikoje

of income and wealth distribution.

ilguoju laikotarpiu.

Also there is a lot of data

Yra daug duomenų,

that still needs to be collected.

kuriuos vis dar reikia surinkti.

We know a little bit more today

Šiandien žinome šiek tiek daugiau

than we used to know, but we still know too little,

nei žinojome anksčiau, bet vis tiek per mažai,

and certainly there are many different processes —

ir tikrai yra daug skirtingų procesų —

economic, social, political —

ekonominių, socialinių, politinių —

that need to be studied more.

kuriuos reikia tirti.

And so I'm going to focus today on this simple force,

Todėl šiandien kalbėsiu apie šią paprastą jėgą,

but that doesn't mean that other important forces

bet tai nereiškia, kad nėra kitų

do not exist.

svarbių jėgų.

So most of the data I'm going to present

Didžioji dalis informacijos, kurią pristatysiu

comes from this database

yra šioje duomenų bazėje,

that's available online:

kurią galima rasti internete:

the World Top Incomes Database.

World Top Incomes Database.

So this is the largest existing

Tai yra didžiausia pasaulio

historical database on inequality,

duomenų bazė apie pajamų nelygybę

and this comes from the effort

ir ji yra daugiau nei

of over 30 scholars from several dozen countries.

30 mokslininkų iš daugybės šalių darbo rezultatas.

So let me show you a couple of facts

Leiskite parodyti porą faktų

coming from this database,

iš šios duomenų bazės,

and then we'll return to r bigger than g.

ir tada mes grįšime prie r didesnio už g.

So fact number one is that there has been

Pirmasis faktas yra tai, kad įvyko

a big reversal in the ordering of income inequality

didžiulis apsikeitimas vietomis pajamų nelygybės rangavime

between the United States and Europe

tarp Jungtinių Valstijų ir Europos

over the past century.

per pastarąjį šimtmetį.

So back in 1900, 1910, income inequality was actually

1900, 1910-aisiais pajamų nelygybė

much higher in Europe than in the United States,

buvo aukštesnė Europoje nei JAV,

whereas today, it is a lot higher in the United States.

o šiandien ji daug aukštesnė JAV.

So let me be very clear:

Pasakysiu labai aiškiai:

The main explanation for this is not r bigger than g.

pagrindinis to paaiškinimas nėra, kad r viršijo g.

It has more to do with changing supply and demand

Tai labiau susiję su kintančia paklausa ir pasiūla įgūdžiams,

for skill, the race between education and technology,

švietimo ir technologijų lenktynėmis,

globalization, probably more unequal access

globalizacija, turbūt labiau nelygiu

to skills in the U.S.,

priėjimu prie švietimo JAV,

where you have very good, very top universities

kur yra labai geri prestižiniai universitetai

but where the bottom part of the educational system

bet švietimo sistemos apačioje

is not as good,

nebe tokie geri,

so very unequal access to skills,

dėl ko turime nevienodas galimybes įgyti įgūdžių,

and also an unprecedented rise

taip pat precedento neturintis

of top managerial compensation of the United States,

aukščiausių kompanijų vadovų algų kilimas,

which is difficult to account for just on the basis of education.

kurį sunku paaiškinti vien švietimu ir įgūdžiais.

So there is more going on here,

Čia vyksta kažkas daugiau,

but I'm not going to talk too much about this today,

bet apie tai šiandien daug nekalbėsiu,

because I want to focus on wealth inequality.

nes noriu susitelkti ties pajamų nelygybe.

So let me just show you a very simple indicator

Leiskite parodyti vieną labai paprastą indikatorių

about the income inequality part.

pajamų nelygybės daliai.

So this is the share of total income

Tai yra visų pajamų dalis,

going to the top 10 percent.

tenkanti viršutiniams 10 procentų.

So you can see that one century ago,

Matome, kad prieš šimtą metų

it was between 45 and 50 percent in Europe

ji buvo tarp 45 ir 50 Europoje

and a little bit above 40 percent in the U.S.,

ir šiek tiek virš 40 JAV,

so there was more inequality in Europe.

todėl Europoje buvo daugiau nelygybės.

Then there was a sharp decline

Tada įvyko didžiulis sumažėjimas

during the first half of the 20th century,

pirmojoje 20-to amžiaus pusėje,

and in the recent decade, you can see that

ir per paskutinį dešimtmetį

the U.S. has become more unequal than Europe,

JAV tapo labiau nelygi nei Europa

and this is the first fact I just talked about.

ir tai yra pirmasis faktas, kurį jums pristačiau.

Now, the second fact is more about wealth inequality,

Antrasis faktas labiau susijęs su turto nelygybe

and here the central fact is that wealth inequality

ir čia pagrindinis faktas yra tai, kad turto nelygybė

is always a lot higher than income inequality,

visada yra daug aukštesnė nei pajamų nelygybė,

and also that wealth inequality,

ir kad turtinė nelygybė,

although it has also increased in recent decades,

nepaisant jos augimo per pastaruosius dešimtmečius,

is still less extreme today

yra ne tokia didžiulė

than what it was a century ago,

kaip prieš 100 metų,

although the total quantity of wealth

nors santykis tarp turto

relative to income has now recovered

ir pajamų jau atkilo

from the very large shocks

nuo didžiųjų 20 amžiaus sukrėtimų:

caused by World War I, the Great Depression,

Pirmojo pasaulinio karo, Didžiosios depresijos

World War II.

ir Antrojo pasaulinio karo.

So let me show you two graphs

Leiskite parodyti du grafikus,

illustrating fact number two and fact number three.

kurie iliustruoja 2-ąjį ir 3-iąjį faktus.

So first, if you look at the level of wealth inequality,

Pažiūrėję į turtinės nelygybės lygį,

this is the share of total wealth

čia yra viso turto dalis

going to the top 10 percent of wealth holders,

tenkanti turtingiausiems 10% žmonių,

so you can see the same kind of reversal

galite matyti tą patį apsikeitimą

between the U.S. and Europe that we had before

tarp JAV ir Europos, kaip matėte

for income inequality.

pajamų nelygybės atveju.

So wealth concentration was higher

Turto susitelkimas buvo didesnis

in Europe than in the U.S. a century ago,

Europoje nei JAV prieš 100 metų,

and now it is the opposite.

o dabar tai pasikeitė atvirkščiai.

But you can also show two things:

Bet galite matyti dar du dalykus:

First, the general level of wealth inequality

Pirma, turtinė nelygybė

is always higher than income inequality.

visada aukštesnė už pajamų nelygybę.

So remember, for income inequality,

Taigi atsiminkite, pajamų nelygybė:

the share going to the top 10 percent

dalis tenkanti viršutiniams 10 % populiacijos

was between 30 and 50 percent of total income,

buvo tarp 30 ir 50 procentų nuo visų šalies pajamų,

whereas for wealth, the share is always

o turto nelygybės atveju ta dalis visada

between 60 and 90 percent.

buvo tarp 60 ir 90 procentų.

Okay, so that's fact number one,

Taigi, pirmasis faktas

and that's very important for what follows.

ir tai labai svarbu norint suprasti, kas eina toliau.

Wealth concentration is always

Turto susitelkimas visada

a lot higher than income concentration.

daug didesnis nei pajamų.

Fact number two is that the rise

Antrasis faktas yra tai,

in wealth inequality in recent decades

kad pastarųjų dešimtmečių turtinės nelygybės augimas

is still not enough to get us back to 1910.

vis tiek nesugrąžina mūsų į 1910.

So the big difference today,

Taigi šiandien skirtumas yra tai,

wealth inequality is still very large,

kad nors turtinė nelygybė yra labai didelė,

with 60, 70 percent of total wealth for the top 10,

kai 60-70 % šalies turto tenka turtingiausiems 10 %,

but the good news is that it's actually

bet gerai yra tai,

better than one century ago,

kad situacija yra geresnė nei prieš 100 metų,

where you had 90 percent in Europe going to the top 10.

kai Europoje turtingiausiems 10 % teko 90 % šalies turto.

So today what you have

Šiandien turime tai,

is what I call the middle 40 percent,

ką aš vadinu viduriniaisiais 40 %,

the people who are not in the top 10

tai žmonės, kurie nėra viršutiniuose 10 %

and who are not in the bottom 50,

ir nėra žemiausiuose 50 %,

and what you can view as the wealth middle class

galite tai vadinti viduriniąja klase,

that owns 20 to 30 percent

kuriai priklauso nuo 20 iki 30 procentų

of total wealth, national wealth,

bendro turto, nacionalinio turto.

whereas they used to be poor, a century ago,

Prieš šimtmetį jie buvo neturtingi,

when there was basically no wealth middle class.

tada praktiškai nebuvo viduriniosios klasės.

So this is an important change,

Tai yra svarbus pokytis

and it's interesting to see that wealth inequality

ir įdomu matyti tai, kad turtinė nelygybė

has not fully recovered to pre-World War I levels,

dar nepasiekė Pirmojo pasaulinio karo lygio,

although the total quantity of wealth has recovered.

nors bendro turto kiekis pasiekė buvusį lygį.

Okay? So this is the total value

Čia yra bendro turto kiekis

of wealth relative to income,

santykiu su pajamomis,

and you can see that in particular in Europe,

ir galite matyti, kad ypač Europoje

we are almost back to the pre-World War I level.

mes beveik pasiekėme lygį, buvusį prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą.

So there are really two

Šioje istorijoje yra

different parts of the story here.

dvi atskiros dalys.

One has to do with

Viena sietina su

the total quantity of wealth that we accumulate,

bendru turto kiekiu, kurį galime sukaupti

and there is nothing bad per se, of course,

o nieko iš esmės blogo

in accumulating a lot of wealth,

turto kaupime nėra,

and in particular if it is more diffuse

ypač, kai turtas yra labiau pasiskirstęs

and less concentrated.

ir mažiau koncentruotas.

So what we really want to focus on

Tad iš tikrųjų norime kreipti dėmesį

is the long-run evolution of wealth inequality,

į ilgalaikį turtinės nelygybės vystymąsi

and what's going to happen in the future.

ir kas nutiks ateityje.

How can we account for the fact that

Kaip galime paaiškinti faktą,

until World War I, wealth inequality was so high

kad iki Pirmojo pasaulinio karo turtinė nelygybė buvo tokia didelė

and, if anything, was rising to even higher levels,

ir netgi kilo,

and how can we think about the future?

ir kaip galime galvoti apie ateitį?

So let me come to some of the explanations

Leiskite pateikti keletą paaiškinimų

and speculations about the future.

ir spekuliacijų apie ateitį.

Let me first say that

Leiskite pirma pasakyti,

probably the best model to explain

kad modelis, kuris geriausiai paaiškina,

why wealth is so much

kodėl turtas yra tiek daugiau

more concentrated than income

sukoncentruotas nei pajamos,

is a dynamic, dynastic model

yra dinaminis dinastijų modelis,

where individuals have a long horizon

kuriame individai orientuojasi į ilgąjį laikotarpį

and accumulate wealth for all sorts of reasons.

ir kaupia turtą dėl įvairiausių priežasčių.

If people were accumulating wealth

Jei žmonės kauptų turtą

only for life cycle reasons,

vien dėl gyvenimo ciklo priežasčių,

you know, to be able to consume

na, žinote, kad galėtų

when they are old,

išgyventi senatvėje,

then the level of wealth inequality

tada turtinė nelygybė

should be more or less in line

turėtų būti panašaus lygio

with the level of income inequality.

kaip pajamų nelygybė.

But it will be very difficult to explain

Bet bus labai sunku paaiškinti,

why you have so much more wealth inequality

kodėl turime daug daugiau turtinės nelygybės

than income inequality

nei pajamų nelygybės

with a pure life cycle model,

grynu gyvenimo ciklo modeliu,

so you need a story

todėl reikia istorijos,

where people also care

kuri pateiktų kitų priežasčių,

about wealth accumulation for other reasons.

kodėl žmonėms taip rūpi turto kaupimas.

So typically, they want to transmit

Paprastai jie nori perduoti

wealth to the next generation, to their children,

turtą kitai kartai, savo vaikams,

or sometimes they want to accumulate wealth

ar kartais jie kaupia turtą

because of the prestige, the power that goes with wealth.

dėl prestižo, galios, kurią atneša turtas.

So there must be other reasons

Todėl privalo būti daugiau priežasčių,

for accumulating wealth than just life cycle

nei pateikia gyvenimo ciklo modelis,

to explain what we see in the data.

norint paaiškinti, ką matome duomenyse.

Now, in a large class of dynamic models

Didelė dalis dinaminių modelių,

of wealth accumulation

skirtų modeliuoti turto kaupimą

with such dynastic motive for accumulating wealth,

su dinastiniu kaupimo motyvu,

you will have all sorts of random,

turi visokiausių

multiplicative shocks.

multiplikatyvių šokų.

So for instance, some families

Pavyzdžiui, kai kurios šeimos

have a very large number of children,

turės labai daug vaikų

so the wealth will be divided.

ir turtas bus padalintas.

Some families have fewer children.

Kitos šeimos turi mažiau vaikų.

You also have shocks to rates of return.

Taip pat yra investavimo grąžos šokai.

Some families make huge capital gains.

Kai kurios šeimos uždirba labai daug iš savo investicijų.

Some made bad investments.

Kitos investuoja nesėkmingai.

So you will always have some mobility

Turto procese visada bus

in the wealth process.

kažkiek mobilumo.

Some people will move up, some people will move down.

Kai kurie žmonės kils aukštyn, kiti leisis.

The important point is that,

Svarbu tai, kad bet kokiame

in any such model,

tokio tipo modelyje

for a given variance of such shocks,

prie tam tikros šokų dispersijos

the equilibrium level of wealth inequality

turto nelygybės pusiausvyrinis lygis

will be a steeply rising function of r minus g.

bus sparčiai didėjanti r minus g funkcija.

And intuitively, the reason why the difference

Intuicija, kodėl skirtumas

between the rate of return to wealth

tarp turto grąžos

and the growth rate is important

ir augimo tempo yra toks svarbus,

is that initial wealth inequalities

yra tai, kad pradiniai turto skirtumai

will be amplified at a faster pace

bus išdidinti tuo greičiau,

with a bigger r minus g.

kuo didesnis r minus g.

So take a simple example,

Pavyzdžiui,

with r equals five percent and g equals one percent,

kai r lygu 5 %, o g lygu 1 %

wealth holders only need to reinvest

turto savininkai teturi investuoti

one fifth of their capital income to ensure

penktadalį savo kapitalo

that their wealth rises as fast

kad jų turtas augtų taip pat greitai

as the size of the economy.

kaip šalies ekonomika.

So this makes it easier

Todėl yra lengviau

to build and perpetuate large fortunes

kurti ir išlaikyti didelius turtus,

because you can consume four fifths,

nes keturis penktadalius turto gali suvartoti,

assuming zero tax,

darant nulinių mokesčių prielaidą,

and you can just reinvest one fifth.

ir investuoti tik penktadalį.

So of course some families will consume more than that,

Aišku, kai kurios šeimos suvartos daugiau,

some will consume less, so there will be

kitos suvartos mažiau, todėl

some mobility in the distribution,

turto pasiskirstyme bus kažkiek mobilumo,

but on average, they only need to reinvest one fifth,

bet vidutiniškai, jiems tereikia investuoti penktadalį,

so this allows high wealth inequalities to be sustained.

todėl labai lengva išlaikyti aukštą nelygybės lygį.

Now, you should not be surprised

Neturėtumėte nustebti išgirdę,

by the statement that r can be bigger than g forever,

kad r gali būti didesnis už g amžinai,

because, in fact, this is what happened

nes iš tiesų taip buvo

during most of the history of mankind.

didžiąją žmonijos gyvenimo dalį.

And this was in a way very obvious to everybody

Ir tai visiems buvo labai suprantama,

for a simple reason, which is that growth

dėl vienos paprastos priežasties,

was close to zero percent

kad augimas buvo arti 0 %

during most of the history of mankind.

didžiąją dalį žmonijos istorijos.

Growth was maybe 0.1, 0.2, 0.3 percent,

Augimas buvo apie 0,1, 0,2, 0,3 procento,

but very slow growth of population

bet labai lėtas populiacijos augimas

and output per capita,

ir produktas tenkantis asmeniui,

whereas the rate of return on capital

o kapitalo grąža,

of course was not zero percent.

aišku, buvo ne nulis.

It was, for land assets, which was

Žemės, kuri buvo

the traditional form

tradicinė turto forma

of assets in preindustrial societies,

iki-pramoninėse visuomenėse,

it was typically five percent.

grąža paprastai buvo 5 %.

Any reader of Jane Austen would know that.

Tą žino bet kuris Jane Austen skaitytojas.

If you want an annual income of 1,000 pounds,

Norint turėti 1 000 svarų pajamas,

you should have a capital value

reikia, kad jūsų kapitalo vertė

of 20,000 pounds so that

būtų 20 000 svarų,

five percent of 20,000 is 1,000.

nes 5 % nuo tiek turto yra 1 000 svarų.

And in a way, this was

Ir iš dalies tai buvo

the very foundation of society,

pats visuomenės pagrindas,

because r bigger than g

nes r didesnis nei g

was what allowed holders of wealth and assets

leido turto turėtojams

to live off their capital income

gyventi iš savo turto

and to do something else in life

ir gyvenime veikti kažką kita

than just to care about their own survival.

nei rūpintis vien savo išlikimu.

Now, one important conclusion

Viena svarbiausių

of my historical research is that

mano istorinių tyrimų išvadų

modern industrial growth did not change

yra tai, kad pramonės augimas nepakeitė

this basic fact as much as one might have expected.

to paprasto fakto, priešingai nei galėtume tikėtis.

Of course, the growth rate

Aišku, augimo tempas

following the Industrial Revolution

prasidėjus Pramonės perversmui

rose, typically from zero to one to two percent,

kilo, paprastai nuo 0 iki 2 procentų,

but at the same time, the rate of return

bet tuo pat metu

to capital also rose

kapitalo grąža irgi kilo,

so that the gap between the two

todėl skirtumas tarp jų

did not really change.

iš tikrųjų nepakito.

So during the 20th century,

Per 20-ąjį amžių

you had a very unique combination of events.

įvyko labai ypatingų įvykių kombinacija.

First, a very low rate of return

Pirma, labai žema kapitalo grąža

due to the 1914 and 1945 war shocks,

dėl 1914 ir 1945 karų šokų,

destruction of wealth, inflation,

turto sunaikinimas, infliacija,

bankruptcy during the Great Depression,

bankrotai per Didžiąją Depresiją,

and all of this reduced

todėl visa tai sumažino

the private rate of return to wealth

asmenų turto grąžą

to unusually low levels

iki neįprastai mažo lygio

between 1914 and 1945.

tarp 1914 ir 1945.

And then, in the postwar period,

Ir per pokarį

you had unusually high growth rate,

buvo neįprastai didelis ekonominis augimas

partly due to the reconstruction.

dalinai dėl atstatymo.

You know, in Germany, in France, in Japan,

Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje

you had five percent growth rate

augimas buvo 5 %

between 1950 and 1980

tarp 1950 ir 1980

largely due to reconstruction,

daugiausiai dėl atstatymo,

and also due to very large demographic growth,

ir taip pat dėl stipraus demografinio augimo,

the Baby Boom Cohort effect.

kūdikių bumo kartos efektas.

Now, apparently that's not going to last for very long,

Tai, aišku, nesitęs labai ilgai,

or at least the population growth

arba populiacijos augimo tempai

is supposed to decline in the future,

ateityje turėtų nukristi,

and the best projections we have is that

ir mūsų geriausi spėjimai sako,

the long-run growth is going to be closer

kad ilgojo laikotarpio augimas bus

to one to two percent

arčiau vieno–dviejų procentų

rather than four to five percent.

nei keturių–penkių.

So if you look at this,

Jei pažvelgsite čia,

these are the best estimates we have

tai geriausios prognozės

of world GDP growth

pasaulinio BVP augimui

and rate of return on capital,

ir kapitalo grąžai,

average rates of return on capital,

vidutinė kapitalo grąža,

so you can see that during most

matote, kad didžiąją

of the history of mankind,

dalį žmonijos istorijos

the growth rate was very small,

ekonominis augimas buvo mažas,

much lower than the rate of return,

daug mažesnis nei kapitalo grąža,

and then during the 20th century,

ir tada per 20-ąjį amžių

it is really the population growth,

tai daugiausia populiacijos augimas –

very high in the postwar period,

labai aukštas pokario laikotarpiu –

and the reconstruction process

ir atstatymo procesas

that brought growth

kurie augimo tempą

to a smaller gap with the rate of return.

priartino prie grąžos.

Here I use the United Nations population projections,

Čia naudoju Jungtinių Tautų projekcijas,

so of course they are uncertain.

aišku jos neužtikrintos.

It could be that we all start

Gali būti, kad visi pradėsime

having a lot of children in the future,

ateityje turėti daug daugiau vaikų,

and the growth rates are going to be higher,

ir augimo tempai bus aukštesni,

but from now on,

bet šiuo metu

these are the best projections we have,

tai geriausios mūsų prognozės.

and this will make global growth

Ir pagal jas augimas kris

decline and the gap between

ir skirtumas su grąža

the rate of return go up.

tik didės.

Now, the other unusual event

Netikėtas įvykis

during the 20th century

20 amžiuje

was, as I said,

buvo, kaip sakiau,

destruction, taxation of capital,

sunaikinimas, kapitalo apmokestinimas,

so this is the pre-tax rate of return.

todėl tai yra prieš-mokestinė grąža.

This is the after-tax rate of return,

Taip po-mokestinė grąža,

and after destruction,

po sunaikinimo

and this is what brought

ir tai yra tai,

the average rate of return

kas vidutinę kapitalo grąžą

after tax, after destruction,

po mokesčio, po sunaikinimo,

below the growth rate during a long time period.

numušė žemiau ekonominio augimo tempo.

But without the destruction,

Bet be sunaikinimo,

without the taxation, this would not have happened.

be šio apmokestinimo tai nebūtų atsitikę.

So let me say that the balance between

Sakykim, kad pusiausvyra tarp

returns on capital and growth

kapitalo grąžos ir augimo

depends on many different factors

priklauso nuo daugybės faktorių,

that are very difficult to predict:

kuriuos labai sunku prognozuoti:

technology and the development

nuo technologijų

of capital-intensive techniques.

ir kapitalu grįstų metodų vystymusi.

So right now, the most capital-intensive sectors

Dabar dauguma kapitalui intensyvių ekonominių šakų

in the economy are the real estate sector, housing,

yra nekilnojamasis turtas, namų statyba,

the energy sector, but it could be in the future

energetika, bet gali būti, kad ateityje

that we have a lot more robots in a number of sectors

turėsime daug daugiau robotų daugelyje kitų šakų

and that this would be a bigger share

ir kad tai būtų didesnė kapitalo dalis

of the total capital stock that it is today.

nei yra dabar.

Well, we are very far from this,

Na, nuo to dar esame labai toli,

and from now, what's going on

ir dabar tai, kas vyksta

in the real estate sector, the energy sector,

nekilnojamo turto, energetikos srityse

is much more important for the total capital stock

yra daug svarbiau galvojant apie

and capital share.

kapitalo kiekį ir dalį.

The other important issue

Kita svarbi problema yra

is that there are scale effects in portfolio management,

dydžio efektai finansinių portfelių valdyme

together with financial complexity,

kartu su finansiniu kompleksiškumu,

financial deregulation,

finansų dereguliacija,

that make it easier to get higher rates of return

dėl ko lengviau gauti didesnę grąžą

for a large portfolio,

iš didelio portfelio,

and this seems to be particularly strong

ir tai atrodo ypač svarbu

for billionaires, large capital endowments.

milijardieriams su didžiuliais turtais.

Just to give you one example,

Kaip vieną pavyzdį pateiksiu

this comes from the Forbes billionaire rankings

Forbes milijardierių lyginamąją lentelę

over the 1987-2013 period,

1987-2013 metų periodui,

and you can see the very top wealth holders

kurioje matote, kad viršuje esantys žmonės

have been going up at six, seven percent per year

uždirbo po 6-7 procentus per metus

in real terms above inflation,

atmetus infliaciją,

whereas average income in the world,

kai tuo tarpu vidutinės pasaulio pajamos,

average wealth in the world,

ir vidutinis pasaulio turtas

have increased at only two percent per year.

augo tik 2 procentais per metus.

And you find the same

Tai matote

for large university endowments —

ir su dideliais universitetais –

the bigger the initial endowments,

kuo didesnis pradinis turtas,

the bigger the rate of return.

tuo didesnė grąža.

Now, what could be done?

Ką galima būtų padaryti?

The first thing is that I think we need

Visų pirma manau, kad reikia

more financial transparency.

daugiau finansinio skaidrumo.

We know too little about global wealth dynamics,

Žinome per mažai apie pasaulinę turto dinamiką,

so we need international transmission

todėl reikia daugiau tarptautinės bankų

of bank information.

informacijos perdavimo.

We need a global registry of financial assets,

Reikia globalinio finansinių aktyvų registro,

more coordination on wealth taxation,

daugiau turto apmokestinimo koordinavimo,

and even wealth tax with a small tax rate

ir netgi mažas turto mokestis

will be a way to produce information

bus būdas gauti informaciją,

so that then we can adapt our policies

kad galėtume pritaikyti įstatymus

to whatever we observe.

stebimai situacijai.

And to some extent, the fight

Ir iki tam tikro lygo, kova

against tax havens

prieš mokesčių prieglobsčius

and automatic transmission of information

ir savaiminis informacijos perdavimas

is pushing us in this direction.

eina į tą pusę.

Now, there are other ways to redistribute wealth,

Yra ir kitų būdų perskirstyti turtą,

which it can be tempting to use.

kuriuos gali norėtis panaudoti.

Inflation:

Infliacija:

it's much easier to print money

daug lengviau spausdinti pinigus,

than to write a tax code, so that's very tempting,

nei sukurti mokesčių įstatymus,

but sometimes you don't know what you do with the money.

bet kartais nežinai, ką su pinigais daryti.

This is a problem.

Tai problema.

Expropriation is very tempting.

Atėmimas labai masina.

Just when you feel some people get too wealthy,

Kai pamanai, kad kažkas turi per daug turto,

you just expropriate them.

eini ir atimi.

But this is not a very efficient way

Bet tai nėra efektyvus būdas

to organize a regulation of wealth dynamics.

organizuoti turto reguliavimo dinamiką.

So war is an even less efficient way,

Karas yra dar mažiau efektyvus,

so I tend to prefer progressive taxation,

todėl aš linkęs į progresinius mokesčius,

but of course, history — (Laughter) —

bet aišku, istorija – (Juokas) –

history will invent its own best ways,

istorija išras geriausius būdus,

and it will probably involve

ir greičiausiai tai bus

a combination of all of these.

visų šių dalykų kombinacija.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai.)

Bruno Giussani: Thomas Piketty. Thank you.

Bruno Giussani: Thomas Piketty. Ačiū.

Thomas, I want to ask you two or three questions,

Thomas, noriu užduoti du tris klausimus,

because it's impressive how you're in command of your data, of course,

nes labai įspūdinga kaip valdote duomenis,

but basically what you suggest is

bet ką išties sakote, yra tai,

growing wealth concentration is kind of

kad auganti turto koncentracija

a natural tendency of capitalism,

yra natūrali kapitalizmo tendencija

and if we leave it to its own devices,

ir, jei paliksime ją tarpti,

it may threaten the system itself,

ji gali imti kelti grėsmę pačiai sistemai,

so you're suggesting that we need to act

todėl siūlote imtis veiksmų

to implement policies that redistribute wealth,

įtvirtinti įstatymus turto perskirstymui,

including the ones we just saw:

įskaitant jau matytus:

progressive taxation, etc.

progresinius mokesčius, ir t.t.

In the current political context,

Dabartiniame politiniame kontekste,

how realistic are those?

kaip tai realu?

How likely do you think that it is

Kaip tikėtina,

that they will be implemented?

kad tai būtų įvykdyta?

Thomas Piketty: Well, you know, I think

Thomas Piketty: Manau, kad

if you look back through time,

jei pažvelgtume per laiką,

the history of income, wealth and taxation

pajamų ir turto apmokestinimo istorija

is full of surprise.

kupina staigmenų.

So I am not terribly impressed

Tai man ne itin daro įspūdį tie,

by those who know in advance

kurie iš anksto žino,

what will or will not happen.

kas įvyks, o kas ne.

I think one century ago,

Manau, kad prieš 100 metų

many people would have said

daug žmonių būtų sakę,

that progressive income taxation would never happen

kad progresiniai pajamų mokesčiai

and then it happened.

niekada nebus pritaikyti, bet ėmė ir įvyko.

And even five years ago,

Ir net prieš 5 metus

many people would have said that bank secrecy

daug žmonių sakė, kad bankų slaptumas

will be with us forever in Switzerland,

Šveicarijoje bus amžinai,

that Switzerland was too powerful

kad Šveicarija pernelyg galinga

for the rest of the world,

visam likusiam pasauliui,

and then suddenly it took a few U.S. sanctions

ir tada užteko kelių JAV sankcijų

against Swiss banks for a big change to happen,

prieš Šveicarijos bankus, kad tai įvyktų,

and now we are moving toward

ir dabar judame link

more financial transparency.

didesnio finansinio skaidrumo.

So I think it's not that difficult

Todėl manau, kad tai nėra taip sunku

to better coordinate politically.

geriau derinti veiksmus politiškai.

We are going to have a treaty

Bus svarstoma sutartis

with half of the world GDP around the table

su puse pasaulio BVP prie stalo

with the U.S. and the European Union,

su JAV ir Europos Sąjunga,

so if half of the world GDP is not enough

tai jei pusės pasaulio BVP nepakanka,

to make progress on financial transparency

kad būtų pasistūmėta finansiniame skadrume

and minimal tax for multinational corporate profits,

ir minimaliam tarptautinių korporacijų pelno apmokestinimui,

what does it take?

ko dar reikia?

So I think these are not technical difficulties.

Todėl manau, kad tai ne techniniai sunkumai.

I think we can make progress

Manau, kad galime pasistūmėti į priekį

if we have a more pragmatic approach to these questions

jei pragmatiškai žiūrėsime į šiuos klausimus

and we have the proper sanctions

ir turėsime reikiamas sankcijas

on those who benefit from financial opacity.

prieš tuos, kurie pelnosi iš finansinio neskaidrumo.

BG: One of the arguments

BG: Vienas argumentų

against your point of view

prieš jūsų požiūrį yra tai,

is that economic inequality

kad ekonominė nelygybė

is not only a feature of capitalism but is actually one of its engines.

yra ne tik kapitalizmo rezultatas, bet ir vienas variklių.

So we take measures to lower inequality,

Todėl, jei imsimės veiksmų sumažinti nelygybę,

and at the same time we lower growth, potentially.

tuo pat metu galime sumažinti augimą.

What do you answer to that?

Ką į tai atsakytumėte?

TP: Yeah, I think inequality

TP: Taip, manau, kad nelygybė

is not a problem per se.

savaime nėra problema.

I think inequality up to a point

Manau, kad nelygybė iki tam tikro lygio

can actually be useful for innovation and growth.

gali pasitarnauti inovacijoms ir augimui.

The problem is, it's a question of degree.

Problema yra jos lygis.

When inequality gets too extreme,

Kai nelygybė per didelė,

then it becomes useless for growth

tada ji pasidaro nebenaudinga augimo didinimui,

and it can even become bad

ir net gali augimą mažinti,

because it tends to lead to high perpetuation

nes leidžia

of inequality over time

nelygybei išlikti laikui bėgant

and low mobility.

ir skatina mažą mobilumą.

And for instance, the kind of wealth concentrations

Ir, pavyzdžiui, turto susikoncentravimas,

that we had in the 19th century

kokį turėjome 19-ame amžiuje

and pretty much until World War I

ir beveik iki Pirmojo pasaulinio karo

in every European country

visose Europos šalyse

was, I think, not useful for growth.

buvo, mano nuomone, nenaudingas augimui.

This was destroyed by a combination

Tai buvo sunaikinta

of tragic events and policy changes,

tragiškų įvykių ir politikos pasikeitimo,

and this did not prevent growth from happening.

ir tai nesutrugdė augimo.

And also, extreme inequality can be bad

Taip pat ekstremali nelygybė gali būti

for our democratic institutions

blogai mūsų demokratinėms institucijoms,

if it creates very unequal access to political voice,

jeigu ji kuria nevienodą prieigą prie galimybės balsuoti

and the influence of private money

ir asmeninių lėšų poveikis

in U.S. politics, I think,

JAV politikoje, manau,

is a matter of concern right now.

šiuo metu vertas susirūpinimo.

So we don't want to return to that kind of extreme,

Todėl nenorėtume grįžti į tuos ekstremalius lygius,

pre-World War I inequality.

iki-Pirmojo pasaulinio karo lygius.

Having a decent share of the national wealth

Turėti padorią nacionalinių pajamų dalį

for the middle class is not bad for growth.

vidurinei klasei nėra blogai augimui.

It is actually useful

Tai išties naudinga

both for equity and efficiency reasons.

dėl teisingumo ir efektyvumo.

BG: I said at the beginning

BG: Pradžioje sakiau,

that your book has been criticized.

kad jūsų knyga susilaukė kritikos.

Some of your data has been criticized.

Kai kurie duomenys susilaukė kritikos.

Some of your choice of data sets has been criticized.

Kai kurie duomenų pasirinkimai susilaukė kritikos.

You have been accused of cherry-picking data

Buvo sakyta, kad norėdamas pagrįsti savo idėjas

to make your case. What do you answer to that?

labai selektyviai rinkote šaltinius. Ką jūs į tai?

TP: Well, I answer that I am very happy

TP: Na, aš labai džiaugiuosi,

that this book is stimulating debate.

kad knyga skatina diskusijas.

This is part of what it is intended for.

Tai yra dalinai tai, ko siekėme.

Look, the reason why I put all the data online

Ir todėl visus duomenis pateikiau viešai,

with all of the detailed computation

su visais detaliais skaičiavimais,

is so that we can have an open and transparent

kad galėtume atvirai ir skaidriai

debate about this.

apie tai diskutuoti.

So I have responded point by point

Todėl atsakiau

to every concern.

į kiekvieną klausimą.

Let me say that if I was to rewrite the book today,

Leiskite pasakyti, kad jei šiandien perrašyčiau knygą,

I would actually conclude

padaryčiau išvadą,

that the rise in wealth inequality,

kad nelygybės augimas

particularly in the United States,

ypač JAV

has been actually higher than what I report in my book.

yra dar didesnis, nei rašiau knygoje.

There is a recent study by Saez and Zucman

Yra nauja Saez ir Zucman studija,

showing, with new data

su naujais duomenimis,

which I didn't have at the time of the book,

kurių neturėjau rašydamas knygą,

that wealth concentration in the U.S. has risen

parodanti, kad turto koncentracija JAV

even more than what I report.

augo dar labiau, nei rodau knygoje.

And there will be other data in the future.

Ir ateityje bus daugiau duomenų.

Some of it will go in different directions.

Todėl galime eiti įvairiomis kryptimis.

Look, we put online almost every week

Beveik kiekvieną savaitę įdedame

new, updated series on the World Top Income Database

naujų duomenų į savo viešąją World Top Income Database

and we will keep doing so in the future,

ir tai tęsime ateityje,

in particular in emerging countries,

ypač besivystančiose šalyse,

and I welcome all of those who want to contribute

ir noriu padėkoti visiems, kurie prisideda

to this data collection process.

prie duomenų rinkimo proceso.

In fact, I certainly agree

Išties, pritariu, kad

that there is not enough

kad nėra pakankamai

transparency about wealth dynamics,

turto dinamikos skaidrumo,

and a good way to have better data

ir kad geras būdas turėti daugiau duomenų

would be to have a wealth tax

būtų turėti turto mokestį,

with a small tax rate to begin with

pradedant su mažu mokesčiu,

so that we can all agree

kad visi galėtume sutarti

about this important evolution

dėl šios svarbios evoliucijos

and adapt our policies to whatever we observe.

ir pritaikyti savo ekonominę politiką tam, ką stebime realybėje.

So taxation is a source of knowledge,

Todėl apmokestinimas yra žinių šaltinis,

and that's what we need the most right now.

ir būtent to mums reikia dabar.

BG: Thomas Piketty, merci beaucoup.

BG: Thomas Piketty, merci beaucoup.

Thank you. TP: Thank you. (Applause)

Ačiū. TP: Ačiū. (Plojimai.)