Will there be another pandemic in your lifetime?

Translator: Vesta Lukošiūtė Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

The Black Death.

Juodoji mirtis.

The 1918 Flu Pandemic.

1918 m. gripo pandemija.

COVID-19.

COVID-19.

We tend to think of these catastrophic, world-changing pandemics

Mes linkę manyti, kad šios nelaimingos ir pasaulį keičiančios pandemijomis

as very unlikely events.

yra labai mažai tikėtini įvykiai.

But between 1980 and 2020,

Tačiau nuo 1980 iki 2020 m.

at least three diseases emerged that caused global pandemics.

atsirado bent trys ligos, kurios sukėlė pasaulines pandemijas.

COVID-19, yes, but also the 2009 swine flu and HIV/AIDS.

Taip, COVID-19, bet taip pat ir 2009 m. kiaulių gripas ir ŽIV/AIDS.

Disease outbreaks are surprisingly common.

Ligų protrūkiai yra stebėtinai dažnas reiškinys.

Over the past four centuries,

Per praėjusius keturis amžius,

the longest stretch of time without a documented outbreak

ilgiausias laiko tarpas be užfiksuoto protrūkio,

that killed at least 10,000 people was just four years.

nuo kurio mirė bent 10 000 žmonių, buvo tik ketveri metai.

As bad as these smaller outbreaks are,

Kad ir kokie blogi šie mažesni protrūkiai,

they’re far less deadly than a COVID-19-level pandemic.

jie yra mažesnio pavojaus lygio nei COVID-19 lygio pandemija.

In fact, many people born after the 1918 flu lived their entire lives

Iš tiesų, daugelis žmonių, gimusių po 1918 m. gripo, gyveno visą savo gyvenimą

without experiencing a similar world-changing pandemic.

nesusidūria su panašią pasaulį pakeitusią pandemiją.

What’s the probability that you do, too?

Kokia tikimybė, kad ir jūs taip pat?

There are several ways to answer this question.

Yra keletas būdų atsakyti į šį klausimą.

You could look at history.

Galėtumėte pažvelgti į istoriją.

A team of scientists and engineers who took this approach

Mokslininkų ir inžinierių komanda, kurie taikė šį metodą,

catalogued all documented epidemics and pandemics between 1600 and 1950.

suregistravo visas dokumentuose aprašytas 1600-1950 m. epidemijas ir pandemijas.

They used that data to do two things.

Jie naudojo šiuos duomenis dviem dalykams.

First, to graph the likelihood that an outbreak of any size

Pirma, nubraižyti tikimybės grafiką, kad bet kokio dydžio protrūkis

pops up somewhere in the world over a set period of time.

kils kur nors pasaulyje per nustatytą laikotarpį.

And second, to estimate the likelihood that that outbreak would get large enough

Antra, įvertinti tikimybę jog protrūkis bus pakankamai didelis,

to kill a certain percentage of the world's population.

kad mirtų tam tikra procentinė dalis pasaulio gyventojų.

This graph shows that while huge pandemics are unlikely,

Šis diagrama rodo, kad nors didžiulės pandemijos yra mažai tikėtinos,

they're not that unlikely.

jos nėra tokios neįtikėtinos.

The team used these two distributions to estimate that the risk

Komanda naudojo šiuos du paskirstymus kad įvertintų, jog

of a COVID-19-level pandemic is about 0.5% per year,

COVID-19 lygio pandemijos rizika yra apie 0,5 % per metus

and could be as high as 1.4%

ir gali siekti iki 1,4 %

if new diseases emerge more frequently in the future.

jei atsiras naujų ligų ateityje.

And we’ll come back to those numbers,

Prie šių rodiklių dar grįšime,

but first, let’s look at another way to estimate the likelihood

bet pirmiausia pažvelkime į kitą būdą, kaip įvertinti būsimos

of a future pandemic:

pandemijos tikimybę:

modeling one from the ground up.

modeliavimas iš pagrindų.

For most pandemics to happen, a pathogen, which is a microbe that can cause disease,

Tam, kad kiltų dauguma pandemijų, reikia patogeno – mikrobo, sukeliančio ligą.

has to spill over from its normal host by making contact with and infecting a human.

Jis turi išplisti iš šeimininko, t.y. kontaktuoti su žmogumi ir jį užkrėsti.

Then, the pathogen has to spread widely,

Tuomet patogenas turi plačiai plisti,

crossing international boundaries and infecting lots of people.

peržengti tarptautines sienas ir užkrėsti daugybę žmonių.

Many variables determine whether a given spillover event becomes a pandemic.

Daug kintamųjų lemia, ar tam tikras plitimo įvykis tampa pandemija.

For example, the type of pathogen, how often humans come into close contact

Pavyzdžiui, patogeno tipas, kaip dažnai žmonės turi artimą ryšį

with its animal reservoir, existing immunity, and so on.

su gyvūnų rezervuaru, esančiu imunitetu ir panašiai.

Viruses are prime candidates to cause the next big pandemic.

Virusai yra pagrindiniai pretendentai sukelti kitą didelę pandemiją.

Scientists estimate that there are about 1.7 million as-yet-undiscovered viruses

Mokslininkai apskaičiavo, kad yra apie 1,7 mln. dar neatrastų virusų,

that currently infect mammals and birds,

kurie šiuo metu užkrečia žinduolius ir paukščius

and that roughly 40% of these have the potential to spill over and infect humans.

ir maždaug 40 % iš jų gali išplisti ir užkrėsti žmones.

A team of scientists built a model using this information,

Mokslininkų komanda sukūrė modelį naudodami šią informaciją,

as well as data about the global population, air travel networks,

taip pat duomenis apie pasaulio gyventojus, oro susisiekimo tinklus,

how people move around in communities, country preparedness levels,

kaip žmonės juda bendruomenėse, šalių pasirengimo lygį,

and how people might respond to pandemics.

ir kaip žmonės galėtų reaguoti į pandemijas.

The model generated hundreds of thousands of virtual pandemics.

Modelis sukūrė šimtus tūkstančių virtualių pandemijų.

The scientists then used this catalog to estimate

Tada mokslininkai panaudojo šį sąrašą,

that the probability of another COVID-19-level pandemic

kad kita COVID-19 lygio pandemijos tikimybė

is 2.5 to 3.3% per year.

yra 2,5-3,3 % per metus.

To get a sense of how these risks play out over a lifetime,

Norėdami suprasti, kaip ši rizika pasireiškia per visą gyvenimą,

let’s pick a value roughly in the middle of all these estimates: 2%.

pasirinkime vertę maždaug per vidurį visų šių įverčių: 2 %.

Now let’s build what’s called a probability tree diagram

Dabar sukurkime tai, kas vadinama tikimybių medžio diagramą

to model all possible scenarios.

kad galėtume sumodeliuoti visus scenarijus.

The first branch of the tree represents the first year:

Pirmoji medžio šaka žymi pirmuosius metus:

there’s a 2% probability of experiencing a COVID-19-level pandemic,

yra 2 % tikimybė, kad patirsite COVID-19 lygio pandemija,

which means there’s a 98% probability of not experiencing one.

o tai reiškia, kad yra 98 % tikimybė, kad jos nepatirsite.

Second branch, same thing,

Antroji šaka – tas pats,

Third branch, same.

Trečioji šaka, tas pats.

And so on, 72 more times.

Ir taip toliau, dar 72 kartus.

There is only one path that results in a fully pandemic-free lifetime:

Yra tik vienas kelias, kuriuo einant visiškai galim išvengti pandemijos:

98%, or 0.98, multiplied by itself 75 times,

98 %, arba 0,98, padaugintas iš savęs 75 kartus

which comes out to roughly 22%.

o tai sudaro maždaug 22 %.

So the likelihood of living through at least one more COVID 19-level-pandemic

Taigi tikimybė išgyventi dar bent vieną COVID 19 lygio pandemiją

in the next 75 years is 100 minus 22%, or 78%.

per ateinančius 75 metus yra 100 minus 22 %, t. y. 78 %.

78%!

78 %!

If we use the most optimistic yearly estimate— 0.5%—

Jei naudosime optimistiškiausią 0,5 % metinį įvertį

the lifetime probability drops to 31%.

tikimybė per visą gyvenimą sumažėja iki 31 %.

If we use the most pessimistic one, it jumps to 92%.

Jei naudosime pesimistiškiausią variantą, jis šokteli iki 92 %.

Even 31% is too high to ignore;

Net 31 % yra per daug, kad į tai nekreiptumėte dėmesio,

even if we get lucky, future generations might not.

net jei mums pasiseks, ateities kartoms gali nepasisekti.

Also, pandemics are usually random, independent events:

Be to, pandemijos paprastai yra atsitiktiniai, nepriklausomi įvykiai,

so even if the yearly probability of a COVID-19-level pandemic is 1%,

net jei metinė COVID-19 lygio pandemijos tikimybė yra 1 %,

we could absolutely get another one in ten years.

mes galime sulaukti kitos pandemijos po dešimties metų.

The good news is we now have tools that make pandemics less destructive.

Gera žinia ta, kad dabar turime įrankių kurios jas padaro mažiau destruktyvias.

Scientists estimated that early warning systems, contact tracing,

Mokslininkai apskaičiavo, kad įspėjimo sistemos, kontaktų sekimas,

social distancing, and other public health measures

socialiniai apribojimai ir kitos saugumo priemonės

saved over a million lives in just the first six months

išgelbėjo daugiau kaip milijoną JAV gyventojų per pirmuosius

of the COVID-19 pandemic in the US,

COVID-19 pandemijos šešis mėnesius,

not to mention the millions of lives saved by vaccines.

jau nekalbant apie milijonus gyvybių, kurias išgelbėjo vakcinos.

One day, another pandemic will sweep the globe.

Vieną dieną – dar viena pandemija apims visą pasaulį.

But we can work to make that day less likely to be tomorrow.

Tačiau galime dirbti dėl to, kad būtų mažesnė tikimybė jog tai įvyks.

We can reduce the risk of spillover events,

Galime sumažinti šalutinių įvykių riziką

and we can contain spillovers that do happen

ir galime apriboti šalutinius poveikius,

so they don’t become full-blown pandemics.

kad jie netaptų pilnaverte pandemija.

Imagine how the future might look if we interacted

Įsivaizduokite, kaip atrodytu ateitis, jei atidžiau

with the animal world more carefully,

bendrautume su gyvūnų pasauliu

and if we had well-funded, open-access global disease monitoring programs,

ir turėtume gerai finansuojamas, atviras pasaulines ligų stebėsenos programas,

AI-powered contact tracing and isolation measures,

Dirbtinio intelekto kontaktų sekimo ir izoliavimo priemones,

universal vaccines, next-generation antiviral drugs,

universalias vakcinas, naujos kartos vaistus, technologijas

and other tech we haven't even thought of.

Mūsų galioje ir galimybė pakeisti šias tikimybes.

It’s in our power to change these probabilities.

So, we have a choice: we could do nothing and hope we get lucky.

Taigi turime rinktis: arba nieko nedaryti ir viltis, kad pasiseks.

Or we could take the threat seriously enough

Arba galime atsižvelgti į grėsmę rimtai

that it becomes a self-defeating prophecy.

kad tai taptų save paneigiančia pranašyste.

Which future would you rather live in?

Kokioje ateityje norėtumėte gyventi?