3 secrets of resilient people | Lucy Hone

Transcriber: Ivana Korom Reviewer: Joanna Pietrulewicz

Translator: Edita Jurjone Reviewer: Andrius Družinis-Vitkus

So I'd like to start, if I may, by asking you some questions.

Pirmiausia norėčiau užduoti keletą klausimų jums.

If you've ever lost someone you truly love,

Ar esate patyrę labai mylimo žmogaus netektį,

ever had your heart broken,

ar jums buvo sudaužyta širdis,

ever struggled through an acrimonious divorce,

o gal esate nuėję sudėtingą skyrybų kelią

or been the victim of infidelity,

ar buvote neištikimybės auka,

please stand up.

tuomet kviečiu atsistoti.

If standing up isn't accessible to you, you can put your hand up.

Jei negalite atsistoti, pakelkite ranką.

Please, stay standing,

Prašau pastovėkite

and keep your hand up there.

ir laikykite iškeltas rankas.

If you've ever lived through a natural disaster,

Jei kada patyrėte stichinę nelaimę,

been bullied or been made redundant,

patyčias ar buvote atleisti iš darbo,

stand on up.

kviečiu atsistoti.

If you've ever had a miscarriage,

Jei turėjote persileidimą,

if you've ever had an abortion

patyrėte abortą,

or struggled through infertility,

o gal sprendėte nevaisingumo problemą,

please stand up.

tuomet atsistokite.

Finally, if you, or anyone you love,

Galiausiai – ar jums, ar jūsų mylimiesiems teko susidurti su

has had to cope with mental illness, dementia,

psichine liga, demencija,

some form of physical impairment,

ar kokia nors fizine negalia,

or cope with suicide,

dorotis su savižudybe,

please stand up.

kviečiu atsistoti.

Look around you.

Apsižvalgykite.

Adversity doesn't discriminate.

Negandos aplanko mus visus.

If you are alive,

Gyvenimas

you are going to have to, or you've already had to,

jums pateiks, o gal jau tai padarė,

deal with some tough times.

sudėtingų laikotarpių.

Thank you, everyone, take a seat.

Dėkoju visiems, sėskitės.

I started studying resilience research a decade ago,

Psichologinį atsparumą pradėjau studijuoti prieš 10 metų

at the University of Pennsylvania in Philadelphia.

Pensilvanijos universitete Filadelfijoje.

It was an amazing time to be there,

Toje vietoje atsidūriau labai tinkamu laiku,

because the professors who trained me

nes man dėstę profesoriai

had just picked up the contract to train all 1.1 million American soldiers

buvo ką tik sutarę išugdyti 1,1 mln. amerikiečių kareivių

to be as mentally fit as they always have been physically fit.

protinę sveikatą, kad ji būtų tokia pat gera kaip jų fizinė sveikata.

As you can imagine,

Kaip įsivaizduojate,

you don't get a much more skeptical discerning audience

nėra labiau pagrįstai skeptiškesnės publikos, kurią sudaro

than the American drill sergeants returning from Afganistan.

iš Afganistano grįžę karinės rikiuotės mokymų seržantai.

So for someone like me,

Todėl man,

whose main quest in life is trying to work out

turinčiai pagrindinį gyvenime siekį sužinoti,

how we take the best of scientific findings out of academia

kaip kuo geriau panaudoti akademinės bendruomenės mokslinius duomenis

and bring them to people in their everyday lives,

ir pritaikyti juos žmonių kasdienybėje,

it was a pretty inspiring place to be.

buvo užtikrinta tikrai įkvepianti aplinka.

I finished my studies in America,

Baigusi studijas Amerikoje

and I returned home here to Christchurch

grįžau namo į Christchurch

to start my doctoral research.

pradėti doktorantūros tyrimą.

I'd just begun that study

Vos tik man pradėjus,

when the Christchurch earthquakes hit.

Christchurch kilo žemės drebėjimas.

So I put my research on hold,

Teko atidėti tyrimą į šalį

and I started working with my home community

ir tada pradėjau darbą savo bendruomenėje.

to help them through that terrible post-quake period.

Padėjau jos nariams įveikti baisius žemės drebėjimo padarinius.

I worked with all sorts of organizations

Dirbau skirtingose organizacijose:

from government departments to building companies,

pradedant vyriausybės padaliniais ir baigiant statybos įmonėmis,

and all sorts of community groups,

bei įvairiose bendruomenės grupėse.

teaching them the ways of thinking and acting

Mokiau jose mąstyti ir elgtis taip,

that we know boost resilience.

kad sustiprinčiau psichologinį atsparumą.

I thought that was my calling.

Maniau – tai mano pašaukimas

My moment to put all of that research to good use.

ir geras laikas, kai galiu tinkamai panaudoti tyrimo rezultatus.

But sadly, I was wrong.

Deja, klydau.

For my own true test came in 2014

2014 m. teko išlaikyti savo tikrąjį testą,

on Queen's Birthday weekend.

įvykusį per karalienės gimtadienio savaitgalį.

We and two other families had decided

Kartu su kitomis dviem šeimomis nusprendėme išvykti

to go down to Lake Ohau and bike the outs to ocean.

prie Ohau ežero ir leistis dviračiais link vandenyno.

At the last minute,

Paskutinę minutę

my beautiful 12-year-old daughter Abi

mano gražioji 12-etė dukra Abi

decided to hop in the car with her best friend, Ella, also 12,

kartu su savo geriausia drauge Ella, jai taip pat 12 m., įšoko į automobilį,

and Ella's mom, Sally, a dear, dear friend of mine.

tuomet prisijungė ir Ellos mama Salyy – mano brangiausioji draugė.

On the way down, as they traveled through Rakaia

Kai jos važiavo per Rakaia

on Thompsons Track,

Thompson trasa,

a car sped through a stop sign,

pravažiavęs „Stop" ženklą automobilis

crashing into them

rėžėsi į jas

and killing all three of them instantly.

ir iškart užmušė visas tris.

In the blink of an eye,

Vienu akies mirksniu

I find myself flung to the other side of the equation,

susivokiau esanti priešingoje medalio pusėje,

waking up with a whole new identity.

pavirtau visai kitu žmogumi.

Instead of being the resilience expert,

Tuoj supratau, kad jau nesu atsparumo žinovė,

suddenly, I'm the grieving mother.

bet – sielvartaujanti motina.

Waking up not knowing who I am,

Dabar nežinojau, kas esu,

trying to wrap my head around unthinkable news,

stengiausi suvokti tai, kas buvo nesuvokiama,

my world smashed to smithereens.

mano pasaulis subyrėjo.

Suddenly, I'm the one on the end of all this expert advice.

Staiga man pačiai prireikė specialisto pagalbos.

And I can tell you,

Sakyčiau,

I didn't like what I heard one little bit.

tai, ką išgirdau, visai nepatiko.

In the days after Abi died,

Po Abi mirties

we were told we were now prime candidates for family estrangement.

buvo pasakyta, kad mūsų šeimai tikrai gresia susvetimėjimas.

That we were likely to get divorced

Be to, tikėtinos skyrybos

and we were at high risk of mental illness.

ir priklausome psichinių ligų didelės rizikos grupei.

"Wow," I remember thinking,

Prisimenu, pamaniau „Tai bent“,

"Thanks for that, I though my life was already pretty shit."

„Dėkoju už tai, mano gyvenimas jau ir taip virtęs mėšlo krūva“.

(Laughter)

(Juokas)

Leaflets described the five stages of grief:

Lankstinuke nurodyti penki gedėjimo etapai:

anger, bargaining, denial, depression, acceptance.

pyktis, derybos, neigimas, depresija ir susitaikymas.

Victim support arrived at our door

Mus aplankiusi paramos aukoms tarnyba

and told us that we could expect to write off the next five years to grief.

pasakė, kad gedėjimas gali užsitęsti penkerius metus.

I know the leaflets and the resources meant well.

Žinau, ką rašo lankstinukai ir kad bandoma padėti.

But in all of that advice,

Tačiau, išklausę jų patarimų,

they left us feeling like victims.

po šio vizito pasijautėme aukomis.

Totally overwhelmed by the journey ahead,

Žinojom – laukia ilgas kelias, todėl buvom priblokšti

and powerless to exert any influence over our grieving whatsoever.

ir bejėgiai kaip nors įveikti sielvartą.

I didn't need to be told how bad things were.

Man nereikėjo sakyti, kaip viskas blogai.

Believe me, I already knew things were truly terrible.

Patikėkit – suvokiau situacijos klaikumą.

What I needed most was hope.

Man labiausiai trūko vilties.

I needed a journey through all that anguish,

Man reikėjo žinoti, kaip nueiti tuo kančių,

pain and longing.

skausmo ir ilgesio keliu.

Most of all,

Labiausiai troškau

I wanted to be an active participant in my grief process.

pati aktyviai kapstytis iš šios sielvarto duobės.

So I decided to turn my back on their advice

Taigi nusprendžiau neklausyti jų patarimų

and decided instead to conduct something of a self-experiment.

ir pradėti eksperimentą su savimi.

I'd done the research, I had the tools,

Buvau atlikusi tyrimą, turėjau priemones

I wanted to know how useful they would be to me now

ir dabar norėjau pamatyti jų naudą,

in the face of such an enormous mountain to climb.

kai reikia įveikti milžinišką įkalnę.

Now, I have to confess at this point,

Šiandien galiu pripažinti,

I didn't really know that any of this was going to work.

kad tikrai nežinojau, kaip visa tai atrodys.

Parental bereavement is widely acknowledged

Plačiai pripažįstama, kad vaiko netektį

as the hardest of losses to bear.

ištverti sunkiausia.

But I can tell you now, five years on,

Dabar po penkerių metų galiu pasakyti,

what I already knew from the research.

ką sužinojau atlikusi tyrimą.

That you can rise up from adversity,

Visgi – galima atsigauti po nelaimės,

that there are strategies that work,

yra veiksmingų strategijų

that it is utterly possible

ir visiškai įmanoma

to make yourself think and act in certain ways

paveikti savo mąstymo eigą ir elgesį tam tikrais būdais,

that help you navigate tough times.

kurie padeda išgyventi negandas.

There is a monumental body of research on how to do this stuff.

Atliktas reikšmingas tyrimas, parodantis, kaip tai veikia.

Today, I'm just going to share with you three strategies.

Šiandien pateiksiu tris strategijas.

These are my go-to strategies that I relied upon

Jas naudoju daugiausiai, klioviausi jomis,

and saved me in my darkest days.

jos man padėjo niūriausiomis dienomis.

They're three strategies that underpin all of my work,

Šios trys strategijos yra viso mano darbo pagrindas,

and they're pretty readily available to us all,

jos lengvai prieinamos mums visiems

anyone can learn them,

ir bet kas gali jų išmokti,

you can learn them right here today.

galite to išmokti čia pat šiandien.

So number one,

Pirma –

resilient people get that shit happens.

atsparūs žmonės žino, kad užklumpa negandos.

They know that suffering is part of life.

Jie žino, kad kančia yra gyvenimo dalis.

This doesn't mean they actually welcome it in,

Tai nereiškia, kad jie to labai laukia

they're not actually delusional.

ar kad jie pamišę.

Just that when the tough times come,

Tiesiog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms,

they seem to know

jie žino,

that suffering is part of every human existence.

kad kančia yra neatskiriama žmonijos egzistavimo dalis.

And knowing this stops you from feeling discriminated against

Toks suvokimas neleidžia atmesti galimybės, kad ateis laikas,

when the tough times come.

kai reikės išgyventi sunkų laikotarpį.

Never once did I find myself thinking,

Nė karto neuždaviau sau klausimo

"Why me?"

„Kodėl man?“

In fact, I remember thinking,

Išties pagalvodavau

"Why not me?

„O kodėl ne aš?

Terrible things happen to you,

Tau nutinka baisių dalykų

just like they do everybody else.

kaip ir visiems kitiems.

That's your life now,

Tai dabartinis tavo gyvenimas

time to sink or swim."

ir turi pasirinkti skęsti ar plaukti.“

The real tragedy

Tikroji tragedija

is that not enough of us seem to know this any longer.

yra ta, kad daugelis iš mūsų to jau neprisimena.

We seem to live in an age

Gyvename tokiu laiku,

where we're entitled to a perfect life,

kai visiems skirta gyventi nuostabų gyvenimą,

where shiny, happy photos on Instagram are the norm,

kai tapo įprasta matyti gražias „Instagram“ nuotraukas,

when actually,

tačiau iš tikrųjų

as you all demonstrated at the start of my talk,

mano kalbos pradžioje visi parodėte,

the very opposite is true.

kad tiesa yra visai kitokia.

Number two,

Antra –

resilient people

atsparūs žmonės

are really good at choosing carefully where they select their attention.

itin gerai sugeba atsirinkti vertus dėmesio dalykus.

They have a habit of realistically appraising situations,

Jiems būdingas įprotis – mokėjimas realiai įvertinti situaciją

and typically, managing to focus on the things that they can change,

ir jiems įprasta sutelkti dėmesį į tai, ką įmanoma pakeisti,

and somehow accept the things that they can't.

ir pripažinti, kas yra ne jų valioje.

This is a vital, learnable skill for resilience.

Tai gyvybiškai svarbus psichologinio atsparumo įgūdis.

As humans, we are really good

Žmonės labai gerai moka

at noticing threats and weaknesses.

pastebėti grėsmes ir silpnybes.

We are hardwired for that negative.

Mums įprasta sutelkti dėmesį į negatyvius dalykus.

We're really, really good at noticing them.

Mes išties labai gerai juos pastebime.

Negative emotions stick to us like Velcro,

Neigiamos emocijos prilimpa prie mūsų kaip lipnios juostelės.

whereas positive emotions and experiences seems to bounce off like Teflon.

o teigiami jausmai ir patirtys atšoka kaip nuo teflono.

Being wired in this way is actually really good for us,

Gerai, kad šiuo atveju esam dėmesingi,

and served us well from an evolutionary perspective.

tai yra naudinga žiūrint iš evoliucinės perspektyvos.

So imagine for a moment I'm a cavewoman,

Trumpam įsivaizduokite – esu urvinė moteris,

and I'm coming out of my cave in the morning,

iš ryto išeinu iš savo urvo

and there's a saber-toothed tiger on one side

ir vienoje pusėje pamatau aštriadantį tigrą,

and a beautiful rainbow on the other.

o kitoje – gražią vaivorykštę.

It kind of pays for my survival for me to notice this tiger.

Tai, kad pastebiu tigrą, man padeda likti gyvai.

The problem is,

Problema yra ta,

we now live in an era where we are constantly bombarded

kad dabartiniu mūsų gyvenimo laikotarpiu

by threats all day long,

grėsmės mus atakuoja be perstojo,

and our poor brains treat every single one of those threats

o mūsų vargšės smegenys kaskart į tai reaguoja

as though they were a tiger.

kaip į tigro gėsmę.

Our threat focus, our stress response,

Mūsų koncentravimasis į grėsmę, mūsų atsakas į stresą

is permanently dialed up.

veikia be perstojo.

Resilient people don't diminish the negative,

Psichologiškai atsparūs žmonės neatmeta negatyvių jausmų,

but they also have worked out a way

tačiau jie išmoko,

of tuning into the good.

kaip tai pakeisti į gera.

One day, when doubts were threatening to overwhelm me,

Kartą užklupus žlugdančioms abejonėms

I distinctly remember thinking,

aš gerai atsimenu, kai galvojau

"No, you do not get to get swallowed up by this.

„Ne, tu neleisi savęs praryti.

You have to survive.

Tu turi išgyventi.

You've got so much to live for.

Tu turi tiek daug, dėl ko verta gyventi.

Choose life, not death.

Pasirink gyvenimą – ne mirtį.

Don't lose what you have

Neprarask to, ką turi,

to what you have lost."

dėl to, ko netekai.“

In psychology, we call this benefit finding.

Psichologijoje tai vadiname naudos ieškojimu.

In my brave new world,

Mano naujajame drąsiame pasaulyje

it involved trying to find things to be grateful for.

tai pasireiškė ieškant dalykų, už kuriuos turiu būti dėkinga.

At least our wee girl

Bent jau mūsų mažylė

hadn't died of some terrible, long, drawn-out illness.

nemirė nuo baisios ir kankinančios ligos.

She died suddenly, instantly,

Ji išėjo staiga,

sparing us and her that pain.

padėjusi mums ir sau išvengti to skausmo.

We had a huge amount of social support from family and friends

Mes sulaukėme didžiulės socialinės paramos iš savo šeimos ir draugų,

to help us through.

padėjusių šiomis aplinkybėmis.

And most of all,

Ir svarbiausia –

we still had two beautiful boys to live for,

turėjome du gražius berniukus, dėl kurių vertėjo gyventi,

who needed us now,

mes buvome reikalingi jiems dabar

and deserved to have as normal a life as we could possibly give them.

ir kaip įmanydami turėjome užtikrinti jiems įprastą gyvenimą.

Being able to switch the focus of your attention

Gebėjimas nukreipti savo dėmesį

to also include the good

ir taip pat įsileisti tai, kas gera,

has been shown by science to be a really powerful strategy.

moksliškai įrodytas kaip tikrai galinga strategija.

So in 2005, Martin Seligman and colleagues conducted an experiment.

2005 m. Martin Seligman su kolegomis vykdė eksperimentą.

And they asked people, all they asked people to do,

Jie paprašė žmonių

was think of three good things that had happened to them each day.

kasdien pagalvoti apie tris per dieną įvykusius gerus dalykus.

What they found, over the six months course of this study,

Atlikę šešis mėnesius trukusią studiją jie išsiaiškino, kad

was that those people showed higher levels of gratitude,

šie žmonės buvo dėkingesni,

higher levels of happiness

laimingesni

and less depression over the course of the six-month study.

ir patyrė mažiau depresijos požymių per visus 6 tyrimo mėnesius.

When you're going through grief,

Gedint

you might need a reminder,

reikalingas priminimas

or you might need permission to feel grateful.

ar leidimas jausti padėką.

In our kitchen, we've got a bright pink neon poster

Savo virtuvėje turime ryškiai rožinį neoninį plakatą,

that reminds us to "accept" the good.

primenantį „priimti“ gera.

In the American army,

Amerikiečių kariuomenėje

they framed it a little bit differently.

tai pateikta kiek kitaip.

They talked to the army about hunting the good stuff.

Kariuomenėje buvo kalbama apie tai, kaip pastebėti geras galimybes.

Find the language that works for you,

Rask tinkamiausią būdą

but whatever you do,

ir ką bedarytum –

make an intentional, deliberate, ongoing effort

atlik tai apgalvojęs, sąmoningai ir nuolat stengdamasis

to tune into what's good in your world.

tinkamai pritaikyti savo situacijai.

Number three,

Trečia –

resilient people ask themselves,

psichologiškai atsparūs klausia savęs

"Is what I'm doing helping or harming me?"

„Kokiais būdais aš padedu sau, o kokiais žaloju?“

This is a question that's used a lot in good therapy.

Šis klausimas buvo dažnas taikant veiksmingą terapiją.

And boy, is it powerful.

Ir tai tikrai veiksminga.

This was my go-to question

Šį klausimą užduodavau dažniausiai

in the days after the girls died.

tomis dienomis, kai mirė mergaitės.

I would ask it again and again.

Aš jį užduodavau be perstojo.

"Should I go to the trial and see the driver?

„Ar turėčiau eiti į teismą ir pamatyti vairuotoją?

Would that help me or would it harm me?"

Tai man padėtų ar pakenktų?“

Well, that was a no-brainer for me,

Ilgai galvoti nereikėjo,

I chose to stay away.

aš pasirinkau neiti.

But Trevor, my husband, decided to meet with the driver

Tačiau mano vyras Trevor nusprendė susitikti su juo

at a later time.

praėjus kiek laiko.

Late at night, I'd find myself sometimes poring over old photos of Abi,

Kartais vėlyvais vakarais aš įdėmiai žiūrinėju Abi nuotraukas

getting more and more upset.

ir tai mane vis daugiau prislegia.

I'd ask myself,

Aš klausdavau savęs:

"Really? Is this helping you or is it harming you?

„Tai tau padeda ar kenkia?

Put away the photos,

Padėk nuotraukas į šalį,

go to bed for the night,

eik miegoti

be kind to yourself."

ir gerai elkis su savimi.

This question can be applied to so many different contexts.

Šį klausimą galima užduoti daugelyje įvairių situacijų.

Is the way I'm thinking and acting helping or harming you,

Ar mano mąstymas ir elgesys man padeda, o gal žaloja,

in your bid to get that promotion,

kai siekiu to paaukštinimo,

to pass that exam,

laikau tą egzaminą,

to recover from a heart attack?

bandau atsigauti po širdies smūgio?

So many different ways.

Labai daugeliu atvejų.

I write a lot about resilience,

Daug rašau apie atsparumą,

and over the years, this one strategy

ir per laiką ši strategija

has prompted more positive feedback than any other.

labiau pasiteisino nei kitos.

I get scores of letters and emails and things

Gaunu begalę siųstų paštu ir el. laiškų, nuomonių,

from all over the place of people saying

kur žmonės sako,

what a huge impact it's had on their lives.

kad tai padarė didelę įtaką jų gyvenimui.

Whether it is forgiving family ancient transgressions, arguments

Ar tai būtų šeimos atleidimas už senus nusikaltimus, ginčus,

from Christmases past,

užsitęsusius nuo Kalėdų,

or whether it is just trolling through social media,

ar tai tik „trolinimas“ socialiniame tinkle,

whether it is asking yourself

ar tiesiog klausiant savęs,

whether you really need that extra glass of wine.

ar tikrai tau reikia dar vienos vyno taurės.

Asking yourself whether what you're doing, the way you're thinking,

Klausiant savęs, ką tu darai galvodamas,

the way you're acting

elgdamasis

is helping or harming you,

tau padeda ar kenkia,

puts you back in the driver's seat.

perkelia tave ant vairuotojo sėdynės.

It gives you some control over your decision-making.

Tai tau suteikia kontrolės priimant sprendimus.

Three strategies.

Trys strategijos.

Pretty simple.

Labai paprastos.

They're readily available to us all,

Jas paprasta naudoti mums visiems

anytime, anywhere.

bet kada ir bet kur.

They don't require rocket science.

Čia nereikia didelio mokslo.

Resilience isn't some fixed trait.

Psichologinis atsparumas – tai kintamas bruožas.

It's not elusive,

Tai nėra duotybė,

that some people have and some people don't.

kad vieni žmonės tai turi, o kiti – ne.

It actually requires very ordinary processes.

Iš tikro tam įgyti reikia labai paprastų veiksmų.

Just the willingness to give them a go.

Tiesiog noro duoti tam kelią.

I think we all have moments in life

Manau, kad visiems gyvenime ateina tokių momentų,

where our life path splits

kai atsiduriame kryžkelėje

and the journey we thought we were going down

ir kelias, kuriuo ėjome,

veers off to some terrible direction

pasuka sunkių išbandymų kryptimi,

that we never anticipated,

kurios niekad nenumatėme

and we certainly didn't want.

ir tikrai nenorėjome.

It happened to me.

Tai nutiko man.

It was awful beyond imagining.

Buvo klaikiau, nei galima įsivaizduoti.

If you ever find yourselves in a situation where you think

Jei kada atsidūrėte tokioje situacijoje, kai svarstėte, kad

"There's no way I'm coming back from this,"

„Aš tikrai iš šito neišsikapstysiu“,

I urge you to lean into these strategies

raginu jus pasiremti šiomis strategijomis

and think again.

ir permąstyti.

I won't pretend

Neapsimetinėsiu,

that thinking this way is easy.

kad taip galvoti yra paprasta.

And it doesn't remove all the pain.

Be to, skausmas neišnyksta iki galo.

But if I've learned anything over the last five years,

Tačiau, ko aš išmokau per šiuos penkerius metus,

it is that thinking this way really does help.

yra tai, kad šis būdas tikrai veikia.

More than anything,

Daugiausia,

it has shown me that it is possible

ką supratau, kad įmanoma

to live and grieve at the same time.

gyventi ir gedėti vienu metu.

And for that, I would be always grateful.

Ir už tai būsiu visada dėkinga.

Thank you.

Ačiū.

(Applause)

(Plojimai)